Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Meilė gydo trokštančius gyventi

  • Vakarų Lietuva
  • 2021-12-21

Astijus KUNGYS

Brolis pranciškonas

Netrukus pasitiksime didžiąją viso pasaulio krikščionių minimą Dievo Sūnaus įsikūnijimo šventę. Ta proga kviečiu jus pažvelgti į Evangelijos pagal Luką II skyriaus tris momentus: Anomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus; Dovydo mieste Betliejuje Marija pagimdė savo pirmagimį sūnų, suvystė jį vystyklais ir paguldė į ėdžias, nes nebuvo vietos užeigoje; Toje apylinkėje laukuose nakvojo piemenys, jiems pasirodęs Viešpaties angelas nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Šie labai išsigando, bet angelas tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums gerąją naujieną – gimė Išganytojas, jis yra Viešpats Mesijas“.

Iš tiesų: kas gi yra ciesorius Augustas? Tai – to meto pasaulio valdovas. Jo rūmai – Romoje, atskiros rezidencijos – visoje imperijoje. Jis yra galingas, jo rankos laisvos. O štai pasaulio išganytojo Viešpaties Mesijo padėtis gerokai kitokia – kaip rašo evangelistas Lukas, šis suvystytas vystyklais ir paguldytas į ėdžias. Taigi jo rankos – surištos, jis neturi rūmų, nė užeigoje jam vietos nėra. Šios trys Evangelijos dalys mane ir įkvepia apmąstyti, kas pasaulyje vyksta dabartiniais laikais.

Pasaulio galingieji, kurių rankos laisvos, sugalvojo surašyti žmones kaip ciesorius Augustas, ir nori kontroliuoti kiekvieną „imperijos“ gyventoją. Kaip priešprieša ciesoriui – surištomis rankomis kūdikis ėdžiose. Bet šalia – Marija ir Juozapas, kurie žvelgia į jį kaip į Meilę, kuri suvystyta, negali net kalbėti. Cezaris (ciesorius) Augustas turi galimybę naudotis visu iš imperijos plaukiančiu maistu, visomis gėrybėmis ir dovanomis – jam viskas prieinama. Betliejuje ėdžiose guli Gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Naktis, Viešpaties šviesa ir piemenėlių baimė... Ir žodis „Nebijokite!“ Pasaulio galingieji sukuria baimę, kuri žmogų žemina. Šiandien taip pat matom norą mus kontroliuoti, „sudėlioti“ į atskiras grupes, skirtingas galimybių pozicijas. Apima nerimas, virš mūsų tvyro naktis, bet, kita vertus, – iš Betliejaus žinia: „Nebijokite, aš esu Gyvoji duona!“

Mes, kurie skubėsim į Piemenėlių mišias, buvimą kartu pirmiausia išgyvensim savo šeimose, tose savo „kūtelėse“ (ne veltui lietuviai naudoja žodį „kūčios“), kuriose bus stalas (ėdžios), o ant jo – kalėdaičiai, Gyvoji duona. Tai – Meilė, kurią turim išpančioti, išvynioti kaip kūdikį iš vystyklų, kad patys galėtume paimti į rankas. Kad galėtume paimti Meilę kaip Jėzų. Kaip kalėdaitį. Ir, kai Kūčių vakarienės metu jį laužysim, prisiminkim, kad laužom dėl kitų, kad vienas kitam atiduodam kaip duoną. Paskui bėgsim kaip piemenėliai susitikti su Gyvąja meile – gimusiu Viešpačiu, kuris mūsų nekontroliuoja, o laukia santykio. Kūčių ir Kalėdų šventime santykis yra svarbiausias dalykas. Meilė – taip pat. Nebijokim jos išvynioti ir parodyti, kad galim paimti ją į rankas. Meilė, ji vienintelė, o ne baimė, gali gydyti žmones, kurie trokšta gyventi. Nuo mūsų pačių priklauso, ką pasirinksim: ar atsiduosim galingųjų kontrolei, ar – iš Betliejaus sklindančiai laisvei.

Palaimintos Kūčių vakarienės šeimose linkiu visiems. Ir kviečiu prie tikrojo Dievo sūnaus, kuris apgaubia Meile, nugalinčia baimę.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas