|
J. A. Pabrėžos garbei – vaistažolių sodelis ir geografijos klasė
Kretingos pranciškonų gimnazijoje įvyko renginys, atspindintis iškilaus Žemaitijos švietėjo kunigo pranciškono tretininko botaniko ir gydytojo Jurgio Pabrėžos gyvenimą bei veiklą: atidarytas jo vardo geografijos kabinetas, o šalia vienuolyno sužaliavo vaistažolių sodelis. Norėjo padėti ligoniams Iškilios asmenybės nueitą gyvenimo kelią į gimnazijos fojė susirinkusiems renginio svečiams priminė III gimnazinių klasių moksleiviai Marija Bruzdeilynaitė ir Lukas Juodys. Didžiąją gyvenimo dalį J. Pabrėža skyrė botanikos mokslams, Žemaitijos augalų tyrinėjimui. Rinkti žoleles, domėtis jų gydomosiomis savybėmis jis pradėjo tapęs Kartenos altarista, nors viename laiške yra rašęs, kad augalai jį domino jau nuo pat vaikystės. Apie 30 metų gyvenęs Kretingoje, vienuolyne, J. Pabrėža negailėjo patarimų nė vienam paguodos ar pagalbos ieškančiam žmogui. Laiškuose profesoriui Volfgangui kunigas pranciškonas atviravo, kad ligonių kančios labai jaudino, jis norėjo žmonėms nors šiek tiek padėti gydytis. Gavęs sėklų iš Vilniaus botanikos sodo, vienuolyno kiemo darželyje todėl ir pasėjęs įvairių sveikatai naudingų augalų. Apie J. Pabrėžos gydytojavimą vaizdingai yra papasakojęs rašytojas Juozas Tumas Vaižgantas – esą visas Kretingos vienuolyno koridorius prakvipęs žolelėmis, kasdien – pilna ligonių. O pagrindiniai darbai, tarp kurių 17 rankraščių, kuriuose aprašomos ligos, simptomai ir gydymas, 50 veikalų, parašytų lenkų ir lotynų kalbomis, botanikos žodynas su 860-ies augalų pavadinimais, gimė celėje. Čia buvo sudarytas ir 800 augalų herbariumas. Mokslinę J. Pabrėžos veiklą vainikavo lietuvių-žemaičių kalba baigtas rašyti botanikos veikalas „Tayslius augyminis“ („Augalų sistema“), kuriame išsamiai aptarti 643 augalai.
Gamtos pamokos – ir gamtoje Apie 20 Pranciškonų gimnazijos biologijos mokytojos Linos Jucytės iš Klaipėdos botanikos sodo parūpintų augalų, tarp jų J. A. Pabrėžos veikale „Tayslius augyminis“ aprašytieji vaisgina, juozažolė, čiobrelis, balža, mėlžolė, tvertikas, eraičinas, gvaizdė, sinavadas, šalavijas, briedgaurė, ašuotė, rasakila, plautė, austėja, klemalis, smilga, agurklė, levanda ir dumplainis, sužaliavo ir ką tik prie mokyklos atidarytame vaistažolių sodelyje, kurį pašventino brolis Bernardas Belickas. Gimnazijos direktorius Alvydas Virbalis juokavo iš paminėtųjų daugiausiai girdėjęs apie šalaviją ir čiobrelį, tačiau dabar ir jam, ir visai gimnazijos bendruomenei rasis proga pažinti kitas J. Pabrėžos aprašytas vaistažoles.
J. Pabrėža Pranciškonų gimnazijoje mokėsi 1785–1792 metais, o Kretingos vienuolyne, apsisprendęs tapti pranciškonu vienuoliu tretininku, apsigyveno 1816-aisiais, po metų gruodį davė tretininko įžadus, gavo pranciškono abitą ir įgijo vienuoliškąjį tėvo Ambraziejaus vardą. 1817– 1821 m. J. Pabrėža buvo pranciškonų išlaikomos Kretingos mokyklos kapelionas ir mokytojas, dėstė lotynų kalbą, gamtą, geografiją ir tikybą. Jo gamtos pamokos vykdavusios ne tik klasėje – mokytojas su mokiniais braidydavęs po pievas, vaikščiodavęs po miškus, apžiūrėdavęs kiekvieną augalą, pradedant 100-mečiu medžiu ir baigiant mažiausia žolele. Dirbdamas mokykloje J. Pabrėža parašė lotynų kalbos vadovėlį, vėliau – pirmą lietuvišką 166 puslapių geografijos vadovėlį. Kaip aliuzija į praeitį gimnazijoje parengtas didžiulis stendas ir atidarytas J. A. Pabrėžos vardo geografijos kabinetas. Įkurtuvių juostelę perkirpo gimnazijos direktorius A.Virbalis ir rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė, mokiniams ir pedagogams palinkėjusi pasiekimais toliau garsinti gimnazijos vardą, skinti pergales olimpiadose. Kabinetą, kuriame ant langų roletų į akis krenta ištraukos iš J. A. Pabrėžos geografijos vadovėlio, o ant sienos – mokytojos Liudos Liaudanskaitės sukurtas meninis darbas – šventovių, kuriose yra kunigavęs J. Pabrėža, atvaizdai, pašventino brolis Bernardas, prieš tai paskaitęs savo kūrybos eilėraštį.
|