Pajūrio naujienos
Help
2026 Sausis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Apklausa

Ar apsieinate Kretingoje be ledo čiuožyklos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(2022) 2026-01-27

Pagerbė tuos, kurie Kretingą myli kaip savo namus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis

Ceremonijos kulminacija – bendra nuotrauka miesto istorijai, įamžinanti šių metų nominantus Magdeburgo teisių Kretingai suteikimo 417-ųjų metinių proga.

Praėjusį savaitgalį, minint Kretingos miestui ypatingą progą – Magdeburgo teisių suteikimo 417-ąsias metines – buvo pagerbti nominantai „Už atsidavusį darbą Kretingos miestui“. Kretingos rajono kultūros centre, skambant Tauragės krašto gospel choro „Gloria“, vadovaujamo Rasos Levickaitės-Šerpytienės muzikai, Kretingos rajono savivaldybės vėliavomis ir padėkos raštais Kretingos rajono meras Antanas Kalnius apdovanojo 23 kretingiškius, kurie dirba atsidavę savojo miesto gerovei.

Savivalda – ne dokumentuose, o širdyse

Renginio vedėjas ilgametis Kretingos miesto bičiulis Nerijus Čapas priminė, kodėl ši proga yra ypatinga: įkūręs Kretingos (Karolštato) miestą, 1609 m. garsus Lietuvos karvedys ir Žemaičių seniūnas Jonas Karolis Chodkevičius suskubo jam suteikti Magdeburgo teises, ir Kretinga tapo savarankišku miestu. Šis svarbus istorinis faktas yra ir gyvas mūsų miesto brandos, savivaldos bei bendruomeniškumo ženklas, liudijantis, kad Kretinga jau daugiau negu keturis šimtmečius kuria savo gyvenimą laisvės, atsakomybės ir bendro gėrio pagrindu.

„Magdeburgo teisė Kretingai suteikė ne vien privilegijas, bet ir pareigą – gebėti patiems spręsti, tartis, prisiimti atsakomybę už miesto raidą. Tai buvo pasitikėjimo ženklas tuometiniams miesto gyventojams ir kvietimas augti ne tik ekonomiškai, bet ir pilietiškai. Šiandien, žvelgdami atgal, matome, kaip šis sprendimas tapo tvirtu pamatu miesto tapatybei ir savivokai“, – kalbėjo N. Čapas. Jo žodžiais, Kretingos istorija – tai ne vien datos ir dokumentai. Tai – žmonių likimai, jų darbai, pastangos ir svajonės. Kiekviena karta, paveldėjusi miestą, jį ne tik saugojo, bet ir keitė, pritaikė savo laikui, palikdama ateičiai tai, kas brangiausia – gyvą, augančią ir orią bendruomenę.

„Šiandien ypatingą dėmesį skiriame tiems, kurie savo kasdieniu, dažnai tyliai atliekamu darbu prisideda prie Kretingos gerovės. Jūsų pastangos – tai gyvas Magdeburgo teisės dvasios tęsinys. Tai liudijimas, kad savivalda prasideda ne dokumentuose, o širdyse: gebėjime rūpintis savo miestu, girdėti kitą, dirbti kartu ir dėl kitų. Būtent tokie žmonės kuria pasitikėjimą, stiprina bendruomenę ir daro miestą namais“, – akcentavo renginio vedėjas.


Pajamų deklaravimas Lietuvoje – tai daugeliui gyventojų galiojanti kasmetinė pareiga, bet kartu ir galimybė susigrąžinti permokėtus mokesčius ar pasinaudoti įvairiomis lengvatomis. Tačiau vos tik prasideda šis laikotarpis, kartu su juo suaktyvėja ne tik valstybinės institucijos, bet ir sukčiai bei klaidinantys „patarėjai“ internete.


Scenoje – lopšelio-darželio „Žilvitis“ kvartetas.

Kretingos meno mokykloje penktadienį įvyko Lietuvos vaikų ir mokinių televizijos konkurso „Dainų dainelė“ regioninis etapas, kuriame iš viso dalyvavo 48 kolektyvai iš Kretingos, Palangos miesto, Skuodo, Šilutės ir Klaipėdos rajonų.

Ruošėsi atsakingai, pasirodė sėkmingai

Jaunuosius dainininkus vertino Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija: A. Noviko džiazo mokyklos meno vadovas Artūras Novikas (pirmininkas), Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos metodininkas Žilvinas Meškuotis, „Dainų dainelės“ televizijos projekto vadovė Zita Radvilienė, Šilutės meno mokyklos direktorė Zita Pielikienė, Gargždų muzikos mokyklos mokytoja Danguolė Gerdauskienė, Palangos Stasio Vainiūno ir Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklų mokytojos Loreta Žulkuvienė ir Jolanta Raišutienė, Ylakių gimnazijos muzikos mokytojas Algimantas Matutis.

Rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė jiems palinkėjo lengvo darbo, o konkurso dalyviams – sėkmės.

Kas bus tie laimingieji ir pateks į trečiąjį etapą, bus paskelbta tik vasario pradžioje, tad dalyviai nekantriai lauks žinių.


2025 metai Kretingos rajono bibliotekoms buvo aktyvūs ir turtingi skaitymo. Per metus bibliotekose išduota 139 tūkst. 55 fiziniai vienetai dokumentų, iš kurių 96 tūkst. 215 – knygos. Šie skaičiai rodo, kad skaitymas rajone išlieka gyvas, svarbus ir reikalingas, o bibliotekos – gyvybingi traukos centrai, vienijantys įvairaus amžiaus bendruomenės narius.

Knygų kelionė pas skaitytojus

2025 metais Kretingos M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje buvo išduota 45 tūkst. 569 knygos, o bibliotekos filialuose – 50 tūkst. 646.

Iš jų –  daugiau negu 2 tūkst. knygų skaitytojus pasiekė per knygomatus, kurie yra patogi alternatyva tiems, kurie nori knygas atsiimti bet kuriuo jiems patogiu paros metu ar švenčių dienomis.

Kretingos bibliotekos Suaugusiųjų abonemente praėjusiais metais skaitytojų pasirinkimuose dažniausiai atsispindėjo šiuolaikinė grožinė literatūra – jausmingos, emociškai įtraukiančios istorijos. Skaitytojų simpatijų viršūnėje buvo Colleen Hoover kūryba, o dažniausiai skaitomos jos knygos: „Jei ne tu“ – per metus išduota 63 kartus; „Mes pradedame iš naujo“ – 58 skaitytojai šią knygą nešėsi į namus; „Lapkričio 9“ – taip pat išduota 58 kartus.


Kūlupėniškis automobilių sporto atstovas Erikas Jurkus šiemet sulaukė svarbaus įvertinimo – Savivaldybės organizuotame sportininkų padėkos vakare jam skirtas apdovanojimas kaip geriausiam Kretingos rajono automobilių sporto atstovui. Toks pripažinimas pelnytas už iškovotą I vietą Lietuvos drifto, arba šonaslydžio, čempionato „Semi?PRO“ lygoje – aukštą rezultatą, pareikalavusį ne tik meistriškumo, bet ir nuoseklaus darbo.


Praėjusį savaitgalį dziudo sporto klubo „Ardonas“ treneris Erikas Cchovrebovas kartu su 7 sportininkais dalyvavo Baltijos šalių dziudo čempionate Latvijoje.


Kretingos sporto mokyklos jaunieji sunkiaatlečiai tarptautiniame „Žemaitijos taurės“ turnyre Telšiuose su savo treneriu Arvydu Bušecku (pirmas iš kairės).

Sėkmingai naujus kalendorius metus pradėjo Kretingos sporto mokyklos sunkiaatlečiai, treniruojami Arvydo Bušecko.

Jie dalyvavo Telšiuose įvykusiame tarptautiniame turnyre „Žemaitijos taurė“, kuriame varžėsi per 100 sportininkų iš Lietuvos ir užsienio. Be Kretingos, mūsų šaliai atstovavo Telšių, Anykščių, Klaipėdos, Rokiškio, Degaičių, Varnių, Marijampolės, Panevėžio sunkiaatlečiai, kurie turėjo progos pasivaržyti su Albu miesto iš Estijos bendraamžiais.

Anot Kretingos sporto mokyklos sunkiaatlečių trenerio A. Bušecko, jo auklėtiniai pasiekė gerų rezultatų. „Vaikinai parodė charakterį, motyvaciją siekti pergalių“, – treneris paaiškino, kad šiose tarptautinėse varžybose dalyvavo gimusieji 2010 m. ir jaunesni.

Atas Tamošiūnas 46 kg svorio kategorijoje, rovęs 37 kg ir stūmęs 52 kg, iškovojo I v. Trečiųjų vietų laimėtojais tapo: 49 kg svorio kategorijoje kovojęs Deividas Beniušis, kuris rovė 30 kg ir stūmė 42 kg; 60 kg svorio kategorijoje – 51 kg rovęs ir 62 kg stūmęs Justas Banys; 102 kg svorio kategorijoje varžęsis Mindaugas Viščiūnas, rovęs 55 kg ir stūmęs 75 kg. Ketvirtąsias vietas užėmė 31 kg svorio kategorijoje kovojęs Nojus Tamošiūnas (rovimas – 16 kg, stūmimas – 25 kg) ir 88 kg svorio kategorijoje varžęsis Edvinas Barzdys (rovimas – 63 kg, stūmimas – 85 kg).

Komandinio laimėjimo, kuris buvo gana kuklus, treneris A. Bušeckas neakcentavo. „Mūsų komandoje nebuvo suaugusiųjų, kurių laimėjimai suteikia komandai svarių taškų. Mūsų tikslas – auginti naują sunkiaatlečių kartą, kurios rezultatai „Žemaitijos taurės“ turnyre rodo, kad einame į priekį ir – teisinga linkme“, – sakė jis.

„P. n.“ informacija


Sausio 22 d. Kretingos „Kretinga-Rivilė“ išvykoje 82:77 (20:14; 21:28; 17:17; 24 :18) įrodė pranašumą prieš Plungės „Olimpą“ (6 pergalės, 22 pralaimėjimai). Permainingai vykusiose rungtynėse nė vienai komandai nepavyko įgyti dviženklės persvaros ir jų baigtis sprendėsi paskutinėmis minutėmis: plungiškiai, prasidėjus paskutinei minutei, pataikė iš toli ir sumažino atsilikimą iki vieno metimo – 77:75, o puolime Julius Kazakauskas išprovokavo varžovų pražangą ir realizavo abi baudas. Kitoje aikštės pusėje buvęs Kretingos gynėjas Modestas Jurkaitis prametė tritaškį, o kretingiškių pergalę įtvirtino Justo Žiubrio taiklūs baudų metimai.


Dabar, kai matome Lietuvos kariškių pulkus, tvirtai žengiančius įvairių valstybinių švenčių proga, apima pasididžiavimo jausmas, o visuomenės pasitikėjimas kariuomene įvairiose sociologinėse apklausose yra vienas didžiausių ir nekintančių rodiklių.

Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo naujoji Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo redakcija kartu su šaukimo į tarnybą reforma. Pasak Krašto apsaugos ministerijos, įstatymo pakeitimais siekiama sukurti aiškesnę, nuoseklesnę ir teisingesnę karo prievolės sistemą, kuri stiprintų Lietuvos gynybą ir kartu sudarytų jaunimui realias galimybes derinti tarnybą su studijomis ir profesiniu keliu. Taip pat siekiama gilinti šalies piliečių žinias, ugdyti patriotiškumą ir pasirengimą tiek ginkluotai, tiek neginkluotai krašto gynybai.

Jei nori taikos – ruoškis karui

Romos imperijos laikų posakis „Jei nori taikos – ruoškis karui“ šiandien kaip niekada aktualus. Jei prieš dešimtmetį kas nors būtų nubraižęs situacijos, kokioje esame dabar, modelį, greičiausiai būtų buvęs pavadintas turintis psichikos sutrikimų. Dabar tai jau realybė, kurią pasąmonėje galime neigti, bet, norime ar ne, blogam scenarijui privalome ruoštis visi, o skautų šūkis „Budėk!“ įgauna vis svarbesnę prasmę.

Savo ginkluotųjų pajėgų neturėjome tiek dešimtmečių, jas ir įstatymų bazę teko kurti nuo pradžių pradžios. Dabar, kai matome Lietuvos kariškių pulkus, tvirtai žengiančius įvairių valstybinių švenčių proga, padedančius nelaimių atvejais ir panašiai, apima pasididžiavimo jausmas, o visuomenės pasitikėjimas kariuomene įvairiose sociologinėse apklausose yra vienas didžiausių ir nekintančių rodiklių.


Kretingos rajono savivaldybėje lankėsi ukrainiečių delegacija iš Ukrainos Novovolynsko ir iš Volodymyro miestų. Agresorės Rusijos karą išgyvenančios šalies atstovų tikslas buvo pasidalinti patirtimi, kaip pas juos įgyvendinama valstybės finansuojama švietimo programa „Ukrainos gynyba“. Renginyje dalyvavo keletas rajono Tarybos narių, Savivaldybės administracijos, Švietimo skyriaus darbuotojų, ugdymo įstaigų vadovų, Kretingos 305-osios kuopos šaulių.


Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus savo asmeninėje socialinių tinklų paskyroje pasidalijo žinia apie, jo tikinimu, ilgai lauktus pokyčius J. Basanavičiaus gatvėje. Palangos miesto savivaldybė išdavė statybos leidimą rekonstruoti buvusį kino teatro „Jaunystė“ pastatą, kuris pastaraisiais metais buvo tapęs rimtų problemų židiniu.


Dabartinis Akmenos pakrantės tvarkymo darbų etapų prasidės nuo Žuvinės tilto ir užsibaigs ties didžiuoju tiltu kelyje Palanga–Šiauliai.

Jau šiemet pajudės galingas, gerokai miesto veidą pakeisiantis, Kretingos rajono savivaldybės inicijuotas Akmenos pakrančių sutvarkymo projektas – tiksliau, pirmas jo etapas. Akmenos pakrantės bus pradėtos tvarkyti nuo Žuvinės tilto iki susikirtimo su didžiuoju tiltu, per kurį eina kelias Palanga–Šiauliai, pratęsiant iki šviečiančio miesto kryžiaus. Per kitą darbų etapą bus tvarkoma pakrantė iki Kretingos muziejaus. Lygiagrečiai bus įgyvendinamas ir dvaro parko takų apšvietimo projektas.

Vyks apsauginėje zonoje

„Pinigai suplanuoti, dabar viskas priklausys, kaip projektą įvertins valstybinė įmonė „Via Lietuva“, nes kelias Palanga–Šiauliai yra jų nuosavybė. Dabar vyksta projekto ekspertizė, galbūt „Via Lietuva“ atstovai jame dar kažką pataisys. Kai turėsime galutines išvadas, jau galėsime pirkti rangos darbus“, – akcentavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė.

Pirmo etapo darbai kainuos gerokai per 4 mln. Eur. Lėšų – 4 mln. Eur – skirs Klaipėdos regiono plėtros taryba, 15 proc., arba apie 270 tūkst. Eur, prisidedant Kretingos rajono savivaldybei.


Kretingos rajono gyventoja Birutė P. iškėlė klausimą dėl mieste kursuojančių autobusų maršruto: „Jau kreipiausi ir į rajono merą, bet jokio atsakymo negavau. Tikrai didžiulė bėda yra dėl autobusų. Nevažiuoja į centrą. Problemų kyla vaikams, kurie blaškosi eidami į įvairias stoteles, kur sustoja autobusas, bet taip pat ir kitiems juo besinaudojantiems. Stipriai jaučiasi ir prekybininkams. Jei taip norima numarinti verslą, tai tikrai pasirinkta teisinga kryptis. Iš Palangos atvažiuoja labai mažai autobusų arba rečiau. Dabar, kai šaligatviai nevalyti, dar baisiau vaikščioti toliau iki sustojimų, tai tiesiog nebevažiuoja žmonės autobusu. Ar yra žinių, kada bus atkurti normalūs maršrutai iš centro?“ – teiravosi moteris.


Šių metų pirmąsias tris savaites šalies policijos pareigūnai intensyviai vykdė tikslinę prevencinę priemonę, skirtą užtikrinti saugų vaikų ir visų eismo dalyvių vežimą automobiliuose. Per priemonę buvo tikrinama, ar vairuotojai ir keleiviai segi saugos diržus, taip pat, ar vaikai vežami jų amžiui, ūgiui ir svoriui pritaikytose specialiose kėdutėse.


Leliūnų vandenvietę praėjusią savaitę apžiūrėjo bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorė Eglė Alonderienė (iš kairės), rajono meras Antanas Kalnius ir „Kretingos vandenų“ technologė Asta Karalavičiūtė.

2027-ųjų pabaigoje visame Kretingos rajone gyventojai gers vandenį, visiškai atitinkantį kokybės reikalavimus. Gera žinia pasidaliję Savivaldybės ir bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovai teigė, kad Pesčių, Leliūnų, Vaineikių ir Rubulių vandenvietės jau yra sutvarkytos, o dar 10-yje mažųjų gyvenviečių, tarp kurių Barzdžiai, Dauginčiai, Nasrėnai, Žibininkai, Kašučiai, Tarvydai, Budriai, Plokščiai, Pryšmančiai ir Toliai, tvarkomos. Numatyta, kad jos pradės funkcionuoti iki vasaros. Kitais metais taip pat bus baigtas ir dar 5 vietovių – Raguviškių, Šukės, Senosios Įpilties, Laukžemės bei Juodupėnų – vandenviečių projektas, Klibių gyvenvietės tinklai bus prijungti prie Kretingos miesto vandentiekio tinklų.

Grėsė netekti licencijos

Šių 14-os vandenviečių, esančių iki 200 gyventojų turinčiose vietovėse, projektų Europos Sąjunga nefinansuoja, didžiąją dalį lėšų – iki 340 tūkst. eurų – Kretingos rajono tarybai pritarus, skyrė Savivaldybė.

Pasak bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorės Eglės Alonderienės, pagrindinė problema iš šių vandenviečių tiekiamame vandenyje buvo toksinio elemento – fluoro perteklius. Tokį vandenį tiekti „Kretingos vandenys“ buvo gavę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro išlygą, kuri baigiasi. Anksčiau buvo galima išlygas gauti ir antrą kartą, 2–3 metams pratęsti, bet pasikeitė teisės aktai. Dabar išlygos išduodamos tik atsiradus naujoms gamtinėms aplinkybėms, pavyzdžiui, jeigu vandenyje atsirado priemaišų, kurių lig šiol nebuvo, ar panašiai.


Serumas švelniai prižiūri odą, nes jame gausu aktyvių komponentų. Jie drėkina, išlygina odos toną, padeda pašalinti perteklinį blizgesį ir sumažinti riebumą. Geriausi veido serumai padės išspręsti įvairias odos problemas, tačiau svarbu juos tinkamai pasirinkti ir teisingai naudoti.

Serumo pasirinkimo taisyklės

Renkantis veido serumai, atsižvelkite į šiuos aspektus:

  1. Odos tipą. Sausai ir jautriai odai reikia intensyvios drėgmės. Riebią odą būtina priemonių, kurios padeda kontroliuoti sebumo gamybą. Kombinuotai ir normaliai odai pakanka maitinančių bei subalansuojančių komponentų.
  2. Sudėtį. Glicerinas ir hialurono rūgštis efektyviai drėkina odą. Probleminę odą padeda gydyti niacinamidas ir salicilo rūgštis. Vitaminas C ir alfa-arbutinas šviesina odą, o serumai su peptidais, retinoliu ir vitaminu E padeda išlyginti raukšles.
  3. Tekstūrą ir pakuotę. Lengvos tekstūros serumai tinka riebiai odai, o tirštesni – sausai. Serumo buteliukas turėtų būti tamsaus stiklo, nes veikiant UV spinduliams veikliosios medžiagos greitai suyra.

Serumą naudokite ryte arba vakare – pagal nurodymus ant pakuotės. Prieš tepant būtina nuvalyti odą, o po to naudoti drėkinamąjį kremą su SPF.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas