Pajūrio naujienos
Help
2021 Gegužė
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną8°C debesuotumas 26 %
Naktį3°C debesuotumas 79 %
Apklausa

Ar iškeisite automobilį į nemokamą visuomeninį transportą Kretingos mieste?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Kretingos meno mokyklos pedagogė Silvija Stanienė, savo pačios pastangomis išleidusi natų knygelę, tikisi, kad jos noras fortepijono pamokas paversti patraukliu mokiniui užsiėmimu bus įvertintas kolegų.

Kretingos meno mokyklos fortepijono mokytojai Silvijai Stanienei karantino laiką pavyko išnaudoti ypač produktyviai: dirbdama kasdien po kelias valandas ji per gerą mėnesį įgyvendino seną savo idėją – išleido muzikos mokymo ir mokymosi leidinį „Virė virė košę“, kuriame publikuojamos pačios pedagogės aranžuotos lietuvių liaudies dainos, pirštų skaičiuotės-žaidimai ir mankšta muzikos pedagogams padės profesionaliai mokyti fortepijono pradžiamokslio.

„Visada galvojau – ką tokio padarius, kad patys mažiausieji meno mokyklos mokiniai, fortepijono specialybės atėję mokytis pirmokai, nepatirtų streso dėl „neteisingo“ piršto ar ne taip klaviatūrą palietusios rankos“, – prisipažino S. Stanienė, sukaupusi 16 metų fortepijono pedagogės darbo patirtį.

Mokydama vaikus ji patyrė, kad dauguma rekomendacijų yra susijusios su praktika, kai vaikas groja viena ranka, kita ilsisi, o kai kita ranka reikia pataikyti į tuos pačius klavišus, keičiant pirštus, vaikas patiria stresą, jam nebemiela mokytis groti. „Prieš kelerius metus mokyklos direktoriaus Bernardo Anužio rūpesčiu buvo nupirkta naujų vadovėlių, viename kurių jau bandoma parodyti, kaip groti visais penkiais pirštais abiem rankomis, tačiau ta metodika man nelabai patiko“, – priežastis, privertusias intensyviai ieškoti informacijos ir ją pritaikyti savo darbe, įvardino pedagogė.

Deja, tačiau visi gerieji pavyzdžiai skambėjo kitų šalių – Prancūzijos, Anglijos, Amerikos – liaudies melodijomis. „Kilo apmaudas – o kodėl negalėtų suskambėti lietuvių liaudies dainos“, – sakė S. Stanienė, savo išleistoje natų knygoje mūsų tautos daineles ir sudėliojusi abiem jaunojo pianisto rankoms ir sukūrusi mokytojo, arba akompaniatoriaus, partiją. Numatomas to rezultatas – kad vaikas nebeišgyvens dėl abiejų rankų padėties, o mokytojo pritarimas suteiks tam tikro grojimo džiaugsmo. Juolab kad S. Stanienė mums visiems žinomas vaikiškas liaudies dainas – „Virė virė košę“, „Siūlai, siūlai“, „Pas motulę augau“, „Tupi žvirblis kamine“, „Ant kalno karklai“, „Garnys, garnys“, „Klausė žvirblis čiulbuonėlis“, „Mano batai buvo du“, „Jurgeli, meistreli“ ir kitas – įvilko į smagų, linksmą bugy, rokenrolo, tango, disko, regtaimo rūbą.

Aranžuočių autorė mano, kad vaikai, mokydamiesi groti pagal jos sudėliotas natas, jau po mėnesio-dviejų galės pagroti ir kitiems – draugams, tėvams.

„Būdavo taip: džiaugdavomės, jeigu vaikas kažką jau gebėdavo pagroti Motinos dienai. Dabar gi turėtų pakakti mažiau laiko, kad vaikas pajaustų instrumento žavesį, o galimybė pagroti ilgėlesnį kūrinį, išgirsti kitokį jo skambesį turėtų motyvuoti, ugdyti valią ir pasididžiavimą, kad va, galėjau susikaupti, išsėdėti“, – vylėsi mokytoja.

Kurdama aranžuotes, užrašydama groti skirtas natas, S. Stanienė niekur sąmoningai nenurodė, kokiais pirštais reikia tai atlikti, nėra jungimo, dinamikos ženklų. „Pedagogams paprastai nepatinka, kai yra surašyta, kaip reikia groti, ypač pyksta dėl pirštų. Aš manau, kad pedagogai viską pajėgūs padaryti patys – tiesiog palikau mokytojui laisvę interpretuoti savaip“, – S. Stanienė prisipažino, kad savo knygelę jau davė „išbandyti“ kai kurios savo draugėms muzikėms ir sulaukė nuoširdžių pagyrimų dėl to, kad atsiranda galimybė smagiai ir šiuolaikiškai mokyti groti fortepijonu, o tai, kad knygelės įrašai publikuojami ne tik lietuvių, bet ir anglų, rusų kalbomis, leis, ko gero, mokytojos sukurtomis melodijomis pasinaudoti ir emigracijoje.

Be 22-jų lietuvių liaudies dainų, natų knygoje „Virė virė košę“ publikuojamos aštuonios skaičiuotės-žaidimai, pirštų sporto ir mankštos pratimai, kuriuos vaikai gali pritaikyti kelionėse ar viešėdami ten, kur nėra instrumento – rankos ir pirštai be darbo nebus, juolab kad ir pratimai sukurti veidrodiniu principu abiem rankoms.

S. Stanienė daug metų dirbo koncertmeistere, ir ši patirtis, prisipažino ji pati, pravertė aranžuojant liaudies dainas, o tai, kad kai kurie akordai ir natų eilės rikiavosi intuityviai, vėlgi parodė, kaip svarbu buvo Stasio Šimkaus konservatorijoje mokytis kompozicijos.

Lietuvių liaudies dainų aranžuotės – ne pirmasis kūrybinis S. Stanienės darbas: gindamasi magistro laipsnį Klaipėdos universitete, ji pagal Levo Tolstojaus epą „Karas ir taika“ sukūrė 5 muzikinius portretus.

Natų leidinio „Virė virė košę“ viršelį sukūrė ne per seniausiai Kretingos meno mokykloje pradėjusi dirbti Birutė Česnauskienė, idėjai pagrįsti sukūrusi 8 eskizus, iš kurių viršelį papuošė „košė“, verdama iš natų. Notografiją atlikti pagelbėjo Silvijos sesuo muzikos teoretikė Vitalija Čepulienė, kas autorei taip pat buvo labai svarbu.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas