|
|
|
Chirurgijos skyrius grįžo į įprastą darbo ritmą
Išsyk po Velykų, nuo balandžio 6-osios, Kretingos rajono ligoninė skelbiama „švaria ligonine“, o tai reiškia, kad visi COVID-19 naujai susirgę žmonės nebebus į ją guldomi, o gydomi Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamente. Bendrosios chirurgijos skyrius, kuris per pandemijos įkarštį buvo perorientuotas gydyti kovidinius ligonius, jau nuo vasario sugrįžo į ankstesnį darbo ritmą. Siuntė raštus šalies vadovams Kretingos ligoninės vadovė Ilona Volskienė ir jos pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus priminė, kad per pandemiją ligoninėje buvo įrengti 3 skyriai kovidiniams ligoniams gydyti. Dabar dar Slaugos poskyryje gydomi 4 asmenys, tačiau nauji ligoniai bus nukreipiami gydytis į uostamiestį. Abu vadovai džiaugėsi, kad po švenčių Kretingos ligoninė vėl galės visu pajėgumu teikti per pandemiją pristabdytas paslaugas, kaip jau yra Bendrosios chirurgijos skyriuje. Šio skyriaus vedėjas Pranas Šniuolis, 5-erius metus vadovaujantis dabartinei 13 chirurgų, traumatologų ir LOR gydytojų bei 12 slaugytojų ir jų padėjėjų komandai, prisiminė dar visai neseną patirtį, kai jų skyrius buvo iškeltas ir pritaikytas gydyti kovidu sergančius ligonius. „Turėjome riboti chirurgines paslaugas, o vienu metu – netgi visiškai sustabdyti operacijas, teikėme tik skubią pagalbą. Per pandemijos piką mūsų ligoninėje buvo gydoma net po 40–50 kovidinių ligonių. Pajutęs didžiulę grėsmę ligoninei, kad ji netaptų koronaviruso židiniu, siunčiau raštus Prezidentui, Sveikatos apsaugos ministrui, Seimo nariui Antanui Vinkui, Kretingos rajono vadovams. Rašiau, kad mūsų ligoninė nepritaikyta gydyti kovidinius ligonius: sunku valdyti srautus, nes tėra tik vienas liftas, kuriuo gabenami ir kovidiniai, ir visi kiti ligoniai, viena reanimacijos palata“, – problemą dėstė P. Šniuolis. Jis tikino siūlęs išeitį: skubos tvarka ligoninės teritorijoje renovuojamą pastatą, kuriame rengiami nakvynės namai, prijungti prie ligoninės ir pritaikyti gydyti infekuotus ligonius. Bet, pasirodė, kad tai nėra paprasta, nes projektas – europinis ir pinigai skirti tikslingai. „Vien mūsų ligoninės vadovų ir administracijos darbuotojų sumanumo dėka srautai buvo suvaldyti ir išvengėme infekcijos židinio“, – pandemijos įkarštį prisiminė P. Šniuolis. Lyg padėka – modernus laparoskopas Medikų neapleidžia nerimas, kad gali kilti naujos kovido bangos, nes virusas mutuoja, P. Šniuolis ir pokalbyje dalyvavę jo skyriaus kolegos gydytojai Jolita Šilanskaitė, Vygintas Montrimas ir ilgametis Kretingos ligoninės chirurgas Jonas Chmieliauskas tebesilaiko nuomonės, kad infekuotus ligonius reikėtų gydyti atskirose patalpose. Tačiau jie neslėpė džiaugsmo, kad Chirurgijos skyriaus darbas pagaliau normalizavosi. Pacientams operacijų tenka palaukti apie 2 savaites. Operacijas dar pristabdo pandemija, nes tenka izoliuoti žmones, kol atliekamas COVID-19 tyrimas. Po pandemijos chirurgų laukė staigmena – nupirktas labai reikalingas modernus, Prancūzijoje pagamintas laparoskopas, kainavęs kone 200 tūkst. eurų. Jau anksčiau ligoninės vadovai kreipėsi į Savivaldybę dėl įrangos atnaujinimo, kad Chirurgijos skyriaus gydytojai galėtų atlikti pačias reikalingiausias operacijas ir išplėsti jų spektrą.
„Galiu užtvirtinti, kad tokios laparoskopinės įrangos kol kas neturi kitos šalies ligoninės – tai pirmas egzempliorius Lietuvoje. Prancūzai specializuojasi laparoskopinės įrangos gamyboje, Strasbūre veikia pasaulinė moderniosios laparoskopinės chirurginės mokykla. Ir pačiam teko ten mokytis sudėtingos skrandžio sulankstymo operacijos. Jau 3 tokios operacijos atliktos ir Kretingoje. Naujai įsigyta aparatūra dar labiau paspartins šias ir kitas operacijas“, – kalbėjo skyriaus vedėjas.
Gali įrašyti operacijas Naujoji įranga tinka dirbti bendrosios chirurgijos gydytojams, traumatologams, ginekologams, joje – daug ir įvairių funkcijų. Galima įrašyti operacijos eigą į laikmeną: taip gydytojai gali apsidrausti dėl paciento pretenzijų, ši laikmena įdedama į ligos istoriją. „Ji taip pat reikalinga mūsų pačių tobulinimuisi, nes ne kiekvienas gydytojas gali tiesiogiai stebėti operaciją, o vėliau galime nagrinėti skrandžio, dvylikapirštės žarnos ir kitas operacijas“, – kalbėjo per 30 chirurgo darbo metų patirties turintis P. Šniuolis. Beje, jis Lietuvos ir Europos koloproktologų (tiesiosos žarnos bei išangės gydymo) onkologų chirurgų ir echoskopuotojų draugijų narys, dalyvavo įvairiuose endoskopinės ir bendrosios chirurgijos tobulinimosi kursuose Prancūzijoje, Austrijoje, Vokietijoje, JAV, Italijoje, Vokietijoje, Indijoje. Moderniosios chirurgijos srityje įgytas novatoriškas žinias P. Šniuolis pritaiko ir savoje šalyje: jis pirmasis Lietuvoje atliko laparoskopines tiesiosios žarnos išėmimo, žarnyno šalinimo, stomos atstatymo operacijas. Šiandieną P. Šniuolis yra laikomas tiesiosios žarnos vėžio laparoskopinės chirurgijos, lazerinės hemoroidostopijos bei skrandžio suraitymo operacijų novatoriumi šalyje, – jo įdiegta praktika pritakoma ir svarbiausiose Kauno, Vilniaus, Klaipėdos ligoninėse. Nuo Žemaitijos – iki Kauno Medikai tvirtino palaiką glaudžius santykius su Gargždų ligonine, kur chirurgija buvo sužlugdyta, ir kolegos padovanojo nepanaudotą vokišką laparoskopą. Tad dabar Kretingos ligoninė turi net 3 laparoskopus: ankstesnį JAV gamybos, patį naujausią ir dovanotąjį gargždiškių. Vedėjas vartė ant stalo sudėtas operacijoms ruošiamų pacientų ligos istorijas ir vardijo vietas, iš kur jie atvykę: Telšiai, Kelmė, Mažeikiai, Rietavas, Plungė, Skuodas, keli – ir iš Klaipėdos. „Žmonės iš visos Žemaitijos ir net iš Kauno atvažiuoja dėl mūsų gydytojų profesionalumo ir ligoninėje turimos įrangos. Apie mus sužino vieni iš kitų, domisi, skaito internete. Tačiau patys kretingiškiai vis dar veržiasi į Klaipėdą“, – kalbėjo P. Šniuolis. J. Chmieliauskas jį papildė: „Savo kieme pranašu nebūsi.“ Pašnekovai toliau dėstė Kretingos ligoninės pasiekimus: „Pas mus labai sustiprinta endoskopinė tarnyba – yra net 6 gydytojai endoskopuotojai, kurie gali ištirti skrandį.“ Saugiau negu didmiesčiuose Dauguma Chirurgijos skyriaus gydytojų dirbę didžiosiose šalies ligoninėse ir savo kvalifikacija, žiniomis niekuo nenusiledžia šių medikams. Tačiau kretingiškiai, sakė jie, vis dar psichologiškai nusiteikę, kad didžiosiose ligoninėse juos aptarnaus geriau. Ir neretai po nepasisekusio gydymo sugrįžta į savo ligoninę. „Tulžies pūslės, skrandžio, opaligės, žarnų nepraeinamumo, išvaržų, apendicito, ortopedines, ginekologines – cistų, miomų operacijas jau dabar atlikti yra saugiau pas mus negu didmiesčių ligoninėse, kur gydomi ir kovidiniai ligoniai“, – akcentavo P. Šniuolis. Kai reikia, ir patys siunčia pacientus magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos tyrimams, nes Kretingoje šios įrangos nėra. Nors, patikino pašnekovai, ją įsigijo Telšių ir Plungės rajoninės ligoninės, todėl viliasi, kad kada nors turės ir Kretingos ligoninė, nes rajono politikai geranoriškai siekia jos progreso. V. Montrimas pastebėjo: „Prieš 20 metų ir echoskopas atrodė kaip kosmosas, o dabar tai – vos ne kišeninis prietaisas“. J. Chmieliauskas mano, kad medicinos įranga ligoninėje turėtų būti atnaujinama kas 5-erius metus, nes pasensta, o nauja sparčiai tobulėja. ---
Kretingos ligoninės Chirurgijos skyriuje atliekamos šios operacijos:tulžies pūslės, apendicito, žarnyno divertikuliozės, uždegiminių ligų, žarnyno užsisukimo ir fiksavimo, tiesiosios žarnos ir kitų organų iškritimo-fiksavimo, vidurių užkietėjimo, žarnyno sąaugų pašalinimo, opų prakiurimo, pilvo sienos įvairių išvaržų su aukštos technologijos tinklelių panaudojimu, skrandžio mažinimo, ginekologinės, kraujavimo stabdymo į pilvaplėvės ertmę ir jos organų plyšimo susiuvimo, hemorojaus, įplėšos ar polipų tiesiosios žarnos susiaurėjimo, fistulių ir kt.
|
|
