|
Pavasaris – miško sodinimo metas
Šiemet pavasaris vėluoja. Tačiau kasdien saulė pakyla vis aukščiau ir palengva tirpina sniegą. Išėjus žemės įšalui, prasidės tinkamiausias laikotarpis miškui sodinti. Pagal LR Miškų įstatytmo 15 straipsnio 5 d., iškirstos plynos miško biržės turi būti atkurtos per 3-jus metus nuo jų atsiradimo, laikantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų. Individualių miškotvarkos projektų miško atkūrimo dalis yra privaloma. Čia yra nurodyta, kokių medžių rūšių sodinukus sodinti ir kiek jų reikia pasodinti, kad miškas atsikurtų. Paprastai eglei augti tinkamame dirvožemyje sodinama 2,5-3,3 tūkstančiai eglaičių, o pušies augavietėse sodinama 5-7 tūkstančiai pušaičių. Prie tikslinių medžių rūšių pagal atitinkamą augavietę priskiriami ir beržo, uosio, ąžuolo, juodalksnio, liepos, o kai kur - ir drebulės savaiminukai. Mišką privalo atkurti miško savininkai ir valdytojai savo lėšomis. Šiemet privalu užbaigti atkurti 2002 metais iškirstas plynas biržes ir 2003 metų kirtavietes.Tokių biržių privačiuose miškuose, esančiuose Kretingos miškų urėdijos teritorijoje, yra 2002 metų – 182 ha, o 2003 metais iškirstų – 199 ha. Valstybiniuose miškuose Kretingos miškų urėdijos miškininkai šiemet planuoja atsodinti 177 ha plynų biržių ir naujai įveisti 75 ha miškų. Kaip rodo ankstesnių metų tikrinimo rezultatai, ne visi miško savininkai vykdo pareigą atsodinti plynai iškirstas biržes. Pernai liko neatkurta 26,0 ha 2001 metais iškirstų plynų biržių ir nustatyta, kad 3,2 ha pasodintų miško kultūrų yra žuvusios. Tokiems miško savininkams buvo taikytos administracinės nuobaudos pagal ATPK 64 str. 2 d. Nubausta 18 miško savininkų, kuriems skirta 16 tūkst. 100 litų baudų. Dauguma miško savininkų sodina miško kultūras į neruoštą dirvą praėjus 2-3 metams po kirtimo. Tokios kirtavietės būna užžėlusios minkštųjų lapuočių atžalomis, krūmais ir žolėmis, ypač derlingesnėse augavietėse. Tokių biržių atkūrimas sudėtingesnis - tenka įdėti daugiau darbo ir lėšų krūmų ir menkaverčių lapuočių atžaloms išnaikinti. Sodinant į paruoštą dirvą, sudarome palankesnes sąlygas medeliams prigyti ir augti, palengviname sodinimo ir sumažiname želdinių priežiūros darbus. Tikrinant privačias miško valdas, matome, kad daugelis miško savininkų pasodintas kultūras pamiršta arba galvoja, kad miškas savaime užaugs. Be žmogaus pagalbos geras ir produktyvus miškas tikrai neužaugs. Daug kur miško kultūras jau dabar reikia šviesinti, nes jas užgožia minkštieji lapuočiai ir krūmai. Primename, kad jaunuolynų ugdymas yra privalomas – tai numato privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai. Laiku neatlikus šių darbų, nebus leidžiama vykdyti pagrindinių miško kirtimų. Visais rūpimais klausimais galite pasikonsultuoti su aplinkos apsaugos agentūrų, miško urėdijos miškininkais arba su privačiais miškininkais specialistais.
Benediktas SAUSERIS
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius
|