|
|
|
(2007) 2025-11-28Prezidentas Kretingoje: „Kasdienės svarbios paslaugos turi išlikti regionuose“
Kretingos rajone trečiadienį apsilankęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene surengė intensyvų ir gyventojų dėmesio sulaukusį vizitą, per kurį akcentavo būtinybę stiprinti regionų politiką, užtikrinti būtiniausių paslaugų prieinamumą ir įsiklausyti į vietos bendruomenių rūpesčius. Susitiko su visuomene Tik atvykęs į Kretingą Prezidentas su savo komanda dalyvavo iškilmingoje gėlių padėjimo ceremonijoje prie Nepriklausomybės paminklo Rotušės aikštėje Kretingoje, ten pat pabendravo su susirinkusiais gyventojais. Prezidentas G. Nausėda akcentavo, kad jo vizito tikslas – susipažinti su gyventojų nuotaikomis, iškylančiomis problemomis ir tuo, kaip rajono Savivaldybei sekasi įgyvendinti visai šaliai aktualias reformas. „Įdomu išsiaiškinti, kokia yra situacija, kokios žmonių nuotaikos ir kaip sekasi spręsti tas problemas, kurios šiandien aktualios visai Lietuvai“, – „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo Prezidentas, tikinęs, kad jam labiausiai rūpi pastaraisiais metais vykdomos sveikatos apsaugos ir švietimo reformos, kurios daugelyje savivaldybių kelia įtampą. Pasak šalies vadovo, keliai – dar viena tema, kuri kartojasi per kiekvieną susitikimą su gyventojais. Vis dėlto Kretingoje padėtis, anot jo, nėra tragiška. „Po pokalbio su meru Antanu Kalniumi sužinojau, kad situacija čia tikrai nėra bloga, juolab kad pastarųjų metų mano iniciatyva buvo padaryti tam tikri teisės aktų pakeitimai, kurie savivaldybėms numato ne tik daugiau teisių tvarkant kelius, bet ir didesnį finansavimą“, – sakė Prezidentas. Jis tikisi, kad šie pokyčiai duos apčiuopiamos naudos, tačiau atkreipė dėmesį į bendrą Lietuvos demografinę situaciją. „Nemažoje Lietuvos dalyje gyventojų skaičius nedidėja, o dažnu atveju mažėja. Dėl to kyla tam tikrų iššūkių, kurie daugiausia koncentruojasi sveikatos ir švietimo sektoriuose“, – teigė G. Nausėda. Prezidentas pripažino, kad Kretingos rajonas jam – artimas kraštas. „Čia mano mamos šaknys. Taip pat Lazdininkų malūnas, kuris vis dar priklauso man“, – G. Nausėda įvardino vieną priežasčių, kodėl vizitui pasirinko mūsų kraštą.
Kas galėtų sustabdyti cigarečių kontrabandą?
Lapkričio 25 d. minima Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Šią dieną prasideda ir tarptautinė akcija „16 dienų prieš smurtą prieš moteris“. Šia akcija ir įvairiais renginiais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą, didinti visuomenės sąmoningumą, burti įvairias institucijas ir bendruomenę bendram tikslui – gyvenimui be smurto. Policijos pareigūnų pastebėjimu, kad smurtas artimoje aplinkoje – vis dar opi problema. Per šiuos metus nuo sausio 1 d. iki lapkričio 25 d. visoje Klaipėdos apskrityje jau yra pradėti 539 ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Pernai tuo pačiu laikotarpiu tokio pobūdžio tyrimų buvo 537. Kretingos rajone tuo pačiu laikotarpiu yra pradėti 57, pernai – 81 ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Statistika rodo, kad dažniausiai smurto artimoje aplinkoje aukomis tampa moterys. Klaipėdos apskrities VPK VTT Prevencijos skyriaus viršininko pareigas laikinai einanti Aurelija Studencova gyventojus skatintų nelikti abejingiems ir padėti aukoms ieškoti pagalbos. „Jeigu patiriate, matote ar įtariate galimą smurtą, skambinkite pagalbos telefonu 112 – kiekvienas skambutis gali išgelbėti gyvenimą. Padėkime artimųjų smurtą kenčiančioms aukoms suprasti, kad jos nėra vienos – išeitis ir joms padėti pasirengusių žmonių tikrai yra“, – akcentavo A. Studencova.
„P. n.“ informacija
Kretingos rajono savivaldybė po dvejus metus trukusių bandymų antradienį pasirašė paslaugų pirkimo sutartį dėl Kretingos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano pakeitimo rengimo. „Labai laukėme šio dokumento, kadangi statytojams kildavo įvairių neaiškumų dėl būtinos infrastruktūros planavimo“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė. Pirmiausia bus įvertinta esama situacija: kur šiuo metu įrengti vandens tiekimo tinklai ir nuotekų tvarkymo sistemos, bus surinkta visa informacija apie tai, kur tinklų trūksta, kurios teritorijos priklauso centralizuotai infrastruktūrai, kurios – ne, taip pat nustatyti įvairūs kiti trikdžiai ir galimi sprendiniai. Bus vertinama ir gyvenviečių raida – kur gyventojų daugėja, o kur mažėja. „Pagal surinktą informaciją bus perplanuota vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra – ieškoma racionalių sprendimų, kaip ją būtų galima pertvarkyti. Šiuo metu susiduriame su situacijomis, kai gyventojams privaloma įsirengti komunikacijas, esančias toliau nuo jų sklypo. Vienur būtina gręžti gręžinius, o kitur – tiesti vamzdynus. Todėl iš naujo vertinsime, kur ir kokie sprendimai turėtų būti taikomi“, – paaiškino V. Preibienė.
Pirmasis sniegas sujudino darbui pasirengusias tarnybas
Vakar Kretingos miesto gatves ir rajono kelius padengęs kad ir negausus pirrmasis sniegas komunalininkams ir kelininkams priminė: žiema pradeda įsigalėti, gyvensime kitu ritmu. Į gatves – nuo paryčių Pasak „Kretingos komunalininko“ direktoriaus Pauliaus Ruškaus, kaip kasmet, darbai pradėti nuo 4 valandos ryto – pirmiausiai valomi pagrindiniai ir privažiavimų prie mokyklų ir vaikų darželių keliai, kitos miesto gatvės. Kadangi visa bendrovės turima technika skirta įvairiems darbams, ji pradėta montuoti lapkričio pradžioje, ir apie to mėnesio vidurį beveik visa jau buvo paruošta žiemai. Įmonėje pradėti ir budėjimai. Papildomai žmonių nepriimta, kaip ir pernai, dirba keturi vairuotojai, iš kurių du, esant poreikiui, išveš sniegą, taip pat keturi mechanizatoriai, dar du žmonės užtikrins druskos pristatymą į valymo ir barstymo vietas. „Jeigu reikės, pasitelksime greiderio vairuotoją, taip pat dirbs mūsų valytojai, miesto priežiūros darbuotojai“, – išvardino direktorius. Metų pradžioje „Kretingos komunalininkas“ technikos parką papildė nauju traktoriuku, tad dabar turi juos keturis, vieną greiderį, du kelių valymo ir barstymo automobilius, esant poreikiui, papildomai siųstų „Bobcat“ keltuvą, galintį valyti sniegą. Direktorius patikino, kad šiuo metu įmonė technikos turi optimaliai. „Žiemą pasitikome nusiteikę darbingai, o kaip seksis susitvarkyti, priklausys nuo to, kiek iškris sniego. Nors ir labai stengiamės, vienu metu, ypač jeigu snygis didelis, nuvalyti viso miesto negalime“, – sakė P. Ruškus. Pagal sudarytą sutartį, druskos ir druskos-smėlio mišiniu įmonė šiemet yra apsirūpinusi už 130 tūkst. eurų. Kadangi pernai žiemiškų orų buvo mažai, sunaudota 161 tona druskos už 24 tūkst. eurų. „Kretingos komunalininko“ vadovo žodžiais, žiemos tarnybos darbininkams pernai daugiausiai nepatogumų kėlė ant kelių palikti gyventojų automobiliai. „O jei dar keliai siauri, sunku buvo ir juos apvažiuoti“, – sakė P. Ruškus.
„Norfai“ ateiti į Salantus uždegė žalią šviesą
Ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės taryba vienbalsiai patvirtino protokolinį sprendimą dėl prekybos centro „Norfa“, kurio bendras plotas iki 1 tūkst. 400 kv. m, statybos Salantuose. Sprendimas investuotojui suteikia galimybę parengus detalųjį tos teritorijos planą gauti leidimą parduotuvei statyti. Detalusis planas reikalingas rajono bendrojo plano išimčiai dėl didesnio užstatymo ploto suteikti. „Žinome, kad Salantai toli nuo Kretingos. Beveik metus (nuo praėjusių metų gruodžio 3 d.) salantiškių noras turėti Salantuose „Norfą“ keliavo iki valdžios Kretingoje“, – svarstant sprendimo projektą ironizavo Tarybos narė salantiškė Vitalija Valančiutė. Protokolinio sprendimo projektą Tarybai pateikęs Mindaugas Černeckis pripažino, kad V. Valančiutės surengta salantiškių apklausa dėl „Norfos“ atėjimo, kaip teigė jis, „davė impulsą parodyti žmonėms, jog „Norfos“ nestabdome.“ Galima nuspėti, kad pavartojęs žodžio „nestabdome“ daugiskaitą politikas kalbėjo apie Savivaldybės tarybos valdančiąją daugumą, kuriai ir pats priklauso. Tarybos opozicijos nariai Steponas Baltuonis, Jolanta Gedvilaitė, Gediminas Venckus valdančiųjų veiksmuose, sprendžiant dėl „Norfos“, įžvelgė nenuoseklumą. Jie priminė, kad dar spalio mėnesį meras Antanas Kalnius, Tarybos daugumos ir Savivaldybės administracijos atstovai Tarybos neeiliniame uždarame Tarybos posėdyje įrodinėjo, kad investuotojai neįvykdė teisės aktais pagrįstų Savivaldybės reikalavimų. J. Gedvilaitei paklausus, ar tie reikalavimai investuotojui, jo pasamdytai projektavimo įmonei buvo pateikti, A. Kalnius atsakė, kad Savivaldybės administracija tų reikalavimų nebeteikė.
„P. n.“ informacija
„Kretingos vandenims“ 2025 metai pelningi
Kretingos rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos vandenys“, rajone turinti centralizuoto vandens tiekimo monopolį, vartotojams kasmet vidutiniškai paruošia ir patiekia apie 940 tūkst. kub. m gėlo požeminio vandens. Šiemet 12 tūkst. įmonės vartotojų, iš kurių 400 yra įmonės, kiti – gyventojai, bus patiekta apie 1 mln. kub. geriamojo vandens, panašiai tiek ir nuotekų sutvarkyta. Įmonė prognozuoja 2025 m. veiklos rezultatą – apie 450 tūkst. eurų pelną. Tiek pelno pastaraisiais metais neturėjo, 2024 m. pelnas – 146 tūkst. eurų. – Kaip įmonei pavyko uždirbti beveik pusės milijono eurų pelną? Savivaldybė privalo užtikrinti gyventojų aprūpinimą kokybišku geriamuoju vandeniu, ir pelnas „Kretingos vandenims“ neturėtų būti svarbiau už įmonės valdomo ūkio priežiūrą, atnaujinimą, plėtrą“, – pradėjome pokalbį su UAB „Kretingos vandenys“ direktore Egle Alonderiene apie įmonės „Kretingos vandenys“ 2025 metų pasiekimus, perspektyvas, neaplenkdami vandens kainų temos. – Per pusę – 250 tūkst. eurų prognozuojamo šių metų pelno įmonė gauna perimdama įmonių, gyventojų pastatytus vandentiekio ir nuotekų tinklus pagal infrastruktūros plėtros sutartis. Šiais metais įmonė pati pradėjo registruoti tuos tinklus. Iki tol registraciją vykdė Savivaldybės administracija ir ji turėjo tinklus perduoti „Kretingos vandenims“. Visi Savivaldybės registruoti tinklai, pagal galiojančią tvarką, įmonei turi būti perduoti iki 2027 m. gruodžio 31 d., tačiau prieš perduodant šį turtą reikia atlikti jo įvertinimą. Vertinimas užtrunka, kainuoja. Taigi, kai tinklai registruojami iš karto įmonės vardu, taupomi pinigai ir laikas. Kita prognozuojamo šiųmetinio pelno dalis – apie 200 tūkst. eurų – yra iš veiklos. Pelnas svarbus įmonės finansiniam stabilumui, sklandžiai veiklai užtikrinti. „Kretingos vandenys“ turi apie 5 mln. eurų paskolų. Paskolas bankams grąžiname, mokame už jas palūkanas tvarkingai, nevėluodami, pagal su bankais pasirašytas sutartis. Tiekėjams pradelstų įsiskolinimų taip pat neturime.
Pirmiau braškės, iš paskos – česnakai
Sauserių kaime braškynu garsėjanti ūkininkų Laimos ir Mintauto Margių šeima prieš maždaug 10 metų pradėjo auginti ir žieminius česnakus. „Į penktadienį ir šeštadienį Kretingos Rotušės aikštėje organizuojamą prieššventinę mugę, kaip visada, atsivešime jų per daug, bet užteks visiems“, – juokavo sutuoktinių pora. Žieminė „Liubaša“ – pati geriausia Jų česnakai kur kas brangesni negu parduotuvėse kiniški – už kilogramą prašo 8-ių eurų. Bet užtat ir galvos – oho, kokio stambumo! Viena gali sverti ir 120, ir 80 ar 70 gramų. Pasak šeimininko, kilogramą paprastai sudaro koks 12 ar 14 česnakų. Auginti šias daržoves sauseriškiai nusprendė likus tuščios vietos toje pačioje lysvėje, kur pirmiau 7-erius metus derėjo braškės. Uogų ten nutarė nebesodinti, bet tebebuvo likusi dar visai gera agroplėvelė, jas saugojusi nuo piktžolių. Tad ir susmaigstė česnakų skilteles į žemę pro tas pačias skyles tuo pačiu atstumu. Tiesa, tai jau buvo antrasis bandymas užsiauginti česnakų, kai tris kilogramus sveikų ir gražių atvežė į svečius atvykęs Plateliuose gyvenantis M. Margio brolis Gintautas. O pirmąkart tokių pat ukrainietiškos žieminių česnakų veislės „Liubaša“ sodinukų sauseriškiai buvo užsisakę iš, kaip dabar mano, apsišaukėlių augintojų asociacijos. „Laukėm laukėm, pagaliau gavom, bet akivaizdu, kad ne tokius. Skiltelės buvo mažytės, matyt vasarinės veislės. Tokios nė neketinom sodinti, nes sutaptų su darbymečiu iki hektaro ploto užimančiame braškyne“, – paaiškino Mintautas. Anot jo, vasarinės veislės sodinamos pavasarį, o štai žieminės – rudenį. Jiedu su Laima sodina rugsėjo 15-ąją, derlių nuima liepos 15-ąją.
Skyrė lėšų medaus tyrimams
Lietuvos bitininkų sąjunga (LBS) tęsia iniciatyvą tirti iš Kinijos ar kitų trečiųjų šalių atvežamo ir mūsų šalies prekybos centruose parduodamo medaus kokybę. Kretingos bitininkų draugiją ne per seniausiai pasiekė LBS žinia, kad artimiausiu metu į laboratoriją Vokietijoje vėl planuojama išsiųsti kiniško medaus mėginius. „Jei būtų nustatyta, kad jie nėra autentiški, vėl galėtume kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą“, – sakoma LBS pranešime. Vieno mėginio ištyrimo kaina – apie 200 Eur, ir LBS nėra pajėgi sumokėti už tyrimus, tad ji kreipėsi į draugijas, pavienius bitininkus, kad nors minimaliai prisidėti prie medaus tyrimų kompensavimo ir tolesnių darbų. Į kvietimą skirti lėšų medaus tyrimams atlikti atsiliepė ir Kretingos bitininkų draugija – valdybos sprendimu, šiuo tikslu LBS buvo pervesti 200 Eur. „Šis lėšų fondas naudojamas tik medaus tyrimų tikslais kovai su suklastotu įvežtiniu medumi“, – teigė LBS. Be Kretingos bitininkų draugijos, medaus tyrimams 1 tūkst. Eur pervedė UAB „Apiproduktai“, skirtingas sumas – Jurbarko bitininkų draugija „Nektaras“, Anykščių, Panevėžio bitininkų draugijos, Klaipėdos krašto bitininkų bendruomenė „Midutis“, šalyje žinomų bitininkų Arbutavičių šeima, kiti. Iš viso kol kas yra surinkta 2 tūkst. 250 Eur, o 10 medaus mėginių tyrimams Estijos laboratorijoje „Celvia“ išleista 1 tūkst. 525 Eur. „Po Naujųjų metų dar kartą su draugijos valdyba aptarsime, kad vėl pervestume tam tikrą sumą medaus tyrimams atlikti. Manau, bičiuliai neprieštaraus, kad nors šiek tiek prisidėtume prie bendros šalies bitininkų kovos su didžiaisiais prekybos centrais dėl nelegaliai įvežamo medaus ir bandymų prekiauti padirbtu medumi“, – Kretingos bitininkų draugijos pirmininkas Ričardas Petraitis pasidžiaugė, kad tarp LBS ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos yra užsimezgęs geras dialogas ir bendradarbiavimas – ši tarnyba pagal galimybes pažadėjo tikrinti visą į Lietuvą įvežamą medų. „Tačiau didžiuosiuose prekybos centruose vis dar atsiranda neaiškaus medaus, kuris kelia didelių abejonių dėl autentiškumo, – pastebėjo R. Petraitis, kviesdamas pagal galimybes ir pavienius bitininkus prisidėti prie šių tyrimų. – Taip mes, tikėtina, labiau apginsime savo produkciją, o viešindami padirbinėtojus apsaugosime savo pirkėjus nuo padirbinių.“
Susirūpinęs paukščiais, kala įmantrias lesyklas
Trakų gatvėje gyvenantis stalius Vaclovas Kubilius savo rūpestį sparnuočiais išreiškia labai buitiškai: jis kala lesyklas ir inkilus paukščiams. O kadangi iš prigimties turi kūrybiškumo gyslą, jo paukščių namai – su įmantrių formų langais, dekoruoti smulkiomis detalėmis. Kaip pats sako: kad būtų gražu žmogui ir patogu paukščiui. „Po darbo ar savaitgaliais einu į savo meistarnę: čia ir pailsiu, ir gerą darbą padarau. Bet tik tuomet, kai užeina noras, – atviravo mažakalbis vyras. O paklaustas, kodėl visas kūrybos laukas atitenka tik sparnuočiams, neryžtingai atsakė: – Nė pats nežinau, prie namų priskrenda visokių paukščių, įdomu juos stebėti. Sykį kažkoks egzotiškas, tikrai ne mūsų kraštų, atskrido – gal pabėgęs iš narvelio, o gal, žiemoms šylant, jau ir apsilanko visokių neįprastų paukščių iš svetur.“ Pirmąją lesyklą jis sakė pasidaręs prie savo namų, kad galėtų stebėti maisto palesti atskridusius paukščius. Įdėjo rankų šilumos ir širdies. Tokį grožį pamatė dukros Gileta ir Aistė – ir jų namams sukalė lesyklas, dar ir sūnui Erlandui padarė. „Visi džiaugiasi, pasikabinę sodybose. Pamato jų draugai, prašo, kad ir jiems padaryčiau“, – kalbėjo V. Kubilius. O kai jo duktė Gileta prieš Kalėdas pradeda prekiauti eglutėmis, atgabentomis iš Danijos, pirkėjams pasiūlo ir tėvo pagamintą lesyklą. Jei puošia eglutę lauke, meniškai sukalta lesyklėlė yra tarsi papuošalas, ypač – kai lesalo suskrenda paukščių pulkas, o ir vėliau per visą žiemą tarnauja. „Būna, kad žmonės paprašo ir didelių lesyklų – šios skirtos kėkštams. Padaryti net kelias tokias užsiprašė ornitologė iš pamario krašto ir mūsų rajono medžiotojai“, – teigė V. Kubilius, patikindamas, kad mūsų žmonės nėra abejingi gyvajai gamtai – žiemą rūpinasi paukščiais ne vien prie namų, veža lesalo ir į atokesnes vietas. Kartkartėmis Vaclovas prigamina per daug lesyklų, tad išveža jas į turgų. Tačiau nuolat lesyklomis neužsiimąs, mano, kad galėsiąs, kai išeis į pensiją. Gamina jis ir inkilus, tačiau rečiau, mat, šiems reikalinga speciali – šiurkštesnė, neobliuota – mediena, o ir pati lenta turinti būti plonesnė. „Slidi obliuota mediena paukščių nameliams netinka, jie tokiuose nemėgsta įsikurti“, – sakė V. Kubilius.
Pilietiškumo pamokos – su Valstybės pažinimo centro komanda
tingoje proga Marijono Daujoto progimnazijoje tris susitikimus-edukacijas surengė Valstybės pažinimo centro komanda: įstaigos vadovė Gailė Ambrazienė, komunikacijos specialistė Ina Stončė ir edukatorius Mantas Kuizinas. Svečius pasitikusi Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė įvardino prasmingą šiai ugdymo įstaigai Valstybės pažinimo centro viešnagės misiją – padėti mokiniams geriau suprasti valstybės veikimo principus, pilietiškumo svarbą ir visų – mokinių, mokytojų, ugdymo įstaigos vadovų – vaidmenį kuriant Lietuvos ateitį. Pilietiškumą ugdančios edukacijos, arba protmūšiai, buvo skirti ketvirtokams, šeštokams ir aštuntokams. Apskritai, kaip teigė I. Stončė, Valstybės pažinimo centras yra parengęs daug ir įvairių programų, kurios skirtos įvairaus amžiaus mokiniams – nuo pradinukų iki vyresnių klasių mokinių, taip pat ir suaugusiesiems. „Mūsų centras yra atsinaujinęs, įrengtos ekspozicinės erdvės, kuriose rengiame parodas. Iš dalies esame tarsi muziejus, kuris labai stengiasi, kad dabartinei taip vadinamajai ekranų kartai būtume įdomūs ir patrauklūs“, – G. Ambrazienė ir I. Stončė akcentavo, kad su Valstybės pažinimo centru daugiausia bendradarbiauja istorikai, komunikacijos specialistai, paveldosaugininkai, kitų profesijų atstovai. Viešnios teigė, kad centras edukacijas rengia ne tik vietoje, bet ir nuotoliu: „Tai – puikus būdas paįvairinti pamokas.“ Pamokas paįvairinusi ir pilietiškumo pagrindų, žinių apie valstybę suteikusi Valstybės pažinimo centro komanda atliepė ir vieną svarbiausių Marijono Daujoto progimnazijos tikslų – užauginti pilietiškai brandžią jaunąją kartą.
Iš prestižinio konkurso – su garbingu laimėjimu
Keturiolikmetis Kretingos meno mokyklos mokinys Mantas Tolis Plungėje įvykusiame prestižiniame nacionaliniame Petro Vyšniausko saksofonininkų konkurse-festivalyje, savo amžiaus grupėje, įveikęs vyresnius mokinius ir studentus, laimėjo III vietą ir 200 Eur vertės piniginį prizą. Konkursui kretingiškį parengė vyresnysis saksofono mokytojas Laimonas Stanius. „Tai – didžiulis Manto, saksofono specialybės besimokančio jau 7-tus metus, darbštumo ir pastangų įvertinimas. Tam, kad laimėtum, reikia talento, tačiau talentu apdovanotų vaikų yra ir daugiau, ir, norint pasiekti aukštų rezultatų, reikia įdėti labai daug darbo. Mantas geba suderinti abi šias savybes. Jis rungėsi antroje amžiaus grupėje, į kurią patenka mokiniai ir studentai nuo 14 iki 19 metų, – kitose dviejose grupėse rungėsi jaunesni ir vyresni atlikėjai. Savo grupėje tarp 12 muzikantų Mantas buvo jauniausias, jam teko varžytis ir su studentais. Jis labai kūrybingai atliko gana sunkų avangardinio džiazo kūrinį, ir tai jam atnešė garbingą trečiąją vietą“, – mokinio pasiekimais džiaugėsi L. Stanius. Konkurso, įvykusio Plungės kultūros centre, reikalavimai, anot pedagogo, buvę labai griežti. Konkursantai dalyvavo dviejose programose: vieni varžėsi klasikinio saksofono programoje, kiti, tarp jų – ir M. Tolis, džiazo, populiariosios, roko ir kitų muzikos stilių programoje. Mantas konkurse atliko kūrinius Algio Kilio „Po pratęsimo“ ir Rudy Wiedoeft „Mazanetta“. Tradicinio Petro Vyšniausko konkurso idėjiniai autoriai ir puoselėtojai ir yra pats Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas LMTA Džiazo katedros profesorius P. Vyšniauskas bei Plungės rajono kultūros centro direktorius LMTA docentas Romas Matulis.
Klaipėdos universiteto ligoninė akcentuoja bendradarbiavimą su regiono gydymo įstaigomis
Sujungus Klaipėdos universitetinę, Jūrininkų ir Palangos reabilitacinę ligonines, įsteigta Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) skaičiuoja trečius veiklos metus. Didžiausiai Vakarų Lietuvos gydymo ir sveikatos mokslų įstaigai dvejus metus vadovaujantis prof. dr. Audrius Šimaitis pasidžiaugė KUL vykstančiu proveržiu. Šią savaitę regiono žiniasklaidai prof. dr. A. Šimaitis, direktoriai – medicinai prof. Antanas Gulbinas, slaugai Aida Smagurienė, infrastruktūrai Saulius Budinas, valdymui ir ekonomikai dr. Jūratė Grubliauskienė – KUL pažangą patvirtino vardindami padarytus darbus, jų ir ateities planų mastą apibūdinančius skaičius. KUL sparčiai lipa iš finansinės duobės, per porą metų ligoninės skola sumažinta nuo 12,4 mln. iki 3,5 mln. eurų. Ligoninės vadovas prognozavo, kad per artimiausius dvejus metus skolos turėtų nelikti. Skola būtų dar sparčiau mažėjusi, jei ne milijoninės išlaidos, kurių prireikė buvusiems skirtingiems Klaipėdos universitetinės ir Jūrininkų ligoninių darbuotojų atlyginimams suvienodinti. Ligoninei per pastaruosius metus pavyko pritraukti apie 200 įvairiausių sričių specialistų, jų 11 grįžo iš emigracijos. Dešimt metų Švedijoje dirbęs ginekologas onkologas Artūras Dobilas teigė, kad darbo sąlygos, atmosfera KUL nenusileidžia Švedijos gydymo įstaigoms. Darbu KUL patenkinta Skubios pagalbos skyriaus vadovė Dovilė Stankutė pati susirado kelią iš Londono į KUL. Ligoninė bendradarbiauja su bendrove „Alliance Recruitment“, vykdančią išeivių sugrąžinimo į Lietuvą kampaniją. Ligoninėje šiuo metu dar trūksta 100 slaugytojų, jų dirba per pusantro tūkstančio. Slaugytojams talkina studentai, savanoriai, šiemet jų sulaukta atitinkamai 398 ir 75. Trūksta psichiatrų, dermatologų.
Savivaldybės sąvade – vienuolika nematerialaus paveldo vertybių
Kretingos rajono savivaldybės nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šiemet buvo pasiūlytos trys vertybės, o jų atstovams per etnokultūrinio renginį, šį lapkritį surengtą viešojoje M. Valančiaus bibliotekoje, buvo įteikti sertifikatai. Į rajono Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtraukta: kraštiečio Romualdo Beniušio pasiūlytos „Kretingos krašto atlaidų tradicijos“ Kretingos muziejaus teikta „Kretingos krašto liaudies medžio skulptūros drožybų tradicija“ ir Kretingos rajono kultūros centro pristatyta „Muzikavimo dumpliniais instrumentais tradicija Kretingos rajone“. Kretingos rajono savivaldybės vicemerės Vaidos Jakumienės žodžiais, šie įvertinimai – tai ir žmonių, puoselėjančių įvairias tradicijas šiandieną, pagerbimas, ir duoklė praeičiai, o ir atsakomybė ateičiai. Kretinga nuo seno garsėja Šv. Antano atlaidais, kuriuos įprasminti kaip paveldą ėmėsi krašto istorija besidomintis R. Beniušis. Kretingos muziejus yra sukaupęs ir tebekaupia itin vertingą senųjų liaudies meistrų kūrybos lobyną. O muzikavimą dumpliniais muzikos instrumentais mūsų mieste jau 16-tus metus puoselėja Kretingos rajono kultūros centro armonikininkų ansamblis, kuriame armonikas valso, polkos ar maršo ritmu virkdo 4 muzikantai – Rimantas Staponas, Donatas Vaičiulis, Kostas Valužis ir jiems vadovaujantis Vytautas Kubilinskas.
Iškovojo dvi prizines vietas
Bajorų laisvalaikio studijos šokėjai Gargžduose įvykusiame respublikiniame šokių konkurse MOVE dance competition iškovojo dvi prizines vietas – jaunųjų šokėjų grupės varžėsi tarp daugybės kolektyvų iš visos Lietuvos ir apdovanojimus parsivežė po pasirodymų skirtingoje kategorijose. Neoklasikinio šokio kategorijoje 7–9 metų amžiaus grupėje II v. Bajorų laisvalaikio studijos šokėjai pelnė šokiu „Sparnai“, kurį parengė choreografė Roberta Bajorė. „Šokėjai užtikrintai pasirodė scenoje, o jų pastangos atsispindėjo rezultatuose. Tai grupė, kuriai svarbus ne tik pats šokis, bet ir tarpusavio palaikymas — kiekviena pergalė čia tampa bendra visos komandos švente“, – įsitikinusi šokio mokytoja. Popšokio kategorijoje 10–12 metų amžiaus grupėje II v. kretingiškiams buvo skirta už šokį „Maximum“, kurio autorius – choreografas Aurimas Bajoras. Jo pastebėjimu, ši šokėjų grupė jau ne sykį pademonstravo energiją ir ryžtą, ir štai – dar vienas konkursas, kuriame jie parodė savo stabilų augimą ir profesionalumą. Bajorų laisvalaikio studijos choreografų Robertos ir Aurimo teigimu, šokėjus rezultatai ypač nudžiugino – vaikus užliejo nuoširdus džiaugsmas, apkabinimai, šūksniai. „Smagu, kad mūsų studijos šokėjai labai palaiko vieni kitus: skirtingos grupės džiaugiasi ne tik savo, bet ir kitų komandos narių sėkme“, – kalbėjo jie. Tai – ne pirmas kartas, kai Bajorų laisvalaikio studijos šokėjai grįžta į Kretingą su prizinėmis vietomis, o dviguba pergalė Gargžduose tęsia gražią tradiciją ir dar kartą įrodo aukštą studijos šokėjų lygį. R. ir A. Bajorų teigimu, kelias į šiuos rezultatus nebuvo lengvas: pasirengimas konkursui pareikalavo daug kartojimo, technikos tikslinimo ir kantrybės. Tiek mažieji, tiek vyresnieji šokėjai nuosekliai dirbo, o jų pastangos atsispindi kiekviename scenoje atliktame žingsnyje.
„P. n.“ informacija
Kretingos atvirame jaunimo centre jau nuo liepos vidurio vyksta netradiciniai, šilti ir bendrystę kuriantys susitikimai. Kartą per savaitę prie bendro stalo susėda dvi kartos: jaunuoliai ir Trečiojo amžiaus universiteto senjorai. Jie ne tik gamina maistą, bet ir dalijasi patirtimi, istorijomis ir gyvenimo išmintimi. Kartu gamino „Kiekvieną savaitę susitinkame su senjorais, kurie kartu su mūsų jaunuoliais gamina maistą. Projekto esmė – bendradarbiavimas tarp skirtingų kartų, noras bendrauti, pažinti vieniems kitus, mokytis ir mokyti“, – tvirtino Atviro jaunimo centro socialinė darbuotoja Dominyka Paulauskienė. Pasak jos, toks kartų dialogas jaunimui yra itin vertingas: „Ateidami į centrą jaunuoliai ugdo socialinius įgūdžius, užmezga ryšius, mokosi atsakomybės, konfliktų sprendimo, priimti save ir kitus. O svarbiausia – čia jie jaučiasi saugiai ir išgirsti.“ Praėjusią savaitę bendrai gaminamo patiekalo teko palaukti – meniu buvo faršo suktinukai, apvynioti šonine. Jaunimas juokavo nežinantys, kas iš to gausis, tačiau visi tikėjosi gardaus rezultato. Panašu, kad pats procesas svarbesnis už rezultatą: virtuvėje sklando garsus šurmulys, juokas ir pagarbi, nuoširdi nuotaika. Šie susitikimai organizuojami pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Interreg VI-A Latvijos-Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Connecting Generations in Diversity/ConnectingGen“. Projektas atskleidė, kad kalbėtis ir bendradarbiauti gali visi – tereikia sukurti tam tinkamą aplinką. Kretingos atvirame jaunimo centre tokia aplinka jau yra, o virtuvės kvapai ir bendros akimirkos čia tampa tiltų tarp kartų.
Kretingos Marijono Daujoto progimnazijoje septintos klasės mokiniai turėjo galimybę iš arti susipažinti su žurnalisto profesija. „Pajūrio naujienų“ korespondentė Edita Kalnienė jiems pristatė šios profesijos užkulisius, praktiškai parodė žurnalistinio interviu principus ir metodus. Per susitikimą septintokams buvo pristatyta, ką kasdien veikia žurnalistai, kaip jie renka informaciją, kokius klausimus užduoda ir kaip gimsta interviu bei straipsniai. Pamokoje aptarta, kas iš tiesų yra žurnalistas, mokinių buvo klausiama, kaip jie suprantą šią profesiją. Septintokai sužinojo, kad žurnalistas gali būti ir sporto, kultūros renginių apžvalgininkas, ir technologijų naujoves tikrinantis mokslo žurnalistas ar net smalsus tyrėjas, kuris aiškinasi įvairių įvykių aplinkybes. Korespondentė paaiškino, kad žurnalistas – tarsi detektyvas, sekantis faktus, besidomintis įvykių aplinkybėmis, taip pat – „vertėjas“, kuris sudėtingą informaciją pateikia taip, kad suprastų kiekvienas. Septintokai ne tik klausėsi, bet ir patys tapo „žurnalistais“. Susiskirstę poromis, jie tarpusavyje atliko interviu – gilinosi į bendraklasių pomėgius, patirtis, bandė išsiaiškinti įdomesnių detalių. Mokiniai dirbo pagal pateiktą interviu struktūrą: nuo ledlaužių ir pagrindinės temos iki konkretizavimo klausimų ir pokalbio pabaigos. Vėliau su žurnaliste aptarė, kas lemia sėkmingą pokalbį, kaip išgirstą informaciją paversti aiškia ir įdomia istorija. Pamokos pabaigoje dvi savanorės tapo pašnekovėmis praktinei demonstracijai – žurnalistė parodė, kaip realiai vyksta interviu, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį ir kaip užmegzti sklandų kontaktą su interviuojamuoju.
„Kuprinės“ informacija
Kelios Kretingos rajono gimnazijos išrinko naujus prezidentus, todėl kviečiame su jais susipažinti. Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos prezidente tapo Žemaitijos skautų organizacijos narė devintokė Liucija Gaudutė. Veikla ir pomėgiai Pasak L. Gaudutės, aktyvus dalyvavimas mokyklinėje veikloje visada buvo jos akiratyje. „Dalyvaudavau įvairiuose konkursuose, respublikinėse olimpiadose, tarptautinėje „DofE“ programoje, renginiuose, kuriuos pati ir vesdavau“, – pasakojo ji. Gimnazijos prezidentė yra ir Žemaitijos skautų organizacijos narė. „Jau septynerius metus esu skautė“, – įvardino ji. Liucija aktyvi ne tik akademinėje veikloje, bet ir sporte. Kretingos sporto mokykloje mergina žaidžia badmintoną, o laisvalaikį mėgsta leisti gamtoje ir sportinėje aplinkoje. Sprendimą kandidatuoti į mokyklos prezidento rinkimus devintokė priėmė remdamasi asmenine patirtimi: „Maniau, kad visada buvau aktyvi ir tikėjau savimi, tad pamaniau, kad verta pabandyti.“ Kandidatuoti drąsino ir artimieji. „Skatino mokytojai, draugai ir tėvai“, – atskleidė gimnazistė. Tapti mokyklos prezidente Liucijai padėjo autentiškumas ir aplinkinių palaikymas. „Savo kandidatūrą iškėliau būdama savimi ir turėdama gerų draugų, kurie už mane balsavo ir skatino kitus daryti taip pat“, – tikino Liucija. Jos kandidatūrą palaikė ir mokytojai, kurie savo mokinius skatino balsuoti už mokinę.
Lapkričio 22 dieną Darbėnų gimnazijoje įvyko dar vienas svarbus žingsnis geresnės mokinių savijautos link – V–VII klasių mokiniams surengta „Snaigės“ stovykla. Tai dalis tęstinės prevencinės programos „Kelias į vaiko sėkmę“, kurios tikslas – ugdyti vaikų socialinius ir emocinius gebėjimus, padėti jiems jaustis saugiai bei kurti sveikus santykius su aplinkiniais. Į stovyklą susirinko net 140 dalyvių – ne tik V–VII klasių mokiniai, bet ir vyresnieji savanoriai, tarptautinės prevencinės programos „Sniego gniūžtė“ vadovai. Ši programa, pasaulyje žinoma dėl savo poveikio jaunimo emocinei gerovei, tapo ir šios dienos veiklų pagrindu. Stovykla buvo intensyvi, prasminga ir kupina augimo. Dalyviai išbandė įvairias veiklas, skatinančias bendravimą, pasitikėjimą savimi ir kitais. Organizuotos užduotys padėjo mokiniams laipsniškai drąsėti – iš pradžių nedrąsūs pokalbiai tapo gyvomis diskusijomis, o atsargūs žvilgsniai virto nuoširdžia draugyste. „Matėme, kaip vaikai atsiveria, ryžtasi kalbėti apie savo jausmus, padeda vieni kitiems ir drąsiai imasi naujų iššūkių. Mums svarbiausia sukurti aplinką, kurioje vaikas gali būti savimi – klausti, eksperimentuoti, klysti ir mokytis“, – teigė stovyklos organizatoriai. Dalyviai ne tik mokėsi apie sveikesnius pasirinkimus ir atsakingą elgesį, bet ir įgijo praktinių įgūdžių, reikalingų kasdienybėje: kaip sakyti „ne“ spaudimui, kaip pasitikėti savimi, kaip priimti kitą žmogų ir pažinti savo emocijas. Darbėnų gimnazijoje įgyvendinama prevencinė programa apima įvairias veiklas – individualius ir grupinius užsiėmimus, mokymus, edukacines popietes, tęstinius renginius ir stovyklas. Jos pagrindinis tikslas – padėti mokiniams kurti sveiką aplinką, kurioje jie augtų kaip stiprios asmenybės. Stovyklos pabaigoje ir mokiniai, ir vadovai dalinosi ta pačia mintimi – šios dienos patirtys nebus pamirštos. Dalyviai įgijo ne tik naujų žinių, bet ir svarbiausią dovaną – bendrystę, kuri, tikimasi, lydės juos ir ateityje.
Darbėnų gimnazijos bendruomenės informacija
Šešiolikmetė kretingiškė Justina Tirvaitė ne tik žavisi žirgais, bet jais ir jodinėja. Mergina papasakojo jojimo ypatumus ir kaip nugalėti baimę, taip pat atskleidė gilų ryšį tarp žmogaus ir gyvūno, kodėl gali būti sudėtinga suprasti žirgą ir ką reikia žinoti norint pradėti lankyti šį sportą. Pradžia – sudėtinga Justina pirmą kartą žirgyne apsilankė būdama 12 metų, kai lydėjo brolį į hipoterapiją. Tuomet tėvai pastebėjo, kad jai labai patiko žirgai. Taip, išreiškusi norą ir sulaukusi tėvų paskatinimo, mergina pradėjo lankyti treniruotes. „Nuo vaikystės norėjau būti šalia žirgų“, – sakė J. Tirvaitė. Pirmas žirgas, kuriuo jojo pašnekovė, buvo vardu Tikitaimas. Iš pradžių jai buvo truputį baisu, kadangi žirgas – neprognozuojamas gyvūnas. „Po kiek laiko įsidrąsinau ir buvau be galo laiminga, kad pagaliau galėjau įgyvendinti savo vaikystės svajonę“, – prisiminė šešiolikmetė. Anksčiau žirgai jai atrodė kaip paprasti gyvūnai, o dabar juos jojikė mato kaip itin protingus ir jautrius partnerius. Kaip naujokei žirgyne jai dauguma dalykų buvo sunkiai suprantami. „Manau, sudėtingiausia tuomet pasirodė paruošti žirgą treniruotei – ant jo uždėti inventorių: sunkiai sekėsi uždėti balną ir kamanas, taisyklingai užsegti visus diržus“, – patirtimi dalijosi ji. Tačiau po kiek laiko ir daug praktikos Justina viską išmoko ir dabar tai yra savaime suprantami dalykai. Treniruotes Palangos žirgyne „Happy Horse“ mergina lanko 3 kartus per savaitę. Treniruotės daugiausia susideda iš šokinėjimo per kliūtis, kadangi ji ruošiasi dalyvauti konkūro varžybose – šokinėjimo per kliūtis. Treniruotė vyksta apie valandą, bet į ją įeina ir žirgo paruošimas: žirgo šukavimas, kanopų valymas ir balnojimas. „Ir po treniruotės reikia pasirūpinti žirgu: nubalnoti, nuplauti kanopas, pašerti ir nuvesti atgal į ganyklas. Todėl būti žirgyne tenka iki 3 valandų“, – apie žirgo ruošimą papasakojo J. Tirvaitė.
Atstovaus gimnazijos mokiniams
Neseniai Pranciškonų gimnazijoje į prezidentės pozicija mokinių savivaldoje buvo išrinkta penkiolikmetė Martyna Mikelkevičiūtė. Ji pasidalino apie norą, kad mokinių balsas būtų išgirstas ir apie permainas norint pagerinti mokyklos veiklą. Dalyvavimas savivaldoje – svajonė Laisvo laiko mokinė daug neturi, didžiąją dalį jo skiria mokslams. Tačiau ją labai domina istorija ir literatūra, todėl lietuvių literatūros kūrinius skaito su malonumu. „Neseniai pradėjau savanoriauti pagal Jaunimo reikalų agentūros programą – ši veikla padeda prasmingai praleisti laiką ir padėti kitiems“, – pasidalino devintokė. Apie dalyvavimą savivaldoje Martyna svajojo jau seniai. Merginą dalyvauti šioje veikloje paskatino drąsa ir branda, kurią įgijo per pastaruosius metus. „Manau, kad savivalda suteikia galimybę iš arti prisidėti prie mokyklos gyvenimo, stiprina komandinio darbo įgūdžius ir skatina ryžtą“, – tvirtino naujoji Pranciškonų gimnazijos prezidentė. M. Mikelkevičiūtė yra atvira naujoms idėjoms, atsakinga ir gerbia kiekvieno nuomonę. „Šios savybės padeda man kurti saugią ir draugišką aplinką, kurioje kiekvienas gali jaustis išgirstas“, – akcentavo penkiolikmetė. Kandidatuoti neplanavo Iš pradžių kandidatuoti gimnazistė neplanavo, tačiau buvusi prezidentė Saulė išreiškė pasitikėjimą jos gebėjimais ir tai paskatino pabandyti. „Taip pat tikiu, kad mano ateitis gali būti susijusi su bendruomenine veikla, todėl ši patirtis yra itin vertinga“, – dalinosi prezidentė. Prieš rinkimus mokinė norėjo įgyti daugiau drąsos ir patirties dirbant komandoje. Šie tikslai aktualūs ir dabar, jau būnant prezidente – jos komanda padeda tobulėti ir geriau atlikti pareigas. Per savo kadenciją Martyna norėtų daugiau dėmesio skirti mokinių įtraukimui į bendruomenės gyvenimą ir geresnei komunikacijai. Ji planuoja kurti aiškesnę informacijos sklaidą, kad kiekvienas mokinys žinotų apie vykstančius renginius ir galimybes įsitraukti. Taip pat norėtų stiprinti jau esamas tradicijas, organizuoti daugiau teminių renginių ir skatinti iniciatyvas, kurios padėtų mokiniams jaustis drąsiau, saugiau ir labiau palaikomais. „Man svarbu, kad mokykloje būtų tokia atmosfera, kurioje kiekvienas rastų savo vietą“, – teigė naujoji prezidentė.
„Tai yra vienintelė veikla po pamokų, į kurią, turėdama galimybę, niekada neatsisakau nueiti, – taip apie savanorystę teikiant mokymosi pagalbą pradinukams kalbėjo Pranciškonų gimnazijos dešimtokė Deimantė. – Kadangi šiais metais atsirado galimybė padėti mažiausiems mokyklos mokinukams, nedvejodama ja pasinaudojau. Pas pradinukus ateinu su džiaugsmu, nes jie linksmi ir su jais labai smagu. Mane nustebino, kaip greitai jie mane priėmė ir visada, kai ateinu padėti, labai džiaugiasi. Šie susitikimai išmoko dar geriau pažinti vaikus, suprasti juos ir, manau, įgyti įgūdžiai man tikrai pravers kuriant šeimą ar net ateityje renkantis darbą.“ 1a klasės mokytoja Dalia Petreikienė, kurios klasėje lankosi Deimantė, džiaugiasi gimnazistų pagalba: „Labai džiaugiuosi gimnazijos iniciatyva. Svarbi ne vien tarp merginų ir mano mokinukų užsimezgusi draugystė. Jų pagalba mokytojui taip pat didžiulė. Mažųjų poreikiai skirtingi, vieni darbą atlieka greičiau, kiti – lėčiau, ne viską išsyk supranta, o gimnazisčių atėjimas į pamoką suteikia pirmokams pasitikėjimo. Jie nebijo jų klausti, nes klausia kaip draugės, sesers. Tuo pačiu, šie susitikimai stiprina ir vyresniųjų pasitikėjimą savimi, tai puikus bendradarbiavimo pavyzdys, net galimybė išbandyti mokytojo profesiją.“ Jau keletą mėnesių pirmokams padedanti IIG klasės mokinė Amelija taip pat mano, kad labai svarbi tarp jos ir pirmokų užsimezgusi draugystė ir pasitikėjimas: „Aš visuomet prieinu prie nedrąsesnių, tų, kurie bijo pakelti ranką, pirmi paklausti, paprašyti pagalbos. Būdama maža taip pat buvau nedrąsi ir žinau, koks svarbus tas pirmas mano žingsnis siūlant pagalbą. Manau, kad šita savanorystė mane labai turtina ir ketinu pradinukams padėti mokytis iki pat mokslo metų pabaigos.“
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje įvyko naujos mokinių prezidentės inauguracija. Bendruomenę vienijo šventinės iniciatyvos. Išrinko naują prezidentę Lapkričio viduryje Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje vyko iškilminga Mokinių parlamento prezidento inauguracija – šventė, suvienijusi bendruomenę bendram tikslui: švęsti pasitikėjimą, atsakomybę ir norą veikti kartu. Mokinių parlamento prezidente tapo Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos devintokė Liucija Gaudutė, kurios energija, kūrybiškumas ir atsakingas požiūris įkvepia bendraamžius įsitraukti į gimnazijos veiklas. Liucijos prezidentavimas, naujos sudėties Mokinių parlamento būsima veikla – tai naujas etapas, kupinas idėjų, iššūkių ir galimybių augti kartu su visa bendruomene. Per inauguraciją sveikinimo ir palaikymo žodį tarė gimnazijos direktorius Kęstutis Trakšelys. Šventėje taip pat dalyvavo Mokyklos Europos Parlamento ambasadorių programos atstovai, kurie išrinktai prezidentei linkėjo sėkmės ir prasmingų veiklų. Buvusios prezidentės Živilės Bružaitės perduota žinutė tapo šiltu simboliniu tiltu tarp praeities ir dabarties – padrąsinimu tęsti pradėtus darbus ir išsaugoti bendrystę.
KRETINGA MĖGUVOS g. lapkričio 26 d. apie 19 val. automobilių stovėjimo aikštelėje 1967 m. gimęs vyras, kuriam nustatytas 2,47 prom. neblaivumas, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė jų rimtį ir tyčia trenkė bei apgadino stovėjusio automobilio „Honda CR-V“ priekinį stiklą. Žala – tikslinama. Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Parengė Edita KALNIENĖ
Salantų gimnazijoje sporto klubo „Salantas“ ir jo vadovo Mariaus Staponkaus iniciatyva įvyko futbolas turnyras Lietuvos kariuomenės įkūrimo 107-osioms ir 35-osioms atkūrimo metinėms paminėti. Ta proga į aikštę išbėgo 5-ios futbolo komandos. Tai – Salantų „Salantas“, dziudo klubui „Ardonas“ atstovaujantys sportininkai, „Danės Perlas“, Plungės futbolo veteranai ir „Salantas-II“. „Kiekvienos rungtynės buvo tarsi mažos finalo kovos – komandos žaidė su dideliu atsidavimu, neslėpdamos sportinio pykčio, pripažindamos draugišką konkurenciją ir išreikšdamos pagarbą varžovui“, – teigė turnyro iniciatorius M. Staponkus. Kadangi kelios komandos surinko vienodai taškų, svarbią reikšmę turėjo kiekvienas įvartis. Tad galutinė komandų rikiuotė buvo tokia: I v. – „ Danės Perlas“, II v. – dziudo klubas „Ardonas“, III v. – Salantų „Salantas“, IV v. – „Plungės veteranai“ ir V v. – „Salantas-II“. Po varžybų visi dalyviai ir žiūrovai vieningai sugiedojo Lietuvos himną – tai sukūrė ypatingą, pagarba ir vienybe persmelktą atmosferą, priminusią, kad sportas ir patriotiškumas visada žengia greta. Komandas įkvepiančiais žodžiais pasveikino kraštietis futbolo entuziastas Viktoras Butrimas, ilgus metus puoselėjęs Salantų futbolo tradicijas. Turnyro rungtynes sklandžiai suvaldė teisėjas Martynas Viluckas, proginis sporto renginys sulaukė gausaus žiūrovų palaikymo, turnyrą surengti padėjo „Salantų parduotuvė“, Salantų gimnazija ir rajono Kultūros ir sporto skyrius.
„P. n.“ informacija
Į redakciją paskambinęs vairuotojas teiravosi, kokie remonto darbai vyksta A11 kelyje Šiauliai–Palanga, ties sankryža į Tiekėjų gatvę. „Ką dabar ten tvarko ir dar – artėjant žiemai?“ – teiravosi jis. „Via Lietuva“ komunikacijos skyriaus projektų vadovas Vytenis Radžiūnas paaiškino, kad toje vietoje vyksta pėsčiųjų perėjos tvarkymo darbai: „Via Lietuva“ užsakymu magistralinio kelio A11 ruože nuo 133,9 km iki 137,1 km AB „Kelių priežiūra“ tvarko penkias pėsčiųjų perėjas. Tarp jų – perėją ties Tiekėjų g. sankryža, kur įrengiama saugos salelė, kryptinis apšvietimas ir pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Salelės įrengimo darbai jau pradėti, jų pabaiga numatoma 2026 metų pirmąjį ketvirtį.“ Šių metų balandį „Via Lietuva“ ir Kretingos rajono savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl investavimo į patikėjimo teise valdomą valstybinės reikšmės kelią. Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga ruože nuo 136,7 iki 137 km vykdomas paprastasis remontas – tvarkomas pėsčiųjų ir dviračių takas. Projektas įgyvendinamas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano „Naujos kartos Lietuva“ arba Savivaldybės biudžeto lėšų. Suderinus projektą su „Via Lietuva“, lapkričio pradžioje statybvietė perduota Savivaldybės samdomam rangovui – bendrovei „YIT Lietuva“. Kartu pradėti ir tako atnaujinimo darbai: numatyta atnaujinti tako dangą, įrengti kelkraščius, atnaujinti ženklinimą ir įrengti vandens pralaidas. Darbus planuojama baigti iki kitų metų birželio.
„P. n.“ informacija
Kretingos ligoninė stabdo planines operacijas
Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas rajono merą Antaną Kalnių, rajono Tarybos narius informavo, kad nuo gruodžio 1 d. šioje gydymo įstaigoje stabdomos planinės chirurginės operacijos – 200 suplanuotų operacijų perkeliamos į kitų metų I ketvirtį. Tokio sprendimo priežastis – kad Valstybinė ligonių kasa nesumoka 750 tūkst. Eur už jau atliktas chirurgines paslaugas. Tai, kad Kretingos ligoninė viršijo sutartinių operacijų skaičių, buvo aišku jau liepos 1-ą dienai. Apie tai rajono valdžia taip pat buvo informuota, rajono meras A. Kalnius kartu su ligoninės vadovu ėmėsi veiksmų: kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, Valstybinę ligonių kasą, Seimą. „Deja, mūsų raštai, diskusija Seime teigiamo rezultato nedavė“, – per šią savaitę įvykusį rajono Tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų posėdį kalbėjo meras, neslėpdamas pasipiktinimo, kad gerai dirbanti, rajono vadovų ir politikų pastangomis išsaugota ir visomis prasmėmis – įranga, infrastruktūra, gydytojų komanda – sustiprinta, gerai dirbanti ligoninė yra stumiama iš medicinos paslaugų rinkos. „Atsirado stiprus žaidėjas, kurio šitoje rinkoje nereikia“, – A. Kalnius išsakė mintį, kad, jeigu reikalai negerės, bus galima reikalauti ir sveikatos apsaugos ministrės atsistatydinimo. Nusivylimą esama situacija išreiškęs R. Sakalauskas teigė, kad su ta pačia problema, kai Valstybinė ligonių kasa neapmoka už viršsutartines paslaugas, susiduria ir kitos ligoninės, o paslaugas sustabdyti yra neapsakomai skaudu. „Šioji, jau dvidešimtoji Vyriausybė, savo programoje akcentavo dėmesį regionams, kurių vystymasis neatsiejamas su sveikatos apsaugos sistema. Buvo keliamas iššūkis skatinti medikus, kad šie norėtų važiuoti į regionus, kad paslaugos būtų prieinamos ir teikiamos kuo arčiau gyvenamosios vietos, kad jos būtų kokybiškos ir suteiktos laiku. Visa tai mes jau darome – būtent tos programos rėmuose, tad kodėl šiandien turėtume kalbėti apie paslaugų sustabdymą. Ką pasakyti medikams? Mes nemokame nedirbti ir nesame pratę stovėti vietoje“, – apmaudžiai kalbėjo Kretingos ligoninės vadovas, neslėpdamas, kad jaučiasi esąs tam tikrame konfūze – jam, ilgus metus dirbusiam medicinos įstaigų vadovo darbą, tokios situacijos, kai nesumokama už atliktas paslaugas, nėra tekę patirti.
Aptarė KPPAR atstovybės steigimo galimybę mūsų rajone
Su grupe Kretingos ir aplinkinių vietovių verslininkais susitiko ir savo veiklą pristatė nevyriausybinė verslo savivaldos institucija Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR). Iniciatyvą įgyvendinti padėjusi Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė KPPAR tarybos narė dr. Dalia Martišauskienė teigė, kad vienas šio susitikimo tikslų – aptarti galimybę Kretingoje steigti rūmų atstovybę. Verslininkų bendruomenei ir viešajam sektoriui atstovavusias įmones, bendroves – MB „Apstu“, UAB „Raguvilė“, UAB „Kretingos šilumos tinklai“, UAB „Augma“, UAB „Visrupos servisas“, MB „Vanilinė jūra“, UAB „Kretingos santechnika“, advokatų kontora „JLEGIS“ Jakštas, Jakštienė ir partneriai, UAB „Medis“, UAB „ Pajūrio naujienos“, MB „Adevita“, UAB „EG kompiuteriai“, UAB ‚ProDJ“ ir renginio šeimininką Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio rengimo centrą – domino šios dienos verslo aktualijos, KPPAR nariai pasidalino savo įžvalgomis apie rūmų narystę ir patirtis, galimi rūmų nariai gi siekė sužinoti, kokia vis dėlto nauda yra būti KPPAR nariais ir kokią reikšmę kraštui ir jo verslui turėtų rūmų atstovybė Kretingos rajone. „Mūsų įstaiga Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų narė yra jau senokai, ir esame pavyzdys, kad rūmų nariai gali būti ne tik verslo, bet ir viešojo sektoriaus atstovai – jie taip pat aktyviai gali dalyvauti rūmų veikloje. Finansinės grąžos mes neskaičiuojame – rūmų narystė pridėtinę vertę mums sukuria per įvairias veiklas – seminarus, konsultacijas, mokymus, konferencijas, parodas, partnerystę su verslo organizacijomis, kas profesinio mokymo centrui yra nepaprastai svarbu rengiant mokymo programas, ruošiant kvalifikuotus specialistus darbo rinkai. Tapsite KPPAR nariais, būsite aktyvūs – patys greitai pajausite narystės naudą ir prasmę“, – D. Martišauskienė akcentavo, kad Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinis mokymo centras dalyvauja 11-os asociacijų veikloje ir taip didina šios mokymo įstaigos žinomumą.
Sudegė Budrių parapijai priklausęs pastatas
Bendrasis pagalbos centras lapkričio 25 d. apie 15.16 val. gavo pranešimą, kad Budrių kaime, prie Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios Bažnyčios gatvėje, dega gyvenamasis namas. Kilus gaisrui Budrių parapijai priklausančiame pastate buvo trys asmenys, iš kurių vienam prireikė medikų pagalbos, taip pat iš pastato išnešti du dujų balionai. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos nutiesė 300 m magistralinę liniją nuo dirbtinio vandens telkinio. Gaisrą pastebėjo atsitiktinai Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, gyvenamasis medinis namas degė atvira liepsna. Kaimynai iki tarnybų atvykimo iš pastato išvedė 3 žmones. Paklausus per gaisrą pastato viduje buvusio Rolando, ką jis tuo metu veikė, vyras tikino, kad miegojo: „Kodėl kilo gaisras, aš nežinau. Tuo metu savo namo pusėj buvau vienas, o kiek kitoje pusėje – nežinau.“ Kaip „Pajūrio naujienoms“ papasakojo pirmoji gaisrą pamačiusi Budrių kaimo bendruomenės pirmininkė Laura Sidenko, ji pastebėjo iš Budrių parapijai priklausančio pastato sklindančius dūmus. Žinodama, kad jame gyvena žmonės, moteris nuėjo pažiūrėti, ar nieko nėra. „Pabeldžiau – niekas neatidarė durų. Įėjusi į vidų, pamačiau, kad Rolandas miega, pažadinau jį, liepiau bėgti laukan ir klausiau, ar pastate nėra daugiau žmonių. Pasirodo, kitoje pastato dalyje buvo dar du vyrai, kuriems Rolandas padėjo išeiti iš pastato“, – kalbėjo ji. Vienam vyrų prireikė medikų pagalbos, vienas jų pasišalino iš įvykio vietos. „Netrukus padėti atėjo dar keli vyrai, kurie iš patalpų išnešė du dujų balionus, išjungė elektrą. Aš, tik pamačiusi dūmus, iš karto skambinau 112, – įvykio aplinkybes prisiminė L. Sidenko. – Kad pastebėjau gaisrą – visiškas atsitiktinumas. Gyvenu netoliese ir jau buvau išėjusi iš namų, tačiau pamiršau telefoną ir, grįždama namo, ėjau būtent pro šią vietą.“
|
|
