Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Kas suskaičiuos, kiek kartų per tuos metus „Covid -19“ sergančius ligonius į Klaipėdą teko vežti skubios pagalbos specialistui Audriui Vaitkevičiui (kairėje) ir vairuotojui Aloyzui Bendikui.

„Metai su kovidu...“ – dar vis nuskamba viešojoje erdvėje. Patirtimi dalijasi tie, kuriems buvo lemta susirgti, medikai, kuriems teko gydyti, artimieji, kurie, deja, turėjo savo brangiausius palaidoti.

Pranašiškos skrajutės

„Pradžioje tikrai atrodė, jog tas virusas – toli, kažkur kitame pasaulio krašte Kinijoje, kažkokiame ten Uhane, ir Lietuvoje, juolab Kretingoje, nepasiekiamas. O teko patirti didžiulį išbandymą, per kurį ir kolektyve daugiau pažinome vieni kitus“, – teigė Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji slaugos administratorė Renata Eitavičienė. Ar galėjo kas žinoti, kad dar praėjusių metų pradžioje kiekviename PSPC skyriuje, kiekviename kabinete jos išdalintos skrajutės su šaukiniu „Būkim komanda!“ vos po dviejų mėnesių taps pranašiškos?

„Išdalinusi šiuos savo sukurtus atvirlaiškius, tiesiog norėjau visus darbuotojus paskatinti kasdienybėje kurti gerą įstaigos aplinką, kad patiktume pacientams, pateisintume jų lūkesčius, kad ir patys darbe jaustumėmės saugūs, galėtume atsiremti vieni į kitus, būtume tvirta komanda. Ačiū visiems, kad tvirta komanda dabar ir esame“, – kalbėjo R. Eitavičienė.

Niekas neabejoja, jog pirmasis didžiulis išbandymas kliuvo Greitosios medicinos pagalbos tarnybai, kurioje iš viso dirba 33 darbuotojai – vairuotojai, skubios pagalbos specialistai, paramedikai. Jų pareiga buvo važiuoti pas koronaviruso požymius pajutusius pacientus. Vyresnioji skubios medicinos pagalbos slaugos specialistė Viliutė Latakienė prisiminė, kad pirmasis iškvietimas pas sukarščiavusį iš Milano grįžusį vidutinio amžiaus kretingiškį buvo gautas pernai vasario 26-ąją. „Iki tol sekdavom oficialią informaciją ir stengėmės įsiminti kiekvieną naują administratorės Renatos pasakytą žodį, tad turėjom supratimą, ką ir kaip daryti, kaip kalbėti, nuraminti pacientą ir tuo pačiu apsisaugoti patiems. Praktikuodamiesi jau buvom išmokę apsirengti ir nusirengti specialią aprangą, kurios niekada dar nebuvo tekę vilkėti“, – pasakojo ji.

Išlaikant saugius atstumus, susirinkimai, kuriuose būdavo medikams pateikiama naujausia informacija, kas savaitę vykdavo ir įstaigos koridoriuje, ir lauke. Anot V. Latakienės, pasikalbėjus aprimdavo emocijos, atsirasdavo daugiau stabilumo. „Sakydavom: toks yra mūsų kelias, ir turime eiti“, – atviravo pašnekovė.

Kaukių, respiratorių, vienkartinių pirštinių, kepurių Centras nuo pat pradžių turėjo pakankamai, mat kasmet iš anksto ruošiamasi sezoniniam gripui. Vienkartines priemones medikai buvo raginami naudoti griežtai pagal taisykles, kartą dėvėtų nebeliesti. Iš rėmėjų gautomis pasiūtomis kaukėmis sugebėta pasidalinti dar ir su kitais.

„Kartą užeinu į prie mūsų Centro esančią vaistinėlę – žiūriu, močiutė murzinu skudurėliu veidą dengia. Atnešiau krūvelę kaukių, vaistininkės Sigitos paprašiau, kad, kai kitąkart tokios močiutės ateis, padovanotų“, – šypsojosi Renata.

Kretingiškiai medikai iš rėmėjų gaudavo ne tik kaukių, respiratorių, bet ir dezinfekcinio skysčio. Į jo kokybę buvo žvelgiama ypač atsakingai – tikrinami registracijos dokumentai, skysčio tinkamumas naudoti. „Pasitaikė, kad pro mane ir „nepraeidavo“, yra tekę išbrokuoti“, – atviravo pašnekovė.

Tarp rėmėjų geru žodžiu ji paminėjo VšĮ „Laisvės TV“, Maltos ordino pagalbos tarnybą, uždarąsias akcines bendroves „Terekas“, „Godana“, „Šiaurės banga“,„Stakreta“, „Ritminga spalva“, „Officeday“, „Medis“, „Violeta ir Ko“, taip pat – A. Pocienę, D. Karčiauskienę, T. Šlyžių, L. Kontrimą ir kt.

„Sakydavom: toks yra mūsų kelias, ir turim juo eiti, nors iš pradžių buvo labai neramu, liga nežinoma“, – sakė vyresnioji skubios medicinos pagalbos slaugos specialistė Viliutė Latakienė.

Su ligoniu – nuo vienos iki kitos ligoninės durų

Tiesa, kombinezonais medikai buvo aprūpinti ne iškart pirmajam karantinui prasidėjus.

„Kas galėjo žinoti, kad jų prireiks?“ – retoriškai klausė R. Eitavičienė. Pirmuosius, dažytojams skirtus, kombinezonus, kaip ir apsauginius akinius, dar papildomai – chalatų, prijuosčių ji pati parsivežė iš Kretingoje esančios ūkiškų prekių parduotuvės „Midgardas“.

„Pamenu, buvo savaitgalis, turbūt iš miegų anksti pažadinau savininkus, kad padėtų. Griebiau iš parduotuvės viską, kas po ranka papuolė, kas tik galėjo mums praversti kovoje su nežinomu virusu“, – pasakojo vyriausioji slaugos administratorė. Tuo metu, sakė ji, pats Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys vyko į Klaipėdą – ieškojo gydytojams nupirkti mobiliųjų telefonų, kad per karantiną pacientai su jais galėtų susisiekti tiesiogiai, nuotolines konsultacijas gautų aplenkiant registratūrą.

R. Eitavičienė atviravo, kad tuo metu ją pačią ir kolegas buvo užgriuvusi didelė popierizmo našta – Sveikatos apsaugos ministerijai, Ekstremalių situacijų centrui, rajono Savivaldybei bei kitoms institucijoms kas savaitę reikėjo siųsti pluoštus ataskaitų, pradedant, nuo kiek įstaigoje yra vairuotojų, felčerių, kurie medikai dabar dirba, kurie serga, kurie nuo seniau turi nedarbingumo pažymas, o kurie jas gavę ką tik, taip pat – apie priemones: kokias Centras turi, kokių trūksta, planuojama pirkti.

Žinoma, tas atsargas prireikė papildyti. „Bet suskaičiavau, kad, jei ne „Covid-19“ situacija, už tą patį kiekį priemonių būtume sumokėję dešimteriopai pigiau negu privalėjome sumokėti“, – sakė R. Eitavičienė.

Tas pirmasis pranešimas, kad kretingiškis serga „Covid 19“, pasirodo, nepasitvirtino. Vėlesni, liūdnas žinias nešantys „greitosios“ iškvietimai į ligonių namus, anot V. Latakienės, prasidėjo nuo kovo 13-osios. Paprašyti dispečerinės darbuotojai jau iš anksto stengdavosi pranešti, kuriems „greitąją“ kviečiantiems pacientams įtariamas koronavirusas, nors kartais pamiršdavo. Ši informacija buvo svarbi medikų komandai prieš sėdant į automobilį, mat viena mašina nuolat „budi“ išdezinfekuota, specialiai paruošta „kovidiniams“. Šie ligoniai gabenami iškart į Klaipėdos infekcinę ligoninę. Tačiau būdavo, kad „greitoji“ po dvi valandas laukia, kol klaipėdiečiai pagaliau priims iš Kretingos atvežtą žmogų. Jį atlydėjusi slaugos specialistė ir vairuotojas paramedikas tas porą valandų turėdavo sėdėti viename automobilyje su infekuotuoju – po žiemos lauke dar šalta, neilgai išlipęs iš transporto priemonės lauke pabūsi. Ne kartą teko belstis į Priėmimo skyriaus langus, kad atidarytų – juk Kretingoje galbūt laukia kiti pacientai, kuriems taip pat reikalinga skubi pagalba, o jos vis nėra. Bet čia, anot Renatos, nereiktų kaltinti Priėmimo skyriaus darbuotojų – medikai tiesiog nespėdavo priimti pacientų.

„Ne vienas atvejis buvo, ir kai mūsų „greitoji“ suko ratus nuo vienos iki kitos Klaipėdos ligoninės Priėmimo skyriaus durų – nėra vietų, nepriima nei ten, nei ten, kol galiausiai grįžtam atgal, kur pirma atvažiavę“, – sudėtingas praėjusių metų karantino dienas prisiminė V. Latakienė.

Trys medikės (iš kairės) šeimos gydytoja Vaiva Barysienė, bendrosios praktikos slaugytoja Lina Repšienė ir gydytoja odontologė Rita Daunoraitė 10 dienų pacientais rūpinosi koronaviruso židinyje Kartenos slaugos ligoninėje.

Nauji iššūkiai: Karščiavimo klinika, testavimas ir Kartena

2020-ųjų balandis PSPC pažėrė naujų iššūkių: būtent nuo to mėnesio 21-osios įstaigos darbuotojai pradėti reguliariai testuoti – per metus paimti 473 mėginiai. O dar anksčiau, tai yra balandžio 3-iąją, atidaryta iki birželio 4-osios paslaugas viso rajono gyventojams teikusi Karščiavimo klinika. Šį laikotarpį ir dabar primena atitverta siena pirmame įstaigos aukšte. Jos negriauna, ko gero, dar prireiks.

Kaip sakė R. Eitavičienė, sistemą, kaip toji Karščiavimo klinika veiks, reikėjo susikurti patiems. „Buvo sunku. Nei mes mokėjom teisingai mėginius tyrimams imti, nei buvo kam čia pat, vietoje, pamokyti – slaugytojas žinių semtis išsiuntėm į Vilnių, vėliau mokėmės vieni iš kitų bei iš vaizdo įrašų. Laimei, man vizualius aprašus parengti padėjo dukra Ieva – ausų, nosies, gerklės vyresniąja gydytoja rezidente dirbanti Vilniaus universiteto Santaros klinikose“, – pasakojo Renata. Bet didžiausia įtampa, sakė, kilo prireikus ugnies židiniu vadinamai Karščiavimo klinikai atrasti 3 jaunesnius negu 60-ies darbuotojus: gydytoją, slaugytoją ir koordinatorių. „Ką daryti, jei pas mus didžioji dalis medikų – vyresni? Koridoriuje įvykusio susirinkimo metu įsivyravo tyla, žmonėms reikėjo pagalvoti, o laiko nebuvo... Ir tada – daktarės Irenos Narmontaitės žodžiai: „Aš nežiūrėsiu į amžių. Reikia, tai ir eisiu“, – Kretingoje gerbiamos gydytojos žodžius perteikė R. Eitavičienė. Anot jos, I. Narmontaitės įkvėptos, prie komandos prisidėti netrukus pasisiūlė burnos higienos specialistė Kristina Eismontienė su bendrosios praktikos slaugytoja Audrone Bumblauskaite bei šeimos gydytoja Vaida Juškienė.

„Po susirinkimo kolegės atėjo pas mane į kabinetą. Susitarėm nustebinti mūsų vyriausiąjį gydytoją Arną Juškį: daktaro kabineto duris šios medikės pravėrė vilkėdamos kombinezonus ir prisistatė jau kaip Karščiavimo klinikos darbuotojos. Buvo graži maža jaudinanti akimirka ir tuo pačiu išspręsta didelė problema“, – kalbėjo R. Eitavičienė.

Uždarius Kretingos karščiavimo klinikos duris, įstaigos gydytojoms ir slaugytojams teko vykti dirbti į Klaipėdos karščiavimo kliniką.

Bet problemų, pasirodo, būta gerokai daugiau. Pašnekovės žodžiais, viso pirmojo karantino metu, kas benutiktų, vietinės valdžios akys krypo į Kretingos PSPC, nes jis – didžiausias rajone, dirba daugiausiai darbuotojų, aptarnauja 48 proc. gyventojų. Akys krypo ir tuokart, kai koronaviruso židinys įsiplieskė slaugos ligoninėje Kartenoje, ir buvo skubiai ieškoma, kas pakeis „iš rikiuotės“ staiga iškritusį kone visą ten esantį personalą. „Man vėlai vakare skambina Juškys, o aš savo ruožtu – vienai kolegei, kitai, paskui kalbinu trečią... Ir jos, pamiršusios savo asmenines problemas, neatsisako, be diskusijų sutinka, tuomet dar nė negirdėjusios, kad už darbą koronaviruso židinyje meras Antanas Kalnius žada padidintas algas“, – prisiminimais dalijosi vyriausioji slaugos administratorė.

„Viliojo naujas išbandymas, kitokia patirtis... Kad nuo rytojaus išvykstu į Karteną, pasakiau tik draugui. Kaip tik buvo mano gimimo diena“, – šį įvykį prisiminė gydytoja odontologė Rita Daunoraitė, kartu su šeimos gydytoja Vaiva Barysiene ir bendrosios praktikos slaugytoja Lina Repšiene viruso epicentre dirbusi 10 dienų.

Burnos higienistė Kristina Eismontienė buvo tarp medikių, kurios pačios pasisiūlė dirbti Karščiavimo klinikoje.

Chaosas slaugos ligoninėje ir buvusios direktorės globa

„Atvažiavusios į Kartenos slaugos ligoninę, išvydome visišką chaosą, pusė ligonių ten – sunkios būklės, gulintys, juos reikia vartyti, kilnoti, pamaitinti, numaudyti. Daugelis šių žmonių nė nesuprato, kad serga kovidu. Tie, kurie vaikšto, turėjo savo įpročių: vienas, būdavo, dainuoja, kitas eina pasivaikščioti, nors griežtai negalima. Sunkiausia buvo pirmoji diena. Darbo daug – nežinojom, už ko griebtis. Gerai bent tiek, kad iš Kretingos pačios atsivežėm apsauginių priemonių, higienos reikmenų – jų toje ligoninėje nebuvo“, – pasakojo V. Barysienė.

Kretingiškės medikės juokavo, kad Kartenoje joms teko padirbėti ir telefonistėmis – bendraudavo ne tik su ligonių artimaisiais, bet, sužinojusios apie mero pažadėtą gerą užmokestį, skambučiais atakavo besisiūlančios toje ligoninėje talkinti moterys iš aplinkinių vietovių, iš Šiaulių ir dar atokiau.

„Kai paaiškindavom, kad kurį laiką jos negalės grįžti į namus, o, atidirbus 10 dienų, dar porą savaičių dėl saugumo reikės karantinuotis, entuziazmas tuoj pat išblėsdavo“, – kolegę papildė L. Repšienė.

Kretingiškėms gyventi buvo sudarytos puikios sąlygos Vyšnių dvare. Moterys teigė jautusios ne tik PSPC administratorės R. Eitavičienės, bet ir rajono Savivaldybės administracijos tuometinės direktorės Jolantos Girdvainės globą – ne kartą atvažiavo, teiravosi apie problemas ir kuo gali padėti, atveždavo vaisių.

„Man baisiausia buvo: ką reikėtų daryti, jei slaugos ligoninėje vienas po kito žmonės mirtų? Išvažiuodama į Karteną, susirinkau ir tokią informaciją, išmokau pamokėlę, kam skambinti, kaip, prireikus mirusįjį „supakuoti“. Ačiū Dievui, tokio baisaus scenarijaus išgyventi neteko“, – kalbėjo gydytoja Vaiva.

Bet pamatyti nuo „Covid-19“ mirštantį žmogų jai likimas lėmė Padvarių socialinės globos namuose, kai nuo lapkričio 17-osios iki vasario vidurio ji sutiko padirbėti Sveikatos apsaugos ministerijos bei rajono Savivaldybės nurodymu įsteigtoje mobiliojoje komandoje, ir tokius ligonius bei rizikos grupei priklausančius asmenis lankė jų namuose.

„Kartais pro šalį einantiems žmonėms turbūt atrodydavo kaip spektaklis, kai, atvažiavusi pas pacientą, nesant kitos galimybės, kombinezoną vilkdavausi tiesiog gatvėje arba laiptinėje“, – šypsojosi Vaiva. Tuo laikotarpiu kitus savo pacientus, gyvenančius Kretingos mieste ir rajone, taip pat Palangoje, ji konsultuodavo mobiliuoju telefonu.

Bendrosios praktikos slaugytoja Audronė Bumblauskaitė dirba ir PSPC, ir Tiekėjų gatvėje veikiančiame mobiliajame punkte.

Apie mobilųjį punktą ir padrąsinančius pacientų žodžius

Nuo pernai spalio 26-osios Tiekėjų gatvėje pradėjęs veikti mobilusis punktas – dar viena svarbi veiklos sritis, kuriai dėmesio reikia skirti ir iki šiol. Čia pagal grafiką dirba atstovai iš visų Kretingos rajono pirminės sveikatos priežiūros centrų. Automobiliais atvykusių pacientų srautus iki vasario pabaigos neatlygintinai koordinavo savanoriai. „Buvo tokių, kurie čia – nuo pirmosios punkto atidarymo dienos. Nuoširdžiai norisi ištarti ačiū Romui Valinskiui, Vaidotui Gedvilui, Dovilei Višinskienei ir kitiems, kurių darbas labai reikalingas bei svarbus“, – sakė Renata.

Mobilųjį patikros punktą, galima sakyti, PSPC darbuotojams patiems teko ir įsirengti, nes rajono Savivaldybė, anot pašnekovės, tik pastatė palapinę, atvežė stalą, kelias kėdes ir įsivaizdavo, jog to užteks. „Mes atsigabenom savo suolus, stalus, šaldytuvą ir kitas priemones, taip pat turėjom paruošti ir dokumentų paketą, kad atvykusiems dirbti būtų viskas aišku. Dabar kad pamatytumėt – tas punktas tapo gražia maža klinika“, – šypsojosi R. Eitavičienė. Tačiau, anot jos, ne sykį šmėstelėdavo mintis, kad punkto darbuotojams, tarp kurių, be kitų rajono PSPC medikių, – ir kretingiškės bendrosios praktikos slaugytojos Lina Repšienė su Audrone Bumblauskaite bei rajono Savivaldybės Sveikatos biuro atstovės, ten rizika dviguba: ir koronavirusu užsikrėsti, ir peršalimo ligą pasigauti.

Mobilusis punktas Tiekėjų gatvėje tebefunkcionuoja, atsirado ir nauja paslauga – atliekami greitieji antigenų testai, čia pat nustatoma koronaviruso liga.

Vyriausiosios slaugos administratorės R. Eitavičienės teigimu, nebuvo taip, kad Kretingos PSPC karantino metu visiškai užsidarytų, gyventojų neįsileistų – tik, Karščiavimo klinikai užėmus vietą pirmame aukšte, esant svarbiam reikalui, įeiti buvo galima nebe pro įprastas paradines duris, o iš pastato šono. „Daugelis žmonių mus, kitu režimu dirbančius, suprato – sulaukdavome padrąsinančių žodžių, nuoširdžių linkėjimų ir net mums skirtų eilių“, – pasidžiaugė ji.

Anot Renatos, malonu, kad rūpesčių bei darbų sūkuryje valdžios neliko nepastebėtas PSPC vyriausiasis gydytojas A. Juškys. Už reikšmingą indėlį Lietuvos žmonių sveikatai jis apdovanotas ir tuometinio sveikatos ministro Aurelijaus Verygos specialiu medaliu.

Ramybės Kretingos PSPC medikams įnešė tai, kad nuo šių metų sausio 7-osios jie buvo pradėti skiepyti. „Covid-19“ liga yra persirgę apie trečdalis įstaigos darbuotojų, beveik visi likusieji – pasiskiepiję. Dabar skiepytis kviečiami gyventojai.

Slaugos specialistė V. Latakienė pastebėjo, kad kovą greitosios medicinos pagalbos iškvietimų pas gyventojus, susirgusius arba jaučiančius „Covid-19“ simptomus, lyginant su vasariu, padaugėjo.

„Virusas nesitraukia, randasi naujos jo atmainos. Visi esam emociškai pavargę. Ir, jei ne vieningas darnus kolektyvas, manau, nejaustume tokio užsidegimo eiti į priekį, nes juk vienas lauke būtum ne karys“, – akcentavo R. Eitavičienė.

---

Vyresnius nei 65-erių metų gyventojus ir visus, sergančius lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, plaučių ligomis, cukriniu diabetu, kepenų ir nervų ligomis), taip pat abiturientus Kretingos PSPC kviečia skambinti savo šeimos gydytojui, kad užregistruotų skiepytis „Covid-19“ ligos vakcina.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas