|
Kuria gyvąjį Jurgio Pabrėžos kelią
Į Kretingos pranciškonų vienuolyną susirinkę 7-ių Žemaitijos savivaldybių – Kretingos, Skuodo, Plungės, Telšių, Raseinių, Rietavo, Šiaulių – merai, kultūros, turizmo darbuotojai nusprendė kurti kultūros kelią, skirtą mūsų tautos šviesuoliui Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai atminti. Ilgiausiai tarnavo Kretingoje Minint Pasaulinę kultūros dieną, į Kretingą sukviestiems svečiams buvo surengtas-seminaras diskusija „Kultūros kelio „Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849) kūrimo ir sklaidos galimybės“, kurį vedė ilgametę patirtį etnokultūros, paveldo ir turizmo srityse įgijusi mokslininkė, Šiaulių turizmo informacijos centro vadovė Rūta Stankuvienė. „Jurgis Pabrėža keliavo per daugel vietų, o paskutinė stotelė buvo čia, Kretingos vienuolyne. Tam, kad taptum vienuoliu – jis buvo pasaulietis pranciškonas – reikia charizmos, gilaus broliškumo jausmo, atvedusio jį čia, kur dirbo, gydė, pamokslavo ilgiausiai – 32-jus metus. Visos J. Pabrėžos veiklos ir kilo iš noro būti broliu visiems žmonėms“, – renginį pradėjo Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijonas Andrius Dobrovolskas. „Ši diena – išskirtinė, nes pradedame J. A. Pabrėžos kelią ir sieksime, kad šis kelias įgautų prasmę, kad būtų gyvas – prigytų tarp žmonių ir neužželtų. Nedaug savo krašte teturime ypatingos svarbos asmenybių, kuriomis didžiuojasi visa Lietuva. Todėl ir siekiame iškelti J. A. Pabrėžos darbus, juolab kad praėjusius metus Lietuvos Respublikos Seimas buvo paskelbęs šio šviesuolio metais“, – kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė. Sutartys ir originalios dovanos D. Činkienei antrino Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Asta Pocienė, kuri yra viena pagrindinių J. A. Pabrėžos kultūros kelio sumanytojų: „Dar pernai išvien su bendramintėmis Jolanta Klietkute ir Gaivile Tamošauskiene apvažiavome vietas, kurios susijusios su J. A. Pabrėžos gyvenimu ir darbais: Lenkimus, kur gimė, Varnių seminariją, kur studijavo, 6 bažnyčias, kuriose dirbo, – Šiluvos, Raudėnų, Tverų, Plungės, Kartenos ir Kretingos. Tuomet ir kilo mintis kurti šio kelio koncepciją.“ Savivaldybių merai tądien pasirašė tarpusavio bendradarbiavimo sutartis. Jiems buvo įteiktos kretingiškių dovanos – dailininkės Liudos Liaudanskaitės grafiškai pavaizduotas ir ant drobės perkeltas Jurgio Pabrėžos kelias ir specialiai ta proga Kretingos dvaro saldaininėje pagamintas šokoladas su baltuoju šalavijumi, kurį, pasak D. Činkienės, taip mėgo Jurgis Pabrėža. A.Pocienės žodžiais, šis bendradarbiavimo užtvirtinimas ir yra startas konkretiems darbams. Netrukus šio kelio kūrėjais leisis į turą po J. A. Pabrėžos įamžinimo vietas.
Jurgį Pabrėžą pristatys šiuolaikiškai „Turiu savo viziją – objektus sujungti pagal chronologiją: kur gimė, mokėsi, dirbo, praleido paskutines gyvenimo dienas. Žmonės galėtų šiuos objektus aplankyti pėsčiomis, leisdamiesi į žygį dviračiais ar išsiruošę į kelionę automobiliais. Tam, kad J. A. Pabrėžos atminimas būtų gyvas, bažnyčiose kunigai turėtų įtraukti į programas jo pamokslus, muziejai – rengti ekspozicijas, vyktų žolininkų, gamtininkų suvažiavimai, kultūros renginiai“, – būsimą kelio koncepciją apibūdino A. Pocienė. Susitikimo dalyviai taip pat išsakė savo lūkesčius dėl būsimojo kelio. Sodriai žemaitiškai prabilusi Kretingos rajono kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vita Urbonienė teigė, kad broliai pranciškonai galbūt pritartų, jeigu vienuolyne atsirastų J. A. Pabrėžos kambarėlis, kur lankytojai galėtų pajusti šviesuolio dvasią, pamedituoti, atsigerti arbatos iš Pabrėžos augintų žolynų. Salantų kultūros centro meno vadovas Irmantas Norkus tikisi galėsiąs perteikti J. A. Pabrėžos dvasią per muziką, o Nasrėnų Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus vadovė Violeta Čėsnienė džiaugėsi, kad išsyk būsią pagerbti du didieji žemaičiai: šalia Jurgio Pabrėžos – ir Motiejus Valančius, abu gyvenę šiame krašte kone vienu metu ir skleidę švietėjiškas idėjas. Muziejininkė pasaulietė pranciškonė Jolanta Klietkutė sakė siekianti sukurti išmaniosiomis technologijomis paremtą vadinamąją geokešingo (geocaching) programėlę-žaidimą, kai ieškoma paslėptų „lobių“, šįsyk – pranciškonų pasauliečių piligrimystės vietų Kretingoje. Kitų Žemaitijos rajonų vietovių, susijusių su J. A. Pabrėža, kultūros ir turizmo sričių, seniūnijų ir bendruomenių atstovai sakė, kad iš Kretingos pranciškonų vienuolyno salės, kur vyko susitikimas ir po kurią, tikėtina, daugsyk vaikščiojęs J. A. Pabrėža, jie išsiveš idėjų, kuo savo vietovėse praturtinti šį prasmingą kelią.
|