Pernai, minint Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metus, buvo pradėti darbai, tvarkant šio iškilaus žmogaus kapą-koplyčią, šiemet šis objektas bus restauruotas.

Šiemet iš Kretingos rajono biudžeto Kultūros paveldo apsaugos programai skirta 45 tūkst. Eur. „Šiemet ypatingų darbų nenumatėme: didžioji dalis lėšų – per 32 tūkst. Eur – skirti baigti tvarkyti Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos kapą-koplyčią senosiose parapijinėse Kretingos miesto kapinėse. O už likusius 13 tūkst. Eur bus tvarkoma evangelikų liuteronų ir stačiatikių kapinių ties J. Jablonskio gatve tvora“, – teigė Kretingos rajono savivaldybės paminklosaugininkė Meda Skersienė. Jos žodžiais, iš ankstesnių metų– 2020–2021-ųjų – rajono kultūros paveldo programos lėšų buvo atlikti J. A. Pabrėžos kapo-koplyčios tyrimai ir parengtas darbų projektas, dabar vyksta viešieji pirkimai konkretiems renovacijos darbams, ir jie bus atlikti šiemet.

Be šio pagrindinio darbo, dar bus tęsiama evangelikų-liuteronų ir stačiatikių kapinių tvoros tvarkyba. „Tai yra tęstinis, etapais vykdomas darbas: ir šiemet lėšų užbaigti tvarkyti tvorą neužteks, manoma, kad pavyks kitąmet“, – kalbėjo paveldosaugininkė.

Kitąmet taip pat numatyta užbaigti parapijinių kapinių, kur stovi grafų Tiškevičių koplyčia, tvoros renovaciją, taip pat pradėti rengti dokumentus Bajorų vandens bokšto tyrimams, kad būtų nustatyta šio objekto svarba ir reikšmė krašto istorijai bei paveldosaugai. Taip pat jau dėliojami ir tolesnių darbų prioritetai dėl valstybei priklausančių Kretingos dvaro sodybos pastatų, ypač – bravoro, atkūrimo.

M. Skersienė teigė, kad lėšų paveldosaugos darbams seniūnijose šiemet išvis neskirta, seniūnijos pačios iš Aplinkos priežiūros lėšų turės pasirūpinti atstatyti kryžius, tvoreles senosiose kaimų kapinaitėse, tvarkyti, šienauti jų teritorijas. Paklausta, ar Jokūbavo kaimo bendruomenė, užsimojusi atkurti gyvenamąjį Prezidento Aleksandro Stulginskio dvaro sodybos pastatą, gali tikėtis lėšų iš Kultūros paveldo departamento (KPD), M. Skersienė atsakė: „Jokūbavo dvaro sodybos fragmentai yra registrinio statuso, todėl valstybės biudžeto lėšomis registriniam objektui galima gauti iki 90 proc. lėšų moksliniams tyrimams atlikti. Sodybos teritorijoje esantys dvarininko namo pamatai yra Jokūbavo dvaro sodybos fragmentų vertingoji savybė.“

Taigi jokūbaviškiai gali tikėtis KPD lėšų tik tyrimams, tačiau statybai pinigų nenusimato, nes objektas nėra įrašytas į valstybės saugomų objektų registrą.

„Tačiau bet kokiu atveju svarbu, kad bendruomenė pajudino procesą, turi idėją, vėliau lėšų galima tikėtis iš kitų šaltinių“, – įsitikinusi M. Skersienė.

• Rašyti komentarą (0)