Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugsėjis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Komentarų topas

Karteniškis ant krūtinės tebenešioja lagery ištatuiruotą vytį

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2007-09-28

Per visą aštuoniasdešimtmečio Kartenos gyventojo Valerijono Liaudanskio krūtinę ištatuiruotas masyvus vytis – šio žmogaus kovos už laisvę simbolis. Buvęs partizanas šį simbolį išsitatuiravo įkalintas Vorkutos lageryje.

Valerijonas Liaudanskis ant krūtinės vytį išsitatuiravo prieš 60 metų, kalėdamas Vorkutos anglies kasyklose.

Prižiūrėtojams vytis tereiškė arklį

Vyriškis tvirtino, jog dėl vyčio jam niekad nekildavę jokių problemų. Ambulatorijoje seselės netramdydavo nuostabos: pažiūrėkit, kas jam ant krūtinės. Pirty vyrai irgi nužvelgdavo pagarbiai. O lagery nesunkiai pavykdavo apdumti akis prižiūrėtojams.

„Vorkutos lagery buvo įkalinta apie 4 tūkst. kalinių. Daugiau negu pusė jų – lietuviai. Dirbome anglies kasyklose. Dauguma lietuvių išsitatuiravome vyčius: vieni mažesnius, kiti didesnius. Prižiūrėtojai nesuprato, kad tai – lietuvių tautos simbolis. Jiems sakiau: tai paprastas arklys arba žirgas ir raitelis. Man toks piešinys patinka, sakiau, todėl jį ir išsitatuiravau, - savojo vyčio istoriją papasakojo V.Liaudanskis. – Mes, lietuviai kaliniai, gyvenome viltimi: jeigu nesusirgsime ir nenumirsime, į tėvynę sugrįšime. Žinojau, kad vytis – Vytautas Didysis – laimėjo daug kovų su kryžiuočiais. Todėl laimėti turėjome ir mes, įkalintieji lageriuose“.

V.Liaudanskis pasakojo, jog į lagerį pakliuvo 21-erių. Nors darbo ir gyvenimo sąlygos buvusios itin sunkios, tačiau jis nė sykio nesusirgęs. Tatuiruotes naktimis darė saviškiai kaliniai. Dieną krūtinė būdavo juoda nuo anglies. Tačiau anglies dulkės, anot pašnekovo, nepavojingos žaizdoms. Tatuiruotė, pasak vyriškio, jam užgijusi per kelias dienas.

Vyriškį aptiko slėptuvėje

V.Liaudanskis pasakojo, kad į mišką partizanauti išėjo 1947–aisiais, paragintas brolio Jono. „Brolis dirbo žvalgu. Dėl jo „enkavėdistai“ ir mane buvo suėmę. Tardė Kartenos „stribokinėj“, kuri buvo įkurdinta dabar jau sudegusiame ligoninės pastate. Vienintelis mano brolis Jonas žuvo miške. Dėl jo partizaninės veiklos suėmė tėvus ir išgabeno 10 metų į Sibirą, į Krasnojarską“.

V.Liaudanskis pasakojo, jog 1948 m. rudenį ir jam teko slapstytis: „Pas tetą Domicelę Liaudanskytę tarp sienų įsirengiau slėptuvę. Ten tilpo ir gultas. Sykį „stribokai“ pas tetą ieškojo manęs, išnaršė visus kampus. Užuodę mano pėdsakus, bet neradę, patys išsinėšino. O vieną paliko patyliukais budėti. Aš pagalvojau, kad nieko nebėra: iškišau galvą iš slėptuvės. Tuomet man taip tvojo per galvą, kad aplinkiniams atrodė, jog esu nebegyvas“.

Karteniškis buvo nuteistas kalėti 30 metų: 25–erius metus turėjo išbūti lagery ir 5-erius - tremtyje.

Vorkutos anglių kasyklose A.Liaudanskis atvargo 10 metų. Dar 5-erius metus atbuvo tremtyje Mordovijoje, kur dirbo medžio darbus. Specialioji komisija, anot vyriškio, perpus sumažino įkalinimo laiką.

Su tėvais V.Liaudanskis besusitiko tik po ilgo laiko Lietuvoje, kai jis sugrįžo po įkalinimo, o tėvai – iš tremties. Grįžęs į Lietuvą, V.Liaudanskis vedė kaimynę Adelę, irgi buvusią tremtinę, kilusią iš Šatylgalio. Šeima vaikų nesusilaukė. Vyriškis ilgus metus, iki pat pensijos, dirbo gateristu ir staliumi.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas