Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugpjūtis
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Komentarų topas

Gegužės viduryje kultūros centro scenoje kretingiškiai išvys įspūdingą reginį – choreografinį spektaklį „Liūtas karalius“ pagal Volto Disnėjaus pasaką. Šimto Meno mokyklos choreografijos skyriaus šokėjų pasirodymą scenoje papildys Klaipėdos muzikinio teatro atlikėjai. Šiuo metu būsimam spektakliui intensyviai rengiasi ne tik šokėjai ir jų vadovai. Pats karštymetis ir kostiumų kūrėjai Ievai Garjonienei.

Choreografinio spektaklio „Liūtas karalius“ kūrybinė grupė gyvena paskutiniais pasirengimo premjerai rūpesčiais.

50 minučių trukmės choreografijos spektaklyje šoks 40 beždžionių, 14 leopardų, 8 zebrai, 30 hienų, 10 skruzdėlių, 1 babuinas, 12 drugelių, 8 paukščiai, 3 suaugę liūtai ir 1 liūtukas. Liūtus vaidins klaipėdiečiai aktoriai profesionalai.

„Pasiūti jau beveik visi kostiumai. Neaprengti liko tik liūtai. Tai – labai preciziškas rankų darbas. Kostiumų eskizus sukūrė kretingiškė dailininkė Valdonija Karaliūnienė, o jos pasiūlytas idėjas įgyvendinti apsiėmė Meno mokyklos darbuotoja Ieva Garjonienė, - pasakojo projekto sumanytoja choreografė Živilė Adomaitienė. – Turėdamos bendrą idėją, „gulame ir keliame“ kartu su būsimo spektaklio herojais. Šimtus kartų peržiūrėtas filmas, perverstos gyvūnų enciklopedijos. Norisi, kad kostiumas būtų ne karnavalinis, bet kuo gyviau perteiktų gyvūno charakterį. Stengiamės jo būdą ir išvaizdą perkelti į žmogų“.

Spektaklio kostiumų kūrėja Ieva Garjonienė dar koreguoja detales, kurios reikalauja itin kruopštaus rankų darbo.

Siuvimo technologės patirtį turinti Ieva Garjonienė sakė, jog dalyvauti projekte jai labai patinka: „Teko siūti įvairius rūbus, net iš odos. Tačiau žvėrių kostiumai – man naujovė, kuria tiesiog degu. Ir vis galvoju, kad šis beprotiškai įdomus darbas greit nesibaigtų. Živilė duoda užduotį, ir abi kartu aptariame, kaip tikroviškiau turėtų atrodyti gyvūnas. Ieškome būdų, kaip geriau prisiūti gyvūnui ausis, kur tvirtinti tiulį. Prireikia panaudoti ir statybinių medžiagų“.

Audinius parūpina – pagal spalvas ir faktūrą parenka ir suderina, Ž.Adomaitienės žodžiais, į projektą mielai įsijungusi siuvyklos savininkė Reda Regalienė.

„Idėja scenoje realizuoti „Liūtą karalių“ gimė prieš dvejus metus. Man ta pasaka - labai graži. Per vaikų šokėjų charakterius norėjosi perteikti žvėrių pasaulį – nenutrūkstančią gyvybės grandinę. Tačiau konkretų darbą pradėjome praėjusį rugsėjį, kai į Meno mokyklą dirbti atėjo jauna choreografė Eglė Stočkutė. Ji sukūrė viso spektaklio scenografiją“, - teigė Ž.Adomaitienė.

Šiai idėjai pritarė ir ją įgyvendinti padeda ir kiti Meno mokyklos pedagogai: Asta Paulauskienė ir Valdas Šličius atsakingi už muzikinę dalį, Ramūnas Šlepas – už fonogramas, Asta Abramauskaitė - Gatelienė kuria scenos dekoracijas.

Spektaklio statytojus konsultuoja režisierė iš Klaipėdos Audronė Lenkauskienė. „Toks spektaklis režisieriams – įprastas dalykas, tačiau mums – naujovė: į bendrą kūrinį jungiamas džiazo, modernusis, klasikinis šokis, plastika. Nerimas tvyros iki pat premjeros. Bendro darbo rezultatą įvertins žiūrovai“, - įsitikinusi Ž.Adomaitienė.

Vaikai šokėjai, pasak vadovės, į projektą įsijungė irgi labai noriai ir supratingai: repeticijoms jie negaili savo laiko ir patys dalyvauja kūrybos procese. „Repetuoti negalime atskirai. Jie uoliai ir pakančiai mokosi naujų dalykų, jei bendrai kažką nusprendžiame keisti“, - kalbėjo choreografė.

Vadovė prisipažino, jog šis grandiozinis sumanymas, prasidėjęs nuo idėjinės „avantiūros“, pastūmėjo ją rengti projektus, ieškoti rėmėjų: „Kai matai žmonių pasiryžimą, tačiau neturi nė lito, supranti, kokią atsakomybę prisiėmei. Ir privalai eiti iki galo“.

Kasdien susiduriama su netikėčiausiais sunkumais. Tarkim, spektakliui reikia kalno dekoracijos. Medinė dekoracija – pernelyg gremėzdiška. Tad, Ž.Adomaitienės žodžiais, kalnas iš metalo konstrukcijų pagal užsakymą šiuo metu gaminamas vienoje Italijos firmų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas