|
|
|
Atnaujintu oro uosto taku nusileido pirmas lėktuvas
Antradienį buvo oficialiai atidarytas per rekordiškai trumpą laiką – 45 dienas – rekonstruotas Palangos oro uosto lėktuvų kilimo ir tupimo, riedėjimo takas. Ketvirtadienį taku nusileido pirmas lėktuvas iš Kopenhagos. Už 16,5 mln. eurų laimėjusi Palangos oro uosto infrastruktūros rekonstrukcijos darbus statybų įmonė „A. C. B“ iš Latvijos per pusantro mėnesio atnaujino 2 km 280 m. ilgio ir 45 m pločio kilimo ir tūpimo, riedėjimo taką, pakeitė viršutinį asfalto ir giliau esančius išlyginamuosius sluoksnius – iš viso daugiau nei 200 tūkst. kvadratinių metrų dangos. Pertvarkyta signalinių žibintų sistema – senosios lempos pakeistos LED žiburiais leis sutaupyti apie 20 proc. takui apšviesti suvartojamos elektros energijos. Atnaujinant apšvietimą nutiestas apie 100 km ilgio kabelių tinklas, sumontuoti daugiau nei 600 naujų žiburių. Rekonstruotos tako šoninės juostos. Oro uosto perone po žeme įrengti specializuoti orlaivių elektros maitinimo įrenginiai pakeis dyzelinius, taip bus mažinama oro tarša CO2, triukšmas. Įrengta nauja paviršinių nuotekų surinkimo sistema, kuri mažins aplinkos taršą specialiu skysčiu purškiant lėktuvus nuo apledėjimo. Likę rekonstrukcijos darbai turėtų būti užbaigti iki 2021 metų gruodžio 1 d. Oro uosto veiklai tai netrukdys. Padėkojęs renginyje dalyvavusiems regiono merams už iniciatyvą atnaujinti Palangos oro uostą susisiekimo ministras Marius Skuodis pasidžiaugė, kad šiam strategiškai svarbiam projektui pavyko užtikrinti finansavimą. Ministro pastebėjimu, lėšos oro uosto rekonstrukcijai buvo surastos nekeičiant 2021 metų valstybės biudžeto. M. Skuodis akcentavo Premjerės Ingridos Šimonytės nuopelną užtikrinant projektui finansavimą. „Dabar yra poreikis naujų krypčių skrydžių ir oro uosto infrastruktūra tam nebe kliūtis“, – tarė ministras.
Lietuvos oro uostų vadovo Mariaus Gelžinio teigimu, Palangos oro uosto lėktuvų kilimo ir tūpimo takas, kita infrastruktūra buvo nusidėvėjusi tiek, kad grėsė uždaryti oro uostą. Atnaujinta oro uosto infrastruktūra leis daugiau nei dešimtmetį Lietuvos pajūrio oro vartams atitikti visus tarptautinius aviacijos saugos ir saugumo reikalavimus, plėtoti skrydžius, veikti konkurencingoje regiono aviacijos sistemoje. „Rekonstruotas Palangos oro uostas yra labai svarbus visam Vakarų Lietuvos regionui. Neabejoju, kad tarptautinius standartus atitinkanti oro uosto infrastruktūra taps vienu iš veiksnių, padėsiančių pritraukti naujų skrydžių į Palangą, išplėsti skrydžių geografiją Vakarų Lietuvoje“, – įsitikinęs Palangos miesto savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus. Lietuvos oro uostų vadovas M. Gelžinis patvirtino, kad nė viena skrydžių bendrovė dėl rekonstrukcijos skrydžių nenutraukė, juos buvo tik sulaikiusios, ir dabar visos sugrįžta. Vėl atnaujinami skrydžiai į Kopenhagos, Oslo, Londono, Rygos oro uostus. Planuojami skrydžiai į Amsterdamą, Ukrainą, Hamburgą Vokietijoje (šio skrydžio pageidauja regiono verslininkai), svarstomos skrydžio į Briuselį galimybės. M. Gelžinis užsiminė, kad, esant reikalui, Palangos oro uostas priimti gali ir didžiuosius orlaivius. Bendrovės „A. C. B“ vykdomasis direktorius Armands Cvikis patikino, kad Palangos oro uosto renovacijos projektas įgyvendinamas preciziškai pagal darbų planą ir terminus. Projekte dirbo daugiau nei trijų šimtų žmonių komanda, kuri, anot A. Cvikio, veikė kaip laikrodis. „Dėkojame Palangos ir aplinkinių rajonų gyventojams už kantrybę ir supratimą visos rekonstrukcijos metu ir linkime gerų skrydžių“, – per šventę antradienį sakė A. Cvikis. Vykdant rekonstrukciją buvo perdirbta ir panaudota 80 proc. ardant takus ir dalį perono gauto statybinio laužo. Uosto infrastruktūrai atnaujinti prireikė 83 tūkst. tonų asfalto mišinių, 190 tūkst. tonų mineralinių medžiagų, 800 tonų betono. „Tokių statybų Palanga nebuvo mačiusi, kai šimtai darbininkų, gausybė statybinės technikos pagal darbo organizavimo schemas sklandžiai dirbo 24 valandas per parą, 7 paras per savaitę, taip 45 dienas. Žmonės važiuodavo žiūrėti, kas čia vyksta“, – įmonės „A. C. B“ darbu žavėjosi Š. Vaitkus. Paskutinį kartą Palangos oro uosto lėktuvų nusileidimo takas buvo renovuojamas 2007 metais. Palangos oro uostas veikti pradėjo 1937 metais laukuose prie vieškelio Palanga–Darbėnai, 1946 m. tapo kariniu, 1963 m. civiliniu aerodromu.
|
|
