Pajūrio naujienos
Help
2021 Gegužė
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną8°C debesuotumas 26 %
Naktį3°C debesuotumas 79 %
Apklausa

Ar iškeisite automobilį į nemokamą visuomeninį transportą Kretingos mieste?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Pandemijos iššūkiai tobulėti nesutrukdė

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Švietimas
  • 2021-04-09

Visa apėmusi koronaviruso pandemija Marijono Daujoto progimnazijos bendruomenei nesutrukdė tobulėti ir siekti pokyčių: pastaraisiais metais mokykloje ypač didelis dėmesys skiriamas bendruomenės narių socialinės emocinės kompetencijos, ugdymo, atsižvelgiant į individualias mokinio galimybes, plėtojimui. „Didesnes galimybes įgyvendinti numatytas veiklas mums suteikė Kokybės krepšelio projektas, finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų“, – teigė Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė.

Socialinio emocinio ugdymo, skaitymo strategijų mokymai mokiniams ir jų tėvams, specialieji aukštesniojo mąstymo gebėjimo moduliai didesnį potencialą turintiems mokiniams, pagalbos mokiniui teikimo modelis, mokytojo padėjėjo etatas budinčioje klasėje, konsultacijos mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, Visos dienos mokykla pradinių klasių mokiniams – visa tai Marijono Daujoto progimnazijoje, kurioje šiuo metu mokosi 832 mokiniai, pasiekta per pradėtą vykdyti Kokybės krepšelio projektą. Jo lėšos nukreiptos konkrečioms veikloms, ir vienam V–VIII kl. mokiniui yra skiriama 354 Eur.

Mokyklos vadovė R. Viskontienė apgailestavo tik dėl vieno: kad per pandemiją teko pristabdyti Visos dienos mokyklos pradinių klasių mokiniams veiklą: „Projektas – geras, pasiteisinęs, ir turime vilties, kad jį vykdysime ir kitais mokslo metais, juolab kad Kokybės krepšelio projektas pratęstas dar pusmečiui ir tam skirtas lėšas bus galima perkelti į kitus mokslo metus.“

Socialinis emocinis ugdymas – emocijoms pažinti

Marijono Daujoto progimnazijos psichologė Renata Jasevičienė neabejojo, kad emocinis intelektas yra ypač svarbus sėkmingam vaiko gyvenimui: „Atėjo laikas į vaiką, mokinį žiūrėti kaip į asmenybę, o ne tik kaip į akademinį vienetą.“ Kad progimnazijos mokiniai, jų tėvai galėtų gilinti socialines emocines kompetencijas, mokykla iš Kokybės krepšelio lėšų surengė paskaitų ciklą. „Esmė – išmokyti stebėti savo jausmus, dalintis emocijomis, atkreipti dėmesį į gražius dalykus, atskleisti savo gerąsias puses, įžvelgti savo vertę“, – vardino R. Jasevičienė, kurios pastebėjimu, specialistai turi įdėti daug darbo, kad emocinio raštingumo išmoktų ne tik vaikai, bet ir mokytojai, nes kuo aukštesnis emocinis intelektas, tuo žmogus geriau paskirsto savo laiką, pasitiki savimi, moka išlaikyti pusiausvyrą.

Plačiau suvokti bazines emocijas mokomi ir pradinukai: psichologės, mokytojų tikslas – kad mažesnieji mokėtų atpažinti iki 64 emocijų, kurias jie savo klasėse fiksuoja emometru.

„Žinoma, daug dirbama ir individualiai, kas taip pat duoda rezultatą“, – tvirtino R. Jasevičienė.

Kolegė progimnazijos socialinė pedagogė Dainora Kalniškienė tikino, kad socialinis emocinis ugdymas yra svarbus kasdien – nuo pasisveikinimo atėjus į mokyklą ir atsisveikinimo išeinant iš jos. „Mokiniai pradeda suprasti – jeigu gebu valdyti emocijas, vadinasi, ir mano pasiekimai yra gerokai didesni“, – emocinio intelekto svarbą įvardino pedagogė, pasidžiaugusi, kad pagal įgyvendinamą Kokybės krepšelio projektą mokykla galėjo pasikviesti tokius kompetentingus lektorius, kaip psichologą Tomą Lagūnavičių, vaikų ir paauglių psichiatrę Eglę Žilinskienę.

Progimnazijos psichologės R. Jasevičienės pastebėjimu, ir tarp mokytojų vis dažniau kalbama apie jausmus, emocijas, jų svarbą – taip mokykloje visų pastangomis kuriama emociškai kultūringa aplinka.

Skaitymo strategijos – raštingumui gerinti

Marijono Daujoto progimnazijos direktorės pavaduotoja Jūratė Račinskienė teigė, kad mokykloje didelis dėmesys skiriamas raštingumo gerinimui, kas neatsiejama nuo skaitymo strategijų – jas numatyta taikyti visų dalykų pamokose. „Subūrėme pokyčių grupę, kuri inicijuoja raštingumo gerinimo ir skaitymo strategijų veiklas, rengiamos raštingumo gerinimo ir skaitymo strategijų taikymo rekomendacijos visų dalykų pamokose“, – sakė pavaduotoja.

Kitais mokslo metais skaitymo skatinimo bei raštingumo gerinimo strategijas planuojama taikyti organizuojant edukacinius skaitymo užsiėmimus progimnazijos bibliotekoje pirmų klasių mokiniams, neturintiems skaitymo įgūdžių. Įgyvendinant Kokybės krepšelio projektą, progimnazijoje IV–V ir VI–VII klasių mokiniams vyko skaitymo ir įsiminimo mokymai, kuriuos vedė sėkmės mokytojas ir įkvėpėjas Algirdas Karalius. Mokiniai klausėsi ne tik lektoriaus skaitomo pranešimo, bet mokėsi žinias pritaikyti praktiškai. Skaitydami tekstą, mokiniai piešė minčių žemėlapį, sužinojo, kaip informacijai įsiminti taikomas kartotekos metodas, kuo ypatingas ir svarbus penkių informacijos pakartojimų metodo taikymas. Lanksčiai mąstydami, asociatyviais vaizdiniais kurdami pasakojimą, mokiniai mokėsi įsidėmėti didelį kiekį informacijos. „Ne vienam nuostabą ir džiaugsmą kėlė tai, kad bandomi metodai tikrai veikia“, – J. Račinskienė pasidžiaugė ir tuo, kad mokymai buvo organizuoti ir mokytojams – jie pasirengę skaitymo strategijų metodus taikyti praktiškai.

Ketvirtų–septintų klasių mokiniams buvo suorganizuoti greito skaitymo mokymai, kuriuos vedė lektorė Vida Daukšienė.

Moduliai gabiems mokiniams

Taikant specialiuosius aukštesniojo mąstymo gebėjimo modulius gabiems didesnį potencialą turintiems mokiniams jie progimnazijoje išbandyti dviejose trečiokų klasėse, mokant matematikos, ir vienoje penktų klasių, mokant lietuvių kalbos ir matematikos.

Trečiokų mokytojos Reda Petrulienė ir Nijolė Meškauskienė matematikos modulį pradėjo taikyti nuo šių mokslo metų pradžios. „Mokytojų užduotis – pastebėti mokinio gabumus, jo imlumą, ar vaikui patinka sudėtingesnės situacijos ir sudaryti sąlygas plėtoti tuos specifinius gebėjimus“, – teigė R. Petrulienė, pripažinusi, kad jai įdomu taikyti šį modulį, o tai, kad sudėtingesnės užduotys yra pateikiamos ir kitiems vaikams, pastaruosius motyvuoja, verčia labiau stengtis. Ir apskritai – taikant gabiems vaikams pritaikytą modulį, mokiniai, mokytojos pastebėjimu, darosi labiau savarankiški, juos dažniau aplanko pasisekimo džiaugsmas, jie labiau linkę vieni kitiems padėti. „Ugdomas vaikų smalsumas, o geriau pasirengę mokiniai mokyklai atstovauja dar ir įvairiuose konkursuose, olimpiadose“, – neabejotiną modulių gabiems mokiniams taikymo naudą įžvelgė R. Petrulienė.

Lietuvių kalbos mokytoja Irma Stanislauskienė tvirtino, kad galimybė mokymo turinį perteikti netradiciškai, patraukliai, kūrybingai, kartais – sudėtingai, o kartais – visiškai paprastai, mokinius skatina ne tik plačiau naudotis informacinėmis technologijomis, ieškant papildomos informacijos, bet ir skatina savarankiškam mokymuisi, lyderystei, bendradarbiavimui. „O ir mokytoją, dirbant su gabesniais mokiniais, apima asmeninis džiaugsmas, kai matai gerą galutinį rezultatą“, – neslėpė I. Stanislauskienė.

Pradinių klasių mokytoja Irena Navasaitienė gabius mokinius ugdo neformaliojo švietimo būrelyje – Gabių mokinių akademijos lietuvių kalbos fakultete savo gebėjimus vysto 13 vaikų. Anot mokytojos, per pandemiją teko įveikti daugybę iššūkių, vienas kurių – kad tik nesumažėtų mokinių motyvacija domėtis naujovėmis, skaityti knygas, neprarasti smalsumo. „Nuotolinio mokymo ypatumus teko pasitelkti ir užimant mokinius: ieškojau kontaktų ir rengiau susitikimus su vaikų rašytojais, nuolat bendradarbiaujame su viešąja rajono biblioteka“, – kaip ieškoma būdų vaikus sudominti knyga, kalbėjo I. Navasaitienė.

Pagalba mokiniui: nuo konsultacijų iki budinčios grupės

Direktorės pavaduotojos Loretos Alonderienės teigimu, pačios mokyklos pedagogų sukurtas pagalbos mokiniui modelis bandomas jau vienerius metus, o pagal Kokybės krepšelio projektą atsirado galimybė teikti konsultacijas gerokai daugiau mokinių: iš projekto lėšų valandų konsultacijoms skirta visiems pradinių klasių ir 23-ims dalykų mokytojams, kurie, perėjus prie nuotolinio darbo, mokinius konsultuoja ir individualiai.

„Dar vienas mūsų pasiekimas – budinčioji klasė. Į ją per karantiną ateina 14 mokinių, kuriems kyla sunkumų nuotoliniu būdu mokytis namuose“, – L. Alonderienė pasidžiaugė, kad mokyklai pavyko surasti specialistą, kuris tokiems vaikams ir teikia pagalbą budinčioje klasėje.

Psichologo išsilavinimą turintis Audrius Bučas pastebėjo, kad kai kurie vaikai, ateinantys į budinčiąją klasę, iki šiol vos „tempę“ mokslus, jau pasiekė geresnių mokymosi rezultatų, mat, užsimezgus abipusiam ryšiui tarp pedagogo ir vaiko, atsirado saugumo jausmas, o ir emocinis intelektas ugdomas tiesiogiai – ne per nuotolį.

„Mokantis per nuotolį, dingsta emocinio bendravimo įgūdžiai, kurie silpniau besimokantiems ar savarankiškai mokytis nesugebantiems vaikams yra išskirtinai reikalingi“, – A. Bučas neslėpė, kad budinčiojoje grupėje jiems visiems reikėjo susidraugauti, sukurti lygiaverčio bendravimo atmosferą, kad jam, kaip psichologui, teko ne vieną vaikų prakalbinti, sukurti abipusio pasitikėjimo jausmą.

Pasirengę priimti visus pirmokus

Kokybės krepšelio projektas mokyklai suteikė galimybę įsteigti Visos dienos mokyklą. Teikiant šią paslaugą siekiama tikslo sudaryti sąlygas I–IV klasių mokiniams saugiai ir turiningai leisti laiką po pamokų, paruošti namų darbus, ugdytis socialines kompetencijas. Visos dienos mokykloje, be namų darbų ruošos, vaikams organizuojama komunikacinė, meninė-kūrybinė, pažintinė, tiriamoji ir edukacinė, fizinio aktyvumo, socialinio emocinio ugdymo veiklos. Jas išvardinusi direktorės pavaduotoja Aurelija Jedenkienė vylėsi, kad, suvaldžius koronaviruso pandemiją, nuo kitų mokslo metų pradžios Visos dienos mokykla veiks visu pajėgumu. „Nuo rugsėjo mėnesio esame pasirengę į Visos dienos mokyklą priimti visus čia pageidaujančius būti pirmokus“, – A. Jedenkienė akcentavo, kad už vaikų užimtumą, veiklas Visos dienos mokykloje vaikų tėvams mokėti nereikia.

Marijono Daujoto progimnazijos I–IV pradinėse klasėse mokosi 452 mokiniai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas