Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Ar atgis trečią šimtmetį skaičiuojantis Darbėnų malūnas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Ką pasakoja daiktai
  • 2021-11-05
Malūne ir šalia jo prabėgo didžioji dalis darbėniškės pedagogės Irenos Gaškaitės gyvenimo.

Darbėnų vandens malūnas yra vienas seniausių statinių Kretingos rajone – šiemet jis skaičiuoja 265-uosius savo gyvavimo metus – pirmąkart Darbėnų vandens malūnas Palangos seniūnijos inventoriuje yra paminėtas 1756 m. Dokumente nurodyta, kad jis stovėjo šalia miestelio, ant Darbos upės kranto. Pakeitęs išvaizdą ir daugelį šeimininkų – ilgai vadintas Vainoros malūnu, šio pastato mūrai atsilaikė iki šių dienų.

Tėvas atkūrė malūną

Darbėnuose, Palangos gatvėje, prie senojo malūno, mūrinuke, kurį 1972-aisiais pasistatė buvęs šio malūno vedėjas Steponas Gaška, gyvenanti jo duktė buvusi ilgametė pedagogė Irena Gaškaitė gerai prisimena įvykius prieš kelis dešimtmečius.

„Mano tėvas Steponas Gaška dirbo Kretingos pramkombinate ir Salantų karšykloje, o 1952 m. jį atsiuntė dirbti vedėju čia, į apleistą malūną, – turėjo jį remontuoti, sutvarkyti. Gerai atsimenu, kaip atkurtas malūnas dirbo dieną naktį: malė, gamino vadinamąją grucę – eilės sunkvežimių stovėdavo nuolat. Patalpos buvo perpus padalintos: arčiau kelio – gyvenamosios, kur mes ir buvome įsikūrę ligi pasistatant šį mūrinuką, o gamybinės – tvenkinio link. Apačioje buvo gilus rūsys – ten maldavo grūdus, byrėdavo miltai. Priestate buvo įrengtas motoras „Robinson“, čia gamindavo elektrą ir tiekdavo ją Darbėnams iki 24 val. Kai užtvenktoje Darboje pritrūkdavo vandens, paleisdavo variklį“, – pasakojo I. Gaškaitė.

Malūnas veikė iki nepriklausomybės atkūrimo, po to prasidėjo suirutė – kažkam prireikė metalo, ardė, draskė, tampė, nešė viską, ką įmanoma. Vieną žiemą toks paliegęs, nuniokotas pastatas neatlaikė sniego – įgriuvo jo stogas. Po to atsirado jo šeimininkai Vainoros. „Dabar čia jau – kiti savininkai darbėniškiai, puikūs žmonės, jie sutvarkė, aptvėrė, kad pašaliniai nebelandžiotų po teritoriją. Atvažiuoja, nupjauna žolę, bet ką čia ketina įrengti, nežinau“, – kalbėjo nuo pat vaikystės prie senojo malūno gyvenanti moteris.

Ši data iškalta akmenyje po savininko P. Vainoros atlikto kapitalinio remonto.

„Tarzaniška“ vaikystė

„Esu gimusi 1942-aisias metais – kai iš Salantų atsikraustėme čia, buvau trečiokė. Gerai atsimenu žiemas ant šio tvenkinio, kurio vandenys suko jo girnas. Ojei, kokios gilios pusnys, koks ledas būdavo ant prūdo. Tėvelis buvo padaręs sukynę – duodavomės ant ledo, važinėdavome pačiūžomis. Netoliese gyveno dabar žinomi aktoriai Vytautas ir Edvardas Kupšiai, draugavome su Edvardu, visokių nuotykių prisigalvodavome, – tuomet kaip tik parodė filmą „Tarzanas“, būdavom įsijautę į jį“, – vaizdingai vaikystę atkūrė pašnekovė.

Moteris sakė, kad smalsavusi ir dėl malūno – žinojo, kad tai labai senas pastatas, išlikę įrašai jo mūro akmenyse. Vienas jų lenkiškai liudija, kad 1820 m., Palangos dvaro administratoriaus Antano Boguslovskio rūpesčiu, vietoje bebaigiančio sunykti senojo medinio Darbėnų dvaro malūno pastatytas naujas akmens mūro malūnas. Ant kito akmens iškalta data – 1930 m.

Kone tris šimtmečius atsilaikęs akmeninis Darbėnų dvaro malūno mūras. Prie jo 1930 m. buvo pristatytas priestatas dyzeliniam varikliui, kuris suko ne tik girnas, bet ir gamino elektrą miesteliui.

Ėjo iš rankų į rankas

Malūno pastato ilgis – 28,4 m, plotis – 10,3 m, sienų aukštis – 2,8 m. Jis yra Respublikiniame kultūros paveldo registre kaip statinys, turintis istorinę, architektūrinę, techninę vertę.

Malūnas stovi žemėje, seniau priklausiusioje Darbėnų dvarui, palei kelią į Palangą. 1923 m. grafo Tiškevičiaus sudaryti malūno brėžiniai rodo, kad sodybos kompleksą sudarė malūnas, užtvanka, ūkinis pastatas, klėtis, pirtis ir kiemas.

Pagal istorinius šaltinius, Kretingos muziejaus muziejininkė Jolanta Klietkutė aprašė, kad XIX a. pradžioje carinės Rusijos valdžia Darbėnų dvarą konfiskavo už jo savininkų skolas valstybei. Palangos valdas kartu su Darbėnų dvaru iš valstybės nusipirko rusų generolas K. Nesiolovskis, kuris A. Boguslovskį paskyrė valdytoju ir apgyvendino Darbėnų dvare.

Nuo 1824-ųjų maždaug 100 metų Darbėnų malūnas priklausė grafams Tiškevičiams, kurie jį nuomodavo daugiausia vokiečių kilmės malūnininkams. Per žemės reformą, apie 1925 m., malūną nupirko buvęs nuomininkas Vagneris, o iš jo – P. Vainora, kuris 1930 m. atliko kapitalinį remontą, pastatė dyzelinį variklį ne tik malūno girnoms sukti, bet nuo to laiko ir gamino elektros energiją miesteliui apšviesti. Šią datą įspaudė ligi šiol išlikusiame mūro akmenyje.

Sovietmečiu malūnas buvo nacionalizuotas, atiteko kolūkiui. 1989 m. malūną susigrąžino buvusio savininko sūnus Romas Vainora. Vėliau malūnas ėjo iš rankų į rankas, tačiau nebuvo naudojamas, ir jo būklė tapo apgailėtina.

Po nepriklausomybės atkūrimo malūnas buvo išdraskytas, jo liekanas užkonservavo ir aplinką prižiūri nauji šeimininkai.

Realybė – sudėtingesnė, negu tikėjosi

Prieš 15 metų malūną ir dalį žemės aplink jį įsigijo verslininkas Sigitas Uselis iš Klaipėdos išvien su darbėniškiu partneriu. „Pajūrio naujienų“ pakalbintas S. Uselis neslėpė: kai pirko malūną, tikėjosi, kad jį atkurti bus paprasčiau – gaus Kultūros paveldo departamento ar Europos Sąjungos fondų paramą.

„Tačiau realiai yra gerokai kebliau: iš pradžių reikia investuoti pačiam, o po to komisija sprendžia, ar kompensuoti tik už tas vertybes, kurios atkurtos autentiškai. Apvažiavome Europą – Vokietiją, Olandiją, Estiją, Latviją, ieškodami idėjų ir kaupdami unikalią medžiagą. Klaipėdos universitetas atliko malūno studiją ir šį objektą įvertino kaip galimą pajūrio traukos centrą – grafų Tiškevičių paveldą išvien su Palangos ir Kretingos dvaro rūmais. Tačiau infliacija ir statybų kainos stabdo sumanymus – objektas mums per sunkus, kad jį atkurtume“, – neslėpė vienas malūno savininkų S. Uselis, prasitaręs, kad perleistų jį, jeigu atsirastų norintys įsigyti.

Todėl malūno liekanas pagal galimybes, kad pašaliniai asmenys nelandžiotų ir neniokotų likusio turto, užkonservavo. „Bet visuomet atsiranda piktavalių asmenų, kurie išdaužo netgi tai, kas ten dar likę. Kalbėjomės su pastarųjų trijų kadencijų rajono merais, kaip apsaugoti, tačiau turtas yra privatus, ir jie ne kažkuo tegali pagelbėti“, – patikino savininkas.

Darbėnų malūno šeimininkų iniciatyva kol kas tik sutvarkytos prieigos prie upelio: išvalytas šabakštynas, atvežta žemės ir užsėta žolė, išlygintas kelias, kad būtų galima prieiti prie upės pasigrožėti jos vaga.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas