|
|
|
Į bažnyčią sugrįžo šventojo Pranciškaus paveikslas
Trečiadienį Kretingos katalikų parapijos klebonas Juozapas Marija Žukauskas, talkinant zakristijonui Antanui Puškoriui, į bažnyčią įnešė po 4-erių restauravimo metų pargabentą Šventojo Pranciškaus paveikslą. Įmontuoti paveikslą į altorių kitą savaitę atvyks Kauno Mykolo Žilinsko dailės galerijos restauratorė Lina Katinaitė su savo komanda, kuri suteikė paveikslui naują gyvenimą. Dauguma parapijiečių galbūt nė nepastebėjo, kad kairėje bažnyčios navoje, prie įėjimo į Kankinių koplyčią, įrengtame Šv.Pranciškaus altoriuje trūksta šio šventojo paveikslo. Mat, kaip paaiškino brolis Juozapas, vietoj originalaus paveikslo laikinai, kad altorius nebūtų tuščias, į jį buvo įmontuota išdidinta šio paveikslo nuotrauka. Paveikslo įmontavimas – gana sudėtingas procesas, todėl Kauno Mykolo Žilinsko dailės galerijos restauratoriai visus darbus ligi galo atliks patys. Lina Katinaitė – restauratorė, kuri jau ir anksčiau „iščiupinėjo“ Kretingos bažnyčią – jai buvo patikėta atkurti Švč. Mergelės Marijos altorių ir paveikslą, taip pat greta jo stovinčią Kristaus skulptūrą „Ecce Homo“. „Pajūrio naujienos“ restauratorių grupės vadovės L. Katinaitės pasiteiravo, kokia buvo Šv. Pranciškaus paveikslo būklė iki jį atkuriant ir kokių netikėtumų iškilo darbinio proceso eigoje. „Paveikslas gana masyvus – 2,08 m aukščio ir 1,11 m pločio. Ir drobė, ir jos metaliniai aptaisai sunykę, nebuvo atlankų. Aptaisai buvo pritvirtinti tiesiai prie paveikslo, tad jo kraštai tarsi sušaudyti skylutėmis. Keitėme porėmį ir drobės pagrindą. Darbas sudėtingas, dabar aptaisai pritvirtinti ne prie paveikslo, o ant faneros, kad kuo mažau pažeistų drobę“, – kalbėjo L. Katinaitė.
Atkurti paveikslą buvo patikėta restauratoriui Kęstučiui Baniui, o aptaisus – P. Gudyno restauravimo centro metalo meistrui Rimvydui Derkinčiui. Klebono žodžiais, restauravus Šv. Pranciškaus altorių, iš 7 Kretingos bažnyčią puošiančių altorių beliks atkurti tik dešinėje navoje, ant galinės bažnyčios sienos, įkurdintą Šv. Barboros altorių. „Taip pat būtina restauruoti bažnyčios puošmeną – originalią medinę sakyklą. Kiekvieno paveldo objekto atkūrimo darbai yra labai brangūs, kainuojantys šimtais tūkstančių, todėl turėsime nuspręsti, kam teiksime pirmenybę – paskutiniam likusiam netvarkytam altoriui ar sakyklai“, – kalbėjo J. M. Žukauskas. Jo žodžiais, jau beveik užbaigti iš valstybės lėšų apmokėti 0,5 mln. eurų kainavę bažnyčios atnaujinimo darbai. Dabar laukia kitas darbas – sumontuoti naujus elektroninius varpus, kad šie skambėtų kuo natūraliau. Ankstesnieji, pagaminti Lenkijoje ir savo skambesiu erzinę žmones, jau technologiškai pasenę. Naujieji varpai bus atgabenti iš specialios juos gaminančios firmos Vokietijoje. Šių varpų įsigijimą numatė finansuoti Kretingos rajono savivaldybė. „Jau kitą rudenį, tikėtina, parapijiečiai galės džiaugtis šilta bažnyčia, nes iš naujo Vyriausybės finansuojamo projekto ketiname įrengti šildomas grindis. Talkinant mūsų rajono Savivaldybei, visi numatyti darbai ligi šiol vyko sėkmingai – Vyriausybė stebi ir mato, kad dirbama nuosekliai ir sistemingai, todėl, manau, skiria lėšų ir tęstiniams projektams“, – tikino parapijos klebonas. --- Titulinis Šv. Pranciškaus altorius buvo įrengtas apie 1617–1619 m. ir stovėjo didžiosios navos priekyje, kairėje, dabartinio Švč. Mergelės Marijos altoriaus vietoje. Manoma, kad apie 1830 m. Šv. Pranciškaus paveikslą į Kretingą atvežė provincijolas Henrikas Skačkauskas iš Dubno bernardinų konvento Voluinėje. Paveiksle šv. Pranciškus vaizduojamas pagal baroko epochoje paplitusį šio šventojo atvaizdą: visu ūgiu, dešinėje glaudžia krucifiksą, kairėje nuleistoje rankoje – knygą, kurioje įskaitomas įrašas lotynų kalba: Regula et vita F. F. Minor. S. Franc. Promittit obedientiam et reverantiam Dno P. P. et Eccl: Rom. Cap. (lot. „Mažesniųjų brolių gyvenimo taisyklės: brolis Pranciškus pasižada klusnumą ir pagarbumą Viešpačiui, popiežiui ir Romos bažnyčiai“). Šventojo delnai ir pėdos pažymėti stigmų. Paveikslas registruotas kultūros vertybių registre.
|
|
