|
|
|
Seimo paskelbti įsimintini metai 2022-aisiais
Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė 14-a įsimintinų metų, kuriuos minėsime 2022-aisiais: Lietuvos karaimų, Savanorystės, Lietuvos krepšinio šimtmečio, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“, Jaunimo, Sūduvos, Gyvūnų gerovės, Konstitucijos, Lietuvos universitetų, kino kūrėjo Jono Meko, spaustuvininko Pranciškaus Skorinos, monsinjoro Kazimiero Vasiliausko, disidento Romo Kalantos, rašytojos Ievos Simonaitytės. 2022-ieji paskelbti Lietuvos karaimų metais atsižvelgus į tai, kad šiemet sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tuo pripažįstama, kad Lietuvos karaimų bendruomenė yra Lietuvos, jos istorijos ir kultūros dalis. Savanorystės metus paminėsime, įvertindami svarų savanorių indėlį dirbant ligoninėse, slaugos ir globos įstaigose, vakcinavimo punktuose, švietimo įstaigose, rūpinantis vieni kitais, užtikrinant viešąją tvarką ir kt., susitelkiant ir prisidedant prie COVID-19 (koronaviruso infekcijos) iššūkio įveikimo, plitimo grėsmės ir pasekmių mažinimo. Tuo pačiu siekiama akcentuoti savanorystės svarbą ir paskatinti visuomenę kuo plačiau dalyvauti savanoriškoje veikloje. Kadangi šiemet sukanka 100 metų Lietuvos krepšiniui, Seimas nutarė tai įprasminti 2022-uosius paskelbdamas Lietuvos krepšinio šimtmečio metais. Lietuvoje šiuo metų yra 18 tūkst. licencijuotų krepšininkų ir beveik 100 tūkst. šalies gyventojų krepšinį žaidžia savo malonumui, be to, šiemet Lietuvoje vyks „FIBA Europe“ Generalinė Asamblėja, į kurią atvyks svarbiausi Europos krepšinio vadovai ir geriausi krepšinio žaidėjai iš 50 šalių krepšinio federacijų spręsti svarbių šios sporto šakos klausimų. Savo 50 metų jubiliejų švenčia Lietuvos Bažnyčios Kronika, kuri pradėta leisti 1972 m. kovo 19 d. – įvertindamas šio istorinio įvykio ir pogrindžio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ svarbą lietuvių tautai ir Lietuvos nepriklausomybės atgavimui, akcentuodamas, kad „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ griežtos cenzūros, propagandos ir laisvos spaudos draudimo sąlygomis buvo platinta net 17 metų ir jai pavyko pralaužti geležinę uždangą ir skelbti pasauliui apie tikrąją padėtį Lietuvoje, Seimas nutarė 2022-uosius paskelbti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais.
Lietuvos jaunimo metus minėsime dėl dviejų priežasčių: Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos 30-mečio ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos įsteigimo 50-mečio. Šiemet minėsime ir avangardinio kino kūrėjo kritiko rašytojo poeto Jono Meko 100-metį. Įvertinęs svarų J. Meko kūrybos indėlį pasaulio kultūrai ir naujų meno formų paieškai, akcentuodamas J. Meko įkurto vieno didžiausių pasaulyje avangardinio filmo archyvų reikšmingumą, neabejodamas, kad šis kūrėjas formavo visuomenės istorinę sąmonę, skatino neprarasti lietuviškumo ir garsino Lietuvos vardą, Seimas 2022-uosius paskelbė Jono Meko metais. Ta proga, kad Sūduvos vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Klaudijaus Ptolemėjaus apie 150 m. parašytame veikale „Geografija“, kuriame aprašytos baltų gentys sūduviai, galindai, sėliai ir kiti, kad 1422 m. rugsėjo 27 d. pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o 2022 metais bus švenčiama Sūduvos krašto susigrąžinimo 600 metų sukaktis, įvertindamas Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje, pažymėdamas Sūduvos įtaką lietuvių kalbos, kultūros bei tapatybės formavimosi ir stiprinimo procesui, knygnešystei, Lietuvos tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui 1918 metais, siekdamas pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimas šiuos metus paskelbė Sūduvos metais. 2022-ieji paskelbti ir Pranciškaus Skorinos metais – šiemet sukanka 500 metų, kai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) buvo išspausdinta pirmoji knyga – Pranciškaus Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“ ir Vilniuje įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė, o Pranciškus Skorina yra ypač svarbus baltarusių tautos ir jos diasporos istorinei savimonei, nacionalinei kultūrai, LDK kultūrai, tarpkultūriniams Lietuvos ryšiams, Lietuvos valstybingumo raidai. Tai, kad 1922 m. vasario 16 d. Kaune buvo įsteigtas Lietuvos universitetas, kuriame pirmą kartą buvo pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba ir kuris suvaidino reikšmingą vaidmenį plėtojant universitetinį aukštąjį mokslą visoje Lietuvoje, ir įvertinus visų Lietuvos universitetų indėlį į valstybingumo stiprinimą, 2022-ieji paskelbti ir Lietuvos universitetų metais. Gyvūnų gerovės metais 2022-uosius Seimas paskelbė, atsižvelgdamas į tai, kad pastaraisiais metais buvo atskleista ir paviešinta daug žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, išaiškinta nelegalių veisyklų, gyvūnų teisių pažeidimų namų ūkiuose ir privačiuose zoologijos soduose, bei siekdamas šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovės svarbą ir kurti Lietuvoje gyvūnų gerovei palankią aplinką. Šiemet sukanka 100 metų, kai gimė politinis kalinys ir tremtinys, pirmasis atkurtos Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas, žinomas visuomenės veikėjas monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas. Įvertinęs jo veiklos svarbą valstybės raidai, Seimas 2022-uosius paskelbė Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metais. 2022-uosius paskelbdamas Lietuvos Valstybės Konstitucijos metais Seimas atsižvelgė į tai, kad sukanka 100 metų, kai Steigiamasis Seimas parengė ir 1922 m. rugpjūčio 1 d. priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją – pirmąją modernią, nuolatinę, demokratinio turinio Lietuvos Respublikos Konstituciją. Praėjo 50 metų nuo Romo Kalantos žūties – kad prisimintume šios aukos prasmę Lietuvos išsilaisvinimui, 2022-ieji paskelbti Romo Kalantos metais. Šiemet sukanka 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė, kuri įvardijama kaip paskutinė Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali rašytoja, garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Akcentuodamas rašytojos darbų svarbą ir reikšmę, Seimas 2022-uosius paskelbė Ievos Simonaitytės metais.
„P. n.“ informacija
|
|
