Pajūrio naujienos
Help
2021 Rugsėjis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną17°C debesuotumas 11 %
Naktį6°C debesuotumas 50 %
Apklausa

Ar padėtumėte nelegaliems migrantams, kad gerėtų jų gyvenimo sąlygos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kretingos sinagogos vietoje – atminimo ženklas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2020-10-20
Atminimo ženklą atidengė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

Nuo šiol buvusios istorinės Kretingos sinagogos, arba žydų maldos namų, vietą priešais buvusį „Mėguvos“ viešbutį žymės atminimo ženklas. Šis ženklas – jau antrasis Kretingos mieste, skirtas ligi karo čia gyvenusiai gausiai žydų bendruomenei atminti, – prieš 5-erius metus buvo pastatytas paminklas žydų tautybės karvedžiui Berekui Joselevičiui.

Pasigenda ne ašarų, o įprasminimo

Į Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams skirtą renginį, per kurį ir buvo atidengtas atminimo ženklas, atvyko ir Lietuvos žydų bendruomenės vadovė Faina Kukliansky bei Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis.

Tylos minute pagerbus Holokausto aukas, tarp jų – ir sunaikintą Kretingos žydų bendruomenę, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius akcentavo, kad tik prisimindami ir pripažindami savo tautos klaidas, galime užbėgti už akių ateities kartų klaidoms.

„Kažkada, būdamas vaikas, nė nežinojau, kad šioje vietoje buvo žydų šventovė, – tuomet čia veikė autobusų stotis, vėliau – krepšinio aikštelė, pastatė viešbutį, kuris baigia sunykti. Nuo šiol ženklas šioje vietoje liudys čia buvus vieną svarbiausių Kretingos miesto pastatų – žydų bendruomenės sinagogą“, – kalbėjo meras.

F. Kukliansky padėkojo merui už kalbą ir akcentavo, kad jai, kaip Lietuvos žydų bendruomenės vadovei, labai svarbu, kad kiekviename Lietuvos miestelyje žmonės šiandien ne ašarotų ir gedėtų, o juose atsirastų vietos, kur miestelėnai ir svečiai, tarp jų – mokytojai su mokiniais galėtų prisiminti apie tos vietovės žydų bendruomenę – kaip jie gyveno, kokie žmonės ją garsino, koks jų indėlis į to miesto, Lietuvos ar pasaulio istoriją.

Rajone – trys ženklai

Iš viso Lietuvoje bus pastatyta 10 ženklų, žymėjusių svarbiausias žydų bendruomenės gyvenimo citadeles – sinagogas, 3 iš jų – Kretingos rajone. Pirmasis ženklas rajone prieš mėnesį buvo pastatytas Darbėnų miestelio centre, dar vienas bus įrengtas Jokūbave. Šie tipiniai atminimo ženklai yra statomi Plungėje veikiančio Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo, taip pat – Geros valios fondo, kurio pirmininkė yra F. Kukliansky, iniciatyva. Prieigas prie šio kuklaus paminklo trinkelėmis išgrindė Kretingos miesto seniūnija.

Prieš atidengiant paminklą Kretingos rajono tarybos narys Pranciškonų gimnazijos pedagogas Vaidas Kuprelis priminė, kad žydų bendruomenė Kretingoje įsikūrė XVIII a. antroje pusėje, o jau XIX a. viduryje apgyvendino visą miesto centrą, sudarydama 70 proc. jo gyventojų. Todėl svarbu buvo turėti ir savo mokyklą bei sinagogą, kuri kentėjo nuo gaisrų, tačiau vis būdavo atstatyta.

1941 m. birželio 26 d. Kretingos miesto nacių karinis komisaras, ieškodamas žydų rabino Benjamino Perskio, padegė sinagogą. Tuomet sudegė ne tik sinagoga, bet ir visas miesto centras.

Į žydiškų valgių degustaciją kretingiškius kvietė Klaipėdos žydų bendruomenės atstovės Eleonora Elimport (kairėje) ir Svetlana Šidlun.

Dvi tautos – šalia

Atidengus atminimo ženklą, prie kurio buvo padėtos dvi puokštės, simbolizuojančios Lietuvos ir Izraelio vėliavas, renginys persikėlė į Kretingos rajono kultūros centrą, kur II aukšto fojė surengta informatyvi paroda „Vienas amžius iš septynių: Lietuva. Lita. Lite“.

„Stenduose atsispindi kitoks žvilgsnis į žydų vietą ir likimą Lietuvos istorijos vingiuose. Ji aprėpia turtingą dviejų tautų, buvusių šalia viena kitos ir papildančios viena kitą, dviejų bendruomenių – žydų ir lietuvių – gyvenimą“, – tvirtino F. Kukliansky. Parodą inicijavo Užsienio reikalų ministerija su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene. Ši paroda yra keliaujanti, jau pabuvojo JAV, Italijoje, Airijoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir grįžo į Lietuvą. Dabar ją pamatys Lietuvos miestų ir miestelių žmonės, o kretingiškiai yra vieni pirmųjų.

Žydiškų valgių degustacija

Klaipėdos žydų bendruomenės atstovės Eleonora Elimport ir Svetlana Šidlun po parodos pakvietė į gausią žydiškų valgių degustaciją. Už kašrutą, arba košerino maisto gamybą, atsakinga E.Elimport pirmiausia supažindino su jo taisyklėmis: žydai nemaišo mėsos ir pieno produktų, o, pavartojus vienus, ligi kitų turi praeiti 6 val. Žydai ne visų gyvūnų mėsą tevalgo – pagal Torą nevalia valgyti kiaulienos, kupranugario mėsos, taip pat – ne visą paukštieną ir žuvį. Jų valgoma žuvis turi būti su pelekais ir žvynais.

Šoichetas, arba skerdikas, privalo gerai išmanyti Torą ir skersti pagal tam tikras taisykles, nutraukiant kraują, atsižvelgti į gyvūno vidaus organų būklę.

Už pieno produktų ir vyno gamybą pagal Torą bendruomenėse taip pat yra paskirti atsakingi žmonės.

Kretingiškiams žydų bendruomenės šeimininkės siūlė paskanauti foršmako iš maltos silkės, smulkintų baltos duonos, obuolio, kiaušinių, maišytų su aliejumi ir prieskoniais; taip pat hacilimo – iš smulkintų keptų baklažanų, pomidorų ir paprikos; žydiškų salotų, mums žinomų kaip pikantiškų; humuso iš virtų avinžirnių su sezamo aliejumi ir prieskoniais; baltos keptos pynutės – chalos, kepamos prieš šabą; macų – Pesacho, arba Išėjimo, proga kepamos duonos; lekach – meduolio su džiovintais vaisiais.

---

XVIII a. antroje pusėje Kretingos savininkas Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis žydams leido įsikurti pietinėje dalyje, dabartinėje Birutės gatvėje. 1771 m. jie pasistatė mokyklą ir maldos namus. 1802 m. sudarytame „Kretingos kaimo“ inventoriuje pirmą kartą paminėta medinė sinagoga, kuri sudegė 1854 m.

Dabartinėje Mėguvos gatvėje 1860 m. buvo pastatyta nauja mūrinė sinagoga – žydų sakraliniams pastatams būdingo tradicinio kūgio tūrio stambokas pastatas bei mažesni maldos namai – mokykla betmidrašas. 1889 m. jie vėl sudegė. Į Angliją emigravę kretingiškiai žydai įsteigė Kretingos paramos fondą, surinko lėšų, už kurias 1890 m. buvo pastatyta nauja sinagoga ir betmidrašas.

Kahalui 1902 m. priklausė 1 tūkst. 133 žydai, jų atstovai kreipėsi į rusų valdžią prašydami leidimo pasistatyti dar vieną sinagogą. 1906 m. bendruomenė turėjo jau dvi sinagogas: antroji buvo kiek mažesnė, stovėjo šalia didžiosios į miesto centro pusę.1908 m. birželio 11 d. gaisras dar kartą nuniokojo žydų gyvenamuosius ir maldos namus, kuriuos bendruomenė vėl atstatė. Sinagoga buvo vienas puošniausių statinių miesto centre iki 1941-ųjų birželio gaisro.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas