|
|
|
Teisinė pagalba – brangi, bet gali būti ir nemokama
Profesionalios teisininko konsultacijos – brangios, tačiau galbūt ne visi gyventojai žino, kad galima gauti ir valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą. Tuo pačiu klausimu konsultuoja vieną kartą Kas yra pirminė teisinė pagalba? Kaip paaiškino nuo 2013-ųjų vasario Kretingos rajono gyventojams ją teikianti Savivaldybės Juridinio skyriaus vyr. specialistė Daiva Vaikėnienė, tai – informacija ir konsultacijos, valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas, taip pat – patarimai, kaip ginčus spręsti ne teismo tvarka, taikos sutarties parengimas. Tačiau specialistė akcentavo, kad pirminė teisinė pagalba neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo. Teikiant pirminę teisinę pagalbą, interesantams padedama surašyti arba surašomi prašymai ginčus spręsti mediacijos būdu, o, prireikus antrinės teisinės pagalbos, – suteikti ją. Kretingos rajono gyventojai, kuriems reikalinga nemokama teisinė pagalba, į Savivaldybės Juridinį skyrių gali kreiptis užėję arba tel. 8 445 51 61, taip pat el. paštu daiva.vaikeniene@kretinga.lt . D. Vaikėnienės teigimu, pirminę teisinę pagalbą žmogui stengiamasi suteikti iš karto. Jeigu tokios galimybės nėra, – susitariama, kada jis galės kreiptis. Jeigu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, pirminė teisinė pagalba neteikiama, apie tai asmeniui pranešama raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo atsisakyti teikti pirminę teisinę pagalbą dienos. Sprendimas atsisakyti teikti pirminę teisinę pagalbą gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kaip teigė specialistė, pirminė teisinė pagalba paprastai trunka ne ilgiau, kaip valandą, tiesa, bet, esant reikalui, trukmė gali būti ir pratęsta.
Išnaudoja mediacijos galimybes Pirminė teisinė pagalba neteikiama ne tik tuomet, kai tuo pačiu klausimu interesantui ji jau buvo suteikta, bet, ir kai asmens reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti, kai advokato konsultaciją žmogus gali gauti ir nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba, kai kreipiamasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus. Taip pat – kai pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis. Anot D. Vaikėnienės, pirminę teisinę pagalbą teikiantys specialistai visada ieško galimybių padėti ginčus išspręsti taikiai, išaiškina ginčų sprendimo mediacijos būdu galimybes. Privalomoji mediacija – ja, kaip sakė specialistė, įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą dėl ginčo sprendimo. Nuo 2020 m. sausio 1 d. privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. „Pavyzdžiui, jei tarp skyrium gyvenančių vaiko tėvų kyla ginčas dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, vaiko tėvai, prieš kreipdamiesi į teismą, turi pabandyti šį ginčą spręsti privalomosios mediacijos būdu. Svarbu tai, kad mediacija galima tik dėl tokio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama ginčo šalims sudaryti taikos sutartį, todėl, jei, tarkim, kyla ginčas dėl tėvų valdžios apribojimo, toks ginčas iš karto sprendžiamas tik teisme, kadangi tokiuose ginčuose taikos sutartis negalima, taigi privalomoji mediacija tokiais atvejais taip pat netaikoma“, – paaiškino D. Vaikėnienė. Valstybės užtikrinama neteisminė mediacija – pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą atliekama civilinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Tokia mediacija organizuojama ir mediacijos administravimo paslaugos teikiamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo, Mediacijos įstatymo ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Mediacijos įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių ginčų sprendimą mediacijos būdu, nuostatos taikomos tiek, kiek Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nenustato kitaip. Pirminę teisinę pagalbą teikiantys specialistai rengia prašymus dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, prašymus dėl teismo leidimo parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą išdavimo, prašymus dėl teismo leidimo priimti palikimą išdavimo ir prašymus dėl išankstinių teismo leidimų sudaryti sandorius, susijusius su neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtu. Pirminė teisinė pagalba teikiama ir tiesiogiai, ir nuotoliniu būdu. Pirminė teisinė pagalba tiesiogiai teikiama pateikus galimybių pasą, susitikimo laiką iš anksto suderinus su Juridinio skyriaus vyr. specialiste. Kada atsižvelgiama į turtą ir metines pajamas Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, ir išlaidų konstitucinės justicijos bylose atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Gynyba ir atstovavimas bylose – įstatymų reglamentuojami procesiniai veiksmai ginant įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar atstovaujamojo teises ir interesus baudžiamosiose, civilinėse (išskyrus arbitražo), administracinėse, administracinių nusižengimų, taip pat konstitucinės justicijos bylose, tarptautinėse teisminėse institucijose, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika, jeigu šiose institucijose nėra teikiama teisinė pagalba. „Antrinė teisinė pagalba suteikiama, jei pareiškėjo (šeimos) turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių, ir pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, arba teisėtai gyvena Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato atvejus, kai antrinė teisinė pagalba skiriama nevertinant turto pajamų“, – sakė D. Vaikėnienė. --- Valstybės garantuojama teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto. Pirminės teisinės pagalbos šiemet kreipėsi 686 interesantai, antrinės – 109. Pernai atitinkamai 702 ir 110. Šiemet surašyti 67 mediacijos prašymai, pernai –79.
|
|
