Palikimas po žiemos Erškėtyne: nereikalingi paveikslai ir šiukšlės

Rajono meras Antanas Kalnius (dešinėje) ir Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius kartu su patarėju Albertu Barausku, Turizmo informacijos centro, Kultūros ir sporto skyriaus atstovėmis Rita Beržanskiene bei Asta Pociene, taip pat Darbėnų seniūnu Alvydu Poškiu antradienį pabuvojo Erškėtyno šventvietėje. Paveikslams – ne vieta? Artėjant turizmo sezonui, atsakingų Savivaldybės darbuotojų delegacija norėjo savo akimis pamatyti, kaip po žiemos atrodo vietinių ir rajono svečių pamėgta sakralinė vieta, juolab kad iš gyventojų buvo gauta nusiskundimų. „Kretinga neformaliai vadinama mažuoju Vatikanu, o Erškėtynas – mažuoju Kryžių kalnu“, – juokavo meras. Ko jau ko, bet įvairaus dydžio bei grožio, matyt nuo artimųjų kapų nuimtų, čia suvežtų ir susmaigstytų kryžių tikrai netrūksta. Tačiau įvairaus formato šventųjų paveikslų taip pat – kur pažvelgsi. Ne visiems tikintiesiems tai patinka. „Nesuprantu, kaip galima namuose nereikalingus daiktus atvežti ir taip netvarkingai palikti?“ – stebėjosi kaip tik tą dieną gėles prie skulptūros sodinančiai klaipėdietei seseriai Zitai talkinantis kretingiškis Petras Lygnugaris. Religingoje šeimoje užaugę jiedu ir taip į Erškėtyną pasimelsti atvyksta gana dažnai, mat būtent Zitos iniciatyva, koplyčios dešinėje pusėje, arčiau stebuklingojo šaltinėlio, prieš maždaug 17-a metų meistrų pastatyta tikinčiuosius pasitinkanti didinga Švč. Mergelės Marijos skulptūra. „Kaip sako, duotas – duotam. Jei iš širdies tiki, myli gamtą, myli Mergelę Mariją, tai ir tau ateina malonės“, – atviravo pašnekovas, Erškėtyną lankantis „nuo pat Brežnevo laikų“, kai galėdavo tik pėsčiomis slaptais miško takais atkakti. Pasak Petro, tiek buvęs Kretingos parapijos klebonas Antanas Blužas, tiek dabartinis Juozapas Marija Žukauskas tikinčiuosius ne kartą yra paraginę nereikalingus šventuosius raštus, knygas, pasenusius paveikslus gavėnios pradžioje atnešti į bažnyčią. Kas dar vertinga, kunigai atsirenka, kas ne – sudegina, o Pelenų dieną tais pelenais pabarsto tikinčiųjų galvas primindami, kad žmonės iš dulkių gimę, dulkėmis ir pavirs.

Sekmines Erškėtynas pasitiks pagražėjęs: seni medžių lapai bus nugrėbti, o medinės išvietės vietoje atsiras biotualetas.

Kretingiškis Petras Lygnugaris į Erškėtyną pagerbti Švč. Mergelės Marijos, pasimelsti atvažiuoja kasmet ir ne po vieną kartą.

Miškas – ne parkas, talka būtina

Kelerius metus iš eilės pavasariais gėles prie Marijos sodinanti Petro sesuo apie savo gerus darbus linkusi tylėti. Ji paklausė tik vieno: galbūt tuos menkaverčius medžius, gožiančius saulę, seniūnija iškapoti galėtų – niūrią atmosferą kuria, augalams be šviesos blogai, vėl bus sunku prigyti, skleistis, žydėti.

Tačiau seniūnas tokios galios, pasirodo, neturi. Jo žodžiais, šventvietė yra miško, o ne parko teritorijoje, todėl medžių sugalvojęs taip paprastai šioje vietoje neišpjausi – draudžiama. Anksčiau su girininku suderinus buvo išgenėti, iškirsti menkaverčiai krūmynai. A. Kalnius neabejojo, kad aplinka pašviesės nugrėbus senų parudavusių ir susiraičiusių lapų paklotę.

„Kasmet tie šabakštynai šalinami. Tuo rūpintis priklauso Lazdininkų kaimo bendruomenei, bet joje savaime yra susiformavusi ir atskira, vietinių vadinama Erškėtyno, bendruomenė. Prieš gegužines pamaldas Sekmines ar kitas šventes būrelis aktyvių tikinčiųjų susirenka, tvarkosi, pluša“, – pasakojo A. Poškys.

Merui užkliuvo vaizdas dar ir prie senoviškos medinės lauko išvietės – užaugintas kalnas šiukšlių: primesta nuo koplyčios ir prieigų surinkto plastiko, stiklinių žvakidžių, šukių, šakų, dirbtinių gėlių, kitokio šlamšto, nors visa tai iškart buvo galima gabenti į kaime esančius konteinerius.

„Tik tegu ne jūs, ne seniūnija, o pati bendruomenė tą talką organizuoja, jei reikės, ir mane tegul pasikviečia padėti“, – pasisiūlė A. Kalnius. Esą kai bendruomenė pati susitvarkys, tai ir rezultatą labiau vertins, bet kur kratyti atliekas rankos nekils.

O atgyvenusį lauko tualetą meras seniūną paragino nugriauti. „Vis dėlto gyvename XXI amžiuje, vargu ar kas tokiais besinaudoja?“ – retoriškai klausė jis ir su A. Poškiu sutarė, kad sezono laikotarpiui, vietinių maldininkų ir svečių patogumui čia bus atgabentas ir pastatytas biotualetas.

---

Vyresnio amžiaus Darbėnų seniūnijos gyventojai pasakoja, kad 1926 m. ant akmens, prie kurio išteka gydomąja galia garsėjantis šaltinis, vienai Lazdininkų kaimo gyventojai apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Tais pačiais metais jos garbei buvo pastatyta medinė koplytėlė. Gerokai didesnė mūrinė koplyčia pastatyta 1930-aisiais. Erškėtynas laikomas šventa vieta. Per Sekmines ir kitas religines šventes žmonės čia atvyksta tikėdamiesi fizinio ir dvasinio išgijimo bei sielos atgaivos.

• Rašyti komentarą (7)