Pajūrio naujienos
Help
2021 Gegužė
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną25°C debesuotumas 8 %
Naktį11°C debesuotumas 15 %
Apklausa

Ar Kretingos rajono meras, Savivaldybės taryba ir administracija įstengs dirbti sutartinai?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Oficialus Lietuvos Respublikos Vyriausybės dienraštis „Lietuva“ 1920 metų vasario 22 dieną rašė: „Vasario 3 dieną 5 val. 30 minučių po pietų atvyko į Kretingą pirmasis Lietuvos gelžkelio traukinys, kurį vietiniai gyventojai pasitiko duona ir druska. Dėl tos linksmos naujienos nusiųsta buvo į Kauną Lietuvos gelžkelių valdybai dėkojamoji telegrama. 1878 metais balandžio mėnesį grafas Juozas Tiškevičius, mylėdamas savo Tėvynę, savo lėšomis įsteigė Kretingoje telegrafą ir tada buvo iš Bulgarų pagrįžęs Domininkas Litvinas paskirtas pirmasis telegrafininkas. Dar po 42 metų Kretinga sulaukė ir gelžkelio ir tas pats D. Litvinas paskirtas stoties viršininku Kretingoje, kuris priėmė ir išleido pirmuosius traukinius“. Pasirašo – Kretingos valdininkas.

Ona ir Dominykas Litvinai savo namų darbo kabinete apie 1903 m., Liepoja

Pirmąjį 74 km ilgio geležinkelį Bajorai (Kretinga) – Priekulė per 3 mėnesius nutiesė kaizerinės Vokietijos kariuomenė 1915 m. Šis geležinkelis, ėjęs pro Darbėnus, Skuodą, Latvijos Priekulės miestą, susijungė su Liepojos – Romnų geležinkeliu, nutiestu XIX a. pabaigoje javų iš Rusijos pietinių gubernijų per Liepojos uostą eksportui. Taip Kretinga geležinkeliu per Latviją buvo sujungta su Mažeikiais, Šiauliais, Kaunu. Matyt, iš Kauno atvyko ir pirmasis Lietuvos geležinkelio traukinys, taip džiugiai sutiktas Kretingoje. Nuo 1919 metų buvo pradėtas atkurti iš vokiečių kaizerinės valdžios perimtas per Pirmąjį pasaulinį karą sugriautas geležinkelių tinklas, įsteigti geležinkelininkų etatai. Taip Kretingoje atsirado ir pirmasis geležinkelio stoties viršininkas D. Litvinas. Kas jis, XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje tapęs aktyviu technikos progreso Kretingoje dalyviu?

Mūsų kraštiečio Edmundo Gedgaudo 2012 metais išleistoje knygoje „Ona Narbutienė. Gyvenimo preliudai“ aprašoma Litvinų giminės, kurios viena iš atžalų buvo žinoma muzikologė Ona Narbutienė, istorija. Jos dukros kompozitorės Onutės Narbutaitės bei Gedgaudų šeimos dėka ir gimė ši publikacija.

Dominykas Litvinas gimė Margininkų kaime, šalia Ylakių, dabartiniame Skuodo rajone, gausioje Žemaitijos valstiečių šeimoje. Dienraštis „Lietuva“ rašė, jog sulaukęs pilnametystės atsidūrė Bulgarijoje, iš jos sugrįžęs nuo 1878 metų dirbo Kretingos telegrafe, susituokė su Ona Dobkevičiūte, taip pat kilusia iš Žemaitijos. Galbūt po santuokos jaunavedžiai sugrįžo į Margininkų kaimą, kur 1882 metų lapkričio 11 dieną jiems gimė sūnus Juozas. Apie 1890 metus Litvinų šeima persikėlė gyventi į Liepoją, kur kūrėsi ir daugiau lietuvių. Tuo metu per Liepojos uostą vyko intensyvi prekyba grūdais, uostas ir miestas sparčiai plėtėsi. 1890 metais lietuviai moksleiviai sudarė Liepojos gimnazijos daugumą. Gimnazijoje buvo mokoma vokiečių kalbos, lietuviams moksleiviams nereikėjo lankyti stačiatikių pamaldų.

Nuotrauka daryta apie 1903 metus. Joje įamžinti Ona ir Dominykas Litvinai, dar mažas sūnus Kazys (būsimasis muzikologės Onos Litvinaitės-Narbutienės tėvas), prie krosnies kraštinis sūnus Juozas, šalia jo nežinomas mokslo draugas, sesuo Sofija.

Čia mokėsi Jonas Biliūnas, Antanas Smetona, Balys Dvarionas, Aleksandras Stulginskis ir kiti. Čia gyvenę lietuviai svariai prisidėjo ir prie XIX a. pabaigoje pastatytos Šv. Juozapo katalikų bažnyčios statybos. Liepojoje D. Litvinas dirbo pašte, vėliau užsiėmė prekyba grūdais, praturtėjo, įsigijo kelis namus. Išlikusi nuotrauka, kurioje Liepojoje apie 1903 metais savo erdviame dviaukštyje mediniame name, šeimos galvos darbo kabinete įsiamžino visa Litvinų šeima. Tėvai Ona ir Dominykas, sūnus Juozas (gim. 1882 m.), sesuo Sofija (gim. 1884 m.) ir gerokai už juos jaunesnis Kazimieras (gim. 1897 m.).

Nuotraukoje svajingai nusiteikusią S. Litvinaitę likimas 1908 metais atvedė į Kretingą, kur ji tais pačiais metais ištekėjo už žinomo Žemaitijos kultūros veikėjo, gydytojo Felikso Janušio. 1909 metų rugpjūčio 3 d. gimus dukrai Liucijai, Janušių šeima dabartinėje Kęstučio gatvėje netrukus pasistatė gražų raudonų plytų namą, kuriame ir prabėgo Liucijos Janušytės, vėliau tapusios žinoma rašytoja, vaikystė. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Janušių šeima pasitraukė į Rusijos gilumą, gyveno Ugličo mieste prie Volgos upės. Pasibaigus karui, 1918 metų pabaigoje sugrįžo į Lietuvą. 1919 metų pavasarį F. Janušis buvo paskirtas Kretingos apskrities vyriausiuoju gydytoju. Deja, netrukus lankydamas ligonius užsikrėtė šiltine ir 1920 metų sausio 31 dieną mirė. Palaidotas Kretingoje, deja, jo kapavietė nežinoma.

Dukrų Liucijos ir Felicijos (gim. 1912 m.) auklėjimas teko motinai. Dešimties metų Liucija po pradinės mokyklos baigimo Kretingoje išsiunčiama mokytis į Skuodo gimnaziją. Laikai neramūs. Latvijos kariuomenė kovoja su bermontininkais. Šalia Latvijos sienos įsikūrusiame Skuode girdisi tų kovų aidai, patrankų kanonados, keliantys nerimą ir Liucijai. Ji rašo namiškiams į Kretingą laiškus, kviečia mamą atvažiuoti pabūti pas ją.

Stengdamasi padėti dukrai, Sofija Janušienė tampa viena iš Kretingos valstybinės gimnazijos iniciatorių, tuo reikalu ne kartą vyksta į Kauną, tačiau gaunamas leidimas 1920 metų pradžioje steigti tik progimnaziją, kas leido Liucijai iš Skuodo sugrįžti mokytis į Kretingą.

Dominykas Litvinas- Kretingos geležinkelio stoties viršininkas 1920 metai.

Janušių šeimai 1919 metais sugrįžus iš Rusijos namo, pas juos iš Liepojos atvyksta ir Sofijos tėvas Dominykas Litvinas, netrukus paskirtas pirmuoju Kretingos geležinkelio stoties viršininku. Kretingoje jis mirė, čia ir palaidotas. Tiksli mirties data, kaip ir palaidojimo vieta, nežinoma. Onutė Narbutaitė pasakojo, kad 1930 metais, kai gimė jo mama Ona Litvinaitė-Narbutienė, senelio jau nebebuvo. Praėjus porai metų po F. Janušio mirties, S. Janušienė išteka už Kretingos apskrities savivaldybės tarnautojo Stasio Buivido. Savo name nuomoja patalpas, įsteigia knygyną. Jos dukra Liucija, baigusi Kretingos progimnaziją, toliau mokslus tęsė Klaipėdos gimnazijoje, čia pradėjo rašyti. 1929 metais baigusi ją, porą metų studijavo humanitarinius mokslus Kauno universitete, daug keliavo po Vakarų Europos valstybes, ten laikinai gyveno.

Pradėjusi rašyti Liucija pamėgo satyrą, pasivadindavo Liūne Janušyte. 1935 metais išleido pirmąją savo knygą – feljetonų rinkinį „Ant ko ir pasirašau“. 1938 metais paskelbė apysaką „Korektūros klaida“, kurioje aprašė bohemišką gyvenimą Paryžiuje. Sugrįžusi į Lietuvą, L. Janušytė bendradarbiavo įvairiuose leidiniuose, rašė feljetonus, apsakymus. Prasidėjus karui, 1941 metais sugrįžo į Kretingą pas motiną. Naciams nusavinus namus, glaudėsi pas žmones. Po karo bandė susigrąžinti savo namus, tačiau sovietinė valdžia juos nacionalizavo, įkūrė milicijos būstinę.

Tik 1947 metų liepos 17 dienos LTSR Ministrų Tarybos nutarimu, L. Janušytei už Kretingoje nacionalizuotą namą kaip kompensacija suteiktas medinis namas Panevėžyje, Kranto gatvėje. Čia persikėlė gyventi jos mama Sofija Buividienė ir sesuo Felicija Margenienė su šeima. Pati Liūnė apsigyveno Vilniuje. Nepatenkinta nelygiaverte kompensacija, iki pat savo mirties 1965 metais, rašo skundus įvairioms sovietinės valdžios instancijoms, reikalauja, kad jai būtų suteiktas namas Kaune. Pokario metais L. Janušytė dirbo laikraščiuose, rašė feljetonus, pjeses, iš rusų kalbos vertė romanus. Ji, kaip ir jos mama Sofija, mirė 1965 metais. Ji iki šiol išlieka kaip viena geriausių rašytojų–satyrikų. Kartu tai labai bohemiška ir kontraversiška asmenybė. Apie jos bohemišką gyvenimo būdą, įvairius nuotykius iki šiol su šypsena pasakoja ją pažinę žmonės.

L. Janušytei suteiktas Kretingos Garbės piliečio vardas. Buvęs Janušių šeimos namas Kęstučio g. 12 paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Ant jo sienos pritvirtinta atminimo lenta, kurioje trumpai aprašoma šio pastato istorija. Deja, užrašas lentoje praktiškai neįskaitomas, todėl ji neatlieka savo informacinės funkcijos. Štai tokia trumpa Litvinų giminės, palikusios Kretingoje žymų savo gyvenimo pėdsaką, istorija.

Romualdas BENIUŠIS


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas