Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kai muzika yra sielos atlaidai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2021-11-12
„Nejaučiu metų, einu į priekį ir tiek. Turiu stogą, Šventą Raštą ir galiu padėti kitiems, ko gi daugiau žmogui reikia?“, – kalbėjo dviejų jubiliejų – kūrybos 50-mečio ir 70-jo gimimo – sandūroje šiandien gyvenantis kompozitorius vargonininkas savanoris Alvidas Remesa.

Autoriniais koncertais Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje šį sekmadienį, lapkričio 14-ąją, 17 val., ir Kauno filharmonijos koncertų salėje lapkričio 13-ąją bus paminėtas dvigubas kompozitoriaus, vargonininko, buvusio ilgamečio pedagogo ir muzikos terapeuto Alvido Remesos jubiliejus – 50 metų kūrybinės veiklos ir 70 metų gimimo sukakties.

Jei liko batai, sugrįš

Kretingiškiai A. Remesą pažįsta kaip ilgametį katalikų bažnyčios vargonininką – jo kūrybos kelias čia prasidėjo dar pranciškonų sugrįžimo priešaušriu ir su pertraukomis tęsėsi ligi pandemijos pradžios.

„Lina Pudžiuvelytė-Plienienė diriguodavo Sumos chorui, aš grodavau vargonais. Prasidėjus pandemijai ir nebegalint laisvai judėti, nustojau vargonininkauti. Tačiau Kretingoje liko mano gaidos ir... batai – grodamas persiaudavau į patogesnius. Yra tokia patarlė: jei liko batai, vadinasi, sugrįši. Labai to tikiuosi, nes mane, kaip kompozitorių, Kretingos bažnyčia augino, o jos choras išaugintas mano kūriniais“, – „Pajūrio naujienoms“ prieš jubiliejinius koncertus kalbėjo A. Remesa.

Jubiliejiniuose koncertuose skambės įvairiais jo gyvenimo periodais sukurti vokaliniai kūriniai – 4 giesmės, kurias atliks aukšto meninio lygio Kauno valstybinis choras, vadovaujamas dirigento tarptautinės klasės žvaigždės Roberto Šerveniko. Nuo giesmių bus pereita į A. Remesos VII simfoniją „In Assumptione BMV“, skirtą Mergelės Marijos ėmimui į dangų. Ją atliks choras ir Kauno miesto simfoninis orkestras, vadovaujamas Algimanto Treikausko, diriguos Konstantinas Orbelianas iš JAV.

Kūriniai skamba pasaulio scenose

„Koncerte dalyvaus apie 150 atlikėjų, tai – didžiulė dovana klausytojams ir man. Žinau, kad JAV neįmanoma būtų išklausyti mano kūrinių, nes suburti orkestrą, sumokėti atlikėjams iš savos kišenės nebūtų įmanoma. O pas mus Lietuvoje puoselėjama kultūra ir menas, ir toks koncertas virsta realybe, – džiūgavo A. Remesa ir tikino esąs laimingiausias kompozitorius. – Parašau, už daugumą kūrinių nė nelaukdamas atlygio, ir žmonės jų klauso, ko gi daugiau norėti. Savo muzika šlovinu Viešpatį ir tuo, kaip pasaulietis pranciškonas, tarnauju Bažnyčiai“, – savo kūrybos esmę atskleidė menininkas, jau pasitraukęs nuo profesinės veiklos – pastaruoju metu jis vien savanoriauja kaip vargonininkas ir muzikos terapeutas Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje.

A.Remesa mintimis primetė, kad per 50 kūrybos metų jis sukūręs gerokai per pusantro šimto kūrinių: 12 Šv. Mišių, 7 simfonijas, 5 dalių kūrinį fortepijonui „Stigmos“, oratorijų, kompozicijų, ciklų, giesmių, didžiuma jų – sakraliniai kūriniai. Jo muzika skamba ne tik Lietuvos, bet ir užsienio bažnyčiose, koncertų salėse, tarptautiniuose konkursuose, kūriniai įtraukti į Lietuvos chorų antologijos (mokomąjį) katalogą.

Sukūrė himną Šventajam Tėvui

Kompozitorius atviravo skaičiavęs savo kūrinius tik iki 120-ies, tačiau pastarąjį dešimtmetį skaičiai jo nebedomina: „Labiausiai vertinu tuos, kurie įgiję išliekamąją vertę, kuriuos pamėgo žmonės. Mano kūriniai – kaip kūdikiai, jie patys turi išeiti į gyvenimą. Aš jų nereklamuoju, jie patys suranda kelią į žmonių širdis.“

Taip atsitiko su kūriniu fortepijonui „Stigmos“ apie šv. Pranciškaus stigmas. Jis įtrauktas į privalomąją tarptautinio M. K. Čiurlionio jaunųjų pianistų konkurso programą. Šis kūrinys pats prasiskynė kelią į platųjį pasaulį ir jau du dešimtmečius skamba daugelio šalių, netgi tokių tolimų, kaip Japonijos, JAV, Korėjos, Gvatemalos bažnyčiose ir scenose. Atvykdami į konkursus, jaunieji atlikėjai privalo šį kūrinį išmokti ir jo nebepamiršta sugrįžę namo.

Kompozitoriui itin brangus jo „Himnas Šventajam Tėvui“, dedikuotas Popiežiui Jonui Pauliui II: šį kūrinį jis buvo įpareigotas sukurti prieš Popiežiaus vizitą Lietuvoje. „Kauno Žalgirio stadione himną atliko Juozo Gruodžio konservatorijos kamerinis choras. Atsimenu, su kokiu susidomėjimu jo klausėsi pats Šventasis Tėvas. Atrodytų, tai vienkartinės svarbos kūrinys, tačiau Kretingos bažnyčios Sumos choras šį kūrinį adaptavo – pritaikė žodžius ir dabar atlieka kaip „Šventojo Antano himną“, – kalbėjo kūrėjas.

Pats groja 12 instrumentų

Profesinė kultūrinė A. Remesos veikla buvo neįsivaizduojamai plati: jis – Klaipėdos universiteto muzikologijos instituto įkūrėjas, Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, Respublikinio muzikinės psichoterapijos centro direktorius, JAV kompozitorių, autorių ir leidėjų sąjungos, Amerikos muzikos terapijos asociacijos bei kitų tarptautinių kultūrinių draugijų ir susivienijimų narys, savanoris vargonininkas ir muzikos terapeutas.

Kilęs iš Kauno, augęs muzikalioje šeimoje, pirmąjį savo kūrinį – instrumentinę pjesę A. Remesa parašė būdamas dvidešimties ir besimokydamas tuometinėje Kauno Juozo Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje, todėl šį įvykį kompozitorius ir laiko savo kūrybinės atspirties momentu. Baigęs Muzikos akademiją, jis atvyko dirbti į dabartinio Klaipėdos universiteto Menų fakultetą, čia parašė 5 vadovėlius.

Kompozitorius prisipažino valdąs 12 instrumentų: pradėjęs kurti muziką orkestrui, išmoko groti fleita, fortepijonu, triūba, trombonu, violončele, lūpine armonikėle, bosine bei akustine gitaromis, pikolo fleita, altu ir galop – vargonais. „Kaipgi rašysi simfonijas, jei nežinosi, kaip skamba instrumentai orkestre, juk reikia ir kiekvieno natas popieriuje sudėlioti“, – tvirtino kompozitorius, prieš dešimtmetį savo jubiliejams sukūręs velykinę simfoniją „Prisikėlimas“, kurią atliko Klaipėdos muzikinio teatro orkestras, diriguojamas Stasio Domarko. „Prisikėlimas“, atviravo, yra vienas brandžiausių jo kūrinių, apibendrinantis ir jo paties gyvenimą bei kūrybą, ir visos žmonijos egzistencijos prasmę.

Ryškus įspaudas Kretingoje

Dar Atgimimo priešaušriu, sakė A.Remesa, atsiradęs jo ryšys su Kretinga: dirbdamas dėstytoju, negalėjo lankytis Klaipėdos bažnyčiose, todėl vykdavęs į aplinkines parapijas. Tuomet jo gyvenimo keliai susiėjo su atgimusio pranciškoniškojo judėjimo pradininkais – broliais Benediktu Jurčiu, Astijumi Kungiu ir kitais.

„Broliai mane įtraukė į vienuolyno atkuriamąjį darbą. Jie Lietuvoje atkūrė pirmąjį pranciškonų ordiną, o aš – trečiąjį pasauliečių ordiną, tapau jo nacionaliniu magistru, – kalbėjo A. Remesa, 1993-aisiais pradėjęs dirbti ir vargonininku Kretingos bažnyčioje. – Atsimenu, atėjo brolis Astijus ir sako: eik groti vargonais. Sakau – nemoku, o jis man – galvoji, aš moku minti tuos pedalus. Ir teko išmokti. Tuomet man talkino šviesaus atminimo dirigentė Genovaitė Maironienė, vėliau išvykau mokytis į Zalcburgą.“

Kūrėjas tvirtino, kad Kretingos bažnyčia jam – lyg kelrodė žvaigždė, kuri įkvėpė ir vedė per kūrybą, joje palikti darbai, įspausti pėdsakai: nemažą dalį šiandieninio Kretingos bažnytinio choro repertuaro sudaro A. Remesos specialiai sukurti kūriniai.

Tuo pat metu A. Remesa rinko istorinę medžiagą ir sudarė Kretingos vargonininkystės istoriją nuo 1700-ųjų metų. Kartu su tėvu Matu rūpinosi ir senosios vienuolyno bibliotekos atkūrimu. Kretingoje kompozitorius išgarsėjo ne vien muzikavimu, bet ir spalvinga kultūrine veikla: išvien su bendraminčiais A. Remesa atkūrė Šv. Cecilijos draugiją, organizavo Lietuvos vaikų bažnytinių chorų šventes, diegė grigališkojo choralo pradmenis.

Stogas, Šv. Raštas ir pagalba kitam

A. Remesos veikla buvo įvertinta daugybe padėkų, apdovanojimų, tačiau jis labiausiai brangina tik vieną jų – asmeninį popiežiaus Jono Pauliaus II jam per brolius pranciškonus perduotą palaiminimo raštą. Jam taip pat džiugu, kad Kretingai nusipelniusių žmonių sąvade įrašyta ir jo pavardė.

„Be Kretingos – negaliu, čia atveda ilgesys. Atvykstu paprastomis dienomis į turgų, nors nieko neperku, smagu prasieiti gatvėmis“, – atviravo ilgesį Kretingai jaučiantis kūrėjas.

Paklaustas, kokia jo dvasinė būsena, minint tokius brandžius jubiliejus, A. Remesa atsakė: „Neturiu poreikio būti laimingu ar nelaimingu. Laikausi šventojo Pranciškaus priesako, kad kiekvienas žmogus yra vertas tiek, kiek vertas Dievo akyse, ir nė lašo daugiau. Kas gi Dievo akyse yra tavo turtai – namai, automobiliai, jachtos? Vien šiukšlės. Kita šv. Pranciškaus nuostata – ko toks liūdnas, gal padarei mirtiną nuodėmę? Kitos priežasties liūdėti nėra. Lietuvoje šiandieną gyventi yra taip gera, kaip niekad ligi šiol nebuvo: esame nepriklausomi, valgome, ką norime. Netgi pandemija išmokė daugelio dalykų: higienos, taip pat branginti kitų laiką – susitikę nebevarginame vienas kito betiksliu tauškėjimu.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas