|
|
|
(1953) 2025-05-16Modernus pašarų gamybos centras kuriasi Kretingoje
Startavo sėkmingai, visus pajėgumus išnaudos etapais Įrenginiai, pastatai buvo nupirkti ir į remontą investuota dar pernai spalį. Tiesa, gamykla veikė ir iki tol, čia būdavo pagaminama apie 1 tūkst. tonų pašarų per mėnesį, arba apie 12 tūkst. tonų – per metus. Dabar tikslas yra gaminti iki 10 tūkst. tonų per mėnesį. Kad šį planą galėtų įgyvendinti, į gamyklos veiklą iš viso ketinama investuoti apie 8 mln. eurų. „Tokį sprendimą lemia aiškus suvokimas apie mūsų kuriamą vertę – žinome tiek poreikį, tiek potencialą, kurį galime pasiūlyti ne tik Žemaitijos regiono, o ir visos Lietuvos gyvulių augintojams“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Kretingos pašarų gamyklos vadovas Antanas Lapė. Šiuo metu gamykloje dirba 14 darbuotojų, bet ateityje jų daugės. Gamybai sėkmingai startavus, visus pajėgumus žadama išnaudoti etapais. Iki metų pabaigos Kretingoje planuojama pagaminti jau apie 20 tūkst. tonų pašarų. Bebrujų kaime Radviliškio rajone „Agrokoncerno“ įmonių grupė statosi vieną didžiausių ir moderniausių Europoje karvių fermų kompleksą, kuriame bus laikoma apie 10 tūkst. galvijų, iš jų – 4 tūkst. melžiamų karvių. Tikimasi, kad į 53 hektarus teritorijos užimantį kompleksą pirmosios telyčios atvyks lapkričio pradžioje. Kaip teigė A. Lapė, pieno gamybos procesus žadama pradėti 2026 metų pirmąjį ketvirtį. Komplekso, kuriame dirbs 50 darbuotojų, statybos turėtų būti visiškai užbaigtos kitų metų vasarą. Į karvių fermų kompleksą bus investuota daugiau kaip 80 mln. eurų, todėl, pasak A. Lapės, pašarų gamyba yra strategiškai svarbi šio projekto dalis. Kretingos gamykla kokybiškus pašarus ruoš ne tik šiam, bet ir dar penkiems „Agrokoncerno“ įmonių grupei priklausantiems gyvulininkystės ūkiams.
Ar naujasis popiežius Leonas XIV priartins taiką?
Nuo šio ketvirtadienio, gegužės 15 d., Palangoje įsigaliojo automobilių parkavimo vasaros sezono rinkliavos tarifai. Žaliojoje zonoje arčiau jūros valandai palikti automobilį kainuoja 2 eurai, raudonojoje – 1,6 euro ir geltonojoje – 0,8 euro. Lengvatos numatytos tik grynųjų elektromobilių parkavimui – leidimas statyti šias transporto priemones metams Palangoje, kaip ir šalies didmiesčiuose, kainuoja 15 eurų. Su šiuo leidimu parkavimas nemokamas visose kurorto gatvėse. Automobilių parkavimo kainų Palangos miesto savivaldybė prieš šių metų vasaros sezoną nedidino, jos liko pernykštės.
„P. n.“ informacija
Siekiant užtikrinti Kretingos miesto ir rajono gyventojų saugumą bei viešąją tvarką, Kretingos rajono savivaldybė plečia vaizdo stebėjimo kamerų tinklą. „20 vaizdo stebėjimo kamerų jau yra įrengta Kretingos, Vydmantų, Darbėnų, Salantų ir Jokūbavo viešosiose erdvėse, neseniai įsigytos dar 9 mobilios vaizdo stebėjimo kameros, kurios bus išdalintos rajono seniūnijoms“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius. Mero teigimu, kiekviena seniūnija pati nuspręs, kurioje vietoje kameras įrengti, taip pat, atsiradus poreikiui, galės keisti jų vietą. Be šių 9 mobilių vaizdo stebėjimo kamerų, Savivaldybė šiemet planuoja įsigyti dar 2 stacionarias. Jų vieta bus parinkta atsižvelgiant į viešosios tvarkos ir saugumo užtikrinimo poreikius. Plėsti vaizdo stebėjimo kamerų tinklą Kretingos rajono savivaldybė planuoja ir ateityje.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Nugriovus bendrabutį atsivers istorinė erdvė
