|
|
|
BŪKEM ŽEMAITĒ
Žemaitėjės žemės vaka raša sava kalba„Žemaitėjės žemė monėm augėn“, – tuokio pavadėnėmu išlesta dar vėina, jau ketvėrtuoji, Kretinguos Jorgi Pabriežas universitetėnės gimnazėjės muokytuojės Jadvygas Miežetienės sotelktū muoksleiviu žemaitėškas kūrybas knyga. Pandemėjė „siūla“ nenotraukė Muokytuojė sakė, ka pavadėnėma ėlga galvuotė nereikiejė: mes vėsė esam Žemaitėjės žemės vaka, vėsė sauguom, kū paveldiejė ėš sava tievū, seneliu, pruoseneliu. Je kas paklausto, kas yr ož auksa brongiau, torbūt ne vėins atsakyto: gimtuoji kalba. O žemaičiou gimtuoji jog ė yr žemaičiu kalba, tik gaila, ka jaunuoji karta muokykluo tarp savės maža žemaitėška ruokoujės – kėts nenuor, kėts – nejauke jautas priš bėndraomžios. Gimnazijės Žemaičiu kalbuos būreliou vaduovaujontės muokytuojės tėkslus yr muokinios padrousint ne tik kalbietė žemaitėška, bet ėr rašytė, kortė, dalyvautė kasmetiniūs konkursūs „Koram žemaitėška“. Juoki paslaptės, ka kalbininka nesotar: vėinims žemaičiu yr kalba, kitims – tarmie. Kap bebūto, muokytuojė saka pastebiejosi, ka prigimtėnė kalba labiause yr ėšlaikė vaka, katrėi gyven kaima aplinkuo, kor dar ta šneka tebier gyva tarp šeimuos nariū, artėmūju, kaimynu. Konkursė „Koram žemaitėška“ dalyvau, sava kūrinios pateik ne tik Kretinguos miesta, bet ė Kartenuos, Kūlupienu, Darbienu gimnazėjės, kėtū rajuona muokyklu, tep pat kaimynini Plungės rajuona muoksleive. „Šes metas mums visims bova sunkiau, spaudė pandemėjė, ta dėdėliū pasirinkėmu netoriejuom. Bet nenuoriejuom nutrauktė „siūla“, katras jau daug metu yr vejams i vėina graži kamuolioka. Diel tuo sogalvuojuom konkursa organizoutė nuotuolėnio būdu“, – pasakuojė J. Miežetienė. Ana pasėdžiaugė ė viel solaukosi nuostabe gražiū kūrineliu – eilieraščiu, pasaku, nuoveliu, sakmiū, pasakuojėmu.
Pristatė ketvėrta knyga, ruošas leistė pėnkta Nuotuolėnio būdu suorganizoutamė konkusė dalyvava 27 muoksleive. Anėi skaitė sava kūryba, je kuoks kūrinys bova ėlgesnis, – ištrauka. Labiause pavykė kūrine sogols i naujė planoujema knyga, o ši karta oficiale bova pristatyta 4-uoji, pavadėnėmu „Žemaitėjės žemė monėm augėn“, dėinuos švėisa išvydosi perna kuova mienesi. Knyguo ėšspausdinti 33 kretingėškiu ė plungėškiu muoksleiviu darba. Darbos ivertėna ė atrinka Jorgi Pabriežas universitetėnės gimnazėjės, kap pašnekuovė pavadėna, žemaitiu-patrijuotu kuomisijė – bibliuotekininkės Snieguolė Jandalovienė ir Zina Tenenienė, matematikas muokytuojė Genovaitė Markuvienė, kūna kultūras muokytuojė Rita Gembickienė, lietoviu kalbuos ė literatūras muokytuojė Milda Šukienė. „Milda ė šep yr didžiuoji mona pagalbininkė – vaduovau Lituanistikas cėntrou, katras vykda pruojekta „Žemaitiu pastuogie – gyva tautuos dvasė“. Pruojektu puoseliejamas žemaičiu tradicėjės, ogduoms muokiniū kūrybėškoms gimta tarmė. Mūsa konkursus „Koram žemaitėška“ yr tuo pruojekta dalės“, – paaiškėna J. Miežetienė. Ana pasėdžiaugė bendrystė so gimnazijės meninės fotografėjės būrelio, katram vaduovau muokytuojė lituanistė Dalia Šidlauskienė. Fotografėjės so gražes gimtėnės vaizdas, katrūs atsispind besikeitonti tievėškės gamta, pagyvėn, žaismingesniem padara žemaitėškas kūrybas knygelės. Bet pagalbininkiu J. Miežetienė betorinti ė kuo ne kuožnuo rajuona muokykluo – kortė žemaitėška vakus sogeb paragintė Kartenuos muokyklas-daugiafunkci cėntra muokytuojės Vitalija Brunalienė ė Arina Prižginaitė, Kretinguos praciškuonu gimnazėjės muokytuojės Audronė Budrienė ė Birutė Šidlauskaitė, Kūlupienu Muotiejaus Valončiaus pagrindėnės muokyklas muokytuojė Vilma Narmontaitė, Kretinguos Simuona Daukanta pruogimnazėjės muokytuojė Sigita Dirmeitienė. „O dar vėina poiki talkėnonti žemaitė dėrb Plungės „Saulės“ gimnazėjuo – muokytuojė Rita Barniškienė. Ana kartas paskombėn ė pasakuo, kap nekontre plungėške vaka lauk, kumet pasėruodys nauja mūsa knygelė so anū kūrineles – ta patys nuor pasėdžiaugtė, ta muočiute, katruos papasakuota istuorėjė ožrašė, per jubilieju kap duovana svajuo iteiktė“, – joukies J. Miežetienė. Mūsa rajuonė yr vakū, žemaitėška rašontiu nu pat mažū dėinū. Tarp tuokiū – Rasa Žutautaitė. „Rasas tekstos spausdindavuom dar kumet tas vaks lonkė „Pasakas“ luopšeli-darželi, paskiau – Marijuona Daujuota mokykla, o dabar ana jau yr mūsa gimnazėjės muoksleivė – laba iduomi, laba kūrybinga“, – pagyrė J. Miežetenė. Gero žuodžiu muokytuojė paminiejė ė kulupienėški Svajūna Poloneičika, ė kėtos muoksleivios, poike atsėskleidončius žemaitėška. ---
Koram žemaitėškaĖš mona dėinuoraštė lapū Vėina dėina tvarkiau sāva šiepāli ė radau sąsiovėni, ont katruo skombē bova parašyta „Dėinuoraštis“. Pavartiau ė pradiejau skaitytė... ***** Žmuonis sāka: „Auksos ė pelenūs žėb“. Aš mosintās ė eso tas auksa gabals, katra kėtims čėderstvas kret, pašpuosėj a laimės adynū soteik. Eso jau prakotosi mergelka, bėstri, straini, zūbus pasėmaliavuojosi, štončka i garbanas ėrėšosi, dėdelē daili. Nesėkuolysio, bet ė vaikē i monėm veiz akis ėšsprogėnė, galvas atkragėnė. Kartās sekiuo vėsa čelada ėš paskuos ė dainiou: „Barbuora, Barbuora, a šuoksi per tvuora? Geriau jau ek į truoba ė iesk skanē smetuona“. Netor juokė nudordyma, ka mergelē kvietkū rēk atneštė, o ne tuokės ruodas tauzytė. Nepamėnavuojau, ka mon patē dėdelē patink dainioutė. Dainas pliešo šėina ė kopeta kraudama, bruolė pabaluotūs džiaudama a konteplės žėima rakalioudama. Vėina dėina pasiiemiau parasuodninkā, ėšbiegau i kelāli ė ožtraukiau: „Lai lyn, lai lyn, lai lyn lytus“. Kuojė mona takšt, slyst ė siedo pelkie sobėnė ėmerkosi. Gavau tumet vaksytė nu muotėnas ož tuokės zabuovas, bet dainuos ėš dūšės neišmēsi, kap ė nuo žmuoniū pliuotkū po bliūdo nepasėkavuosi. Kėta karta mėno so dvėratio per kaimāli ė trauko: „Žėbink to mon apėntās“ („Švieski man vėl“). Kelie pasėpainiuojė sosieds Ėgnė: nuotrynies atsėradau. Kriuoko, no mėslėjo, ka žiebsio anam per krāmė, bet Ėgnelė monėm ont kuojū pastatė, morza novalė ė dar pierninkās pavaišėna. Gers vaikis, o aš anou kažkumet so viedro paplavū apipyliau, kam muokykluo undaruokus kėlnuojė ė šaukė: „Pavasaris, pavasaris“. No tėkros kloika bova, kėtep pakybintė nemuokiejė. Vėsuokiū zbėtku prikreto ne tik dainiuodama, bet ė dėrbdama. Eso katėnou ūsus nokėrposi, zielkuorio soplākosi, muotinas zaslonkas sokarpiosi, bābkas lāpū ė droskas i potra prikruovosi, ont gėmbē bruoli reksti pakabėnosi... Vāka pruots nesoprāta, ka vėskas gal švakā bėngtėis. Muotina ė lermas kielė, ė validuoli po lėižoviu kėša, ė dejava: „Vakali, vakali, kas ėš tavės ėšaugs“. Paskiau pagluostydava galvēlė, pagoldydava ė tylē paniūnioudava: „Biega lapė per tilteli pas žąselių Barbuorelės. Barbuorele, kaip laikais, ko nežaidi so vaikais?“ Ramē ožmėgdavau, jok monėm myliejė, dėdelē myliejė... ***** Ožvertiau sāva dėinuorašti. No ėr išdykės vāks bovau, ka pamėslėji. Dabar jau eso augesnė, pruotingesnė, gerā muokaus – auksos, o ne doktie. Nebemondravuojo, bet ė neso ėštėžosi, vėskas sēkas poike. Padiejau sąsiovėni atgal i šiepali ė oždainiavau „Mūsa dėinas kap švėntė, kap žydiejėms vėišnės“...
Ema Sakalauskaitė, 4 klasė
Kartenos mokykla-daugiafunkcis centras
Konkursui ruošė mokytoja Arina Prižginaitė (mama).--- Koruonė ont svieta ė ūkė reikala „Koruonė ont svieta“, – seniau sakydava augesnis žmuogos, pakajaus netoriedams. „Koruonė ont svieta, ni dievou žvakė, ni biesou romstis“,– sāka bāba, per sāva špėkuolus i monėm spėtrydama. „Koruonė ont svieta“, – gvaltas šauk muotina, ka šlonka geltė praded i ka Instagramė mona portigrafėjės veiz. „Koruonė ont svieta“,– nebeėštor ė tievs, ka nepadāra mon nomū darbū ė vaksytė nu muokytuojės gauno. „Koruonė ont svieta, mon pamuokas online, o internēta nier“, – zlastijous aš. Ė tep kuožna dėina. Kuožna dėina, kap Slunkios nu kakalė, lėpo ėš luovas, siedo ont krasē pryšās skrynālė, katrou kompiuterio vadėn, ė pradedo muokslus. Tėkrā svieta pabonga... Užtat šėndėina ė saulēlė stėpriau kaitėn, ė dongus mielynesnis, ė žuolė žalesnė. Mon atuostogas nū vėsū Facebook, Twitter, Viber, Teams, Zoom ė kėtū ėšmaniūjū čiūdu. Apsėdarau ė leido i kaimali pas bāba, dar paruodysio, kuoks galio būtė pasabnos romstis. Mona bāba – dėkta ė bistri muotrėška, o jau darbū pas anuos ka per vėina dėina vėskuo nesogruobsi. Rēk ė pėina mašėnoutė, ė rėndielius šveistė, i ožiediį veršeliuo šėina īdietė, obladalie vėsus rakibuolus sotvarkytė, i taronki pilūtems žuolės pripeštė ka nebūtū kap nūspruogas kuokėi. Dar rēk plincius keptė, žekės cėravuotė, nier kumet golietė īsižergos, smorglī krapštytė ė aplink kuoronė mėslytė. Vėinā dėinā eno mėlžtė uožkos, veizo, kėimė varlės po dvė šuokinie kap „Moment“ klėjes soklijoutas, gaidys kap pablūdės vėštas porkou, bėtelės skraida nu piesteliū ont kuokeliū. Nebsosėgaudau, kas če yr... Majednē vėskas. Bāba sāka, ka pavasaris vėsyms makaterkas sosok. Uožka ė ta draskuos pri lėnciūga prėrėšta. „Bāba, kudiel cėbė tor ragus ė barzdā, jok ana yr mergēlė? „Barzda uožkā – diel strajaus, o ragus musintās kuoks uožīs īstatė. Ratavuotėis rek nu tokiū uožiū, vakali“. Nė Faceboks, nė googlos geriau nepasakytū kap bāba. Nedielės dėina apsėvėlkau gerojė šlebė ė šalbieka, ī bėza īsegiau spėlga, apsiaviau sandalās, bāba pasiiemė sāva kantėčkas ė abėdvė išėjuov ī bažnyčė. Po mėšiū atsėledosės parejuov nomėi, paiediev spėrgės so bolviem, skaniuos kap do medo kopetuo potras, numeiguojiev pakaitī. Vakare bāba pataisė večerė – pašierė bolvėnes kleckas so mėrkė, paskiau peržegnuojė ė ėšlydiejė ī miestą. Jok rytuo viel pėrmadėinis, viel pamuokas online ė viel ta pati „koruonė ont svieta“.
Gabrielė MATAITYTĖ
7 klasės mokinė, Kartenos mokykla- daugiafunkcis centras
(Mokytoja Arina Prižginaitė)--- Lig ženatve ožgys Mona mama vėsumet sakydava: ,,Lig ženatve ožgys.” Ė nesvarbo, kas bebūto notėkė: isikonda i lėižovi, užlėpa unt griebliaus ar nusitvėlke su kuoke nuors potra – vėsa laik girdiedavau ton pati žuodiu kratėni. Anou vadėnu žuodiu kratėnio, nes ons mon išvės neikondams bova. Mėslydavau ė mėslydavau kiauras dėinas: ,,Nu kap monei daba tėik ėlga gys ta žaizda ir kap vėsi žėnuos, ka tėkra išgėjė būtėnt ont ženatvės?” Vo mona tuoks myntėjėms troka tol, kol vėina graži pavasari dėina neapsiženėj posseserė. Vėsa istuorėjė prasidiej, ka priš nedielė lig veselės ana tieškies vėdorie asluos, paslydosi ont velns žėna kuo. O kėik striuoka bova! Baisi nečiestis, rek pripažint. Kraupe atruodė tuos anuos krovėna nutarkoutas kuojės, bet vėskou užglaistė ta pati nemėrtinga mamas frazė: ,,Alekto, pamatysi, lig ženatve ožgys, še, šėta šaldytas mesuos šmuota, palaikyk prispaudosi”. No ta aš pardaug ė nebsėrūpėnau tuom anuos kuojiem, bet vėstėik par vėsa gėmėnė nuskombiej, ka jaunuoji žiuopla yr. Išaušt veselės dėina, palydo mama ė da posė famėlėjės muotrėšku i dailės saliuona, pasėstrajėjem kap rekals ė išmaunam i balio. Torio tuoki nuojauta, ka suprontat daugmaž, kap vykst tas vėsos bažnyčės pruocesos, ta ėškart nušuoksio i tou linksmesnė dali, ka jau vėsė susirinkuom i puokyliu salė. Siedo aš tuoki smorgla už stala, čiut aukštesnė už taburietė, ė veizo, kap tryp anėi. Tik kažkap užkliova akelė unt nedėdėle gražiu kuoju. Kap žaibs ėš žydra dongaus trėnkė sopratėms: ni velnė nieks neožgyn lig tuos ženatvės. Mūsa famėlėjė tor tuokė nedėdokė tradycėjė – kėkvėina susibūrėma pabaiguo papasakuot, kon šėndėin nauji išmuoka a patyrė arba kas labiause patėka. Susiedam vėsė linksmė pri tuo stala ė pradedam pasakuot sava išpažintis. Po vėsuos omžėnybės aten mona eilie. Atsistuoju vėsa išdėdi i pareiško: ,,Šėndėin mon labiause patėka tas žaidėms, kor žaidiem devynis metus. Ons vadėnas ,,Lig ženatve ožgys”. Anym most tik po katruo laika tedašota, kou nuoriejau pasakytė, nes bova stuojosi tuoki nedėdėle linksma tyla, bet galū galė vėsa salė prapliopa jouktėis.
BRUŽŪ Aiva, II d klasės muokėnie ėš Kretinguos Jorgė Pabriežas oniversėtetėnės gimnazėjės
Anuos muokytuojė LAPINSKIENĖ Irutė
Poslapi sorėktavuojė „Pajūri naujienas“
|
|
