|
|
|
Galvos skausmą nuėmė vaizdo stebėjimo kameros
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose administracine tvarka išnagrinėtas Kiauleikiuose gyvenančio rajone žinomo skulptoriaus medžio drožėjo Virgilijaus Vaičiūno skundas dėl nutarimo už gamtos teršimą jam skirti 300 eurų baudą panaikinimo. Vyras nesijaučia kaltas ir pinigų, už tai, ko, anot jo, nepadarė, mokėti nesiruošia. Teisėjas Erikas Jurgutis verdiktą paskelbs lapkričio 9 dieną. Žlugdo kaimynai? „Administracinio nusižengimo protokolą dėl aplinkos teršimo surašiusi Kretingos aplinkos apsaugos agentūros specialistė Neringa Grigalauskienė pagrasino, kad, jeigu nesusimokėsiu 30 eurų, tai ta bauda man šoktelės dešimteriopai. Taip ir atsitiko: Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius „pavarė ant pilnos katuškos“, – „Pajūrio naujienoms“ dėstė V. Vaičiūnas. Menininkas teigė, kad jam nieko kito neliko, kaip teisybę įrodyti teisme. Tai dėl vienų, tai dėl kitų priežasčių teismo posėdžiai buvo keliskart atidedami, tačiau nuo to laiko, kai, vilniškiui advokatui Dimitrijui Fomkinui pasiūlius, prie namų atsirado vaizdo stebėjimo kameros, Virgilijus gyvenąs ramiau. „Įvyko stebuklas – prastus nuotekų rodiklius tarsi ranka kas nubraukė, jie staiga tapo normalūs“, – atviravo jis. V. Vaičiūnas įsitikinęs, kad jam gyvenimą kartina iš pavydo skundus vieną po kito pilantys kaimynai. „Prieš trejus metus Viktoras laukuose taip ir pasakė: mes tave, didysis nusipelnęs pripažintas menininke (aš visada turėjau daug užsakymų ir daug uždirbau, 2017-aisiais esu pelnęs rajono Savivaldybės kultūros premiją, išleidau puikų savo darbų albumą), sunaikinsim. Iš pradžių galvojau, kad čia kliedesiai, bet pasirodo, ne“, – teismo salėje kalbėjo kiauleikiškis. Vyras yra suskaičiavęs, kad kaimynai Bruzdeilinai iš viso jau apie 60 skundų ir reikalavimų jo adresu yra suraitę, nenuostabu, kad užkliuvo ir tie neva blogai dirbantys nauji nuotekų valymo įrenginiai, ir net eglės. „Įsivaizduokit, rugsėjo 30-ąją vieną skundą kaimynai parašo dėl tų įrenginių, o spalio 1-ąją – kitą, šiuokart dėl to, kad savo sklype eglių trečią juostą ne pagal taisykles pasisodinau“, – pasakojo V. Vaičiūnas. Kaip sodinti egles, jam, architektūros mokslus baigusiam, aiškinti nereikia, žino, kad šiaurės pusėje būtina išlaikyti 5 metrų atstumą, antraip šalia esančioms sodyboms šešėlis kris. Tačiau Virgilijaus trobos šiaurinėje pusėje tiesiasi kelias, tai kur problema? Baudos nemoka, nes nekaltas V. Vaičiūnas prisiminė dieną, kai savo kieme išvydo nuotekų tikrintojus. „Atvažiavo Kretingos aplinkosaugos specialistai, pasakė, kad mėginius ims ir iš mano, ir iš Bruzdeilinų vandens valymo įrenginių, nors žino, kad kaimynų įrenginiai nevalo nei azoto, nei fosforo. „Argi tai ne paradoksas? Vadinasi, kaimynai į aplinką šių medžiagų gali leisti, kiek tik nori, o mane už tai pasiruošę bausti?“ – stebėjosi kiauleikiškis. Atlikus V. Vaičiūno vandens valymo įrenginių į aplinką išleidžiamų nuotekų laboratorinę kontrolę, iš tikrųjų buvo nustatyta, kad bendra azoto ir fosforo koncentracija kaip reikiant viršija normas: azoto leidžiamas kiekis – 25 miligramai litre, o buvo rasta 34; fosforo norma 5 miligramai, rasta 13,7 miligramo litre. Dėl to Virgilijui ir buvo surašytas protokolas, žmogus patrauktas administracinėn atsakomybėn, paskirta 30 eurų nuobauda. „Kodėl aš jos nemokėjau? Ogi todėl, kad sumokėjęs pripažinčiau kaltę. Aš jos ir šiandien nepripažįstu“, – sakė jis. Ar vos prieš metus pastatyti garsios firmos „August“ nuotekų valymo įrenginiai yra patikimi, sertifikuoti, teisėjas E. Jurgutis klausė nuotoliniu būdu posėdyje dalyvavusio liudytojo šiuos valymo įrenginius kiauleikiškiui pardavusios ir sumontavusios įmonės „Serenika“ atstovo Aurelijaus Gelguto. Jis užtikrino: įrenginiai yra kokybiški, jie sertifikuojami Vokietijos nepriklausomose laboratorijose, kurios prisiimančios atsakomybę, klientams suteikiama 24 mėnesių garantija. „Nuo 2011-ųjų Lietuvoje esame pastatę apie pusantro tūkstančio tokių nuotekų valymo įrenginių, ir jie veikia kuo puikiausiai“, – tvirtino bendrovės „Serenika“ atstovas. Jis pripažino, kad dėl 4-ių įrenginių problemų būta, tačiau jas lėmė ne įrenginių kokybė, o išoriniai faktoriai, kurie turėjo būti nustatyti ir pašalinti. Įtaria net diversiją „Valymo įrenginius turintiems žmonėms aš visada sakau: kai atvažiuoja specialistai tikrinti nuotekų, prašykit, kad vieną mėginį būtinai duotų ir jums. Specialistai tegul vežasi tirti į savo laboratoriją, o jūs – į kitą, pačių pasirinktą. Nėra buvę, kad tokiais atvejais cheminių medžiagų normos būtų viršytos“, – patirtimi dalijosi A. Gelgutas. Jo žodžiais, nuotekose tiriami fosforo ir azoto kiekiai apskritai tebėra naujovė, Vandenvalos įstatyme ši nuostata atsirado tik nuo 2019-ųjų metų. „Įeikit į kiemą pas bet kurį gyventoją, įrenginius pasistačiusį iki 2019-ujų – nerasit, kad azotą ir fosforą valytų“, – akcentavo „Serenika“ atstovas. Iš kur tokia didelė šių medžiagų koncentracija V. Vaičiūno sodyboje, šaltinio jis teigė nematantis. Gali būti, kad mėginys buvo paimtas neprofesionaliai, tai yra ne pagal reikalavimus, gali būti užlaikytas mašinoje ir laboratorijai per vėlai pristatytas, gali būti, kad ir sukeistas, o gali būti, kad valymo įrenginiuose fosforo ir azoto rodikliai buvo sukelti dirbtinai. V. Vaičiūno advokatas D. Fomkinas pasiteiravo, ar įmonės „Serenika“ atstovai važiavo į Kiauleikius padėti išspręsti problemą. Pasak A. Gelguto, specialistai važiavo ne kartą. Visose pažymose konstatuojama, kad V. Vaičiūno nuotekų valymo įrenginiai tvarkingi, dirba be priekaištų, tačiau aplinkybės, dėl ko azoto ir fosforo koncentracija, kiek betirtum, viršija leistinas normas, – lig šiol tebėra mįslė. „Kažkas čia ne taip, man tai panašu ir į diversiją“, – savo nuomonę išsakė įmonės „Serenika“ atstovas. Jo žodžiais, cheminių medžiagų normas nuotekose viršyti įmanoma, kai įrenginiai dirba didesniu apkrovimu negu numatyta, pavyzdžiui, kai šeima daugiau skalbia arba indams plauti įpila per daug ploviklio. Bet dviese su žmona gyvenantis V. Vaičiūnas paaiškino: kai šeima maža, nėra poreikio daug skalbti, o cheminio indų ploviklio virtuvėje nė su žiburiu pas juos nerasi, indams plauti naudoja sodą, buitines atliekas kompostuoja.
|
|
