Pajūrio naujienos
Help
2021 Lapkritis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną0°C debesuotumas 100 %
Naktį-2°C debesuotumas 94 %
Apklausa

Ar geras sprendimas įrengti požeminę perėją po geležinkeliu Palangos g. Kretingoje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Bajorai nusilenkė Jonui Karoliui Chodkevičiui

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žmonės
  • 2021-11-16
Simbolinį kardą muziejininkui istorikui Juliui Kanarskui (iš kairės) įteikė Klaipėdos krašto bajorų draugijos vadas Antanas Sirtautas ir darbėniškis bajoras Leopoldas Rimgaila.

Praėjusį savaitgalį į Kretingos muziejų rinkosi Klaipėdos krašto bajorai – jų, atsikūrusių senuosius giminės titulus, susirinko kelios dešimtys tam, kad pagerbtų Kretingos miesto įkūrėją Lietuvos kariuomenės etmoną Joną Karolį Chodkevičių.

„Mes, Klaipėdos krašto bajorai‚ nuolatos organizuojame sueigas švietėjiškomis temomis, kad geriau pažintume savo kraštą, jam nusipelniusius žmones, o ir patys šviestumėmės, bendrautume tarpusavyje. Juk mūsų protėviai įspaudė svarų pėdsaką Lietuvos istorijoje – sunku šiandieną konkrečiai atsekti jų darbus ir svarbą, tačiau jau pats bajoro titulas būdavo suteikiamas už indėlį į karybą, vadinasi, mūsų protėviai buvo karžygiai“, – kalbėjo šios sueigos iniciatoriai: Vilius Bučys – Klaipėdos krašto Legitimacijos komisijos pirmininkas, bajorų Miklaševičių giminės atstovas; Antanas Sirtautas – Klaipėdos krašto bajorų draugijos vadas, bajorų Sirtautų giminės atstovas, ir darbėniškis Leopoldas Rimgaila, bajorų Rimgailų giminės atstovas.

„Vienas mano protėvių tarnavo Lenkijos karaliui Kreivaburniui, buvo jo svitoje, o mano tėvas Liudvikas Bučys tarnavo pasienio policijoje, buvo laivo „Prezidentas Smetona“ jūreivis. Daugumos šiandieninių bajorų tėvai buvo Lietuvos kariuomenės savanoriai“, – patikino vienas vyriausių sueigos dalyvių V. Bučys.

Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas, tądien supažindinęs Klaipėdos krašto bajorus su Tiškevičių dvaro aplinka ir skaitęs paskaitą apie J. K. Chodkevičių, pastebėjo, kad ir grafų Tiškevičių laikais bajorai taip pat rinkdavosi pasėdėti Žiemos sode, o jų vaikai žaisdavę apačioje.

Klaipėdos krašto bajorai susirinko į Kretingos muziejų, kad susipažintų su istorine aplinka ir pirmąja Kretingos miesto dvarviete, įkurta karžygio Jono Karolio Chodkevičiaus.

Prieš atidarant susirinkimą, bajorai tylos minute pagerbė anapilin iškeliavusiuosius draugijos narius, o renginį pradėjo tradiciškai devizu „Protėvių garbei“, dešinę renką priglaudę prie širdies.

L. Rimgaila pirmiausia svečius supažindino su Tiškevičių rūmų svarba, iškiliomis Kretingą kūrusiomis asmenybėmis. „Kažin, ar Žemaitijoje yra dar kitas miestas, turintis tiek daug įžymių žmonių: karvedys J. K. Chodkevičius, grafas Juozapas Tiškevičius, generolas Vladas Nagys-Nagevičius, kunigas mokslininkas švietėjas Jurgis Ambraziejus Pabrėža, vyskupas rašytojas Motiejus Valančius“, – vardijo V. Rimgaila, taip pat primindamas ir Kretingos muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės pastangas bei nuopelnus, atkuriant istorinę Kretingos dvarvietę. – Ji lyg tikrasis karys – nuolat priešakinėse linijose: ėjo, rūpinosi, ieškojo lėšų, įtikinėjo valdžios atstovus, kad reikia nugriauti katilinę, priestatą, kad būtų atkurta autentiška aplinka, ir mes šiandien galėtume ja grožėtis.“

L. Rimgaila taip pat svečiams priminė, kad istorikas muziejininkas J. Kanarskas buvo pirmasis, iškėlęs J. K. Chodkevičiaus, kurio karo žygiai, jo manymu, buvę reikšmingesni, negu Vytauto Didžiojo, asmenybės svarbą Lietuvai. Ir ta proga Klaipėdos krašto bajorų vardu jam buvo įteiktas simbolinis kardas: „Jūs saugote mūsų protėvių vardą, tad saugokite ir šį kardą, ir tepadeda jums Dievas.“

---

Bajorai – teisiškai privilegijuotas feodalų luomas.

Bajorų terminas Rytų Europos ir Vakarų šalių istoriografijose ne visai sutampa. Rytų Europoje bajorais dažnai vadinamas luomas, kuriam susidarymo metu priklausė tik karo ir valstybės tarnybą ėję žmonės, – jam nepriskiriami kunigaikščiai, bojarinai ir kiti didikai. Bajorai kaip luomas save laikė valstybės tauta ir jos valdžia. Tokias jo pretenzijas palaikė nuo Aristotelio laikų iki XVIII a. europietiškoje mąstysenoje nekitusi nuostata, kad žmonių nelygybė nulemta Dievo ir gamtos – vieni valdo, kiti paklūsta.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas