Pajūrio naujienos
Help
2021 Lapkritis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną0°C debesuotumas 100 %
Naktį-2°C debesuotumas 94 %
Apklausa

Ar geras sprendimas įrengti požeminę perėją po geležinkeliu Palangos g. Kretingoje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Į Kretingą sugrįžtant šventojo Florijono dar teks palaukti

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Parapijose
  • 2021-11-12
Autentiškasis šv. Florijonas, prieškariu nuo ugnies sergėjęs Kretingos miestą ir jo žmones.

Senieji kretingiškiai dar atsimena prieškariu J. K. Chodkevičiaus gatvėje, už naujosios bibliotekos, dabartinėje privačioje valdoje priešais daugiabutį, stovėjus šventojo Florijono – ugniagesių globėjo ir gelbėtojo nuo gaisrų – skulptūrą. Pastarąjį dešimtmetį ją buvo ketinama atkurti, tačiau, trūkstant lėšų, darbai vis nukeliami.

Šios skulptūros atstatymas, tuometinio Kretingos rajono savivaldybės paminklosaugininko Algirdo Mulvinsko rūpesčiu, jau kelis kartus buvo įtrauktas į Kretingos rajono kultūros paveldo apsaugos programą, pastarąjį kartą – į 2019–2021 m. priemonių planą. Jame numatyta, kad skulptūros atstatymo projektui parengti reikėtų apie 3 tūkst. Eur. Tačiau konkretūs darbai, pasvarstė Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė, greičiausiai ir šįkart atidėti dėl to, kad visas dėmesys šiemet buvo skirtas Jurgio Ambraziejuas Pabrėžos metams ir jo atminimui įamžinti. Šią mintį papildė Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė, patikindama, kad norėtųsi, jog mieste būtų atkurta ar sutvarkyta kuo daugiau kultūros paveldo objektų, tačiau kasmet iš rajono biudžeto tam teskiriama vos po 20–25 tūkst. Eur.

„Kitąmet tikimės dvigubai didesnės sumos, nes būtina atnaujinti Jurgio Pabrėžos koplyčią senosiose parapijos kapinėse ir užbaigti pradėtus senųjų kapinių tvoros restauravimo darbus. Dabar rengiame 2022–2024 m. kultūros paveldo apsaugos programos priemonių planą, tačiau į jį šv. Florijono paminklo neįtraukėme. Sutvarkius Vilniaus gatvę, reikia tęsti Rotušės aikštės atkūrimo darbus“, – kalbėjo D. Činkienė.

Viskam savo laikas, tad šv. Florijono kretingiškiams dar teks palaukti. Šv. Florijonas būdavo laikomas viso miesto, jo gyventojų gelbėtoju nuo ugnies. Šio šventojo skulptūros dažniausiai pačių žmonių iniciatyva ir būdavo statomos miestų bei miestelių centruose, – ligi šiol Žemaitijoje jos išliko Plungėje, Švėkšnoje, Plateliuose.

Ir nors šv. Florijonas sergėjo miestus nuo ugnies, deja, Kretingoje nė pats neatsilaikė prieš pragaištingas liepsnas, siautusias per I bei II pasaulinius karus ir nuniokojusias didžiumą miesto statinių. Nėra tiksliai žinoma, kada Kretingoje sudegė ši skulptūra, tačiau sovietmečiu valdžia nė nemanė jos atstatyti.

Kretingos muziejaus muziejininkės Danutės Šorienės žodžiais, nors senovėje šv. Florijono statulėles žmonės apgyvendindavo pakelių koplytėlėse arba koplytstulpiuose, statydavo prie pat namų, tačiau natūraliai dėl laikmečio tėkmės – lietaus, vėjo, drėgmės – jų nėra gausiai išlikę. „Muziejuose Florijonai nėra reti. Kretingos muziejaus liaudies meno kolekcijoje turime 9 Florijono skulptūrėles, vieną jų – itin įdomią, su degančio namelio imitacija“, – akcentavo D. Šorienė.

---

Šv. Florijonas laikomas su ugnimi susijusių profesijų globėju: ugniagesių, kepėjų, kalvių, metalurgų, kaminkrėčių. Taip pat buvo paskelbtas Aukštutinės Austrijos, kur gimė, bei Lenkijos Karalystės, kur atsidūrė jo palaikai, globėju. Šv. Florijono diena tradiciškai pagal Katalikų bažnyčios kalendorių minima gegužės 4 d.

Pagal legendą, šv. Florijonas, vadovaudamas karių būriui, vienu kibiru vandens užgesino degantį kaimą. Šv. Florijono kultas atgijo XIX–XX a., ieškant globos nuo gaisrų, katastrofų bei epidemijų. Daugelyje Europos šalių Šv. Florijono dienos proga buvo rengiamos šventės visuomenei, organizuojami ugniagesių pasirodymai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas