Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar tikslinga buvo vėl riboti automobilių stovėjimo laiką Rotušės aikštėje Kretingoje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kretingos rajono bitininkai kartu su savo kolegomis – Klaipėdos krašto bitininkais - parengė kreipimąsi į Aplinkos, Žemės ūkio ir Sveikatos ministerijas dėl ketinimo leisti Vokietijos bendrovei Vėžaičiuose (Klaipėdos r.) atlikti tyrimus su genetiškai modifikuotais rapsais.

Kreipimąsi pasirašė Kretingos rajono bitininkų draugijos pirmininkas Augustas Latakas, Klaipėdos krašto bitininkų bendruomenės “Midutis” pirmininkas Gintautas Grigaitis ir mūsų rajono meras Valerijonas Kubilius. Kreipimasis apsvarstytas visuotiniame Kretingos rajono bitininkų susirinkime.

Reiškia griežtą protestą

Apylinkėje, kurioje žadama auginti modifikuotus rapsus, šiuo metu yra laikoma 270 bičių šeimų – tiek jų suskaičiavo Kretingos bitininkai bei Šilutės ir Klaipėdos bitininkų atstovai. “Mums yra žinoma, kad Kanadoje ne tik nemodifikuoti rapsai, bet ir garstyčios, svėrės ir garstukai, kurie yra tos pačios Brassicaceae šeimos augalai kaip ir rapsai, jau yra užsikrėtę genetiškai modifikuotų rapsų žiedadulkėmis. Šie augalai yra medingi, gausiai lankomi bičių. Taip pat yra pastebėta, jog nuo genetiškai modifikuotų augalų žūsta ne tik jų kenkėjai, bet ir naudingi vabzdžiai (pavyzdžiui, boružės)”, - rašoma kreipimesi.

Bitininkai kelia klausimus, ar galima garantuoti, jog genetiškai modifikuotų rapsų ir kitų Brassicaceae augalų žiedadulkės nepakenks bitėms, nesukels jų išsigimimų. Žaliųjų organizacijos atliko tyrimus ir nustatė, kad maitinant žiurkes genetiškai modifikuotais ryžiais, pirmiausia buvo pažeista jų dauginimosi sistema, o vėlesnėse kartose atsirado ir onkologinių organizmo pakitimų. “Kas gali garantuoti, kad po kokių 300 metų tokių pakitimų nepatirs ir žmonija?” – klausia bitininkai.

Kreipimosi autoriai išsakė griežtą protestą prieš Lietuvos žemdirbystės instituto ketinimus atlikti bandymus su genetiškai modifikuotais rapsais. “Žinodami, kad genetiškai modifikuoti augalai negali būti auginami 5 km atstumu nuo bitynų, pasiliekame sau teisę kreiptis į teismą (net tarptautinį) arba kovoti kitais būdais, jeigu Lietuvos Vyriausybė nesuras būdų sustabdyti šių pavojingų ketinimų”, - teigiama kreipimesi.

Kreipimosi kopijos taip pat nusiųstos Lietuvos Prezidentūrai, Seimo Kaimo reikalų komitetui bei Vyriausybei.

Prašymas – nebe pirmas

Vokietijos bendrovės “BASF Plant Science GmbH” prašymą leisti mokslo tikslais auginti genetiškai modifikuotus vasarinius rapsus Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo bandymų laukuose Klaipėdos rajone Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) valdymo priežiūros komitetas apsvarstė dar kovo pradžioje. Kaip teigiama Aplinkos ministerijos išplatintame pranešime, komiteto nariai balsų dauguma nutarė pritarti šiam prašymui ir rekomenduoti Aplinkos ministerijai leisti atlikti tokius tyrimus.

GMO valdymo priežiūros komitetas yra patariamoji ir visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, kurią sudaro 19 narių. Tai – valstybės institucijų, mokslo bendruomenės ir visuomeninių organizacijų atstovai.

Aplinkos ministerija, gavusi GMO valdymo priežiūros komiteto rekomendaciją, dar tik spręs, ar duoti leidimą atlikti bandymus, prieš tai pasitarusi su Žemės ūkio ministerija. Sveikatos ministerija jau yra patvirtinusi, kad tokiems bandymams neprieštarauja.

Minėtoji Vokietijos bendrovė genetiškai modifikuotus rapsus Lietuvoje nori auginti iki 2011 metų. Teigiama, kad į rinką jie nebus tiekiami. Iš užaugintų rapsų bandymams Vokietijoje bus paimta tik nedidelė dalis, o kiti – sunaikinti.

Genetiškai modifikuotų produktų bandymai yra atliekami kaimyninėse valstybėse – Baltarusijoje, Lenkijoje. Visų Europos Sąjungos šalių ūkininkai gali auginti ES patvirtintas genetiškai modifikuotas kultūras, o atskiros šalies leidimas reikalingas tik norint joje atlikti mokslinius bandymus.

Prašymas leisti Lietuvoje atlikti bandymus su modifikuotais rapsais nėra pirmasis: pernai buvo kreiptasi dėl leidimo auginti genetiškai modifikuotas bulves, tačiau šis prašymas buvo atmestas dėl neužtikrintų saugos reikalavimų. Po mėnesio bus svarstoma, ar leisti vieno JAV koncerno padaliniui atlikti bandymus su modifikuotais kukurūzais Dotnuvoje.

GMP – moralinis nusižengimas

Genetiškai modifikuotus produktus (GMP) mokslas pradėjo kurti praėjusio amžiaus 8-o dešimtmečio pradžioje, apie 1970-uosius ir iškėlė misiją išvaduoti pasaulį nuo bado. Mat, GMP gali būti auginami mažiau derlingose žemėse, jie gali duoti didesnius derlius, ilgiau laikosi negesdami, yra atsparesni ligoms ir pan. Jau dabar pasaulyje auginami genetiškai modifikuoti: soja, kukurūzai, bulvės, pomidorai, rapsai, cukriniai runkeliai, tabakas, karvės, duodančios riebesnį pieną, lašišos, galinčios gyventi ir druskingame, ir gėlame vandenyje, ir t.t.

Daugiausia – 63 proc. – GMP augina ir gamina JAV, Argentinai tenka 21 proc. šių produktų, Brazilijai ir Kinijai – po 4 proc., Pietų Afrikos Respublikai – 1 proc. Pastebima tendencija, jog GMP vis labiau domisi besivystančios šalys.

GMP yra kuriami genų inžinerijos metodais, kuomet į augalo, gyvūno ar mikroorganizmo genomą įvedamas kito organizmo DNR fragmentas, turint tikslą suteikti augalui ar gyvūnui tam tikrų naujų savybių. Taip, pavyzdžiui, įvedus arktinės plekšnės geną, buvo sukurti pomidorai, atsparūs šalčiui, bulvėms įvestas bakterijos, kurios nuodas yra mirtinas kolorado vabalui, genas ir pan.

GMP yra reikšmingi atskiroms mokslo sritims: medicinos diagnostikai, naudingų iškasenų paieškai ir gavybai bei kt. Todėl GMP turi nemažai šalininkų.

Ar žmogui GMP yra kenksmingi, mokslas atsakymo dar nedavė: esama nuomonės, kad turi gimti ir išmirti kelios kartos, kad būtų atsakyta į šį klausimą.

GMP priešininkai gi teigia, kad tokių produktų atsiradimas ir mokslo vystymas šia linkme yra moralinis nusižengimas prieš gamtą (pavyzdžiui, ar moralu kiškiui įvesti šviečiančios medūzos geną ir tuomet kiškis tampa puikiu grobiu naktį). Yra perspėjimų, jog genetiškai modifikuoti produktai ateityje gali sukelti įvairiausių alergijų protrūkį, o svarbiausia – kad genetine modifikacija domisi ir karinė pramonė.

Dar vienas GMP priešininkų perspėjimas yra toks: GMP gali patekti į laukinę gamtą ir taip pažeisti ekosistemos savireguliaciją. Pavyzdžiui, kryžmiškai apsidulkinus piktžolėms ir šioms tapus atspariomis kenkėjams, cheminėms medžiagoms, piktžolių dauginimasis taptų nekontroliuojamas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas