Jurgis Pabrėža „prakalbo“ ant gimnazijos sienos

Toks sieninis pano su Jurgio Pabrėžos portretu papuošė šio patriarcho vardu pavadintos gimnazijos holą.

Prieš pat Velykas Kelmėje gyvenantis kraštietis dailininkas Andrius Seselskas „įteikė“ dovaną Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos bendruomenei – ant holo sienos jis nutapė garsaus mokslininko, botaniko, švietėjo, pranciškono Jurgio Pabrėžos stilizuotą portretą.

Portretas įrėmintas augalų rėmeliu, o po juo pavaizduotas svarbiausias J. Pabrėžos botanikos veikalas „Taislius auguminis“. Simboliška ir paprasta. Iš trijų A. Seselsko pasiūlytų variantų gimnazijos bendruomenė išsirinko pastarąjį. „Šis darbas buvo savotiškas. Esmė ta, kad neišlikę tikslaus šio žmogaus portreto. Kretingos mieste, prie bažnyčios, daug metų stovi Algirdo Boso sukurta skulptūra, bet joje Jurgis Pabrėža pavaizduotas nuleidęs galvą, ir jau lyg įgijęs kretingiškių pripažintus veido bruožus. Aš dar pridėjau: dviem trečdaliais pasukta galva, – šis vaizdavimo būdas prieš 500 metų sugalvotas Renesanso dailininko Leonardo da Vinčio ir tapęs klasika. Augaliniai rėmo motyvai taip pat lengvai atpažįstami – jie atspindi tuos augalus, kurie mūsų krašte jau buvo paplitę prieš 250 metų, tie patys, kuriuos savo gyvenimo laikotarpiu tyrinėjo ir savo botanikos veikale „Taislius auguminis“ aprašė J. Pabrėža“, – pasakojo A. Seselskas, patikinęs, kad įprastu savo kūrybiniu stiliumi savaip sumoderninęs senovę.

Specialiais sieniniais dažais tapomam 3x4 m dydžio portretui menininkas pasirinko specifinę pilką spalvą, primenančią senovinę juodai baltą nuotrauką. „Nesinorėjo spalvų margumyno, visgi – čia ne darželis, o gimnazija. Norėjosi rimto palikimo, įprasminat žmogų, kuris įmynė ryškų pėdsaką ne tik mūsų mieste, bet visos tautos istorijoje“, – paaiškino menininkas.

Dailininkas Andrius Seselskas J. Pabrėžos portretui pasirinko pilką spalvą, primenančią juodai baltą senovinę fotografiją.

J. Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius Kęstutis Trakšelys labai džiaugėsi dailininko darbu: „Andrius Seselskas mums lyg iš dangaus nukrito, matėme jo sukurtą ekslibrisą, bet rezultatas pranoko lūkesčius. Dar nebaigus darbo, mums jis atrodė nuostabus, tačiau menininkas ragino būti kantriems, – ir, kai išryškėjo J. Pabrėžos bruožai, likome nustebinti.“

Menininkas pats prisipažino, kad jam ir sunku, ir lengva buvę tapyti, o gimnazijos vadovas dar papildė: „Šį didį žmogų labiau pažįstame iš jo darbų, pati jo asmenybė lyg ir apaugusi mitais – pats tuo domiuosi. J. Pabrėža buvo sėslus mokslo vyras, ir vienuolystę galbūt pasirinkęs tam, kad jo, kaip kunigo, nekilnotų po parapijas.“

Gimnazijos holą ligi tol puošė tautodailininko Raimundo Puškoriaus sukurtas J. Pabrėžos biustas, bet, tikino K. Trakšelys, jau norėjosi kažko modernesnio, kad įamžintų savo gimnazijos patriarchą. Biustą perkėlė į antrą aukštą, ir ten jis puikiai įsikomponavo į interjerą.

J. Pabrėžos sieninis portretas – ne vienintelis dailininko A. Seselsko sieninis pano Kretingoje: prieš dvejus metus jis išpuošė vaikų teatro-studijos „Atžalynas“ sienas. „Kretingoje dar esu numatęs ir kitų darbų, tačiau tebevyksta derybos su Savivaldybe. Sakiau – mane pažįstate, žinote, ką sugebu, o surasti mane nesunku. Aš iš viso širdies esu pasirengę bendradarbiauti ir savo kūryba gražinti savo gimtąjį miestą“, – atviravo A. Seselskas.

• Rašyti komentarą (3)