Šią savaitę Kretingos dvaro teritorijoje, netoli rūmų, pradėtas griauti pusšimčio metų senumo avarinės būklės buvusio Žemės ūkio technikumo bendrabutis. Kretingiškiai išsyk priešiškai į tai sureagavo viešojoje erdvėje, nors realiai statinį griauti buvo pasiruošta nuo praėjusios vasaros – teritorija aplink jį buvo aptverta, išimti langai ir durys, o sprendimą rajono Taryba priėmė dar prieš kelerius metus. Tenka įveikti pasipriešinimą „Siaubas. Ir kam užkliūva tie namai. Duokit gyventi tiems, kas neturi kur. Kiek benamių, kiek nuomojasi, o jie griauna – įdomi politika. Reikėjo parduoti per aukcioną, o ne griauti. Beprotiškas neūkiškumas: vieni stato, kiti griauna, o turtas tai visos šalies. Griauti lengviau nei statyti. Kažkas neturi kur gyventi, o kažkam ambicijos griauti vien dėl to, kad statinys sovietinis“, – pasipylė lavina besipiktinančiųjų. Kaip sakoma, šaukštai postringavimams popiet, nes sprendimas griauti buvo priimtas gerokai anksčiau. Sovietų laikus menantis tipinis baltų silikatinių plytų bendrabutis prieš pat dvaro rūmus, kuriuose įsikūręs gausiai turistų lankomas Kretingos muziejus ir Žiemos sodas, senokai badė akis muziejininkams ir praeiviams. Ankstesnės Kretingos muziejaus vadovės Vidos Kanapkienės ir rajono politikų bendru sutarimu, buvo nuspręsta atstatyti istorinį teisingumą, dvarui sugrąžinat jo pirmykštį vaizdą – ne tik atkurti vertingus senuosius pastatus, bet ir nugriauti prielipus – pirmiausia, buvusio Žemės ūkio technikumo pagrindinį triaukštį mokomąjį korpusą, sovietmečiu pristatytą prie rūmų. Dėl šio sumanymo V. Kanapkienei teko įveikti priekaištus ne viešojoje erdvėje, kaip dabar, bet didžiulį suinteresuotų asmenų pasipriešinimą, mat, tuo metu pastatas jau priklausė Klaipėdos valstybinei kolegijai. Vietoj priestato muziejaus vadovė siekė atstatyti istorinę dvaro verandą, buvo nueita net ligi Aukščiausiojo teismo. Galop 2015 m. priestatas buvo nugriautas, – darbai tuomet kainavo 100 tūkst. Eur.
Salantų stadionas tapo piktadarių taikiniu
Praėjus savaitgaliui, Salantų miesto seniūnija ir vietiniai gyventojai pastebėjo, kad Salantų stadionas tapo chuliganiško elgesio taikiniu. Miestelėnus, kurie šiuo metu intensyviai rengiasi rajono sporto šventei, stipriai sukrėtė tyčinis vandalizmo aktas, kuomet piktadariai nepataisomai sugadino, sulaužė futbolo vartus, o vaikų žaidimo erdvės inventorių, panaudodami svastikos simbolius, išpiešė neleistinais ženklais ir šūkiais. Ieškomi įvykio liudininkai Salantų miesto seniūnė Jolanta Ažondenienė patvirtino, kad apie įvykį informuotos visos atsakingos institucijos. „Yra parašytas prašymas policijai, išdėstyta visa situacija. Taip pat įvairiomis cheminėmis priemonėmis jau yra nuvalyti grubiausi užrašai, ženklai. Viešojoje erdvėje paskelbta visa informacija, intensyviai ieškomi įvykio liudininkai. Esu sulaukusi vieno vietinio gyventojo, kuris parodė iniciatyvą toje vietoje įrengti kamerą, gal net ir ne vieną. Galbūt tiems, kas daro tokius viešus nusikaltimus, sąmoningumo ir neduos, bet tai apsaugotų viešąją erdvę“, – sakė J. Ažondenienė. Anot seniūnės, po vaikų žaidimo aikštelės suniokojimo, mažamečiai joje vis tiek žaidė ir, nors jie galbūt dar nesupranta tų ženklų ar simbolių prasmės, bet jų pasąmonėje tokie dalykai užsifiksuoja. Seniūnė džiaugėsi aktyvių gyventojų iniciatyva pastatyti kameras ir noru prisidėti tvarkant aikštelę.
Jungėsi prie Registrų centro – neteko pinigų
Antradienį Kretingos rajono policijos komisariate gautas 1960 m. gimusios moters pareiškimas, kuriame ji nurodo, kad dar balandžio 17-ąją ketinant prisijungti prie Registrų centro interneto svetainės ir suvedus Smart ID kodus pastebėjo, jog iš jos banko sąskaitos pasisavinta 2 tūkst. 500 eurų. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.
„P. n.“ informacija
Spąstai jungiantis ir prie VMI
Pirmadienį Palangos miesto policijos komisariate pradėti du tyrimai pagal LR BK 215 str., tai yra dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo. 1947 m. gimęs vyras nurodė, kad gegužės 11 d. gavo neva Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) siųstą elektroninį laišką, paspaudė atsiųstą nuorodą, suvedė el. bankininkystės kodus, o po to pastebėjo, kad iš pareiškėjo banko sąskaitos pasisavinta 4 tūkst. 500 eurų. O 1957 metais gimusiam vyrui gegužės 12-ąją bandant prisijungti prie VMI internetinės svetainės iš banko sąskaitos dingo 2 tūkst. 800 eurų.
„P. n.“ informacija
Palangoje degė apleistas pastatas
Trečiadienį prieš 7 val. ryto ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą apie Vytauto gatvėje Palangoje degantį apleistą mūrinį dviejų aukštų pastatą. Atvykus pagalbai, iš jo išėjo galimai degimo produktais apsinuodijęs vyras. Po medikų apžiūros jis išvežtas į ligoninę. Paaiškėjo, kad degė pirmame pastato aukšte sukrautos šiukšlės. Per gaisrą aprūko patalpos sienos ir lubos. Gesinimo darbai truko apie 25 minutes.
„P. n.“ informacija
Lietuvos futbolo federacijos I lygoje žaidžianti Kretingos „Minija“, savo aikštėje priėmusi Kauno „Žalgirį B“, sirgalių džiaugsmui varžovus nugalėjo 2:0. Ši pergalė gerokai kilstelėjo „Miniją“ ir turnyrinėje lentelėje. Po 8-ių turų, pasiekusi 3 pergales ir patyrusi 5 pralaimėjimus, į varžovų vartus pasiuntusi 6 įvarčius ir 13 praleidusi į savo vartus su 9 taškais „Minija“ tarp 16-os komandų užima X v. Žaidžiant su „Žalgiriu B“, abu „Minijos“ įvarčiai buvo pelnyti II kėlinį: 69-ą min. pasižymėjo Erik Kirjanov, 87-ą min. – Julius Kasparavičius. Šios rungtynės susijusios ir su pokyčiais komandoje – rungtynių protokole „Minijos“ trenerio eilutėje buvo įrašyta Andre Marqueso pavardė. Tačiau oficialiai apie jo paskyrimą į vyriausiojo trenerio pareigas klubo vadovai dar nepranešė. Kretingos „Minija“: vartininkas Daniel Ali Tek, Erik Kirjanov, Mohamed Ali Sidibe, Julius Kasparavičius, Deividas Pipiras, Adrijus Putvinas, Terence Baya, Matas Keblys, Vilius Kazlauskas, Kakeru Gunji, Tobi loba Eric Sabitu. Po keitimo: Martynas Velyvis (56’), Oskaras Lubys (86’), Bekaye Diawara (70’). Gegužės 18 d. „Minija“ Raudondvario stadione Kauno rajone susitiks su „Hegelmann B“ komanda, Kretingoje, dirbtinės dangos aikštėje, gegužės 24 d. priima „Panevėžio B“ ekipą. Iki šių rungtynių „Minija“ dar žais FPRO LFF taurės varžybų III turo rungtynes – namų aikštėje „Minija“ susitiks su LFF A lygos komanda – Telšių „Džiugu“, kuris būsimą susitikimą įvardino kaip Žemaitijos derbį. Kretingos „Minijos B“ komanda, vadovaujama Arūno Dievino 1:3 pralaimėjo LFF I lygos B diviziono susitikimą prieš Akmenės „Cementininką“. Įvarčio autorius – 30-ą min. jį įmušęs Makan Diawara. Kretingos „Minija B“: vartininkas Laurynas Drazdas, Makan Diawara, Simas Galdikas, Bekaye Diawara, Domantas Viskontas, Oskaras Lubys, Matas Baltmiškis, Gustas Keblys, Ishmael Dumbuya, Ainaras Milašius, Mantas Šteinys. Po keitimo: Majus Kakštys (84’), Abdoul Aziz Ramba (46’), Christopher Edwin Ellah (46’), Matas Venckus (58’), Redas Neverauskis (63’). „Minija B“ tarp 12-os komandų užima VII v.
„P. n.“ informacija
Boksininkų pasiekimai
Pasvalyje įvykęs Lietuvos jaunučių bokso čempionatas sutelkė perspektyviausius jaunuosius bokso sportininkus iš visos šalies. Jame dalyvavo ir gausi Kretingos sporto mokyklos komanda, treniruojama Aivaro Balsio. Anot jo, dalyvauti tokio masto čempionate – tai ne tik galimybė pasitikrinti jėgas su stipriausiais šalies bendraamžiais, bet ir puiki proga augti kaip sportininkams ir asmenybėms. Kretingos sporto mokyklai čempionate atstovavo ir aukščiausius laimėjimus – aukso medalius – iškovojo Inesa Andriuškevičiūtė (45 kg svorio kategorija) ir Auksė Mitkevičiūtė (57 kg). Antrą vietą pelnė ir sidabro medaliu pasidabino Jonas Pranas Radikas (80 kg). Trečiąsias vietas užėmė ir bronzos medalius laimėjo: Armandas Šerpytis (50 kg), Augustas Budrys (38 kg), Arnas Garjonis (63 kg) ir Paulius Petras Radikas (90 kg). Iki medalių nedagu trūko 60 kg svorio kategorijoje kovojusiam ir V v. užėmusiam Justui Martinkui.
„P. n.“ informacija
Kretingos sporto centre finišavo Skuodo rajono savivaldybės kūno kultūros ir sporto centro iniciatyva užgimęs naujas sporto renginys – merginų tinklinio turnyras „Žemaitijos taurė 2025“. Finaliniame ketverte žaidė ir dvi Kretingos pranciškonų gimnazijos komandos. „Paskutinis etapas buvo pilnas aistrų ir netikėtumų – visos ketverto komandos buvo vertos savo priešininkių, – teigė „Pranciškonų gimnazijos“ komandų treneris Vaidas Mackevičius, kuriam talkino asistentas Martynas Staponas ir Matas Mackevičius. – Kretingos komandų trenerių komanda ypač didžiuojasi savo ugdytinėmis, kurios iškovojo teisę žaisti finale ir susikovė tarpusavyje.“ Finalinio ketverto komandos turnyrinėje lentelėje išsirikiavo tokia tvarka: I v. – Kretingos „Pranciškonų gimnazija-II“; II v. – „Pranciškonų gimnazija-I“; III v. – „Ylakių-Skuodo KKSC“ ir IV v. – „Skuodo KKSC“. Šias pozicijas nulėmę susitikimų rezultatai: „Skuodo KKSC“ – Kretingos „Pranciškonų gimnazija-II“ – 2:3 (25:9; 11:25; 25:23; 10:25; 4:15); „Pranciškonų gimnazija-I“ – „Ylakiai-Skuodo KKSC“ – 3:1 (21:25; 25:21; 25:15; 25:21); dėl III v. – „Ylakiai-Skuodo KKSC“ – „Skuodo KKSC“ – 3:1 (25:18; 25:18; 16:25; 25:17); dėl I v. – „Pranciškonų gimnazija-I“ – „Pranciškonų gimnazija-II“ – 2:3 (25:9; 23:25; 21:25; 25:18; 13:15). Asmeniniai apdovanojimai įteikti „Pranciškonų gimnazijos-I“ komandos gynėjai Urtei Žukauskytei ir puolėjai Urtei Mackevičiūtei, „Pranciškonų gimnazijos-II“ komandos gynėjai Lukai Petrauskytei ir puolėjai Editai Abelkytei. Geriausia finalo žaidėja pripažinta „Pranciškonų gimnazijos-II“ žaidėja Justė Petrauskaitė. Komandoms ir merginoms apdovanojimus įteikė Skuodo rajono savivaldybės kūno kultūros ir sporto centro direktorius Virginijus Valančius.
„P. n.“ informacija
Kėdainiuose įvyko Lietuvos karatė kiokušin kata čempionatas, kuriame varžėsi 460 sportininkų nuo 9 iki 14 metų iš 23 Lietuvos karatė klubų. Jame dalyvavo ir Kretingos karatė mokyklos „Shodan“ auklėtiniai, iškovoję po 2 aukso ir sidabro medalius. Kata – tai technikos demonstravimas, kai atliekant specifinius judesius tobulinama koordinacija, pusiausvyra. Įsisavindami kata, sportininkai išmoksta, kaip taikyti kovos technikas realiose situacijose, kata praktika padeda ugdyti koncentraciją, discipliną ir kantrybę, kas būtina ne tik kovos menuose, bet ir kasdieniame gyvenime. Per varžybas sportininkai galėjo dalyvauti dviejose rungtyse: individualioje ir komandinėje. Individualiose rungtyse dalyviai kata demonstruoja po vieną, o komandinėse – trise vienu metu, tad kiekvienas karateka turi išlaikyti vienodą tempą, jėgą, sinchroniškumą. Kiekvienas pasirodymas vertinamas teisėjų: ant tatamio rungtį atlieka du varžovai, po kiekvieno jų kata atlikimo teisėjai vertina sportininkų techniką, jėgą, kata filosofijos perteikimą ir sprendžia, kuris dalyvis laimi rungtį. Šioms varžyboms karate mokyklos „Shodan“ auklėtiniai atsakingai ruošėsi ne tik įprastose karatė treniruotėse, bet ir savaitgaliais – skyrė savo laiką, jėgas papildomose treniruotėse. Aukso medalį ir čempionės titulą individualioje kata rungtyje pelnė Kamilė Ilgaudaitė. Pirmą ratą ji įveikė varžovę Ameliją Karpinaitę („Ippon“), atlikdama taikyoku 3 katą; pusfinalio kovoje ji laimėjo prieš Darją Dulkę („Shin“), atlikusi pasirenkamą pinan 2 kata. Finale šodanietė susirungė su Goda Ruokyte („Okinava“): techniškiau atlikusi pinan 3 katą kretingiškė Kamilė tapo čempionato nugalėtoja. Aukso medalius komandinėje kata rungtyje U-13 grupėje pelnė merginų komanda: Kamilė Ilgaudaitė, Greta Vaitekūnaitė, Eva Jundulaitė. Sidabro medalius individualioje kata rungtyje iškovojo šodaniečiai: Vilius Danilevičius ir Mantas Budrys. Kitas svarbus etapas – gegužės 18 d. Kėdainiuose įvyksiantis Lietuvos jaunių J-18 čempionatas (kata ir kumite, arba kovų, rungtys) ir Lietuvos suaugusiųjų čempionatas (kata rungtis). Juose paaiškės pajėgiausi Lietuvos sportininkai, kurie rugsėjo 25 d. Vengrijoje atstovaus Lietuvai Europos suaugusiųjų ir J-18 čempionatuose.
„P. n.“ informacija
Ličio telkinio kaimas netapo Ukrainos „dubajumi“
„Kai mano 20 metų senumo Ukrainoje pagamintas automobilis „Slavutič“ ima gesti, žmona šaiposi: nenorėjai dovanų elektromobilio, tai ir kentėk, nesiskųsk“, – juokėsi 67 metų Kopankų kaimo seniūnaitis Olegas Čumakas. Jis visą laiką juokėsi pasakodamas istoriją, kaip jį pažadais padovanoti elektrinį automobilį bandė papirkti viena įmonė, norėjusi gauti leidimą steigti šachtą ličiui kasti kasimui Kopankų kaime. Spėjama, kad kaimo laukuose esančio ličio, kuris yra naudojamas telefonų, mašinų ir kitokių akumuliatorių gamyboje, vertė siekia kelis milijardus eurų. Šis telkinys buvo pavadintas Polohivkos vardu, nes prie gretimo Polohivkos kaimo gausiausiai ir rasta ličio. Tačiau laikui einant kaimas sunyko, ir tapo pavaldus Kopankams. Geologai dar prieš pusšimtį metų nustatė, kad Ukrainos teritorijoje keturiose vietose yra ličio telkiniai. Du iš jų – Zaporižės ir Donecko regionuose – šiuo metu jau yra Rusijos okupuotose teritorijose. Kiti du telkiniai – Polohivkos ir Dobros yra toli, 400 km nuo fronto linijos esančiame Kirovogrado regione. Didžiausias telkinys yra būtent Polohivkos, tačiau litis čia randamas 500–600 metrų gylyje, todėl spėjama, kad įrengti šachtą kainuotų apie ketvirtadalį milijardo JAV dolerių. Kiek tiksliai ličio yra Polohivkos telkinyje, nežinoma. Anksčiau buvo skelbiama, kad 0,7 mln. tonų, tačiau dabar kai kurie ekspertai nurodo kelis kartus didesnį kiekį.
Gegužės 16 d. 12 val. lankytojams vėl duris atvers vienoje gražiausių Kretingos vietų – sraunios Akmenos upės slėnyje – esantis restoranas „Vienaragio malūnas“. Įsikūręs istoriniame vandens malūne, menančiame XVIII a. pradžią, restoranas kviečia lankytojus pasinerti į unikalią kulinarinę ir kultūrinę kelionę, kur susitinka vietos istorija ir šiuolaikinė gastronomija. „Džiaugiamės galėdami vėl pakviesti kretingiškius, miesto svečius ir ištikimus lankytojus į restoraną „Vienaragio malūnas“, kuris atnaujina veiklą. Tai daugiau nei restoranas, tai – vieta, į kurią norisi sugrįžti, kur gimsta šventės, kur dera istorija, skonis ir nuoširdus bendravimas. Tikimės, kad kiekvienas apsilankymas čia paliks gražius prisiminimus“, – sakė restorano įkūrėjas ir Moldovos garbės konsulas Kretingoje kretingiškis verslininkas Irmantas Norkus. Lankytojus restoranas pasitinka su atnaujintu valgiaraščiu – maisto gurmanai ras populiariausius „Vienaragio malūno“ patiekalus, tokius, kaip firminį „Vienaragio malūno“ lašišos tartarą, firminį „Vienaragio malūno“ „grill“ jautienos antrekotą, „grill“ kiaulienos sprandinę su „Vienaragio malūno“ firminiu BBQ padažu ir kitus naujus virtuvės šefo sukurtus patiekalus. Restorano virtuvei vadovauja pripažintas virtuvės šefas, kuris garsėja gebėjimu suderinti klasikinę lietuvišką virtuvę su šiuolaikinėmis tendencijomis. Restoranas „Vienaragio malūnas“ – tai ne tik išskirtinio skonio patiekalai, bet ir puiki vieta įvairioms šventėms bei renginiams. Čia organizuojami pokyliai ir banketai elegantiškose erdvėse tiek viduje, tiek išpuoselėtoje lauko teritorijoje ir terasose. „Vienaragio malūne“ ypatingas dėmesys skiriamas vestuvėms, krikštynoms ir jubiliejams. O verslo klientams siūlomos konferencijų ir seminarų paslaugos su reikiama įranga, individualiais maitinimo sprendimais ir kavos pertraukėlėmis. Taip pat organizuojami ir gedulingi pietūs. Profesionalus restorano „Vienaragio malūnas“ personalas yra pasirengęs pasirūpinti viskuo: nuo valgiaraščio iki dekoro ir aptarnavimo, individualiai pagal kiekvieno kliento poreikius. Restoranas „Vienaragio malūnas“ – tai išskirtinė vieta: autentiškoje aplinkoje kuriamos nepamirštamos patirtys, čia kiekviena akimirka alsuoja estetika, ramybe ir jaukiu svetingumu.
Knygoje – legendinės kraštietės rezistentės gyvenimas
Kretinga turėtų didžiuotis tokia stipria moterimi, kokia buvo iš Rūdaičių kilusi kovotoja už Lietuvos laisvę Jadvyga Bieliauskienė, mergautine pavarde – Šilauskaitė. Manau, kad jos asmenybė iki galo nėra įvertinta, ir tikiuosi, kad ši mano knyga padės kretingiškiams pirmiesiems įamžinti garsios disidentės atminimą – juolab kad 1929-ųjų sausio 15-ąją sukaks jos gimimo 100-metis“, – per knygos „Įžadas: kovoti, mylėti, gailėti. Jadvygos Bieliauskienės gyvenimas“ pristatymą Kretingos rajono viešojoje M. Valančiaus bibliotekoje kalbėjo jos autorė Ramunė Sakalauskaitė, į susitikimą atvykusi išvien su Palangoje gyvenančiu, kretingiškių išrinktu Kovo 11-osios akto signataru Virginijumi Pikturna. Turėjo tvirtą stuburą Vakaro metu knygos autorė nušvietė J. Bieliauskienės – dukart sovietų kalintos ryškios pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjos, partizanų ryšininkės, pogrindinės spaudos platintojos – asmenybę ir pagrindinius jos gyvenimo aspektus. „Apie tokius žmones, kaip Jadvyga, sakoma – turėjo tvirtą stuburą. Ji priklauso idealistų kartai, kurią sudarė Nijolė Sadūnaitė, Kazimieras Vasiliauskas, Alfonsas Svarinskas, tėvas Stanislovas. Šiandienos visuomenė – tarsi nupenėti katinai: užmirštame, kas aplink mus vyko, gyveno. Šios neeilinės moters gyvenimas ir skatina matyti, domėtis, vertinti. Jadvyga – politinė kalinė: pirmąkart jaunystėje kalinta Intos lageryje, Komijoje, antrąkart – itin griežto režimo moterų kalėjime Mordovijoje. Iš jo išvien su kitomis disidentėmis sugebėjo parašyti ir perduoti laišką JAV prezidentui Ronaldui Reiganui, tuo padarydama didžiulę gėdą tuometiniam Sovietų Sąjungos vadovui Michailui Gorbačiovui“, – kalbėjo R. Sakalauskaitė. Knygos autorė atviravo, kad rinkti medžiagą knygai nebuvę lengva jau vien todėl, kad pačios Jadvygos Bieliauskienės jau nebebuvę gyvos – teko remtis jos 2-jus metus Mordovijos lageryje rašytu dienoraščiu, jos sūnaus Žilvino Beliausko perduotu asmeniniu archyvu, kitais dokumentais ir liudytojų prisiminimais.
Birutiete įšventinta kretingiškė: „Man tai – didžiulė garbė“
Kretingiškė 27-erių Liucija Baltrūnaitė, gyvenanti Kaune, šių metų kovą buvo įšventinta į Lietuvos didžiosios kunigaikštystės Birutės karininkų šeimų moterų organizacijos nares. „Tai man – didžiulė garbė“, – tikino ji, pasakojusi, kad tautines vertybes jai įskiepijo šeimoje, o tautinio meno mokėsi dar vaikystėje šokdama Kretingos meno mokyklos vaikių šokių studijoje „Ratilėlis“. Augo karininko šeimoje „Moteris, tekėdama už kariškio, pasirenka tapti jo žmona, o aš jau gimiau karininko dukra. Todėl puoselėti tautines vertybes laikau savo prigimtine teise. Gimdama karininko šeimoje, aš įgijau didelę dovaną, kurią labai branginu“, – kodėl buvo svarbu tapti birutiete, puoselėti tautiškumą, patriotiškumą, paaiškino Liucija. Šios visuomeninės, labdaros ir paramos organizacijos veikloje kretingiškė dalyvauja jau kelerius metus kartu su savo mama Boneta Baltrūniene, kuri taip pat priklauso birutietėms. „Dalyvaudavau renginiuose, susitikimuose, todėl, praėjus keleriems metams, pagalvojau, kiek ilgai galima dalyvauti organizacijos veikloje, bet jai nepriklausyti“, – kalbėjo L. Baltrūnaitė. Šiais metais organizacija švenčia 100 metų sukaktį. „Mano įšventinimo ceremonija buvo labai simboliška – būtent per šimtmetį tapau oficialia organizacijos nare. Man tai – didžiulė garbė“, – patirtimi pasidalino kretingiškė. Birutiečių tikslas – padėti, palaikyti karininkų šeimas. „Palaikome šeimas, kurių nariams kažkas nutinka, suteikiame psichologinę, iš dalies finansinę pagalbą. Turėdamos tikslą, organizuojame paramos akcijas, per kurias renkame pinigus šeimoms, kurioms to reikia“, – sakė Liucija.
Kretingoje 1932 m. įsteigtoje Pranciškonų ordino gimnazijoje dirbo nemažai žinomų mokslus užsienio universitetuose baigusių pedagogų. Vienas jų Vincas Zajančkauskas-Bonaventūra (1884–1956) – pedagogas, kunigas, vienuolis, literatūros istorikas, visuomenininkas, kovotojas už lietuvybės Vilniaus krašte išsaugojimą. Gimęs 1884 m. Molėtų valsčiaus Pumpuriškės kaime ūkininko šeimoje nuo pat mažens buvo leidžiamas į mokslus negailint pinigų, tėvams tikintis, kad juos baigęs pasirinks kunigo kelią. 1901 m. baigęs gimnaziją Peterburge, jis įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, iš kur 1905 m. buvo išsiųstas į Peterburgo dvasinę akademiją, kur 1907 m. po jos baigimo buvo įšventintas į kunigus. Po metų išvyko studijuoti filosofijos į Šveicarijos Fribūro universitetą, kur po 4-erių metų studijų įgijo filosofijos daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą savo mokslinę patirtį skyrė lietuviškai mokyklai, kuriai tuo metu ypač trūko išsilavinusių pedagogų. Jis 1912–1915 m. buvo Vilniaus mergaičių gimnazijos kapelionas, o prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui tapo Švenčionių apskrities Gerenainių parapijos valdytoju, iš čia buvo išrinktas Vilniaus konferencijos, įvykusios 1917 m. rugsėjo 18–22 d., dalyviu. Ši konferencija numatė atkurti Lietuvos nepriklausomą valstybę, sušaukti Steigiamąjį Seimą ir įkūrė Lietuvos Tarybą, kuri 1918 m. vasario 16 d. paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimą. Nuo 1919 m. iki 1930 m. V. Zajančkauskas mokytojavo Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, čia dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, taip pat lotynų kalbą. Apie jį buvęs mokinys, rašytojas, žurnalistas, Vilniaus krašto patriotas, nacistinio ir sovietinio konclagerio kalinys Rapolas Mackonis (1900–1982) 1994 m. išleistoje knygelėje „Dvylika Vilniaus kunigų“ prisimena, kad V. Zajančkauskas buvo didelis intelektualas, gerai mokėjo kelias kalbas, turėjo gražų balsą. Jam laikant giedotines mišias būdavo kuo pasigėrėti.
Neeilinę asmenybę legendinio lakūno Stepono Dariaus dukrą Nijolę Dariūtę-Maštarienę prisiminė ir gimimo 100-mečio proga jos kapą Jokūbave aplankė Kretingos rajono aviatorių bendruomenės atstovai. N. Dariūtė-Maštarienė gimė 1925 metų gegužės 10 d., Kaune, transatlantinio lakūno, aviacijos kapitono Stepono Dariaus ir pedagogės Jaunutės Liudvikos Škėmaitės-Darienės-Čižinauskienės šeimoje. Mirė ji 1990-ųjų spalio 22 d. ir palaidota Jokūbavo kapinėse. Pasak Kretingos sklandytojų klubo entuziasto sklandytojo Lino Zubės, N. Dariūtės-Maštarienės gyvenimas ir veikla yra brangūs aviatoriams už visą gyvenimą puoselėtą tėvo Stepono Dariaus atminimą. Iš savo tėvo paveldėjusi troškimus ir siekius kurti tobulesnę Lietuvą, Lietuvos gydytoja terapeutė, medicinos mokslų kandidatė, tapytoja, visuomenės veikėja N. Dariūtė-Maštarienė yra pavyzdys ir šviesos šaltinis, maitinantis mūsų dvasią ir raginantis siekti aukštesnio idealo. Legendinio lakūno duktė mokėsi Kauno Jono Jablonskio mokykloje, 1948-aisiais baigė Kauno universitetą, medicinos fakultetą, kur įgijo gydytojos terapeutės kvalifikaciją, 1963-iaisiais apgynė medicinos mokslų kandidatės laipsnį, kitas metais tapo docente. Yra parengusi mokomąjį filmą apie plaučių ir širdies perkusiją (stuksenimą). Taikant šią metodiką, Kauno medicinos instituto rūsio sienoje 1963-iaisiais buvo aptikti užmūryti karstai su Stepono Dariaus ir Stasio Girėno palaikais. N. Dariūtė-Maštarienė yra paskelbusi daugybė mokslinių straipsnių medicinos tema, rūpinosi legendinių lakūnų atminimo išsaugojimu, buvo sukūrusi jų paminklo modelį, yra nutapiusi apie 150 paveikslų, tarp kurių – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno portretai. „Kretingos rajono žemė yra priglaudusi ne vieną išskirtinę asmenybę, kuri svarbi visai Lietuvai. Jokūbavo kapinėse amžino poilsio atgulusi bene garsiausio Lietuvos žmogaus, transatlantinio lakūno Stepono Dariaus dukra. Stebėtina, kiek veiklų galėjo aprėpti ši neeilinė moteris – gydytoja, mokslininkė, dailininkė, rašytoja, parašiusi begales straipsnių medicinos tema, nutapiusi pusantro šimto paveikslų, išleidusi ne vieną knygą apie Stepono Dariaus ir Stasio Girėno legendinį ir tragiškai pasibaigusį skrydį“, – sakė sklandytojas L. Zubė.
„P. n.“ informacija
Europos Parlamente verda diskusijos dėl sprendimų, kad europiečiai būtų saugesni. Dvi pagrindinės temos – ES gynybos stiprinimas ir socialinis saugumas. „Visada tvirtinau ir tvirtinsiu, kad gynyba, jos pajėgumai labai svarbu, bet ne mažiau svarbus yra ir socialinis europiečių saugumas. Tai dvi viena kitą papildančios sritys“, – teigė Europos Parlamento narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė. – Gerbiama Vilija, su kokiais iššūkiais šiandien susiduria Europos socialinė sistema? – To galima paklausti kiekvieno žmogaus. Ir dažniausias atsakymas bus – kad gyvename neramiais laikais. Pastarųjų metų krizės turėjo didelės įtakos daugelio europiečių gyvenimo lygiui. Pakankamai aukštas nedarbas, skurdas ir galimybių nelygybė, būsto prieinamumo problemos vis dar išlieka opios temos. Tai gali pažeisti mūsų vienybę, bendrą saugumą, todėl labai svarbu imtis veiksmų ir stiprinti socialinį saugumą, kurti socialinę Europą. Paskutinės apklausos rodo, kad net 88 proc. ES piliečių mano, jog socialinis Europos aspektas jiems yra asmeniškai svarbus. Infliacija, augančios kainos ir pragyvenimo išlaidos yra pagrindinis visų amžiaus grupių prioritetas. Net 43 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad būtent šiose srityse Europos Parlamentas turi ieškoti sprendimų. Ne ką mažiau svarbiomis sritimis nurodomos ES gynyba ir saugumas, kova su skurdu ir socialine atskirtimi, parama naujoms darbo vietoms. – Kas yra ta socialinė Europa? – Jei labai trumpai, socialinė Europa reiškia teisingą darbo užmokestį, tvirtas darbuotojų teises, geresnes darbo sąlygas. Tai įperkamas būstas, kokybiška sveikatos priežiūra ir stiprūs socialinės apsaugos tinklai.
|
|
