|
|
|
Kretingoje kuria PET taros gamybos lazerines technologijas
Uždaroji akcinė bendrovė „Terekas“ pelnė įmonės istorijoje 13-ą „Lietuvos metų gaminio“ aukso medalį už 2021 metais pagamintą ir į Jungtinius Arabų Emyratus – Dubajų – parduotą sudėtingą PET taros gamybos įrangą. „Tereke“ pažangos procesai nestoja – kuriama technologinė įranga su lazeriais, kurie pakeis elektros energijai apie 10 kartų imlesnes kaitinamąsias lempas. Lazerius PET tarai gaminti taiko vieni pirmųjų Lietuviško kapitalo Juozo Maksvyčio 1994 metais Kretingoje buvusios autotransporto įmonės bazėje įsteigtą šeimos įmonę „Terekas“ kretingiškiai žinojo kaip „bambalių“ iš plastiko gamintoją. Marškinėlius, kai gamino vien plastiko butelius, bendrovė „Terekas“ seniai išaugo. Šiandieną įmonė garsėja Lietuvoje ir pasaulyje kaip modernių PET taros, kitų produktų iš plastiko gamybos technologijų, įrangos kūrėja, prototipų gamintoja. Aukso medalį pelniusi į Dubajų eksportuota įranga nuo panašių lig tol padarytų įmonėje skiriasi tuo, kad pagamintą PET tarą iškart ir supakuoja, tam nebereikia žmogaus rankų. „Tereko“ inžinieriai, konstruktoriai vieni pirmųjų pasaulyje ėmėsi PET taros gamybos technologijoje naudojamas kaitinamąsias lempas keisti lazeriais. „Prancūzai kažką tokio su lazeriais bandė. Nagrinėjome jų patentus, kad išvengtume kopijavimo. Išsiaiškinome, kad su lazeriais jokios technologijos pagaminę nėra“, – apie lazerių PET tarai gaminti diegimo subtilybes kalbėjo bendrovės „Terekas“ generalinis direktorius Juozas Maksvytis. Vadovas akcentavo, kad „Terekas“ dirba su kitais nei prancūzai lazeriais – įmonė bendradarbiauja su lazerius kuriančia ir gaminančia įmone „Ekspla“ iš Vilniaus, Vilniaus universiteto lazerių mokslininkais – pasaulyje pripažintais lazerių technologijų lyderiais. „Pakeitus dabar naudojamas „Philips“ kaitinamąsias lempas, taupysime elektros energiją, mažinsime anglies dvideginio į atmosferą išmetimą, klimato atšilimą. Štai 150 kilovatų galingumo mašinai įdiegus lazerius, užteks apie 20 kilovatų“, – aiškino J. Maksvytis. Projektą su lazeriais plėtoja 20 įmonės darbuotojų, tai projektuotojai, inžinieriai, kuriems vadovauja įmonės Vystymo skyriaus vadovas Tomas Kubeldzis.
Didina gamybos ir pardavimų apimtis Lyginant 2021 metus su ankstesniais metais, „Tereko“ produkcijos pardavimai išaugo apie 25 proc. Pernai įmonė pardavė 27 PET taros pūtimo technologines įrangas, kurių vienos kaina, priklausomai nuo mašinos sudėtingumo, svyruoja nuo 200 iki 600 tūkst. eurų. Apie 60 proc. įrangos parduota JAV. „Terekas“ yra įžengęs į Kanadą, Lotynų Ameriką, įsitvirtinęs ES rinkoje. Kretingoje pagamintas PET taros pūtimo mašinas perka Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje. „Tereko“ produkcijos pardavimų žemėlapyje kasmet mažėja valstybių, neturinčių „Tereko“ atstovo ar atstovybės. Šiais metais įmonė yra numačiusi įsteigti savo atstovybę Dubajuje. Rengiasi produkciją pristatyti 5 pasaulinėse parodose Meksikoje, JAV Čikagoje, JAE Dubajuje. „Į parodas vežame ne tik technologinę įrangą, vyksta ir inžinieriai, demonstruojame, kaip ta įranga veikia, PET tarą gaminame čia pat parodoje“, – pasakojo J. Maksvytis. Koronaviruso pandemija kirto ir pasaulinėms pramonės gaminių parodoms, sutraukė žaliavų, detalių tiekimo grandines. „Terekui“ pernai pavyko savo „Flex Blow“ PET taros pūtimo mašiną nugabenti į parodą Las Vegase. Įrangą teko skraidinti lėktuvu, tai kainavo per 50 tūkst. eurų, kai anksčiau už gabenimą jūriniu konteineriu tebūtų mokėję 2 tūkst. eurų. „Bet parodoje įrangą pardavėme, ir tos kelionės išlaidos atsipirko“, – sėkme pasidžiaugė J. Maksvytis, patikinęs, kad parodos yra pagrindinis kanalas įplaukti į naujas rinkas. „Terekas“ patyrė ir gamybos trukdžių dėl trūkinėjančių elektronikos detalių – lustų – tiekimo. „Įrangą pagamini, bet ji neveikia, negali jos realizuoti, nors tetrūksta vienos jos „smegenų“ detalės. Lengva nebuvo, bet viskas yra nugalima, pavyksta, susitvarkome“, – apie pandemijos sunkumus sakė verslininkas. Trūksta inžinierių „Niutonas yra pasakęs: „Matau toli ir plačiai dėl to, kad stoviu ant milžinų pečių.“ „Tereke“ tie milžinai yra darbuotojai“, – kolektyvu didžiavosi J. Maksvytis. Dabar įmonėje dirba apie 160 žmonių, o su metalo apdirbimo cecho Vydmantuose darbuotojais jų yra apie 200. Šiemet Kretingoje eksploatuoti buvo priduota nauja 3 tūkst. 200 kv. m ploto gamykla, kurioje daug darbo atlieka robotai. Čia veikia 5 ašių robotizuoti frezavimo centrai, 3D spausdintuvai, kurie spausdina detales iš aliuminio, metalo, plastiko, prireikus galėtų spausdinti netgi iš titano. „Šiandieną tai pačios moderniausios technologijos“, – patvirtino J. Maksvytis. Tačiau „Terekui“ trūksta gabių inžinierių, programuotojų. „Kviečiame jaunus, gabius įsilieti į šaunų „Tereko“ kolektyvą. Pas mus netrūksta iššūkių, o kur iššūkiai, ten įdomu, nėra rutinos“, – teigė įmonės vadovas. Skafandrą beliko užpatentuoti Sudėtingas, pažangias taros iš plastiko gamybos technologijas kuriantys ir gaminantys „Tereko“ specialistai, reaguodami į COVID-19 pandemiją, pirmieji sukonstravo ir pagamino veidą apsaugančius plastikinius skydelius. Baigia apsauginio skafandro projektą. „Skafandrą turėtume pademonstruoti netrukus, kai jį galutinai užpatentuosime“, – sakė J. Maksvytis. Dėvintis skafandrą žmogus su mažu akumuliatoriumi kišenėje galės saugiai 6 val. kvėpuoti ir judėti neprijungtas prie jokių, kaip antai, ligoninėse oro valymo sistemų. Tokie skafandrai pandemijos laikotarpiu tiktų ne vien medicinos darbuotojams, taip pat vaistininkams, kitiems, kontaktuojantiems su sergančiais koronaviruso liga, saugantiems save nuo jos užkrato. „Jei pandemija užges – skafandrą pritaikysime vaikams. Žinote, ten visi tie supermenai, žmogus-voras“, – šmaikštavo J. Maksvytis. Paklaustas apie „Tereko“ tokios sparčios pažangos variklį, J. Maksvytis tarė: „Kuo daugiau padarai, didėja tikėjimas, kad gali dar daugiau.“ Plaukelių šalinimas lazeriu - depiliacija https://oblakasalon.lt/lazerine-epiliacija/ |
|
