Pajūrio naujienos
Help
2022 Sausis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną4°C debesuotumas 21 %
Naktį3°C debesuotumas 12 %
Apklausa

Ar Kretingoje paprasta įsigyti narkotikų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narys Henrikas Stelmokaitis

Darbo rinkoje jaučiant kvalifikuotų darbuotojų stygių, neretai verslininkai naujų specialistų dairosi konkuruojančiose įmonėse – įdarbinti žmogų, kuriam nebereikėtų aiškinti darbo abėcėlės yra ekonomiška ir laiko, ir finansiniu požiūriu. Tačiau tokiais atvejais rizikuojama pažeisti konkurencijos teisę, kuri, nors ir atrodo sudėtinga, specifinė sritis, yra aktuali ir žinotina ne tik verslo gigantams, juolab kad už pažeidimus gali grėsti šimtatūkstantinės ar dar didesnės baudos. Ką reikėtų žinoti, ieškant ir įdarbinant naujus darbuotojus net ir smulkioms įmonėms, paaiškino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narys, konkurencijos teisės ekspertas Henrikas Stelmokaitis.

Skaitytojas Ramūnas klausė:

– Planuoju savo įmonėje įdarbinti naujų specialistų ir, žinoma, labiausiai norėtųsi surasti mūsų veiklos srityje jau patyrusių darbuotojų. Tačiau teko girdėti, kad įdarbinti žmones iš konkuruojančios įmonės yra draudžiama. Norėčiau žinoti, ar visais atvejais toks draudimas galioja ir kas gresia jo nepaisant?

Atsakė LJAA narys Henrikas Stelmokaitis:

– Konstitucija įtvirtina, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą. Tačiau Konkurencijos įstatymas, saugodamas sąžiningos konkurencijos laisvę, draudžia siūlyti konkurento darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti savo darbo pareigų. Toks išaiškinimas daug ką sako teisininkui, tačiau teisinių žinių neturinčiam asmeniui pirmą kartą susipažįstant su konkurencijos teise, svarbu išsiaiškinti, kas yra konkurentas ir kas laikytina siūlymu.

Konkurentais laikomos įmonės, kurios veikia vienoje rinkoje – tiekia panašias prekes arba teikia panašias paslaugas ir tai daro toje pačioje arba besiribojančioje geografinėje teritorijoje. Nėra draudžiama vilioti IT administratoriaus iš Kretingos advokatų kontoros dirbti į IT įmonę Kaune, tačiau finansų direktorių iš IT įmonės į IT įmonę – nerizikuočiau.

Viliojimu arba „pasiūlymu nutraukti darbo sutartį“ reikėtų laikyti visus konkurentų pasiūlymus, kurių rezultatas – vienaip ar kitaip nutraukta darbo sutartis su dabartiniu darbdaviu. Kadangi konkurencijos teisės pažeidimai dažniausiai atliekami itin slaptai, pasiūlymo faktui įrodyti užtenka aplinkybės, kad po darbo sutarties pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkurento įmonėje.

Įstatymas suteikia galimybę reikalauti atlyginti nuostolius dėl darbuotojo viliojimo, o jei darbuotojas ar darbuotojai dar tik viliojami – reikalauti nutraukti šiuos neteisėtus veiksmus.

Kas yra leidžiama, o kas draudžiama viliojant darbuotojus

Įstatymas draudžia konkurento darbuotojams siūlyti palikti savo darbovietę, nesvarbu, ar toks siūlymas buvo pateiktas tiesiogiai ar netiesiogiai. Tačiau įstatymas nedraudžia vilioti ne konkurentų darbuotojus. Konkurencijos įstatymas taip pat nedraudžia vilioti ir konkurencinio pranašumo nesuteikiančių darbuotojų, pavyzdžiui, tai galėtų būti bendrovės ūkio dalies priežiūrą atliekantis darbuotojas arba registratūros darbuotojas. Kadangi skaitytoją domina, kokios kils pasekmės viliojant ar įdarbinant konkurentų darbuotojus, svarbu paminėti aktualią teismų praktiką. Teismai išaiškino, kad atsakomybė naujajam darbdaviui nekils, jeigu darbuotojas paliko „skęstantį laivą“ arba darbovietę, kurioje darbuotojas nemato savo ateities dėl objektyvių priežasčių. Kas yra objektyvi priežastis, būtų vertinama kiekvienu individualiu atveju, pavyzdžiui, darbuotojas patyrė mobingą, atlyginimas nekeliamas darbuotojui prašant kelerius metus ir t.t. Tačiau tikėtina, kad keliolikos procentų didesnio atlyginimo pasiūlymas nebūtų pakankamai objektyvi priežastis išeiti iš darbovietės, kuri į darbuotojo auginimą investavo keliasdešimt tūkstančių eurų.

Kas atsako už nuostolius nuviliojus darbuotoją

Už nuostolius, kurie susiję su darbuotojo nuviliojimu, atsako naujasis darbdavys, o ne darbuotojas.

Kaip tokiu atveju nustatoma nuostolių suma? Reikia, kad vadovas detaliai įsivertintų ir suskaičiuotų, kokie klientai kokį pelną neša, kokias išlaidas jis patyrė mokyti konkrečius darbuotojus, išlaikyti ir kurti komercines paslaptis, – visa tai lemtų konkrečią nuostolių sumą, kurią būtų galima reikalauti atlyginti iš naujojo darbdavio, perviliojusio gerą darbuotoją.

Kalbant apie darbuotoją, jis padarytų pažeidimą, jei, pavyzdžiui, su savimi išsineštų buvusio darbdavio komercines paslaptis ir jas be leidimo naudotų naujoje darbovietėje – tokiu atveju darbuotojas būtų atsakingas ne už tai, kad jis buvo nuviliotas, bet konkrečiai už tai, kad neteisėtai panaudojo ar atskleidė konfidencialią informaciją.

PASTABA. Atsakymai yra bendro pobūdžio, parengti pagal pateiktą klausimą ir neprilygsta individualiai teisininko konsultacijai.

---

Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija (LJAA) vienija šalies advokatus bei advokatų padėjėjus iki 45 metų, teisės mokslų studentus bei teisininkus (daugiau apie organizaciją ir narystę joje – www.ljaa.org).

LJAA nariai specializuojasi įvairiose teisės srityse, todėl jie gali profesionaliai atsakyti į skirtingos tematikos skaitytojų klausimus, pavyzdžiui, šeimos teisė, darbo teisė, verslo teisė, statybų teisė, administracinė teisė ir t.t.

Savo klausimus „Pajūrio naujienų“ skaitytojai gali siųsti el. p. pn.klausimas.teisininkui@gmail.com.

Prašome aiškiai išdėstyti situaciją ir nurodyti savo kontaktus (jie nebus viešinami), kad kilus neaiškumams, būtų galima su jumis susisiekti ir pasitikslinti klausimą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas