Šventė ta pati, emocijos – naujos

Marelė ir Ipolitas mugėje rudens gėrybių ieškojo pagal sąrašą.

Kretingiškių Gražinos ir Petro Galdikų (viduryje) sodyba paskelbta gražiausiai tvarkoma.

Šeštadienį Kretingoje praūžusi jau daugiau kaip 30 metų gyvuojanti Rudens derliaus ir Moliūgo šventė išlaikė senąsias tradicijas, bet tuo pačiu įpynė ir naujų emocijų.

Palaimino duoną, apdovanojo geriausius

Į Rotušės aikštę prie scenos susirinkusius kretingiškius ir miesto svečius pasveikino rajono meras Antanas Kalnius, vicemeras Dangiras Samalius, esami ir galbūt būsimi Seimo nariai Antanas Vinkus, Levutė Staniuvienė, rajono tarybos nariai Juozas Mažeika, Romualdas Jablonskis, europarlamentaras Viktoras Uspaskich, Tomas Abelkis. Naujojo derliaus duoną palaimino Kretingos katalikų parapijos klebonas brolis Juozapas Marija Žukauskas, savo kūrybos poetiniu žodžiu prabilo brolis pranciškonas Bernardas.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė ir Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė apdovanojo konkurso „Gražinkime savo aplinką“ nugalėtojus. Gražiausiai ir geriausiai rajone besitvarkančia pripažinta Gražinos ir Petro Galdikų sodyba, esanti Kranto g. 14 Kretingos mieste, tarp daugiabučių – namas Lino g. Nr. 22 Kūlupėnų k. Geriausiai rajone prižiūrėta viešąja erdve paskelbta Kretingos muziejaus (Vilniaus g. 43) teritorija, tarp įmonių šį titulą pelnė Japoniškas sodas Mažučių k.

„Lietuva prasideda nuo mūsų kiemo. Džiaugiuosi, kad esat tokie kūrybingi, nenuleiskit rankų“, – nugalėtojams, o ir nominantams, kurių buvo nemažas būrys, linkėjo J. Girdvainė.

Danutė Ansunienė iki šios mugės primezgė galybę kojinių. „Nors lauke orai kaip vasarą, bet juk ateis ir žiema“, – savo prekės reikalingumu neabejojo 88-erių kretingiškė.

Vydmantiškis bitininkas Juozas Kuklys į visas muges vežasi talismaną – du meškinus. „Parduoti medų geriau sekasi“, – juokėsi jis.

Kam – spanguolių, o kam – dešrų

Nors dėl užsitęsusios Vilniaus gatvės rekonstrukcijos ir koronaviruso situacijos prekeivių ir smalsuolių susirinko gerokai mažiau, Rotušės aikštės pakraštys pažaliavo nuo medelių ir želdinių gausos, prekystaliai viliojo kaimiškomis dešromis ir sūriais, daržovėmis, namine duona, saldumynais, tautodailės ir amatininkų gaminiais, drabužiais, galanterija, papuošalais.

Skambant Kretingos rajono kultūros centro armonikininkų ansamblio, „Lakštingelės“, o vėliau ir kaimų kultūros namų saviveiklos kolektyvų atliekamai muzikai, nuo ankstaus ryto po aikštę, aptardami, ką gero mugėje savo ūkiui nusižiūrėjo, linksmindami publiką blaškėsi, kažko dar ieškojo, kažką vis naujo atrado dviračiu atvykę šventės personažai Marelė (Simono Daukanto progimnazijos mokytoja Sigita Dirmeitienė) ir Ipolitas (Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiasis režisierius Nerijus Gedminas). Kaip atsispirti Kartenoje ūkininkaujančios kretingiškės Linos Lubienės raugintiems kopūstams arba „macniai“ sutaisytiems krienams? Kaip aplenkti vydmantiškio bitininko Juozo Kuklio prekystalį, nukrautą stiklainiais medaus, arba – kaip praeiti pro uogomis apkibusį kretingiškės Aldonos Gubovos vynuogės sodinuką, išaižytas, diegti paruoštas stambias sveikas žieminių česnakų skiltis? Kretingiškė Aušra Paulauskienė, regis, taip pat vos spėjo sverti sulčių pilnas Latvijos miškuose užaugintas spanguoles.

Apie midų ir Derliaus šventės ištakas

Atokiau aikštės, pievoje, Kuršių genties rekonstruktorių klubo „Pilsots“ įkūrėjas ir vadovas Benas Šimkus ir jo žmona Irma demonstravo archeologinių rekonstrukcijų komplektus, besidomintiems mielai pasakojo apie derliaus švenčių ištakas. Kadaise, sakė, taip, kaip dabar Derliaus šventės, buvo švenčiamas lygiadienis – astronominio rudens pradžia. Už gėrybes buvo dėkojama vaisius duodančiai Žemės deivei Žemynai. Į kluonus iš laukų suvežus derlių, prasidėdavo ramus Ilgių laukimas, Vėlinės – apmąstymo metas. Anot pašnekovo, derliaus šventės prasidėjo tarpukariu, pagreitį įgavo sovietmečiu ir tęsiasi iki dabar. „Mes atstovaujam senajai kultūrai ir pristatom tos kultūros materialinį paveldą“, – sakė B. Šimkus.

„Pilsots“ klubo narys Ričardas Pocius supažindino su midaus gamyba ir vartojimo tradicijomis, kvietė šio gėrimo paragauti. Norint išsivirti midaus, sakė, pakanka trijų komponentų: medaus, vandens ir mielių. Bet galima pagardinti dar ir prieskoniais: apyniais, kadagio uogomis.

Lašininis „Skruzdėlynas“

Pirmąkart Kretingoje surengtos „Lašinių fiestos“ kiemelyje, skleisdamos malonius kvapus, lašinius čirškino ir pagal senovinius receptus įvairius patiekalus iš užmaršties kėlė visų Kretingos rajono seniūnijų atstovės.

„Ateikit, paragausit, pamatysit – vien tik iš lašinio iškeptas, druska, pipirais ir česnakais paskatintas karbonadas burnoje tirps“, – savo močiutės kažkada gamintą patiekalą gyrė imbariškė Rasa Liebienė. Iš ankstesnių Rudens derliaus švenčių daugeliui pažįstama buvusių vedėjų karteniškių Martinos Žąsytienės (Petronė) ir Zenono Jurgilos (Juonis) pora sužibėjo lašininiu „Skruzdėlynu“.

Baigusios čirškinti lašinius, gaspadinės sušoko pabaigtuvių šokį.

Linai Lubienei (dešinėje) reklamos nereikia – jos užaugintus ir raugintus kopūstus kretingiškiai perka jau kokius 15-a metų.

„Imi keptą lašinuką, dedi prie jo vynuogę – ir vėl tą patį kartoji iš naujo. Sulips taip, kad mesi per stogą – nepersiskirs“, – dėstė M. Žąsytienė. Darbėniškė Vida Viskontienė nustebino „nereceptiniu vaistu“, arba desertu, pagamintu iš lašinių, dvitrynio kiaušinio, antaninio obuolio, cukraus ir „kontrabandinio“ šokolado. Nors gyvena Kretingoje, tačiau Vydmantų seniūnijai atstovavo Elvyra Kapočienė. Jos patiekalas buvo užtepėlė iš sūdytų lašinių ir pakepintų graikinių riešutų. O Kretingos seniūnijai atstovaujanti rūdaitiškė Gražina Katkuvienė pagamino vyniotinį. „Ėmiau kilogramą lašinių, 3 cibulius, 3 kiaušinius, stiklinę manų, burokine tarka sutarkavau 3 nemažas morkas, įbarsčiau pipirų, druskos, viską susukau į drobę, apvyniojau šniūreliu ir pusvalandį viriau. Kai atšalo, įdėjau į šaldytuvą. Ypač skanu su obuolių koše arba krienais“, – pasidalijo receptu.

Kartu su kolegomis kiemelyje besisukinėjanti Kretingos seniūnė Sigita Riepšaitė sakė, kad žinia apie šios šventės akcentą – patiekalus iš lašinių – iš pradžių šiek tiek glumino. „Turbūt ne viena aš neįsivaizdavau, kad tiek visko skanaus galima prigalvoti“, – pasidžiaugė ji.

Apie porą valandų plušėjusios šeimininkės prie šventinės scenos pagaliau sušoko pabaigtuvių šokį. Nugalėtojomis buvo paskelbtos visos! Savo autorinėmis receptų knygomis už išradingumą jas apdovanojo specialiai į šventę pakviestas žinomas televizijos laidų kūrėjas Alfas Ivanauskas. Šios kulinarijos žvaigždės pasirodymas Kretingoje kainavo 1 tūkst. 400 eurų.

Pasak Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Dalios Činkienės, iš viso Rudens derliaus šventei išleista beveik 15 tūkst. Eur: 10 tūkst. Eur iš biudžeto atseikėjo rajono Savivaldybė, dalį prisidėjo rėmėjai.

---

Kretingos turgaus direktoriaus Nerijaus Tertelio teigimu, šiemet vietoj 300 prekybos vietų buvo parduotos 183. Prašymų gauta 350, galima sakyti, nepatenkintas liko kas antras. Prekyviečių kainos – tos pačios, nuo 8 iki 28 Eur. Iš šios mugės turgus uždirbo apie 1 tūkst. Eur.

• Rašyti komentarą (6)