Pajūrio naujienos
Help
2021 Gegužė
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną8°C debesuotumas 26 %
Naktį3°C debesuotumas 79 %
Apklausa

Ar iškeisite automobilį į nemokamą visuomeninį transportą Kretingos mieste?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
„Džiaugiuosi, kad sukauptą patirtį galiu pritaikyti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Drąsiai galiu sakyti, kad ligoninėje saugu ir komfortiška gimdyti, be to, užtikrinamos integruotos sveikatos priežiūros paslaugos ne tik nėščiajai ir gimdyvei, bet ir naujagimiui“, – akcentavo Akušerijos klinikos vadovas prof. dr. Linas Rovas.

Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) yra vienintelė gydymo įstaiga Vakarų Lietuvoje, teikianti aukšto lygio kvalifikuotą akušerinę pagalbą gimdyvėms ir naujagimiams. Įstaiga aprūpinta modernia diagnostine ir gydomąja įranga, dirba aukštos kvalifikacijos patyrę gydytojai akušeriai ginekologai, gydytojai neonatologai, akušerės, kitas personalas. Pasak Akušerijos klinikos vadovo prof. dr. Lino Rovo, sukaupusio ilgametę tarptautinio eksperto patirtį, akušerijoje vyksta džiuginanti mokslo pažanga, leidžianti išvengti interpretacijų gimdymo metu.

– Neseniai pradėjote eiti KUL Akušerijos klinikos vadovo pareigas. Kaip pristatytumėte savo klinikinę, mokslinę veiklą?

– Domiuosi mokslo naujovėmis, naujų tyrimo ir gydymo metodų pritaikymu praktikoje, nuolat keliu kvalifikaciją. Nuolat mokausi. Nes tik mokslu grįsta medicina leidžia siekti geriausių rezultatų. Dar 2005 metais apgyniau medicinos daktaro disertaciją Švedijoje, Lundo mieste. Baigiau praktinius-teorinius mokymus Kanadoje, Danijoje, Švedijoje, Anglijoje, Airijoje. Vedžiau kursus, mokymus Lietuvoje, Norvegijoje, Kazachstane. Dariau pranešimus įvairiose pasaulio šalyse. Esu licencijuotas ultragarso specialistas. Stažavausi Švedijos, Airijos, Norvegijos, Danijos, Kanados ligoninėse. Airijoje ir Norvegijoje ėjau specialisto konsultanto pareigas. Džiaugiuosi, kad sukauptą patirtį galiu pritaikyti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kurioje taikomi šiuolaikiniai pažangiausi nėščiųjų ir gimdyvių priežiūros, ligų diagnostikos ir gydymo metodai, naujausi vaisiaus būklės tyrimo būdai, atliekamos visos chirurginės intervencijos ir akušerinės operacijos.

Drąsiai galiu sakyti, kad KUL saugu ir komfortiška gimdyti, be to, užtikrinamos integruotos sveikatos priežiūros paslaugos ne tik nėščiosioms ir gimdyvėms, bet ir naujagimiams. KUL Gimdymo skyriuje per metus vidutiniškai pasaulį išvysta apie 3 tūkst. mažylių. Džiaugiuosi, kad sukauptą patirtį galiu pritaikyti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

– Turite sukaupęs 30 metų darbo patirtį akušerijoje. Kaip akušerija kito per šį laikotarpį? Kokią pažangą pastebite?

– Anksčiau būdavo gajus mąstymas, kad akušerija – menas, bet ne mokslas. Tačiau šiandien ji suvokiama kaip natūralus procesas, į kurį vis labiau žiūrima iš mokslinės pusės. Ginekologai, akušeriai privalo daug mokytis ir audituoti savo darbą, daryti išvadas ir, kas svarbiausia, pritaikyti priimtus sprendimus, t. y. stengtis nebekartoti tų pačių klaidų. Svarbiausia akušerijoje – nepakenkti. Mes, medikai, turime padaryti geriausia, ką galime. Reikia daug žinoti ir mažai daryti. Būtina suprasti, kad akušerės, ginekologai negali visada pasikliauti tik savo patirtimi ir intuicija, jie turi remtis mokslo išvadomis ir galimomis technologijomis. Technologijos vis labiau mums leidžia nuspėti procesus gimdymo metu. Pritaikant objektyvius gimdymo proceso stebėjimo metodus, sulaukiame mažiau subjektyvių vaisiaus būklės ar gimdymo baigties interpretacijų. Nėštumas, gimdymas – natūralus procesas. Tačiau turime žinoti, kad vaisius – tai būsimo suaugusio žmogaus kopija. Jau vaisiaus stadijoje formuojasi gero ar blogo proceso pradžia. Tie procesai vėliau pasireikš paauglystės periodu ar jau suaugus. Todėl labai svarbu juos pastebėti dar vaisiaus vystymosi periodu ir po gimdymo imtis priemonių, kad vienas ar kitas neišvengiamos ligos ar proceso pasireiškimas kuo lėčiau progresuotų ir kuo lengvesne forma pasireikštų žmogaus gyvenime.

Technologijos naudojamos stebėti vaisiaus vystymąsi nuo vidaus organų pasikeitimų iki neuronų migracijos smegenyse. Atidžiai stebint vaisiaus anatomijos, nervų sistemos vystymąsi, galima veiksmų taktiką (nėštumo, gimdymo metu) parinkti kuo palankesnę ateinančiai gyvybei. Akušerijoje reikia nuolat mokytis ir tas žinias pritaikyti kasdieniame darbe. Teorija negali skirtis nuo praktikos. Dar vis pastebiu gana didelius skirtumus tarp Lietuvos ir užsienio šalių akušerių parengimo lygio. Todėl Lietuvoje mes turime peržiūrėti akušerijos ruošimo programas, kad jos atitiktų reikiamus standartus.

– Kokios technologijos šiuo metu naudojamos akušerijoje ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje?

– Ultragarsas padarė perversmą akušerijoje. Modernūs vaisiaus ultragarsiniai tyrimai – sudėtingi, informatyvūs, neinvaziniai, nesukeliantys pavojaus vaisiaus ir motinos sveikatai, yra itin reikšmingi vertinant ir diagnozuojant įvairius patologinius pokyčius. Echoskopija (ultragarsinis tyrimas) nėštumo metu padeda nustatyti 60 proc. vaiko vystymosi sutrikimų atvejų ir net 80 proc. rimtų ydų. Užsienyje medikai ultragarsą jau naudoja ir gimdymo metu. Nors gimdymas ir yra fiziologinis procesas, dažnai yra gana sunku numatyti jo baigtį. Gydytojas, akušerė įvairiose neaiškiose situacijose gali pasikliauti dažniausiai tik savo praktika paremta intuicija. Vis plačiau yra pritaikomi metodai, kurie padeda objektyviau numatyti gimdymo baigtį. Pavyzdžiui, ultragarso duomenys susiejami su kompiuteriu, o akušeriui ar ginekologui sugeneruojami algoritmai, leidžiantys daug tiksliau prognozuoti gimdymą ar įvertinti situaciją, ar bus reikalingos intervencijos.

Kompiuterinis vaisiaus širdies tonų monitorizavimas, gimdos susitraukimų jėgos matavimas, vaisiaus slinkimo kauliniu dubeniu ultragarsinis stebėjimas ir monitorizavimas gimdymo metu – tai technologijos, kurios jau yra taikomos kitose šalyse ir vis dažniau pasitelkiamos ir Lietuvos gimdymo stacionaruose. Būtina akcentuoti, kad technologijos nenutraukia natūralaus gimdymo proceso, tačiau kaip tik padeda tiksliau prognozuoti bei taikyti pacientei ir vaisiui palankesnį gimdymo užbaigimo metodą. Pasitelkiant technologijas, konstruktyvią ir retrospektyvią diskusiją su kolegomis, galima pasiekti geriausius rezultatus.

– Jau 14 metų KUL veikia Mažos rizikos gimdymo poskyris, kurį Klaipėdos universitetinė ligoninė atidarė pirmoji šalyje. Jame gimdymus prižiūri ir priima didelę profesinę patirtį turinčios akušerės. Pasidalinkite įžvalgomis apie akušerių savarankiškumo poreikį?

– Vidurinė grandis – akušerės – Akušerijos klinikos „stuburas“. Manau, kad ilgainiui, organizuojant išsamius mokymus ir praktikas, joms turėtų tekti apie 60–70 proc. viso su gimdyvėmis susijusio darbo krūvio (nėštumas, gimdymas, pogimdyminis periodas). Ne visos gimdyvės supranta, koks specialistas yra akušerė, kokias pareigas ir kompetenciją jai suteikia ši specialybė. Pamačiusios, kiek daug savarankiško, be gydytojo priežiūros, darbo akušerė atlieka gimdymo priežiūros metu, gimdyvės įvertina sunkų jų darbą ir atsidėkoja pelnytu pasitikėjimu. Tvirtai įrodyta, kad akušerė yra geriausias specialistas, kai reikia stebėti normalaus nėštumo eigą, suteikti šeimai reikiamų žinių jautriu laikotarpiu, mokyti ligų prevencijos. O gydytojo, tai yra akušerio ginekologo, reikia nėštumo ir gimdymo priežiūros taktikai sudaryti, sudėtingiems diagnostiniams ir gydymo veiksmams atlikti, ginekologinėmis ligomis sergančioms moterims konsultuoti ir gydyti. Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu yra patvirtinusi labai aiškias ir tikslias akušerinės priežiūros metodikas, kuriomis remiantis, atvykus nėščiajai į stacionarą, yra nustatoma jos gimdymo rizika – jei ji maža, moteriai pasiūloma gimdyti tik su akušere. Šitaip įgyvendinamos Pasaulinės Sveikatos Organizacijos gerosios praktikos gairės, padedančios išlaikyti kuo daugiau natūralumo, išvengti intervencijų. Taip pat rekomenduojama kuo mažiau medikalizuoti natūralų gimdymo procesą, leisti gimdyvėms laisvai rinktis gimdymo pozą, natūralius gimdymo nuskausminimo būdus.

Mažos rizikos gimdymus prižiūri ir priima didelę profesinę patirtį turinčios akušerės, nuolat keliančios savo kvalifikaciją. Gimdymuose gydytojas tiesiogiai nedalyvauja, tačiau jis iškviečiamas, jei pasikeičia gimdymo eiga ir kyla bent menkiausia abejonė dėl gimdyvės, vaisiaus ar naujagimio būklės. Klaipėdos universitetinė ligoninė laikosi naujagimiui palankios ligoninės principų, visos akušerės ir gydytojai, besirūpinantys gimdyvėmis, yra baigę žindymo kursus, todėl yra pasirengę suteikti kvalifikuotą pagalbą, skatinant motinas žindyti kūdikius, nuramina, padrąsina, iškilus sunkumų.

– Dirbote ne vienoje užsienio ligoninėje. Kokias išmoktas pamokas pritaikote KUL?

– Viskas prasideda nuo ištarto žodžio. Gaila, bet kol kas dar skiriasi Lietuvos stacionarų ir kitų šalių pacientės ir gydytojo, gydytojo ir akušerio bendravimo kultūra. Patariu kolegoms, kad privalome būti ne tik geri savo srities specialistai, bet ir profesionalai plačiąja prasme: gera bendravimo kultūra tiek tarpusavyje, tiek su paciente yra vienas sėkmės veiksnių. Būtina suprasti, kad moteris, atvykusi į Akušerijos kliniką, turi jaustis saugi. Juk tai, ką ji patirs klinikoje, prisimins visą gyvenimą. Šių atsiminimų su visomis smulkmenomis neįmanoma ištrinti. To akušerėms ir gydytojams ginekologams svarbu nepamiršti. Medikui gimdyvė bus, ko gero, viena iš tūkstančio, bet šiai būsimai mamai, gali būti, tai bus vienintelė patirtis. Svarbu išgirsti pagrindinius nėščiosios, gimdyvės norus, lūkesčius, priimti bendru sutarimu sprendimus, nes tik taip užtikrinsime aukštos kokybės priežiūrą. Mama su naujagimiu turi išvykti iš stacionaro su gera patirtimi, o tam vien aukštos kvalifikacijos specialistų ir geros medicininės įrangos neužteks.

Baimių pacientėms kyla dėl nežinojimo. Mūsų tikslas yra, kad moterys gautų teisingą informaciją iš ligoninėje dirbančių profesionalų, o ne skaitytų internete ar klausytųsi pasakojimų, kaip kam buvo. Mokslo įrodyta, jog nėščiosios, kurios pasirengia gimdymui ir gauna pakankamai informacijos iš jų nėštumą prižiūrinčių medikų, labiau linkusios pasitikėti savo jėgomis gimdymo metu, patiria mažiau nerimo, linkusios gimdyti natūraliai, be medikamentinio nuskausminimo. Iki COVID-19 pandemijos Klaipėdos universitetinės ligoninės akušerės skaitė paskaitas nėščiosioms, vesdavo ekskursijas į gimdymo palatas, kurios yra erdvios, šviesios, primenančios namų aplinką. Kiekvienoje gimdykloje yra galimybė pasinaudoti vandens terapija, kuri yra nepakeičiama gimdymo metu. Nors šiuo metu paskaitos būsimiems tėvams nevyksta, tačiau į visus jiems iškilusius klausimus personalas maloniai atsako telefonu. Būtina suprasti, kad svarbūs visi etapai: nėštumas, gimdymas, pogimdyminis laikotarpis. Ketvirtas periodas – kai moteris išvyksta į namus – vienas svarbiausių. KUL Akušerijos klinikos darbuotojai pasiruošę suteikti geriausią pagalbą nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu.

---

KUL medikai visą laiką, net ir karantino metu, nenutrūkstamai teikė ir teikia paslaugas bei pagalbą Vakarų Lietuvos nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams, laikantis visų saugumo reikalavimų. COVID-19 infekuotoms pacientėms įrengtos atskiros izoliacinės palatos.

Klaipėdos universitetinės ligoninės informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas