Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Prasidėjo sulos tekėjimo metas

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2007-03-20
Karteniškis Petras Drakšas beržo sulą tekina iš netoli namų esančio beržo.

Kasdien vis labiau jaučiamas pavasaris. Vidutinei paros temperatūrai pakilus iki 5 – 6 laipsnių šilumos, medžiuose pradeda cirkuliuoti medžių syvai. Prasideda metas, kada galima paskanauti medžių sulos.

Energija iš žemės gelmių

Tamsūs klevų kamienai greičiau įkaista nuo pirmųjų saulės spindulių, todėl ir sula greičiau pradeda iš jų tekėti. Sulą išgauti galima beveik iš visų medžių, tačiau maistui naudojama tik beržų ir klevų sula.

Pasak karteniškio Petro Drakšo, medžių sula – pavasarinė Dievo dovana. Tai puikus natūralus produktas.

Beržo sulą P.Drakšas tekina iš netoli namų esančio beržo. Dvikamienį beržą beveik prieš tris dešimtmečius, pasodino buvęs brigadininkas Antanas Drungilas.

Norint prisitekinti sulos, medžio kamiene 60 – 70 cm aukštyje reikia išgręžti 4 – 5 cm gylio skylę ir įtvirtinti latakėlį sulai tekėti. Intensyviai sula teka apie 2 – 4 savaites. Per naktį prilaša apie tris litrus sulos.

- Baigus sulai intensyviai tekėti, skylę užkemšu mediniu kaiščiu,- sakė pašnekovas.

Pasak P.Drakšo, nesutvarkius skylės, sula po truputį lašės, prasidės rūgimo procesas ir medis ims pūti. Gerai sutvarkius skylę po kelerių metų nebelieka net žymės, iš kur tekėjo sula.

Anot P.Drakšo, anksčiau kiekvienas, gyvenantis kaime, prisitekindavo sulos – po žiemos norėdavosi kažko skanaus. Surinktos sulos P.Drakšas ilgai nelaiko. Pastovėjusi sula tampa balzgana ir ima rūgti. Uždaryti stiklainiuose taip pat neapsimoka – kaitinant žūsta naudingos medžiagos.

Senos sulos rinkimo tradicijos

Lietuvoje sulos rinkimas žinomas nuo seno. Anksčiau ji buvo rauginama medinėse statinaitėse ir laikoma rūsiuose. Į sulos statinaites buvo dedama naminės duonos, užskleidžiama šiaudais, o ant viršaus užpilama avižų. Taip rauginama sula sulaukdavo ir šienapjūtės. Rauginta sula buvo puikus gėrimas atsigaivinti šienpjoviams.

Yra nemažai receptų, kaip iš beržo sulos pasigaminti beržų girą ar beržų sulos šampaną.

Pagal sulos tekėjimą senoliai net spėdavo, kokia bus vasara: jei teka daug sulos – bus lietinga, jei mažai – bus sausa.

Medžiai iš žemės traukia vandenį su jame ištirpusiais mineralais, angliavandeniais, vitaminais.

Teigiama, jog medžių sultyse yra elementų, padedančių pravalyti šlapimtakius, pašalinti padidėjusį sodos, chloro, šlapimo rūgšties kiekį. Iš organizmo sula šalina akmenis, druską, šlakus, toksinus. Tinka vartoti sergant inkstų ligomis, esant medžiagų apykaitos sutrikimams. Kaip kosmetinė priemonė gali būti naudojama veidui valyti.

Pasak P.Drakšo, beržo sula - tikra pavasarinė Dievo dovana.
Klevų sula - saldesnė

Klevų sula yra saldesnė – ji turi apie 4 proc. cukraus, o beržų - tik apie 1 proc.

Kanadoje iš klevų gaminamas klevų sirupas. Tam, kad būtų galima surinkti klevų sultis, pragręžus medžius įmontuojami net specialūs čiaupai. Surinkta klevų sula yra kaitinama, kad išgaruotų vanduo. Nuo to, kiek išgarinama vandens, priklauso sirupo spalva. Išgarinus daugiau vandens ji tampa tamsesnė, mažiau – šviesesnė. Nuo kaitinimo laiko priklauso ir sirupo skonis. Vienam litrui klevų sirupo pagaminti reikia apie 40 litrų sulos. Sirupe cukraus kiekis siekia iki 60 proc.

Kanadoje pagaminama apie 85 proc. viso pasaulyje gaminamo klevų sirupo kiekio.

Kanadiečiai didžiuojasi šiuo produktu ir jį valgo su blynais, ledais, gamina įvairius konditerijos gaminius, desertus.

Teigiama, jog klevų sirupas turi mažiau kalorijų negu medus, bet didesnę naudingų mineralinių medžiagų koncentraciją.

Klevų sirupas gaminamas labai seniai – Amerikos šiaurėje gyvenantys indėnai jį vartojo ne tik kaip maistą, bet ir kaip vaistą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas