|
|
|
Kretingiškiai mezga ryšį su „Diabitės“ klubu
Pagal sergamumą cukriniu diabetu Lietuva pasaulyje – trečia. Šia nepagydoma liga serga 1 tūkst. 200 vaikų. Praėjusiais metais naujų diagnozių skaičius išaugo du kartus. Kretingos rajone cukrinis diabetas nustatytas 6 vaikams. Kaip jiems padėti? Ar pedagogai žino, kaip ugdymo įstaigose pasaugoti tokius vaikus ir tuo pačiu patiems įveikti iššūkius, jaustis saugiai? Sergančių vaikų pastebimai daugėja Kretingos rajono savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorės Linos Bruzdeilynienės teigimu, statistika ir keliami klausimai paskatino ieškoti sąsajų su vaikų ir jaunimo diabeto klubu „Diabitė“ bei pernai balandį startavusiu jo projektu „Diabusas“, kai speciali komanda – medikas, psichologas, savanoris tėvų atstovas – mokyklų ir darželių pedagogus, kitus darbuotojus, klasės draugus supažindina su ligos specifika, suteikia žinių, kaip, pastebėjus sergančiojo savijautos pablogėjimą, su juo elgtis. „Teko girdėti, kad, vengdamos atsakomybės, ugdymo įstaigos cukriniu diabetu sergančių vaikų nenori priimti. Taip pat teko girdėti, ir kad patys vaikai apie ligą nenori pasisakyti mokytojams, bijodami patyčių ir būti atstumti – bendraklasiams. Insuliną susileisti tokie vaikai geriau eina, kur niekas nemato, – į tualetą“, – pasakojo L. Bruzdeilynienė. Tuomet, anot jos, prasilenkiama ne tik su patogumais, bet ir su higiena – ir švirkštas gali būti nešvarus, ir rankos nešvarios. Apie Lietuvoje veikiantį „Diabitės“ klubą bei „Diabusą“ kretingiškiai sužinojo, gavę informacijos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. „Kilo mintis su jais susisiekti, juolab kad tema aktuali daugeliui rajono mokyklų, darželių, Visuomenės sveikatos biurui, Pedagogų švietimo centrui, rajono Švietimo skyriui, Savivaldybės gydytojai Zitai Abelkienei. Nerimą kelia, kad 2020 metais Santaros klinikose cukraligė per savaitę būdavo nustatoma 1–2, o praėjusiais metais 3–4 vaikams“, – sakė koordinatorė. Z. Abelkienės žodžiais, nors rajone sergančių vaikų skaičius 6 atrodo nedidelis, bet ši sudėtingai kontroliuojama endokrininė liga – bjauri, nepagydoma, ir tenka apgailestauti, kad tokių diagnozių Lietuvoje daugėja. Pirmasis institucijų bendras pasitarimas dėl koronaviruso pandemijos sausio 10 d. įvyko nuotoliniu būdu. „Diabitės“ klubo atstovai supažindino su ligos specifika, pedagogams ypač akcentavo, kad prastai pasijutusio diabetu sergančio vaiko iš pamokos negalima išleisti vieno, o pasitaiko, kai mokytojas sako: „Eik namo, pailsėsi, viskas bus gerai.“ Išėjęs vaikas gali nualpti gatvėje, jeigu niekas nesuteiks pagalbos, gali sušalti ir net numirti. „Darbas“ 24 valandas per parą Cukrinis diabetas – liga visam gyvenimui. Iššūkius, anot L. Bruzdeilynienės, patiria visa vaiko šeima, kai būtina nuolat stebėti cukraus kiekį kraujyje, kontroliuoti, ką vaikas valgo, kiek valgo, skaičiuoti kalorijas. „Tai – didelis darbas, kuris trunka 7 dienas per savaitę ir dieną, ir naktį“, – apibūdino pašnekovė. Dėl problemų derinant darbe keliamus reikalavimus ir ligos valdymo iššūkius šeimos susiduria su dideliais socialiniais ir finansiniais sunkumais. Iki 60 proc. diabetu sergančių vaikų tėvų, dažniausiai mamos, išvis atsisako darbų. Koordinatorės žodžiais, Santaros klinikos Vilniuje ne tik patvirtina pirminį faktą, kad vaikas serga diabetu, bet pasiūlo sudaryti trišalę sutartį su „Diabite“ dėl „Diabuso“ komandos ir ugdymo įstaigos, kurią vaikas lanko, bendradarbiavimo. Jei tėvai sutinka, „Diabusas“ užmezga kontaktą su mokykla ar darželiu, susitarus atvyksta į vietą arba nuotoliniu būdu nemokamai konsultuoja. „Tačiau klinikoje tėvai dažniausiai išgirsta tik gluminančią diagnozę, o, kad kažkas gali šioje situacijoje ir padėti, negirdi. Todėl informacija apie tai su visuomene norisi kuo plačiau dalintis“, – neabejojo L. Bruzdeilynienė. „Diabuso“ komanda informacinę pagalbą – kaip rūpintis kasdiene sergančio vaiko priežiūra, kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje vaikui dalyvaujant ugdymo procese, kaip suteikti pirmąją pagalbą, apsaugoti nuo diskriminacijos ir patyčių dėl ligos – pernai suteikė 41-os Lietuvos ugdymo įstaigos administracijai, visuomenės sveikatos specialistams, psichologams, socialiniams darbuotojams, sergančio vaiko bendraklasiams ir jų tėvams.
|
|
