|
|
|
Fotografijomis atskleidė Palangos bažnyčios grožį
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia visais metų laikais, bet kuriuo paros metu, apšviesta saulės ar žibintų, skendinti rūke ar nakties tyloje, apgaubta lengvu snaigių apklotu ar ryški iš tolo savo raudonu mūru ir į dangų kylančia bokšto smaile. Tokia ji užfiksuota šios bažnyčios zakristijono fotografo mėgėjo 45-erių Alfredo Umbraso nuotraukose, kurios šią žiemą eksponuojamos pačioje šventovėje. „Kažkaip labai traukia ji mane: negaliu atsigrožėti besikeičiančiais jos vaizdais, nes tarnaudamas ateinu į ją kas rytą ir kas vakarą. Pastebiu šviesos pluoštą sklindant pro duris – toks mįslingas kadras. Rudenio spalvų apgaubtas tarsi dega raudonas jos mūras. O čia žiemą sningant – šventovė balta lyg nuotaka“, – vedžiodamas nuo vienos meniškos nuotraukos prie kitos, vaizdus apibūdino A. Umbrasas. Tarp besikeičiančio, tarsi būtų gyvas, bažnyčios silueto pulsuoja ir ryškūs gyvybės simboliai – paukščiai. Iš bokšto fotografuotas vora sutūpęs kuosų pulkas, sparnus išskleidęs gandras, pakaklę išpurenę balandžiai. Fotografuoti gamtą, o ypač paukščius – kita A. Umbraso meniško žvilgsnio kryptis. Pomėgį stebėti, pažinti ir meniškai fiksuoti paukščius, neslėpė palangiškis, jis perėmęs iš savo anapilin jau iškeliavusios motinos biologės Lidijos Umbrasienės. „Mama išmokė pažinti paukščių pasaulį, suvokti jį ne tik iš biologinės pusės, bet ir matyti grožį“, – kalbėjo Alfredas, pagal specialybę – vadybininkas, tačiau jau dešimtmetį tarnaujantis zakristijonu Palangos parapijoje. Alfredo Umbraso paroda Palangos bažnyčioje veiks ligi pavasario.
„P. n.“ informacija
|
|
