“Vienkiemį” persekiojanti ugnis vėl prasiautė per Velykas

Ugnis ir potvynio vanduo “Vienkiemį” niokoja nebe pirmą kartą.

Pirmos Velykų dienos vakare “Vienkiemio” sodyboje degė ant Akmenos upės kranto stovinti medinė pirtis.

Pirtis buvo išnuomota grupei poilsiautojų. Iš buvusių pirtyje žmonių nenukentėjo niekas. Anot Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Gintaro Bruzdeilino, “pirtininkai išsilakstė” greičiau negu atvyko gaisrininkai. Kretingos priešgaisrinei tarnybai apie kilusį gaisrą buvo pranešta 19.32 val. Gaisrą gesinti sulėkė 4 ugniagesės - dvi iš Kretingos, po vieną iš Darbėnų ir Palangos. 20.42 val. ugnis buvo užgesinta.

Kai įsiplieskė ugnis, sodybos šeimininkai Jolanda ir Algis Šoblinskai šventė namuose ir ruošėsi suplanuoton kelionėn. “Iškart po gaisro išvažiavome į Austriją. Mus lydi kažkokie lemtingi sutapimai - 2005-ųjų rugpjūtį, kai sodybą niokojo potvynis, mes irgi buvome išvykę poilsio į užsienį”,- pasakojo A.Šoblinskas.

G.Bruzdeilino teigimu, pirtis greičiausiai užsidegė dėl vaikų ar suaugusiųjų neatsargumo. “Ar kokią cigaretę numetė. Ugnį ant stogo vėjas užkėlė iš apačios”,- sakė G.Bruzdeilinas.

A.Šoblinsko vertinimu, gaisro padarytas nuostolis yra apie 100 tūkst. Lt. Nors nudegė stogas, sienos liko, reikės nugriauti visą pastatą ir atstatyti iš naujo. Palikti sienų esą neįmanoma, nes medinis pastatas suręstas, anot šeimininko, tarsi kaladėlių dėlionės principu, kai pajudinus vieną detalę nuvirsta visuma.

“Neeilinis įvykis. Jau esame įpratę. Tai gaisras, tai potvynis”,- kalbėjo A.Šoblinskas taip, lyg gamtos stichijų šėlsmą priimtų kaip lemtį.

Liaudyje tebėra gajus prietaras, kad ugnis išvalo nešvarias vietas. Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas irgi patvirtino, jog niokojančią ugnį žmonės vertino pagarbiai. “Ant gaisro pamatų naujo statinio nestatydavo, pamatus nors per akmenį išplėsdavo arba sumažindavo”,- pasakojo istorikas. J.Kanarskas patvirtino, jog gilioje senovėje - akmens amžiuje ir netgi prieš Kristų bei vėlesniais laikais - XVI, XVII a. - Akmenos, Tenžės upių pakrantės buvo tankiai apgyvendintos. Tą liudija archeologiniai kasinėjimai ir jų radiniai. “Pilkapyną, senovės gyvenvietę prie “Vienkiemio” kažkada Ignas Jablonskis yra tyrinėjęs”,- sakė J.Kanarskas.

Dabar “Vienkiemyje” veikianti užeiga “Karčema” irgi atstatyta ant prieš keletą metų tik pastatyto (ruošėsi atidarymui) ir visiškai sudegusio pastato pamatų. Susisiekti su užsienyje esančiais A. ir J.Šoblinskais ir išsiaiškinti, ar jie senuosius pamatus nors per akmenį padidino ar sumažino,- nepavyko.

“Kur vyksta didesnis žmonių judėjimas, ten ir nelaimių daugiau atsitinka, bent jau didesnė jų tikimybė”,- sakė prietarais vadovautis nelinkęs G.Bruzdeilinas.

• Rašyti komentarą (7)