Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugpjūtis
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Komentarų topas

Baigta dvejus metu trukusi Vilniaus gatvės Kretingoje rekonstrukcija, ir jos užsakovai – Lietuvos automobilių kelių direkcija, Kretingos rajono savivaldybės administracija – rengiasi gatvę atiduoti valstybinei komisijai vertinti. Tai turėtų būti padaryta netrukus.

Kaip bebūtų, Vilniaus gatvės rekonstrukcija – vienas svarbiausių pastarųjų metų įvykių Kretingos mieste. Užsitęsę darbai, kuriuos vilkino privalomi atlikti archeologiniai kasinėjimai ir tyrimai, kitos kliūtys, vienus nervino, kitus nuteikė džiaugsmingai laukti pabaigos, kai pagrindinė miesto arterija, vedanti Kretingos širdies – Rotušės aikštės – link pradės pulsuoti nauju ritmu. Šis atsinaujinimas ir buvo priežastis, kodėl „Pajūrio naujienos“ šiemet savo tradicinį ir kasmet skaitytojams dovanojamą kalendorių papuošė būtent rekonstruotos Vilniaus gatvės vaizdu.

Kaip atsirado Vilniaus gatvė

Kretingos istorijos žinovas Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas papasakojo, kad dabartinė Vilniaus gatvė nuo XVII a. pr. buvo užmiesčio kelias, ėjęs per vienuolyno, prieglaudos, vaito, dvaro žemes ir jungęs Kretingos miestą ir Bernardinų bažnyčią su dvaro sodyba, Salantų, Darbėnų ir Rūdaičių keliais. Jis buvo grįstas akmenimis, 1778 m. apsodintas liepų alėja, o 1884 m. rekonstruotas: įrengtas pirmasis Kretingoje šaligatvis, o per Dupultį pastatytas pirmasis mūrinis tiltas.

Kelio pradžioje stovėjo Bernardinų bažnyčia, pagalbiniai gyvenamieji namai ir parapinė mokykla, o pabaigoje – dvaro sodyba. 1796 m. šalia kelio pradėjo veikti senosios, o 1873 m. – naujosios parapijos kapinės. Už senųjų kapinių Vaitiškėse (buv. vaito žemėje) XIX a. pirmoje pusėje pradėta statyti gyvenamuosius namus.

XIX a. pab.–XX a. pr. kelią pradėta vadinti Darbėnų gatve. „1928–1930 m. ši gatvė buvo sujungta su Vienuolyno (Siaurąja) gatve – tai yra dabartinė Rotušės aikštės dalis tarp prekybos centro „Maxima“ ir Vilniaus gatvės – ir pavadinta lenkų užgrobtos istorinės Lietuvos sostinės Vilniaus vardu“, – istorinėmis įžvalgomis pasidalino J. Kanarskas.

Tokiu būdu tarpukariu gatvė tęsėsi nuo turgavietės, arba Viešosios aikštės, iki dvaro sodybos. Šalia gatvės iškilo Lietuvos banko rūmai, parapijos namai, Šv. Antano rūmai, lurdas, naujoji Kretingos pradinė mokykla, keli gyvenamieji namai, pradėtos formuoti J. Pabrėžos (1932 m.), Savanorių (1937 m.) gatvės ir 1939 m. – Šaulių, arba dabartinė Žemaitės alėja.

„Pokariu išsiplėtus centrinei miesto aikštei, Vilniaus gatvė neteko dalies savo ruožo, tačiau tapo pagrindine magistrale, jungiančia Kretingos centrą su daugeliu užmiesčio kelių“, – pagrindinės miesto arterijos reikšmę įvardino istorikas.

Gatvė – Savivaldybės žinion

Rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė patvirtino, kad Vilniaus gatvė yra užbaigta, ir rangovas „Šilutės automobilių keliai“ padarė viską, nuo normų nenukrypo. „Atidžiau įsižiūrėjus tam tikrose vietose buvo galima padaryti geriau. Toks jausmas, kad kai kur buvo dirbama lyg atbulomis rankomis, ypač tai pastebima žiūrint į šaligatvių plyteles. Gal per dažnai keitėsi darbininkai?“ – pasvarstė V. Turauskaitė.

Vilniaus gatvė šiuo metu priklauso dviem institucijoms: Kretingos rajono savivaldybei ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Abi šios institucijos gatvę atiduoti valstybinei komisijai vertinti norėtų vienu sykiu, tačiau ši procedūra stringa dėl nebaigtų rengti dokumentų Registrų centrui.

„Rangovas mus spaudžia, kad vertinti atiduotume bent mums priklausančią dalį, ką ir galėtume padaryti iki Naujųjų metų. Bet mums būtų pravartu sužinoti, kokių pastebėjimų turi ir Kelių direkcija, nes nuo turbo žiedo iki Birutės gatvės žiedo Savivaldybė norėtų perimti gatvę savo žinion“, – V. Turauskaitė įsitikinusi, kad, Savivaldybei tapus vienvalde gatvės šeimininke, ją būtų paprasčiau prižiūrėti. Kada Vilniaus gatvė bus atiduota vertinti komisijai, lems ir orai – kad komisijos darbas vyktų sklandžiai, neturi būti pasnigę.

---

Vilniaus gatvės rekonstrukcijai išleista 4 mln. 138 tūkst. Eur, iš kurių 3,4 mln. Eur skyrė Lietuvos automobilių kelių direkcija, 737 tūkst. Eur – Kretingos rajono savivaldybė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas