|
|
|
(1948) 2025-04-29Prasiautė per vaikų žaidimo aikštelę
Padvariškiai tėvai, atsivedę savo mažąsias atžalas pažaisti į vaikų žaidimų aikštelę, įrengtą tarp senųjų dvaro pastatų gyvenvietės prieigose, nustėro: aikštelės įrenginiai nuniokoti, šiukšliadėžės išdaužytos, o aštrios jų atplaišos mėtosi aplinkui. Miesto vandalai, akivaizdu, vėl suaktyvėjo. Bendruomenė imsis veiksmų „Antrąją Velykų dieną su dukra nuėjome į žaidimų aikštelę, kur vaikui patikdavo palaipioti, pasisupti. Apėmė neviltis, išvydus vaizdą – lyg būtų prasiautęs stiprus uraganas: nuplėšytos laipynių dalys, nuniokoti sūpynių įrenginiai, išdaužytos šiukšlių dėžės“, – pasakojo skaitytoja A. P. Ši aikštelė įrengta atokiau nuo gyvenamųjų namų, tad chuliganams nagus pasikasyti vieta gana patogi. „Suprantama, kad stebėjimo kamerų visuose miesto pakraščiuose nepastatysi, bet gal budintys pareigūnų ekipažai nors savaitgaliais galėtų pravažiuoti. Mieste matėme paeiliui važiuojat bent 4 ekipažus, gal vyko į akcijas keliuose, betgi dėl saugumo gal galėtų bent vienas dažniau patruliuoti ir gyvenvietėje“, – samprotavo skaitytoja. Padvarių bendruomenės centro „Trys tvenkiniai“ pirmininkė Ieva Latakienė nustebo išgirdusi žinią apie vandalizmą, nes niekas iš jos aplinkos apie tai dar nebuvo jai pranešę ir patikino, kad nedelsiant imsis veiksmų: „Žinia labai nemaloni. Susitiksime su bendruomenės taryba ir spręsime, ką daryti. Manyčiau, kad įrenginius reikėtų atnaujinti.“ Jos žodžiais, panašaus vandalizmo ligi šiol nebūta, tik pavieniai atvejai, kai nuplėštas krepšinio tinklas, apdaužyta ar išversta šiukšliadėžė. Vaikų žaidimo ir krepšinio aikšteles padvariškiai įsirengė prieš kelerius metus: teikė du projektus pagal vietos veiklos grupių iniciatyvą ir gavo tam lėšų.
Savivaldybės įmonių vadovams – politikų plojimai
Kretingos rajono tarybos posėdyje vienbalsiai buvo patvirtintos visų keturių Savivaldybės įmonių metinės veiklos ataskaitos. Už gerą darbą bendrovių vadovai dar išvakarėse įvykusiame Ūkio, kaimo reikalų ir ekologijos komitete buvo gausiai pamaloninti mero ir kitų politikų komplimentais. Keleivių apskaitos sistemos nėra, bet ar reikia? Tiesa, kur kas mažiau pagyrimo žodžių kliuvo Autobusų parko direktoriui Arūnui Mockevičiui – gal kad jo ataskaita buvo svarstoma paskutinė, o komiteto nariai turėjo išnagrinėti dar daug kitų klausimų. Tačiau ir kritikos savo adresu direktorius neišgirdo – anot opozicijos nario Stepono Baltuonio, pagal nerašytą taisyklę naujos vyriausybės nekritikuojamos 100 dienų, o A. Mockevičiui, į postą Autobusų parke atėjusiam iš kitos srities, tebūnie leista įsivažiuoti per metus. Vis dėlto pro komiteto pirmininko Vytauto Ročio akis ataskaitoje neprabėgo eilutė, kad įmonės pajamos sumažėjusios daugiau kaip dvigubai – anksčiau surinkdavo per milijoną, o pernai – 440 tūkst. eurų. Tam įtakos turėjo nemokamas keleivių pavėžėjimas rajone. Bet, anot direktoriaus, nėra blogo, kad neišeitų į gera: išaugo keliaujančiųjų viešuoju transportu srautai – į Salantus 70 proc., užmiestyje – apie 30 proc., mieste – 20 proc. Komiteto narys Giedrius Petreikis klausė, pagal ką direktorius skaičiuoja: „Ar jūsų metodika yra tik vairuotojo akis?“ Pasirodo, kretingiškiai vieninteliai Vakarų regione keleivių judėjimo neapskaito, sistemai įrengti būtų reikalingos papildomos finansinės investicijos. „Su infrastruktūra vienam autobusui dvi kameros, tvirtinamos prie abiejų durų, kainuotų apie tūkstantį eurų“, – patikslino direktorius. V. Ročys teigė kaime gyvenančių draugų, giminių ir pats klausęs, ar, esant nemokamoms kelionėms, viešuoju transportu jie naudojasi daugiau. Paaiškėjo, kad nieko panašaus. „Aš irgi taip galvoju – tiek metų pats vadovavau Autobusų parkui, suprantu, kad kontingentas vienodas, nesikeičia. Juk neatsirado nei kokių pabėgėlių, nei ko... Tad koks tikslas būtų investuoti pinigus dėl žmonių suskaičiavimo? Kad vežam nemokamai, – bent socialinis tikslas pasiektas, o čia – koks būtų? Sąnaudos nesumažėtų, priešingai, investavus jos dar padidėtų“, – tokios pozicijos laikėsi pirmininkas. A. Mockevičiaus teigimu, tikslas būtų toks, kad sužinotų keleivių srautus ir kuriais maršrutais autobusams privalu važiuoti, pasidaryti analizę, taip sumažinti kaštus. V. Ročys sutiko, jeigu turimos omenyje Klaipėdos ir Palangos kryptys. Tačiau autobusai į mokyklas ir atgal veža daugiausia rajono kaimų vaikus, o kiek jų, Autobusų parkas iš ugdymo įstaigų informaciją ir taip gauna. Įdiegus skaičiavimo sistemą, kaimo žmonių autobusuose daugiau neatsirasią. Tačiau G. Petreikio nuomonė dėl keleivių apskaitos sistemos – priešinga, kaip tik norisi išsiaiškinti, kokiai rajono žmonių daliai, neskaičiuojant vaikų, yra reikalinga nemokama pavėžėjimo paslauga. „Nemokamas sūris – tik pelėkautuose, o kita medalio pusė – juk žinot, kaip socializmo statytojams baigėsi“, – progos paironizuoti nepraleido politikas.
Kvietė ir mokė tapti vilties lyderiais
ugdymo specialistų pastangomis Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje įvyko respublikinė patirtinė mokinių konferencija „Vilties lyderystė“. Joje dalyvavo Klaipėdos, Gargždų, Veviržėnų ugdymo įstaigų mokiniai, mūsų rajonui atstovavo Pranciškonų ir Salantų gimnazijų bei Marijono Daujoto progimnazijos auklėtiniai. „Šis renginys – tai darni dorinio ir karjeros ugdymo integracija“, – tvirtino viena renginio organizatorių etikos mokytoja karjeros ugdymo specialistė Indrė Kovalskė, pasidžiaugusi, kad konferencijos tikslus ir idėjas padėjo įgyvendinti solidūs lektoriai, savo įžvalgomis mokinius paskatinę eiti doros lyderystės keliu ir savajai lyderystei naudoti tokius įrankius, kaip meilė, tarnystė, dėmesys silpnesniam. Konferencijoje pranešimus skaitė ir mokinių grupių darbą moderavo Šv. Ignaco Lojolos kolegijos (ILK) dėstytojai: tarptautinis lektorius Sebin Thomas Babu („Why Does Ignatian Leadership Matter?“), Povilas Dievaitis – socialinės antropologijos magistras, ILK lektorius, parengęs pranešimą „Dievo planas tavo gyvenime projektuojant karjerą“, Kristina Kmitienė – dizainerė, ILK lektorė, rašytoja, menų krypties magistrė, pasidalinusi pamąstymais tema „Įvaizdžio spalvos, padedančios siekti gyvenimo tikslų“, Simona Brazienė – menų magistrė, teatro mokytoja-ekspertė, ILK sielovados studentė, kalbėjusi apie teatro terapiją ir psichofizinius pratimus. Savo įnašu – įtaigiomis kalbomis, pranešimais – konferenciją praturtino ir Šv. Ignaco Lojolos kolegijos dėstytoja, UAB „Montessori akademija“ tinklo Kaune ir Vilniuje steigėja ir vadovė, tarptautinio projekto „Citizen of the World“ vadovė dr. Indrė Vitkuvienė („Lyderystė besikeičiančiame pasaulyje: kaip įveiklinti iššūkius?“), „Lyderiams.LT“ vadovas, verslininkas Dovaldas Kušlikis („Lyderis savo noru“), respublikinės akcijos „Vilties bėgimas“ ir „Vilties miestas“ iniciatorius, Klaipėdos garbės pilietis brolis Benediktas Jurčys („Viltis yra drąsi“), UAB „Terekas“ personalo vadovė Ilona Žemgulytė („Ką mums reiškia lyderystė?“).
Prieš Velykas Padvarių socialinės globos namuose apsilankė Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos skyriaus kirpėjo modulinės profesinio mokymo programos mokytojos ir studentai, kurie gražino globos namų gyventojus: apkirpo juos ir sušukavo. Ši akcija tęsiama jau daugybę metų – keičiasi tik kirpėjai. Padvarių socialinės globos namams vadovaujanti Rima Narmontienė pasidžiaugė, kad būsimų kirpėjų ir jų mokytojų viešnagė turi dvejopos naudos: globos namų gyventojai turi galimybę pasipuošti šventėms, o amato besimokantys mokiniai – pasisemti praktinės patirties. Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro mokiniai Padvariuose buvoja ne tik prieš Velykas, bet ir prieš Kalėdas. R. Narmontienės teigimu, globos namų gyventojai labai laukia būsimų kirpėjų ir pageidauja įvairių šukuosenų, vyrai – sutvarkytų ūsų. Kirpėjai, išklausę įvairių pageidavimų, pagal galimybes stengiasi juos įgyvendinti. Po kirpimosi gyventojai noriai įsiamžina – nusifotografuoja, dalinasi patirtomis emocijomis. „Kiekvienas geradario apsilankymas žmogui, ypač vyresnio amžiaus, yra tarsi šventė, praskaidrinanti monotonišką dienų tėkmę. Kartais parodytas nuoširdus dėmesys yra kur kas didesnis gėris negu materialinė dovana“, – savo pastebėjimą išsakė R. Narmontienė. Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė teigė, kad centro mokinių viešnagė ir darbas, įtvirtinant amato įgūdžius, socialines paslaugas teikiančiose įmonėse yra neatsiejama ne tik nuo dorovinio ugdymo, mokant jaunuolius atjausti, padėti silpnesniam, kai tą galima padaryti. „Visa tai susiję ir su savanorystės idėja, kuri mūsų visuomenėje įgyja vis didesnę reikšmę ir kurią vienodai palankiai priima ir savanorystei pasiryžę jauni žmonės, ir savanorius palaikančios organizacijos, ir gaunantieji savanorių suteikiamas paslaugas ar pagalbą“, – kalbėjo D. Martišauskienė.
„P. n.“ informacija
Daugybę metų saugotą ir brangintą šeimos relikviją – XIX a. dokumentą, įrodantį bajorišką Rimgailų giminės kilmę – Kretingos muziejui perdavė darbėniškis Leopoldas Eduardas Rimgaila. Jis muziejui taip pat patikėjo saugoti jo tėvų Uršulės ir Eduardo Leopoldo Rimgailų fotografiją ir tėvui, Lietuvos kariuomenės savanoriui, karo aviacijos motoristui, viršilai 1928 ir 1933 m. įteiktus valstybės apdovanojimus – du medalius. Relikvijas per sudėtingus istorinius virsmus išsaugoję Rimgailų palikuonys sakė, kad muziejus šeimos paveldui – saugiausia vieta ir, svarbiausia, čia bus pasirūpinta istorinių reliktų priežiūra, užtikrintas jų ilgaamžiškumas.
„Man dabar bus ramu ir visus smalsuolius ar tyrinėtojus, kurie vis prašydavo parodyti istorinį dokumentą, nukreipsiu į muziejų“, – sakė Leopoldas Eduardas Rimgaila, atvykęs į Kretingos muziejų pasirašyti dovanojimo aktą. Pasak jo, pasirūpinti 200 metų istoriją turinčiu dokumentu šeimai buvęs nemenkas rūpestis. Sovietams tėvą įkalinus lageryje, motina, saugodama šeimos ramybę, liudijimą buvo užkasusi žemėje, kurį laiką jį slėpė ąžuolo drevėje. Prieš tris dešimtmečius dokumentas buvo profesionaliai restauruotas, bet jo ilgaamžiškumui užtikrinti reikia specifinių sąlygų – tuo dabar jau turės pasirūpinti muziejininkai. Kretingos muziejui perduotas dokumentas – bajorų Rimgailų kilmės liudijimas, surašytas tušu ant didelio pergamento 1819 m. gruodžio 23 d., antspauduotas. Ant jo Vilniaus gubernijos bajorų maršalkos pareigas ėjusio Mikalojaus Abramavičiaus ir 7-ių gubernijos apskričių (pavietų) bajorijos atstovų parašai. Dokumentas surašytas lenkų kalba. Pasak Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojo muziejininkystei Juliaus Kanarsko, procedūra, kuria po trečiojo Lietuvos-Lenkijos padalijimo reikėjo įrodyti savo bajorišką kilmę, buvo labai brangi, kone vieną dvarą tam reikėdavę atiduoti. Tad ne kiekviena bajorų šeima tokiam žingsniui ryždavosi ir nueidavo kelią iki galo. „Mums perduotas originalus bajoriškos kilmės liudijimas tikrai vertinga ir brangi šeimos relikvija“, – akcentavo istorikas. Rimgailų šeimos dovanotos relikvijos papildė Kretingos muziejaus saugomų vertybių rinkinį, kuriame nuo 1935-ųjų, kuomet buvo įkurtas Kretingos muziejus, sukaupta per 90 tūkst. eksponatų.
Kretingos muziejaus informacija
Per metus sulaikyti 95 milijonai cigarečių, daugiau nei 50 kilogramų narkotinių medžiagų, 20 tonų naftos produktų, 0,6 milijono eurų grynaisiais pinigais ir net meteoritas. Į valstybės biudžetą Lietuvos muitinė 2024-aisiais surinko 185,2 mln. eurų muitų, akcizų ir PVM, užpernai – 184 mln. 613 tūkst. eurų. Mokesčių surinkimo planas viršytas 1,25 mln. eurų. Iš viso 2024 m. importuotoms prekėms suskaičiuotas importo PVM sudarė apie 2 mlrd. 515 mln. 704 tūkst. eurų, iš jų apie 46 mln. 611 tūkst. eurų priklausė muitinės administravimo sričiai, o apie 2 mlrd. 469 mln. 93 tūkst. eurų perduota administruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Muitinės priežiūroje – per 313 tūkst. prievolininkų, kurių skaičius per metus padidėjo beveik 17 tūkst. Lietuvos muitinė toliau aktyviai įgyvendino tarptautines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai: per metus 28 tūkst. 854 kartus neišleido prekių, kai jų siuntėjos ar gavėjos buvo šios šalys. Juridiniams asmenims už sankcijų pažeidimus paskirta daugiau kaip 16,7 mln. eurų baudų. Šalčininkų kelio poste pernai sulaikyti du 2023 m. gamybos elektriniai pikapai „Tesla Cybertruck“, kurių vertė – daugiau nei 200 tūkst. eurų. Pareigūnai įtaria, kad šios mašinos vėliau būtų pervežtos ir įregistruotos Rusijoje, kuriai Europos Sąjunga dar nuo 2014 m. taiko sankcijas lengvųjų automobilių eksportui.
Klaipėdos apskrities policijos pareigūnai ragina neprarasti budrumo ir atidumo – sukčiavimo atvejų daugėja, sukčiai naudoja vis įmantresnes sukčiavimo schemas ir būdus, o žmonės praranda dideles pinigų sumas. Nori greitai praturtėti? Tai – neįmanoma Bene didžiausias sumas praranda asmenys, susigundę pasiūlymais greitai praturtėti investuojant. Pasak policijos pareigūnų, dažnai žmonės susigundo internete ar socialiniuose tinkluose pamatytomis reklamomis, paspaudžia jose esančias arba atsiųstas nuorodas, su jais dažniausiai susisiekia vadybininkais ar konsultantais prisistatantys asmenys, kurie dažniausiai kalba rusų kalba. Kad ir nedidelę sumą pradžioje investavę žmonės toliau gundomi atsiunčiant fiktyvius „grafikus“, kuriuose jų investicijos „žaibiškai auga“, prašoma į neva investicines sąskaitas pervesti vis daugiau. Po kurio laiko sąskaitos užblokuojamos, o žmonės patiria tūkstantinių nuostolių. Prieš pradedant bet kokius nors veiksmus, policijos pareigūnai „Lietuvos banko“ svetainėje rekomenduoja pirmiausia pasitikrinti, ar sudominusi investavimo platforma yra legali – t. y. ar turi Lietuvos banko išduotą licenciją, pasiskaityti atsiliepimų – gal jau yra nukentėjusiųjų? Kitas pastaruoju metu gana dažnai naudojamas apgaulės būdas, kai su įvairius daiktus internetu parduoti norinčiais žmonėmis susisiekia neva juos pirkti norintis asmuo, pardavėjui atsiunčia nuorodą neva kurjeriui užsakyti arba pardavėjas įtikinamas prisijungti prie tam tikrų paskyrų bei suvesti banko duomenis – neva kad gautų pinigus už parduodamas prekes. Šiuo atveju, prieš suvedant Smart ID kodus, pareigūnai pataria visada skaityti, kokia operacija bus patvirtinta. Atkreipti dėmesį būtina ir į tai, kad, norint gauti pinigus, patvirtinti operacijos Smart ID 2 kodu nereikia, kaip ir atskleisti mokėjimo kortelės duomenų – tam reikalingas tik banko sąskaitos numeris. Taip pat itin atidiems reikėtų būti jungiantis prie įvairių interneto svetainių, ypač „Sodros“, VMI, „Registrų centro“ ir esveikata.lt.
Balandį nuvilnijo Kretingos rajono krepšinio taurės rungtynės, kuriose jėgas išbandė 18 komandų. Jos pirmenybes pradėjo trijuose pogrupiuose, o baigė išsiskirsčiusios į Didžiosios, Mažosios ir Paguodos taurių varžybas. Daugiausiai intrigos sulaukė Didžiosios taurės finalas, kuriame dėl pereinamosios taurės susitiko daugkartinis prizininkas „Jokūbavas“ ir tik šiemet pirmenybėse dalyvavę „Stogandros“ krepšininkai. „Stogandra“ užtikrintai kontroliavo šias rungtynes ir, nors III kėlinį „Jokūbavui“ buvo pavykę atkurti intrigą ir sušvelninti skirtumą, bet IV kėlinį dominavo 28:11 kėlinį laimėjusi tik šiemet krepšinio padangėje atsiradusi „Stogandros“ komanda. Galutinis didžiojo finalo rezultatas – 92:73. Po rungtynių „Stogandros“ komandos atstovas Romas Misius teigė, kad komanda labai sustiprėjo prie jos prisijungus Andriui Jastrumskui ir pergalę skyrė jam: „Esame labai patenkinti, kad komandoje turime tokį žmogų, kaip Andrius Jastrumskas, kuris pakėlė komandą į dar aukštesnį lygį, skatina pasitempti ir kitas komandas, nes komanda, palyginti su rajono pirmenybėmis, jo dėka dar labiau sustiprėjo. Sąlygas komandoje turime tikrai geras, kitą sezoną bandysime ir toliau sau kelti aukščiausius tikslus. Šiemet buvome stiprūs ir vieningi“. Jis sakė, kad tikėjo komandos sėkme net ir varžovams surengus spurtą III kėlinio pabaigoje: „Finale kontroliavome rungtynes, šiek tiek atsipalaidavome, nes norėjome visi pajusti finalo atmosferą. Varžovai buvo pradėję artėti III kėlinį, bet IV kėlinį aikštėje pasirodę pagrindiniai žaidėjai vėl sustygavo žaidimą, ir finalą baigėme užtikrintai.“
Aistrą skraidyti dalina perpus
Nuo vaikystės žvelgęs į dangų ir, kaip dauguma berniukų svajojęs apie lėktuvus, šiandien Kretingos sklandytojų klubo atstovas Gintautas Zubė – ne tik orlaivio pilotas, pilotuojantis „Boeing 737“ ir skraidinantis keleivius po visą pasaulį, bet ir didelis sklandymo aistruolis, laimėjęs ne vieną titulą, čempionatą ir medalį. Trečia vieta negarantuoja vietos finale Šįsyk JAV finišavusiame FAI „Sailplane Grand Prix“ sklandymo atrankiniame etape sėkmingai pasirodęs Gintautas Zubė užėmė III vietą ir, laimėjęs bronzos medalį, grįžo į Lietuvą. Nors pašnekovas dar nėra tvirtai įsitikinęs, ar papuls į Grand Prix sklandymo varžybų finalą – galimybė sudalyvauti finale nėra prarasta. „Tokio tipo atrankinės varžybos vyksta daugelyje vietų visus metus, kiekvienose jų gali dalyvauti iki 20 dalyvių. Jei norinčių susirenka daugiau, jie atrenkami pagal tarptautinį reitingą. Šiose varžybose, kaip ir bėgime, visi startuoja vienu metu ir pirmasis, kirtęs finišo liniją, tampa laimėtoju, antrasis kirtęs taps antros vietos laimėtoju ir taip toliau. Dėl saugumo ir yra ribotas dalyvių skaičius“, – paaiškino G. Zubė. Dalyviams yra duodamas maršrutas ir distancija, kurią reikia įveikti. Iš viso jau buvo surengti 9-i tokie etapai, iš kurių viename G. Zubė ir dalyvavo. Dauguma etapų jau įvyko, gegužės pabaigoje dar vyks Lenkijoje ir Olandijoje. Finalas numatytas rugpjūčio mėnesį Prancūzijoje, Pietų Alpėse. G. Zubė planuoja dalyvauti atrankinėse varžybose Lenkijoje ir jau sumokėjo starto mokestį. Į finalą patenka atrankiniuose etapuose I ir II v. laimėję sportininkai, o laimėjusysis III v. tėra rezervinis, todėl sklandytojas dar sykį ir rengiasi išmėginti savo jėgas Lenkijoje. Pasak G. Zubės, kaimyninėje šalyje gali būti sunkiau, kadangi ten susirenka labai pajėgūs varžovai. Vis dėlto pašnekovas tikisi arba įveikti gana stiprius priešininkus, arba papulti į finalą vykti atsisakius I ir II v. sportininkams, su kuriais ant laimėtojų pakylos stovėjo Floridoje.
Ant Palangos tilto traukia tūkstantinės minios
Palangoje įgyvendinamas vienos labiausiai lankytinos vietos – J. Basanavičiaus gatvės ir Jūros tilto – apšvietimo modernizavimo projektas. Jau pakeista pusė senųjų šviestuvų, tad grožėtis pokyčiais prie jūros traukia tūkstantinės minios – visiems smalsu pamatyti, kaip atrodo ir naujomis šviesomis jau žaidžia naujasis kurorto akcentas. Kurortui pritaikyti sprendimai Paskutinį kartą Palangos tilto ir J. Basanavičiaus gatvės apšvietimas buvo atnaujintas 2005-aisiais. Po dviejų dešimtmečių šios erdvės sulaukė pokyčių, kurie apima tiek techninius, tiek estetinius sprendimus. Atnaujinimas vykdomas pagal miesto užsakymu įgyvendinamą projektą, kurio partneris – žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“. Naujieji šešių metrų aukščio šviestuvai gaminami Prancūzijos gamintojo „Technilum“, kuris specializuojasi kurortinėms erdvėms pritaikytuose sprendimuose. Tokie šviestuvai įrengti ir kituose pasaulio kurortuose, pavyzdžiui, Kanuose ar Monake. Perforuotas korpusas padeda tolygiai paskirstyti šviesą ir išvengti aštrių kontrastų. Dizainas – lengvas, proporcingas, derantis su Palangos kurorto architektūra – siekta, kad šviesa akcentuotų, o ne užgožtų miesto istoriją. Šviestuvų korpusai pagaminti iš perdirbto aliuminio, o visi techniniai sprendimai parinkti atsižvelgiant į kurortinio miesto aplinką ir permainingas oro sąlygas. Projektuojant buvo siekta ne tik vizualinės darnos su aplinka, bet ir ilgalaikio patvarumo. Sprendimai pasirinkti tokie, kad papildytų miesto vaizdą, todėl atnaujintas apšvietimas tampa ne tik techninis, bet ir vizualinis miesto akcentas.
Kretingos šauliai padėkojo „Tereko“ vadovui
Kretingos generolo Vlado Nagevičiaus 305 šaulių kuopos vadas Romandas Žiubrys ir jo pavaduotoja Ona Montrimienė, lankydamiesi bendrovėje „Terekas“, atliko dvi prasmingas misijas: įmonės generaliniam direktoriui Juozui Maksvyčiui už finansinę paramą įteikė padėką ir pasiprašė glaudesnio bendradarbiavimo su kolektyvu, norėdami motyvuoti, kad kuo daugiau žmonių stotų į šaulių organizaciją. „Mūsų 305-oji kuopa atsakinga už visą rajoną, o „Terekas“ yra didžiausia įmonė rajone. Todėl labai svarbu puoselėti tarpusavio santykius, kad nelaimės atveju žinotume, kaip reaguoti mums, kokios pagalbos reikia pačiam darbdaviui“, – sakė pardavimo regione vadovu bendrovėje dirbantis Rokas Balsys. Iš kolektyvo jis kol kas vienintelis yra šaulys, į šią organizaciją įstojęs prieš metus.
„Šaulių sąjungos emblemoje – daudytė ir ginklas. Ką šie simboliai reiškia?“ – klausė R. Balsys ir pats paaiškino, kad ginklas atspindi krašto gynybą, o į trimitą panašus instrumentas daudytė – švietėjišką, kultūrinę, patriotinę dalį. Kuo daugiau patriotiškai nusiteikusių žmonių, tuo valstybei geriau, priešui blogiau. Kuopos vadas R. Žiubrys ir „Tereko“ generalinis direktorius K. Maksvytis akis į akį pasimatė antrą kartą. Pasak Romando, pirmą kartą bažnyčios kieme senokai juos buvo suvedęs pranciškonų brolis Astijus, ruošiantis įgyvendinti sumanymą – šventorių papuošti šv. Pranciškaus gyvenimo istoriją pasakojančiomis italų dailininko Džoto freskomis. Dabar jiedu ir vėl susitiko, bet kitomis aplinkybėmis – į nugarą alsuojant karui, R. Žiubrys ir jo pavaduotoja O. Montrimienė „Tereko“ generaliniam direktoriui tarė nuoširdų ačiū už šauliams pratybose taip reikalingas ryšio stoteles, kurių apie 10 galėjo įsigyti gavę būtent šios įmonės finansinę paramą. Pasak O. Montrimienės, komunikacija yra vienas pagrindinių elementų taktinėje aplinkoje, kai informacijos srautai tapo tokie milžiniški. Generalinis direktorius J. Maksvytis neabejojo: karo nebus, jeigu Lietuva turės stiprią kariuomenę, stiprią šaulių organizaciją. „Ir karvedys Napoleonas juk sakydavo, kad Dievas kare yra tų pusėje, kurie turi stipresnę artileriją. Norim, kad Šaulių sąjunga būtų stipriausia“, – sakė „Tereko“ vadovas.
Kretingos sporto centras – tai ne tik vieta aktyviam laisvalaikiui, bet ir tikras nuotykių bei atradimų pasaulis vaikams! Čia mažieji lankytojai gali ne tik švęsti įsimintinus gimtadienius, bet ir dalyvauti įvairiose edukacinėse programose bei vasaros stovyklose, kurios praturtins jų žinias ir skatins fizinį aktyvumą. „Kretingos sporto centras nuolat plečia savo paslaugų spektrą, siekdamas pasiūlyti vaikams kuo įvairesnių ir patrauklesnių užsiėmimų. Mūsų tikslas – sukurti erdvę, kurioje kiekvienas vaikas galėtų atrasti savo aistrą sportui, kūrybai ar tiesiog smagiai praleisti laiką su draugais“, – teigė Kretingos sporto mokyklos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Tamašauskas. Nepamirštama vasara Kretingos sporto centre Kviečiame registruoti vaikus į sporto ir nuotykių kupinas dienos vasaros stovyklas – šiemet organizuojamos net 6 pamainos! Pasak rinkodaros ir marketingo vadybininkės Brigitos Barkauskaitės, tėvai gali būti tikri, kad jų vaikai ne tik turės puikiai organizuotą ir turiningą laiką, bet ir patirs daug naujų įspūdžių. Jūsų atžalos ne tik susiras naujų draugų, bet ir įgis vertingų įgūdžių, patirs daug džiaugsmo. Vasara – puikus metas naujoms patirtims ir nuotykiams! Kretingos sporto centro vasaros stovyklos sukurtos taip, kad kiekviena diena vaikams būtų pilna įdomių veiklų, naujų draugysčių ir naudingų įgūdžių. „Mes siekiame, kad kiekvienas vaikas stovykloje jaustųsi saugiai ir būtų įtrauktas į veiklas, atitinkančias jo amžių, interesus. Mūsų komanda kruopščiai planuoja kiekvieną stovyklos dieną, kad vaikai patirtų kuo daugiau pozityvių emocijų ir įgytų naujų kompetencijų, kurios pravers ateityje“, – sakė B. Barkauskaitė. Stovykloje vaikų laukia: Plaukimo pamokos: patyrę instruktoriai išmokys net nemokančius vaikus plaukti, supažindins su saugaus elgesio vandenyje taisyklėmis ir suteiks pirmosios pagalbos skęstant žinių. Smagios sporto treniruotės: vaikai išbandys įvairias sporto šakas, susipažins su garsiausių pasaulio sportininkų pasiekimais ir atras savo mėgstamą sporto šaką. Kūrybinės dirbtuvės: profesionalūs edukatoriai ves įdomias ir lavinančias kūrybines veiklas, leisdami vaikams išreikšti savo talentus. Komandiniai žaidimai ir estafetės: vaikai mokysis dirbti komandoje, varžysis smagiose rungtyse ir patirs daug teigiamų emocijų. Vaikus nuolat lydės profesionalūs stovyklos vadovai, patyrę plaukimo instruktoriai ir sporto treneriai. Kiekvieną dieną organizuojamos plaukimo treniruotės, kurių pratimai parenkami atsižvelgiant į vaikų amžių ir jau turimus plaukimo įgūdžius. Stovyklos kaina už penkias dienas – 175 Eur.
Kai Lietuvoje pasirodo pirmasis sniegas, daugelis pagalvoja apie kamščius gatvėse ar šaltas dienas. Bet yra ir kita pusė – tai laikas, kai žiemos sporto aistruoliai traukia slides iš spintų, rikiuoja šautuvus biatlono treniruotėms ar įsispiria į ledo ritulio pačiūžas. Mūsų šalyje žiema gali būti trumpa, bet tikrai ne nuobodi. Vis daugiau žmonių atranda, kad žiemos sportas nėra vien slidinėjimas kalnuose užsienyje. Lietuvoje taip pat netrūksta vietų, kur galima kokybiškai sportuoti ar tiesiog aktyviai praleisti laiką su šeima. Čia apžvelgiame populiariausias vietas, kur žiemą šalyje atgyja adrenalinas, prakaitas ir malonumas. Liepkalnis – slidinėjimo karalius VilniujeTurbūt nėra nė vieno aktyvesnio vilniečio, kuris nežinotų Liepkalnio. Vos kelios minutės nuo miesto centro, ir jau stovi ant kalno, pasiruošęs leistis žemyn. Čia veikia daugiau nei dešimt trasų, skirtų skirtingo pasirengimo sportininkams. Nuo pradedančiųjų vaikų iki aštrių pojūčių ieškančių snieglentininkų – visiems atsiveria galimybės. Liepkalnio trasos aprūpintos moderniais keltuvais, o sniego kokybę užtikrina dirbtinio sniego sistema. Net jei natūralaus sniego trūksta, žiemos sezono nereikia atidėti – technologijos leidžia mėgautis šiuo sportu ilgesnį laiką. Vietos instruktoriai sako, kad kasmet daugėja žmonių, kurie niekada iki tol nebandė slidinėti. Vienas jų, Darius, jau penktą sezoną moko pradedančiuosius: „Žmonės ateina pabandyti iš smalsumo, o paskui tampa tikrais entuziastais. Smagu matyti, kaip jie grįžta kas savaitę.“ |
|
