Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugsėjis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Apklausa

Ar tikrinate informaciją, paskleistą socialiniuose tinkluose?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Vaidoto Kisielio nuotraukos, darytos Vilniuje 1991 m. sausio 16 dieną.

Sausio 13-osios 30-mečio proga Kretingos muziejus toliau renka istorinę tų atmintinų dienų medžiagą – muziejininkė Jolanta Klietkutė virtualioje erdvėje rytoj, sausio 16-ąją, parengs parodą, kurioje profesionalus fotografas Vaidotas Kisielis užfiksavo prie Lietuvos radijo ir televizijos bokšto kritusių aukų laidotuves.

„Gavau krūvą negatyvų, tačiau su Vaidotu Kisieliu aptarėme, kad atrinksiu apie 20 nuotraukų ir pateiksiu jas kaip tų dienų nebylius, tačiau labai išraiškingus liudytojus. Sausio 16-ąją įvyko aukų laidotuvės, tad ir paroda bus skirta joms atminti“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė J. Klietkutė.

Iš Kretingos apylinkių kilęs fotografas V. Kisielis prieš 30 metų dirbo Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Pasak J. Klietkutės, tą kruvinąją naktį jis norėjo vykti prie Parlamento ir Lietuvos radijo ir televizijos bokšto, tačiau jo neišleidę, todėl į Vilnių nusigavęs vėliau ir jam betekę fiksuoti tik aukų laidotuves. Tačiau nuotraukose puikiai atsispindinti tuometinė aplinka, žmonių nuotaikos ir begalinis tautos ryžtas apginti savo laisvę.

Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko surinkta medžiaga, pateikta jo sudarytoje knygoje „Kretingos istorijos bruožai“, liudija, kad būrys kretingiškių lemtingomis 1991-ųjų sausio dienomis budėjo Vilniuje prie parlamento ir radijo-televizijos pastato, taip pat – prie Girulių televizijos retransliavimo bokšto, svarbiausių rajono įstaigų.

Už pasiaukojimą 1991 m. sausį–rugpjūtį ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę Sausio 13-osios atminimo medaliais buvo apdovanoti kretingiškiai: Jadvyga Šorienė ir Juozas Zubė, Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos Klaipėdos rinktinės savanoris Robertas Bertašius, Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos rinktinės nariai Leonas Adomauskas, Donatas Balsys, Antanas Drungilas, Valerijonas Einikis, Vladas Einikis, Ignas Miklovas, Mateušas Mockus, Valdemaras Povilaitis, Stasys Srėbalius, Algirdas Stašys ir Juozapas Antanas Viluckas.

J. Kanarskas taip pat surinko duomenis apie kretingiškius, apdovanotus aukščiausiais valstybės apdovanojimais už tai, kad savo darbais prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės gynimo ir valstybingumo įtvirtinimo.

Vienu aukščiausiu Lietuvos Respublikos apdovanojimų – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi – 1999 m., deja, jau po mirties, apdovanotas ilgiausiai – 34-erius metus – lageriuose ir kalėjimuose kalėjęs lietuvis šviesuolis eruditas Petras Paulaitis.

Už didvyrišką narsą ir ištvermę ginant šalies laisvę ir nepriklausomybę tais pačiais metais Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius buvo įteiktas disidentui vienuoliui pranciškonui Broniui Poškui. Jis 2004-aisiais buvo apdovanotas ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Lietuvos nepriklausomybės medalis 2000-aisiais buvo įteiktas ir Sąjūdžio veikėjui, pirmajam nepriklausomos Kretingos rajono tarybos pirmininkui, dabartiniam Kretingos meno mokyklos vadovui Bernardui Anužiui.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas