Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Laiminga, karjerą paaukojusi dėl šeimos

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2006-02-10

Šiandien Reginai Birutei Špučienei bus įteikti du padėkos raštai – rajono Policijos komisariato viršininko ir Migracijos departamento, - nes šiandien sukanka 40 metų, kai moteris pradėjo dirbti anuometinėje milicijoje. Visus tuos metus ji dirbo ir dabar tebedirba tą patį darbą, keitėsi tik darbovietės pavadinimas. Pradėjusi dirbti milicininke, nors iš tiesų buvo padėjėja, po poros metų ji tapo milicijos pasų stalo pasininke. Tą patį darbą, tik turintį kitokį pavadinimą, ji tebedirba iki šiol. Dabar Regina yra rajono Policijos komisariato Migracijos poskyrio specialistė.

Per keturias dešimtis metų moteris nepadarė karjeros, bet dėl to nesisieloja. Didžiausias Reginos pasiekimas ir gyvenimo prasmė – šeima ir namai.

Klaidas reikėjo išlaižyti

Advokato Prano Vaitkaus dukra Regina, baigusi vidurinę mokyklą, atėjo dirbti į miliciją. Vytauto Didžiojo universitete teisę studijavęs tėvas puoselėjo viltis, kad dukra paseks jo pėdomis. Bet dukra pasirinko ne teisės studijas, o savo bendraamžį, tuomet 18 metų Antaną Špučį, su kuriuo sugyveno tris vaikus, ir dėl to niekada nesigailėjo.

Reginai viršininkai siūlė tapti pasų stalo viršininke. Tam reikėjo mokytis. Moteris pasirinko būti motina – ji laukėsi - ir atsisakė pasiūlytų pareigų. Dabar dirbanti prie ketvirtojo viršininko, Regina buvo vyresniąja pasininke, specialiste ir inspektore, nors jokio specialaus mokslo nebaigė. Per 40 metų ji įgijo nemenkos patirties. Dirbdama tiesioginį darbą, moteris įgijo ir teisinės nuovokos.

Reginos pareigos buvo registruoti gyventojų išvykimus, parvykimus, taip pat išvykas į užsienį. Ji registravo ir teistus asmenis, priiminėjo dokumentus asmens dokumentams, juos išdavinėjo. Dabar ji tvarko gyvenamosios vietos deklaravimo dokumentus, atstato teisingus duomenis. Per 40 metų per Reginos rankas perėjo kelių rūšių asmens dokumentai. Vadinamuosius žaliuosius pasus keitė raudonieji, juos keitė Lietuvos Respublikos piliečio pasai, atsirado asmens tapatybės kortelės, kelionės pasai.

Regina spėja, kad toks, atrodytų, nekaltas darbas, pakenkė sveikatai. Anuometiniais laikais pasų stalo darbuotojos neturėjo teisės suklysti, pildydamos pasus. Sugadintas pasas buvo pretekstas labai rimtiems priekaištams.

„Klaidas reikėdavo liežuviu išlaižyti,“ - pasakojo Regina.

Ir tai nėra skambus posakis. Anuomet duomenys į tarybinį pasą būdavo rašomi specialiu tušu, kurį tekdavo parsivežti iš ministerijos. Išdžiūvus šiam tušui, įrašų nebuvo įmanoma nei ištrinti, nei išskusti. Tačiau darbuotojos greitai pastebėjo, kad tušą, jam dar nespėjus išdžiūti, galima išlaižyti. Regina iki šiol nežino, kokia buvo šio paslaptingo tušo sudėtis, bet ji spėja, kad laižydama galėjo susigadinti dabar negaluojančias kepenis.

Gyvenimą įprasmino šeimoje

Reginos darbas – dokumentai. Bet, kalbėdama apie savo darbo metus, moteris sako – žmonės. Kartais per dieną ji aptarnauja iki 35 klientų, todėl per 40 metų bendravo turbūt su visais rajono gyventojais. Nuo mero iki benamio – visiems nors sykį tenka užsukti į Migracijos poskyrį, o anksčiau – į pasų stalą. Anksčiau išdavusi asmens dokumentus tėvams, dabar šiuos dokumentus Regina rengia jų vaikams.

„Man labai patinka bendrauti su žmonėmis, - sakė Regina. – Ne vienas jų, tvarkydamasis dokumentus, nori ir pasikalbėti“.

Reginai tai buvo ir tebėra vadinamieji liaudies universitetai, leidžiantys pažinti žmones. Pasak moters, jos darbe ir yra įdomiausia ne dokumentas, o žmogus. Tai įvertina ir klientai. Kretingiškė Danguolė Vibrienė, tądien poskyryje apsilankiusi su giminaite, sakė, kad kreiptis į Reginą visuomet malonu, nes ji visada yra geros nuotaikos ir dėmesinga žmogui. Regina nėra iš tų rypaujančių lietuvaičių, kuriems viskas blogai. Moteris yra laiminga ir apie tai kalba atvirai. Penkiasdešimt aštuonerių metų Regina didžiuodamasi sako, kad turi įdomų darbą, gerą šeimą, didelius namus Kretingsodyje.

„Į namus grįžtu per pievą, pilną pienių. Manęs pasitikti atlekia trys anūkai ir čiumpa padėti nešti rankinę, kurioje visad kas nors yra ir jiems, - pasakojo Regina. – Ar gali būti šiame gyvenime kas nors geresnio?“ Špučiai yra trijų vaikų tėvai ir šešių anūkų seneliai. Du vaikai kartu su šeimomis gyvena vienoje sodyboje su tėvais, vienas – Klaipėdoje. Reginos namų kieme auga trys ąžuolai, pasodinti vaikams. Vienas jų – vos atokiau kitų dviejų. Regina juokiasi, kad kaip tik dėl to vienas vaikų apsigyveno ne namuose, nors motina visa atiduotų, kad vaikai ir anūkai gyventų kartu su jais. Regina vaikystėje neturėjo šeimos, todėl ji darė viską, kad jos vaikai turėtų gerus tėvus ir tėviškę.

“Olos mergaitės“

Nors savo gyvenimą įprasmino šeimoje, Regina nepamiršo esanti moteris, kuriai kartais norisi pabūti su draugėmis, pasimėgauti moteriškomis atvirumo minutėmis.

Kretingiškės, kurių branduolį sudaro 6-7 moterys, draugauja jau 15 metų. Savo moterišką klubą jos vadina „Olos mergaitės“. Pavadinimas atsirado jų vadovei Teresei Rentauskienei atidarius „Olos“ parduotuvę.

Į neoficialų klubą ateina įvairių profesijų moterys. Kartais jų susirenka daugiau, kartais mažiau, bet branduolys kartu laikosi jau 15 metų. Moterys, kartais viena kitą vadinančios tiesiog mergomis, kartu švenčia gimtadienius, palydi senuosius. „Olos mergaitėms“ gimtadienį švęsti - nereiškia sėdėti prie vaišių stalo. Gimtadienio proga jos gali, pavyzdžiui, visos kartu nuvykti į Grūto parką.

Klubo moterys kartu ir džiaugsme, ir skausme. Kurią nors ištikus bėdai, moterys susibėga išklausyti, paguosti ir pagelbėti.

Regina laukia pensijos, nes ji turi tiek veiklos, kad sielotis netekus darbo nebus kada.

„Visa ko gyvenime pasiekiau su kaupu“, - sako Regina.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas