Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Finansiniai vaikų įgūdžiai ugdomi nuo mažens

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2021-10-22
Klaipėdos valstybinės kolegijos Verslo administravimo katedros lektorė Jolanta Kreišmonienė: „Išmokyti vaikus atsakingai elgtis su pinigais yra tėvų pareiga.“

Augant vaikams, keičiasi jų poreikiai, suvokimas apie gyvenimą. Neišvengiamas – ir jų smalsumas, kai kalbama apie pinigus. Kada vaikui reikia pradėti duoti pinigų, vadinamųjų kišenpinigių, kaip ugdyti vaikų finansinį raštingumą, mintimis pasidalino Klaipėdos valstybinės kolegijos Verslo administravimo katedros lektorė Jolanta Kreišmonienė.

Jos įsitikinimu, finansiniai vaikų įgūdžiai turėtų būti formuojami nuo mažens. „Kuo anksčiau vaikams pradėsime aiškinti, kas yra pinigai, iš kur jie atsiranda ir kaip reikia su jais elgtis, tuo teisingesnį požiūrį į juos išugdysime“, – teigė lektorė, akcentuodama, kad pinigų paskirtį vaikas jau sugeba suprasti nuo 5–6 metų.

Tėvams derėtų paaiškinti, kad, norint turėti pinigų, reikia dirbti ar užsiimti pajamas atnešančia veikla ir taupyti. „Vaiką būtina mokyti nusistatyti prioritetus išlaidoms, ugdyti suvokimą, kad, prieš kažką perkant, reikia įvertinti, ar pakaks turimos pinigų sumos, gal reikia kokio daikto atsisakyti. Nuo mažens vaikai gali dalyvauti, aptariant šeimos biudžetą, svarstant šeimos galimybes, planuojant išlaidas, priimant bendrus sprendimus“, – patarė J. Kreišmonienė.

Kasdieniai praktiniai veiksmai gali būti tokie, kaip: galima pasiskolinti iš vaiko pinigų, numatant grąžinimo terminą ir atvirkščiai; kartu su vaikais sudaryti pirkinių sąrašą; parduotuvėje paprašyti, kad surastų reikiamą prekę už numatytą kainą; leisti pačiam nusipirkti norimą prekę, žaislą už kišenpinigius ar už tam tikrą sutaupytą pinigų sumą, kas leistų pajusti pinigų, jo daromo sprendimo vertę ir pasekmes. Taip pat nuo mažumės reikėtų ugdyti taupymo įprotį ir supratimą, tarkim, jei lieka nepanaudotų kišenpinigių arba vaikas nori įsigyti kokį nors brangesnį daiktą, reikėtų patarti atsidėti likusią arba tam tikrą pinigų sumą. „Taip pat ir tėvai turi rodyti pavyzdį vaikams – žodžiai ir veiksmai turi sutapti, tai yra patys turi laikytis asmeninių finansų tvarkymo taisyklių, kurias nustatė vaikams, nes vaikai labai stebi tėvų elgesį ir yra jų „kopijuotojai“, jų elgesio atspindys“, – J. Kreišmonienė neabejojo, kad išmokyti vaikus atsakingai elgtis su pinigais yra tėvų pareiga.

Kišenpinigių sistema ugdo vaiko savarankiškumą, atsakomybę, taip pat yra ugdomi biudžeto planavimo įgūdžiai, kurie ateityje taps jam labai svarbūs.

Kišenpinigiai – tai nustatyta tam tikro dydžio pinigų suma, kurią tėvai duoda vaikui jo asmeninėms išlaidoms, be to, tai vaikui teisėtai priklausanti šeimos pajamų dalis. Šie pinigai turėtų visiškai priklausyti vaikui. Jis pats turėtų spręsti, juos taupyti ar išleisti kokiam daiktui, ir tėvai neturėtų nurodyti, ką galima už juos pirkti ir ko ne. Kišenpinigiai – tai ne pinigai maistui, transportui, būreliams ar mokymosi priemonėms, tai pinigai, kuriuos jis gali išleisti savo nuožiūra.

Kiek kišenpinigių ir kaip dažnai juos vaikui duoti, priklauso nuo tėvų finansinių galimybių ir nuo vaiko poreikių. „Tai yra šeimos sprendimas, tačiau, pradėjus mokėti, suma neturi mažėti ir privaloma ją mokėti reguliariai sutartu laiku ir sutartą sumą, kad vaikas galėtų planuoti savo išlaidas – taip jis ugdys pinigų valdymo įgūdžius“, – lektorė akcentavo, kad susitarimo laikytis būtina, o kaip dažnai duoti vaikui kišenpinigių, vienos taisyklės nėra. Tai priklauso nuo vaiko amžiaus. Kuo jaunesnis, tuo kišenpinigių davimo laikotarpis turėtų būti trumpesnis, pvz., pradedant nuo davimo daugiausia dviem dienoms. Kuo vyresnis vaikas – tuo laikotarpis gali būti ilgesnis, skiriant pinigų savaitei, po to – ilginant iki mėnesio. Duodant vaikui pinigų ilgesniam laikui, labiau bus ugdomas jo savarankiškumas ir didės motyvacija planuoti, kaip tinkamai juos panaudoti, o galbūt dalį net nuspręs atsidėti ir sutaupyti. Reguliariai gaudamas kišenpinigius, vaikas turės skaičiuoti, planuoti visas išlaidas savaitei, dviem ar mėnesiui į priekį, kad nepritrūktų pinigų. „Jei vaikui pritrūksta pinigų, galite jam paskolinti – lyg suteiktumėte jam paskolą, reikėtų ir aptarti skolinimo sąlygas, kiek jis pasiskolins ir kiek turės grąžinti – taip mokysite vaiką ir ugdysite biudžeto valdymo įgūdžius“, – kalbėjo J. Kreišmonienė.

Jos pastebėjimu, nereikėtų pinigų duoti už gerus įvertinimus mokykloje ar sporto, meno pasiekimus: „Psichologai teigia, kad tai – ne pati geriausia praktika, nes ji neskatina vaikų mokytis, jie nustoja džiaugtis savo pasiekimais ir įpranta vertinti tik piniginę jų išraišką.“

Nepatartina duoti vaikui pinigų už tai, kad jis susitvarko savo kambarį ar atlieka kokius kitus namų ūkio darbus – tai kiekvieno šeimos nario pareiga, todėl už tai neturėtų būti mokama. Papildomai užsidirbti galima leisti, tačiau tai neturi daryti įtakos sutartai kišenpinigių sumai. Tai būtų pinigai, nesusiję su kišenpinigiais. Kitu atveju, tai žlugdytų vaiko motyvaciją ieškoti galimybių papildomai užsidirbti. Tėvai gali papildomai mokėti vaikui už paslaugą, kurią jie patys pirktų iš paslaugos teikėjo, pvz., už automobilio nuplovimą, žolės nupjovimą, už tokius darbus, kurie būtų kaip papildoma pagalba buityje. Už kokius papildomus darbus būtų mokama, turėtų šeima nuspręsti pati.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas