|
|
|
(2037) 2026-03-24Pavasaris atidengė: darbų – daugiau negu įprastai
Kretingoje prasidėjus pavasariniam tvarkymosi sezonui, į gatves išriedėjo seniūnijų ir SĮ „Kretingos komunalininkas“ technika. Po žiemos susikaupęs purvas, smėlio ir druskos mišinys šalinamas tiek mechanizuotai, tiek rankiniu būdu. Įmonės direktorius Paulius Ruškus tikino, kad šiemet darbų mastai – didesni negu įprastai. Surenka daugiau purvo „Po žiemos susikaupusį purvą valome įvairiais būdais. Ten, kur jo mažiau, dirba gatvių plovimo mašina, tačiau vietose, kur druskos ir smėlio mišinio buvo išberta daug, susidarė stora masė, todėl tenka imtis ir rankinio darbo“, – pasakojo direktorius. Anot jo, tokiose vietose pirmiausia pasitelkiamas mažasis krautuvas „bobcat“, kuriuo pašalinamas didžiausias purvo kiekis. Po to važiuoja plovimo mašina, surenkanti likučius. Vis dėlto darbų tempą diktuoja ir oro sąlygos. „Jeigu purvas yra per šlapias, jo kabinti negalima – tik dar labiau užteršiama gatvė. Laukiame, kol bent kiek pradžiūsta, ir tada iš karto imamės darbo“, – tikino P. Ruškus. Šių metų pavasaris, pasak jo, išsiskiria tuo, kad po žiemos liko itin daug barstymo medžiagų. „Tai, ką išbarstėme, dabar turime surinkti. Buvo gausiai naudojama druska ir smėlio bei žvyro mišiniai, todėl jų likučių kelkraščiuose susikaupė daugiau. Pats darbas nėra sudėtingesnis – tiesiog jo kiekis didesnis“, – teigė įmonės vadovas. Tvarkyti gatvėms ir šaligatviams Kretingoje įmonė naudoja visą turimą techniką. Kaip sakė P. Ruškus, „Kretingos komunalininkas“ technikos turi pakankamai: „Turim traktorius, kabiname ant jų šepečius, kurie purvą šluoja į bunkerius, taip pat pasitelkiam automobilį, turime šaligatvių šlavimo mašiną, o prireikus dirbame ir rankiniu būdu.“ Surinktą purvą „Kretingos komunalininkas“ išveža į Dumpių sąvartyną.
Gimnazijoje – emocijų laboratorija
Siekiant stiprinti gimnazijos mokinių emocinį raštingumą, ugdyti gebėjimą atpažinti, įvardyti ir valdyti emocijas bei skatinti pozityvią tarpusavio komunikaciją, socialinės pedagogės Laima Kareivienė ir Vija Zujevaitė-Srėbalienė parengė projektą ,,Emocijų laboratorija“, kurį finansavo Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo fondas. „Emocijų laboratorija“ – tai praktinių užsiėmimų ciklas mokiniams, kuriame taikomi interaktyvūs metodai – žaidimai, diskusijos, kūrybinės dirbtuvės, grupiniai užsiėmimai – emociniam intelektui ugdyti. Per projektą mokiniai mokėsi atpažinti savo ir kitų emocijas, kalbėti apie jas, suprasti jų reikšmę bei lavinti streso ir konfliktų valdymo įgūdžius. Taip pat buvo skatinamas mokinių sąmoningumas, empatija ir saugios aplinkos kūrimas klasėje. Projekte dalyvavo 1–4, 5–8, I–II gimnazinių klasių mokiniai, įvyko 9 praktiniai užsiėmimai, paskaitos, renginiai mokiniams, švietimo pagalbos mokiniui specialistai vedė užsiėmimus. Veiklose dalyvavo 11 mokytojų, klasių auklėtojų, kuratorių, įvyko 7 prevencinės programos V.E.I.K. grupės užsiėmimai.
Kretingoje įvykęs informacinis renginys parodė, kad miesto vietos plėtros strategija 2024–2028 metams jau duoda apčiuopiamų rezultatų. Renginio dalyviai buvo supažindinti su vykdomais projektais ir finansavimo galimybėmis, o strategijos įgyvendinimas jau matomas tiek skaičiais, tiek konkrečiais darbais. Strategijos pagrindas – socialinės ir ekonominės integracijos stiprinimas, paslaugų prieinamumo didinimas bei gyventojų įtraukimas. Strategijai įgyvendinti numatyta beveik 1 mln. Eur, o 2025 metais sudaryta projektų finansavimo sutarčių už 224 tūkst. 527,70 Eur. Tai leidžia pirmiesiems projektams pereiti į įgyvendinimo etapą. Finansavimas šiuo metu skirtas dviem projektams. „MB Studija Pilates: saugi erdvė sveikam judėjimui“ orientuota į vyresnio amžiaus gyventojų fizinį aktyvumą ir sveikatos stiprinimą. MB „Arjometa“ vykdomas projektas „Socialinio verslo kūrimas Kretingos mieste“ skirtas socialiai pažeidžiamiems vaikams užimti. Abu projektai sukurs 3 naujas darbo vietas.
Viename renginyje susipynė žemaičių, lietuvininkų ir dzūkų tarmės
Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje įvyko respublikinis sambūris „Tarmėse tikroji gyvastis“. Dalyvavo pedagogai ir moksleiviai iš Plungės, Klaipėdos, Gargždų, Šilutės, Neringos, Veiviržėnų, Mosėdžio, Vilniaus, Kretingos. Aktų salėje išraiškingai skambėjo ne tik žemaičių, lietuvių, bet ir lietuvininkų (šyšioniškių), ir dzūkų šnektos. Kregždiu nier, yr blezdinga Nors, organizuojant sambūrį, prisidėjo ir kitos kūrybingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos lituanistės – Eglė Litvinienė, Inga Benetienė, Inga Vaišvilaitė, – tačiau direktoriaus pavaduotoja Laima Kaupienė pagrindine iniciatore, renginio įkvėpėja ir siela pavadino mokytoją folkloro ansamblio „Blezdingelė“ vadovę Sigitą Dirmeitienę. Kretingoje, o ir už miesto ribų jau daugelis ją pažįsta kaip renginių vedėją, užkietėjusią žemaitę. „Tokia gimiau, tokia esu ir būsiu, nors, prisipažinsiu, kai buvau jauna, gėda būdavo šnekėti žemaitiškai“, – sakė Sigita. Anot jos, persivertimas įvyko pradėjus dirbti tuometinėje Senosios Įpilties mokykloje. Tokios jau nebėra, bet tai buvo pirmoji atmintin įsirašiusi mokytojos darbovietė, pirmieji mokiniai, pašnekovės žodžiais, visiškai nesugadinti žemaitukai-grynuoliai. Ir dabar tokių vaikų yra, kad ir nedaug. „Jeigu mokykloje šnekiesi literatūriškai, tai ir jie – literatūriškai. Bet jeigu nors kiek pajuokauji, pavyzdžiui: „No, lakazare, kon jūs?“– iškart tarsi „atsiriša “ tėvų ir senelių kalba“, – šypsojosi S. Dirmeitienė, žemaitukus subūrusi į pavasarį pranašaujančios kregždės vardu pavadintą etnografinį ansamblį „Blezdingelė“. „Juokiū kregždiu – yr blezdinga. Mes dainioujem žemaitėška“, – juokavo pedagogė. Pakalbinti keletas ansambliečių Dovilė Jurevičiūtė, Liucija Gaudutė, Deimantė Mackevičiūtė, Dainius Venckus sakė, kad jiems linksma dainuoti žemaitiškai. Merginų teigimu, būtent ansamblis yra ta vieta, kur ši tarmė liejasi laisvai, nes šeimose jau – nebe labai, nebent kam Telšiuose, kam čia pat, Kretingoje, apsilankius pas senelius. Tik Dainius atviravo ir namuose kalbantis žemaitiškai. S. Dirmeitienė apgailestavo, kad senųjų lietuviškų papročių lieka vis mažiau, bet užtat galim išsaugoti tarmes, jeigu kiekvienas paisysim savo tiesų ir savo norų.
Kretingos bibliotekoje atsirado dalelė Indijos
Kretingoje viešėjęs Indijos respublikos ambasadorius Lietuvoje Devesh Uttam Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešajai bibliotekai įteikė dovanų – knygų apie Indiją kolekciją. Ją sudaro 33 knygos įvairia tema – meno albumai, knygos apie sveikatinimą, augalus, grožinė literatūra vaikams ir suaugusiems. Bibliotekoje praėjusią savaitę surengtoje šios kolekcijos, o taip pat – ir Indijos literatūros iš fondų parodos atidaryme dalyvavo pats ambasadorius Devesh Uttam, Kretingos rajono vadovai, visuomenės atstovai. „Pernai ambasadorius lankėsi Kretingoje, užėjo į mūsų biblioteką ir pasiteiravo, ar turime knygų apie Indiją. Sakėme – ne, tuomet jis pasakė – aš tuo pasirūpinsiu. Šiemet, kaip ir žadėjo, pristatė knygas, o mes sumanėme, kad, pagerbiant ambasadorių už šį gražų gestą, reikia surengti jo atgabentų knygų parodą, papildant ją mūsų turimomis indų rašytojų knygomis“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Kretingos rajono M. Valančiaus viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Erika Kazlauskienė. „Labai malonu, kad ambasadorius mato ryšių tarp tautų svarbą ir pasistengė, kad mūsų bibliotekoje atsirastų mažytė dalelė jo gimtosios šalies – Indijos. Ir tai yra pirmas svarbus žingsnis, priartinant šią tolimą šalį, ir tikiuosi, kad užsimezgusi bendrystė tęsis. Esame dėkingi visam bibliotekos kolektyvui, kad sureagavo į ambasadoriaus pasiūlytą idėją. Kurkime mažus tarptautinius centrus, pristatydami skirtingų šalių kultūras“, – paragino Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, pirmasis ir užmezgęs ryšį su ambasadoriumi Devesh Uttam.
KRETINGA ŠIAULIŲ g. kovo 19 d. apie 11.25 val. automobilio „Volvo XC60“ vairuotojui, gimusiam 1965 m., nustatytas 1,89 prom. neblaivumas. PALANGA S. DARIAUS ir S. GIRĖNO g. kovo 20 d. apie 22.25 val. automobilių stovėjimo aikštelėje vykdant prevencinę priemonę dėl disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, automobilyje „Audi“, kuriame sėdėjo 2003 m. ir 2007 m. gimę asmenys, rastas plastikinis indelis su augalinės kilmės galimai narkotinėmis medžiagomis. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
Parengė Edita KALNIENĖ
Iškovojo dvi pergales iš eilės
FK „Minija“ komanda sėkmingai tęsia sezoną – iškovotos dvi svarbios pergalės ne tik papildė taškų kraitį, bet ir sustiprino komandos tikėjimą savo jėgomis. Kaip tikino trenerio asistentas Justinas Baužys, pergalės yra vienas paprasčiausių būdų ugdyti nugalėtojų mentalitetą. „Pergalės augina pasitikėjimą, o pasitikėjimas leidžia žaidėjams atsiskleisti dar labiau“, – akcentavo jis. Pasak trenerio asistento, būtent ši psichologinė būsena dabar ypač jaučiama komandoje. Sekmadienį įvykusios rungtynės su Kauno ekipa BE1 svečiuose nebuvo lengvos. Varžovai kėlė rimtų iššūkių, o pirmasis kėlinys vyko gana lygiai. „Pirmas 40 minučių žaidėme neblogai – kūrėme progas, laikėmės savo žaidimo plano“, – pasakojo J. Baužys. Vis dėlto rungtynių lūžiu tapo skirtas 11 metrų baudinys, po kurio, anot jo, pradėjo kilti žaidėjų įtampa. Nepaisant to, komanda sugebėjo susitvarkyti su įtampa ir perlaužti rungtynes savo naudai. „Įvarčiai keičia rungtynes – tai klasikinė frazė, bet ji šįkart visiškai pasitvirtino. Vaikinai susitvarkė su emocijomis ir įmušė dar du gražius įvarčius“, – sakė trenerio asistentas.
Kovo 19 d. Kretingos „Kretinga-Rivilė“ išvykoje 93:87 (27:25; 13:27; 22:16; 31:19) palaužė Vilniaus „Rytą-II“ ir serijoje išsiveržė į priekį 1:0. Rezultatyviai prasidėjusiame susitikime kretingiškiams pavyko laimėti pirmą kėlinį, o antrame kėlinyje sostinės krepšininkai spurtavo 14:3 ir įgijo dviženklę persvarą (44:32). Įpusėjus trečiam kėliniui kretingiškiams pavyko priartėti per vieną metimą (25 min. 57:55), bet, prieš prasidedant lemiamam kėliniui, šeimininkai susigrąžino saugesnę persvarą – 70:62. Įpusėjus ketvirtam kėliniui, šeimininkų spurtas sustojo, kretingiškiai, vedami puikiai žaidusio Jalen‘o Warren‘o, pelnė 13 taškų be atsako ir priartėjo prie pergalės – 87:79. Po to sostinės atstovai kilo į lemiamą šturmą, išprovokavo pražangą metant iš toli ir šaltakraujiškai sumetė tris baudas, Kretingos komanda suklydo, o varžovai pelnė dar du taškus ir priartėjo – 87:84. Kretingiškiai į tai atsakė J. Warren‘o dvitaškiu, o varžovai pataikė dar vieną tritaškį – 89:87. Po šio tritaškio sekė kretingiškių minutės pertraukėlė. Po jos prie baudų metimo linijos nusiųstas Mantvydas Staniulis pataikė abi baudas – 91:87, o paskutinė šeimininkų ataka baigėsi netaikliu tritaškiu. Pergalę įtvirtino Juliaus Kazakausko baudų metimai.
Manote, kad Kretingos Žiemos sodas jau nebegali jūsų nustebinti? Bet tokio jo dar nė karto nematėte! Šią savaitę egzotiška dvaro oranžerija pražydo tūkstančiais geltonų žiedų, nuo ryškiaspalvių narcizų iki retų geltonų kalijų ir anturių. Visa erdvė virto šviesos ir šilumos kupina oaze, kurioje lankytojai gali pajusti tikrą pavasario bangą. „Nuo Kalėdų mus džiuginę raudoni žiedai užleido vietą geltonai, šiltai, optimizmu alsuojančiai spalvai. Šiemet geltonai sužydo net tokie augalai, kurių žiedai įprastai būna kitokių atspalvių. Teko gerokai paieškoti, vežti iš Nyderlandų kalijas, anturius ar skimijas, kurioms geltoni žiedynai nėra įprasti. Tad ir išrankūs gėlių augintojai šiuo metu Žiemos sode ras, kuo pasigrožėti“, – sakė Kretingos muziejaus Gamtos ir aplinkos tvarkymo skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė. Žiemos sode nuolat auga daugiau negu pusantro šimto rūšių augalų, dominuoja žalialapės rūšys, žydinčių – mažuma. Istorinėse Tiškevičių laikų nuotraukose matyti tankiai sužėlęs kone tropinis miškas, kuriame tarp palmių ir bananmedžių galima įžiūrėti pavienius vazonėlius su žydinčiais augalais. „Galime tik spėlioti, kokios žydinčios kultūros puošė oranžeriją XIX amžiuje, tačiau ši erdvė visada kėlė nuostabą smalsiems lankytojams tiek modernia architektūra, tiek ir neįprasta augalija. Šių dienų galimybės padeda kurti dar įspūdingesnius vaizdus, tad pamatyti retą geltonai žiedais nuspalvinto sodo vaizdą reikėtų suskubti. Juk žiedai laikysis vos kelias savaites. Šių metų kodas – geltona, kitąmet galbūt eksperimentuosime su kita spalva. Svarbiausia, kad tai teiktų džiaugsmą lankytojams“, – pasakojo muziejaus direktorius Romandas Žiubrys. Pavasarinė žydėjimo banga Žiemos sode lankytojus džiugina apie mėnesį, kol vis aukščiau kylanti saulė pakankamai sušildo žemę ir žaluma bei žydėjimas persikelia į lauko erdves. Tad visi išsiilgę pavasario ir žiedų kviečiami neatidėlioti vizito į sužydusį Žiemos sodą. Kretingos Tiškevičių dvaro rūmai ir Žiemos sodas lankytojams atviri kasdien nuo 10 iki 20 val.
Kretingos muziejaus informacija
Prasidėjus gyventojų pajamų deklaravimo laikotarpiui, visoje šalyje sparčiai auga gyventojų aktyvumas – deklaracijas jau pateikė daugiau kaip pusė milijono žmonių. Vieni tikisi susigrąžinti pajamų mokesčio permoką, kiti skaičiuoja, kokią sumą dar teks sumokėti valstybei. Kaip ir kasmet, daliai gyventojų pajamų deklaravimas yra privalomas, o šios pareigos nevykdymas gali turėti nemalonių pasekmių. Kas privalo deklaruoti pajamas, už kokias išlaidas galima susigrąžinti dalį sumokėtų mokesčių ir kokia situacija Vakarų Lietuvos regione, apžvelgė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento vadovė Laimutė Mačernienė. Gyventojų aktyvumas auga Visoje šalyje pajamas deklaruoti šiemet turi preliminariai daugiau kaip 950 tūkst. gyventojų. Iki kovo 18 dienos deklaracijas už 2025 metus jau buvo pateikę 810,3 tūkst. šalies gyventojų. Privalo deklaruoti pajamas Kaip sakė L. Mačernienė, pajamas iki 2026 metų gegužės 4 dienos deklaruoti privalo gyventojai, vykdę individualią veiklą, net ir tuo atveju, jei negavo jokių pajamų. Taip pat deklaruoti turi tie asmenys, kurie pritaikė per didelį metinį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), pardavė trumpiau negu 3 metus išlaikytą automobilį arba trumpiau negu 10 metų išlaikytą nekilnojamąjį turtą. Deklaruoti pajamas būtina ir gyventojams, kurie nuomojo turtą kitiems gyventojams, nevykdantiems individualios veiklos, taip pat tiems, kurie gavo didesnių negu 2,5 tūkst. eurų vertės dovanų ne iš šeimos narių. Ši pareiga galioja ir gavus didesnes negu 500 eurų palūkanas iš paskolų, indėlių ar vertybinių popierių. Be to, pajamas deklaruoti privalo gyventojai, kurie patys ar jų sutuoktiniai ėjo pareigas, kurias užimant pagal įstatymą būtina deklaruoti turtą ir pajamas. Deklaraciją taip pat verta pateikti tiems, kurie nori pasinaudoti numatytomis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatomis.
Šventojoje degė pastatas
Kovo 19 d. apie 9.07 val. Šventojoje, Mokyklos gatvėje esančiame pastate, kilo gaisras. Į įvykio vietą atvykus ugniagesiams gelbėtojams, iš pastato rūko dūmai, degė pastato viduje esantis dujinis šildytuvas. Ugniagesiai iš pastato išnešė du dujų balionus. Pastatas – dviejų aukštų, mūrinis, stogas be šlaitų. Per gaisrą aprūko patalpų lubos ir sienos, sudegė dujinis šildytuvas, nuo karščio išdužo langų stiklo paketai.
„P. n.“ informacija
Nustatė 9 neblaivius vairuotojus
Praėjusią savaitę Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai per vykdytas priemones iš viso užfiksavo 411 įvairių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų, nustatė 9 neblaivius vairuotojus. Policijos pareigūnai Kretingos rajone neblaivių vairuotojų neužfiksavo. Tokie pažeidimai fiksuoti Klaipėdos rajone ir mieste. Atsakomybės Klaipėdos apskrityje neišvengė ir keturi alkoholio padauginę dviratininkai. Vienas jų nustatytas Kretingoje. Kovo 21 d. apie 18.40 val. Šventosios g. 1982 m. gimusiam dviratininkui nustatytas 2,55 prom. neblaivumas. Per savaitę taip pat užfiksuota, kad 32 vairuotojai neleistinai naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, 69 – nepraleido pėsčiųjų, 40 lenkė ten, kur tai daryti draudžiama, 20 vairuotojų ir vienas keleivis nesegėjo saugos diržų, neprisegti vežti ir du vaikai. Taip pat, trijų patikrintų transporto priemonių skleidžiamas triukšmas viršijo nustatytą ribą. Mobiliuoju greičio matuokliu užfiksuoti 222, kitomis priemonėmis dar 20 leistino greičio viršijimo atvejų.
„P. n.“ informacija
Našlaitė pavasarį – kapinių karalienė
Vis labiau pavasarėjant ir galvas aukštyn keliant želmenims, pradedame rūpintis ir artimųjų kapų tvarkymu – įprastai per Motinos dieną kapai Lietuvoje virsta marga našlaičių jūra. Kokiomis gėlėmis ne tik pavasarį, bet ir visą sezoną žmonės linkę puošti kapus, kokios jų yra atspariausios vasaros karščiams, pasidalino kretingiškės floristės Nida Čyžauskienė ir Janina Aniulienė bei gėlių augintoja Irena Jankauskienė iš Vydmantų. Daugiametės gėlės ir skoningos kompozicijos „Iš po itin gilios šios žiemos, kai aplink dominavo vien balta spalva, akys išsiilgo žalumos ir su džiaugsmu krypsta į želmenis. Kapinėse tebetvyro sąstingis. Anksčiau, vos nutirpus sniegui, akis rėždavo gausybė ryškių plastiko gėlių. Dabar žmonės kapus tvarko kukliau: jei ir puošia plastiko puokštėmis, šios yra gana kokybiškos. Kuo kukliau, tuo skoningiau, – šio principo išvis laikausi gyvenime“, – kalbėjo N. Čyžauskienė. Tiems, kurie mėgsta, kad jau ankstyvą pavasarį ant kapų galvas į saulę keltų pirmieji žiedai, floristė pataria sodinti daugiametes gėlės – alūnes, snieguoles, hiacintus. „Labai gražiai atrodo dobiliukai, šilagėlės – jų lapai labai dekoratyvūs, arba gebenės – šių šakos užplečia tam tikrą kapo plotą. Pavasarį tarp jų galima pasodinti našlaičių, o vėliau kaulasėklių arba tradicinių begonijų. Man labai patinka pusiau sukulentai – perkūnropės, šilokai, jie gali augti ir ant akmenukų ir tarp jų, greta puikiai įsikomponuoja žydinčios gėlės“, – N. Čyžauskienė mintyse dėliojo, kaip mato papuoštą kapą.
Dienos centre senjorai jaučiasi tarsi šeima
Jau kone du dešimtmečius Kretingos socialinių paslaugų centre veikiančiame Dienos centro senjorų padalinyje prasmingai dienas leidžia gausus būrys garbaus amžiaus žmonių. Čia jie panyra į įdomias veiklas ir, atsikratę vienatvės, vėl atranda kasdienio gyvenimo džiaugsmą ir prasmę, o svarbiausia – įgyja naujų draugų. Praminė senjorų darželiu Kretingos žmonės šį centrą jau senokai praminė senjorų darželiu. Socialinių paslaugų centro direktorė Danutė Skruibienė patikino, kad pačių senjorų toks pavadinimas nežeidžia, mat, jie čia ir leidžia dienas darželio ritmu: į centrą rytais juos ne tik iš miesto, bet ir viso Kretingos rajono – Rūdaičių, Raguviškių, Darbėnų – atsiveža, o vakarop parveža įstaigos autobusu, lydint darbuotojui, žmonės čia užimami, maitinami. „Poilsio kambariuose kiekvienam skirta lova, tačiau jie čia turi tiek veiklų ir bendrystės, kad retas kuris ir beina numigti“, – šypsojosi D. Skruibienė. Senjorų dienotvarkė tokia: rytą susirenka prie arbatos ar kavos, aptaria naujienas, po to vyksta užsiėmimai – kuria rankdarbius, piešia, spalvina, sprendžia kryžiažodžius. Norintys sportuoti, mankštinasi sporto salėje. Papietavus vėl laukia užsiėmimai, vasarą – išvykos. Visos veiklos prižiūrimos specialistų – kineziterapeuto, ergoterapeuto, meno terapeuto, senjorų sveikatos būklę stebi slaugytoja ir jos padėjėja, dirba psichologė. Neseniai Socialinių paslaugų centre buvo įrengtas relaksacijos kambarys, kuriuo senjorai dalijasi išvien su dienos centrą lankančiais vaikais: patogiai įsitaisę, ramioje aplinkoje senjorai klausosi muzikos, pasakojimų, grožisi ant sienų kuriamais vaizdais. „Vyksta graži kartų bendrystė: dienos centro vaikai lanko senelius įvairių švenčių progomis, rengia jiems koncertus, apsikeičia dovanėlėmis, senjorai vaikus vaišina gardumynais“, – akcentavo D. Skruibienė.
Migloje skandina įstatymo reikalavimą visiems ar tik saviems?
Įstatymo privaloma paisyti vienodai visiems. Ypač, kai kalbame apie teisės aktų laikymosi pavyzdį turinčią rodyti Kretingos rajono savivaldybės administraciją. Keičiantis Valstybės tarnybos įstatymui buvo numatyta sumažinti valstybės tarnautojų skaičių. Visos valstybės tarnautojų pareigybės, kurių funkcijos nepatenka į valstybės tarnautojo pareigybės sampratą, iki 2026 m. sausio 1 d. turėjo būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybės. Aišku, konkretu, skaidru ir jokios miglos. Peržiūrėti pareigybes buvo įpareigota Savivaldybės administracijos sudaryta komisija, kuri turėjo pateikti pareigybių sąrašą įstaigos vadovui, šiuo atveju – administracijos direktorei Vilmai Preibienei. Kas yra valstybės tarnautojas? Tai asmuo, dirbantis valstybės ar savivaldybės įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo ar valdžios funkcijas. Pavyzdžiui, įstaigos techninis darbuotojas, kaip antai Savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus specialistas, nėra valstybės tarnautojas, nes jokių viešojo administravimo funkcijų nevykdo. Kodėl valstybiniame sektoriuje naudinga būti valstybės tarnautoju, lyginant su darbuotoju, turinčiu darbo sutartį? Didėjant valstybės tarnautojo darbo stažui, didėja ir jo darbo užmokestis, skiriama ir daugiau atostogų, kai dirbantys pagal darbo sutartis tokių naudų negauna. Tokie esminiai skirtumai. Yra pareigybių, kurių statusą apibūdina ir kiti įstatymai. Pavyzdžiui, Vietos savivaldos įstatymas, kuriame nurodyta, kad Vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Įstatymo raidė aiški, nepaliekanti erdvės interpretacijoms.
|
|
