Pajūrio naujienos
Help
2022 Spalis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Komentarų topas

Apie lietuvių moterų indėlį, kuriant valstybę

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kultūra
  • 2022-03-15
Kretingos muziejaus muziejininkė Eglė Rimkienė teigė, kad paroda „Valstybės moterys: artimui ir Tėvynei“ siekiama atskleisti, kokia įvairiapusė buvo pirmosios Lietuvos Respublikos moterų veikla, nukreipta į žmogų – Lietuvos valstybės pagrindą.

Kovo 11-osios išvakarėse Kretingos muziejaus parodų salėje, įrengtoje po veranda, atidaryta dokumentinė paroda „Valstybės moterys: artimui ir Tėvynei“, skirta pagerbti Lietuvos valstybei nusipelniusias pirmosios Lietuvos Respublikos moteris.

Ši iš istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros Kaune, muziejininko Tado Šaulio rūpesčiu, atgabenta paroda atspindi lietuvių moterų siekį pilietinių teisių, kurias jos išsikovojo 1919-aisiais, gerokai anksčiau, negu daugumos Vakarų Europos šalių moterys. Parodą pristačiusi Kretingos muziejaus Archeologijos ir istorijos skyriaus vedėja Eglė Rimkienė pastebėjo, kad dokumentinė medžiaga, eksponuojama keliuose stenduose, atspindi gana ankstyvą lietuvių moterų siekį būti nepriklausomoms, turėti lygias teises su vyrais, siekti išsilavinimo.

Pateiktas lietuvių moterų nueitas kelias nuo pat XIX a. pabaigos, kai vienos pirmųjų į judėjimą už moterų teises įsitraukė išsimokslinusios bajoraitės. Bene aktyviausia šio judėjimo dalyvė tuo metu buvo rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. 1907 m. Kauno miesto teatre įvyko pirmasis Lietuvos moterų suvažiavimas, kurio iniciatorės, be G. Petkevičaitės-Bitės, dar buvo rašytojos Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, Ona Pleirytė-Puidienė ir Julija Žymantienė-Žemaitė. Pirmasis pasaulinis karas paspartino moterų emancipaciją: jos šelpė ir rūpinosi nukentėjusiais kariais, ligoniais, karo pabėgėliais. Rinkimų teisė Lietuvos moterims buvo suteikta 1919 m. lapkritį, Lietuvos valstybės tarybai priėmus Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymą. Tai buvo vienas svarbiausių Lietuvos moterų judėjimo laimėjimų.

Parodoje taip pat atspindėtas svarbus Lietuvos moterų indėlis į jaunos valstybės visuomeninį, kultūrinį šalies gyvenimą, švietimą, taip pat – į partizaninį judėjimą.

„Pirmųjų emancipacijos siekusių ir ją iškovojusių moterų veiklos spektras itin platus ir reikšmingas: nuo rūpesčio kūdikiu, šeima iki nepriklausomybės kovų ir valstybės kūrimo. Tokie moterų paveikslai pasiekia mus iš anų laikų“, – akcentavo E. Rimkienė.

Paroda veiks iki birželio, stenduose apibendrintai pateikta medžiaga ir anglų kalba.

---

Pirmosios pasaulyje rinkimų teisę 1893-aisiais gavo Naujosios Zelandijos moterys. Europoje pirmosios 1906 m. rinkimų teisę iškovojo Suomijos, 1907 m., – Norvegijos, 1915 m. – Danijos moterys. 1919 m. be lietuvių, dar – Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos moterys.

Ir tik po Antrojo pasaulinio karo rinkimų teisę iškovojo Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Šveicarijos moterys.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas