|
|
|
(1985) 2025-09-12Rūšiuojam maisto atliekas: Kretinga regione – ne tarp prasčiausių
Kretingiškiai maisto atliekas rūšiuoja vis dar ne itin noriai. Procesas startavo pernai gruodį, bet, kaip teigė bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Paulius Ruškus, į Dumpiuose veikiantį apdorojimo cechą vis dar rieda pustuštės mašinos, įmonei nešdamos nuostolius. Pirmi metai – įsivažiuos Sausį, vasarį, kovą Kretingoje buvo surenkama maždaug po 5 tonas maisto atliekų. Vasarą kiekiai šiek tiek padidėjo – liepą ir rugpjūtį buvo išgabenama po nepilnas 8 tonas. Klaipėdos regiono KRATC atstovas Arūnas Liubinavičiaus į maisto atliekų rūšiavimo situaciją apskritai žiūri viltingai – pirmi metai, kai įvesta tokia tvarka, įsivažiuos. Ne viską žmonės dar supranta, ne viską daro, kaip reikia. „Ypač problemiška kurortinėse zonose – ten maisto rūšiavimo konteineriuose aptinkame ir magnetolų, ir palapinių, esam net sėdmaišį radę“, – pasakojo jis. Kas po ranka papuola, pašnekovo nuomone, ko gero, sumeta nesusivokiantys atvykėliai iš šalies pakraščių. Pagal surenkamus maisto atliekų kiekius Klaipėdos regiono kontekste gerai atrodo Šilutė, bet ir Kretinga yra ne tarp prasčiausiųjų. Remiantis turima statistika, nuo starto pradžios Kretingos mieste surinkta daugiau kaip 45 tonos maisto atliekų, kai, pavyzdžiui, kurortinėje Neringoje – apie 46 tonas. „Palangoje, į kurią atostogauti arba savaitgaliais laiką praleisti suplūsta minios žmonių, surinktos tik maždaug 24-ios tonos maisto atliekų, o Klaipėdos rajone per tuos 8 mėnesius – apie 36-ios tonos“, – tokius duomenis „Pajūrio naujienoms“ pateikė A. Liubinavičius.
Ar esate patenkinti šiųmetiniu derliumi?
„Pajūrio naujienoms“ išsiuntus valstybinei įmonei „Via Lietuva“ gyventojų prašymą paaiškinti, kada bus pratęsti prieš kelerius metus pradėto renovuoti kelio Kretinga–Rūdaičiai–Žibininkai (Nr. 2308) dalis nuo Rūdaičių iki Žibininkų, atsakė Korporatyvinės komunikacijos projektų vadovas Vytenis Utaras: „Kelio Kretinga– Rūdaičiai–Žibininkai situacija „Via Lietuva“ specialistams yra žinoma. Artimiausiu metu kelio Kretinga–Rūdaičiai–Žibininkai ruože nuo 5 iki 9 kilometro darbai neplanuojami. Visi remonto ar rekonstrukcijos darbai formuojami pagal prioritetines eiles, kuriose atsižvelgiama į kelio būklę, saugumą, eismo srautą, ekonominius bei kitus rodiklius. Kadangi finansavimas keliams iš Kelių priežiūros ir plėtros programos yra ribotas, pirmiausia rekonstruojami strateginiai ir labiausiai apkrauti šalies keliai. „Via Lietuva“ nuolat rūpinasi valdomų valstybės kelių būkle ir saugumu. Kasdienę priežiūrą atlieka įmonė „Kelių priežiūra“, kuri pagal sutartį su „Via Lietuva“ reguliariai peržiūri saugumo situaciją atskiruose ruožuose. Atsižvelgus į gyventojų pageidavimą, bus įvertinta, ar minėtame ruože nereikėtų įrengti papildomų saugumą užtikrinančių elementų ar kelio ženklų.“
„P. n.“ informacija
Kretingos muziejuje – kolekcija, perrašiusi Lietuvos fotografijos istoriją
Kretingos muziejuje atidaryta senosios fotografijos paroda „Nuogo kūno vaizdavimas Benedikto Henriko Tiškevičiaus XIX a. pabaigos nuotraukose“ yra didžiulė staigmena fotografijos meno tyrinėtojams ir gerbėjams, mat, šio kūrėjo – Raudondvario valdytojo – pomėgis fotografuoti Paryžiaus damų aktus tarsi perrašė ligi šiol gyvavusią teoriją apie lietuvišką fotografijos istoriją, ją gerokai paankstindamas ir išplėsdamas jos galimybes. Tuo fotografijos meno gerbėjai galėjo įsitikinti parodoje apžiūrinėdami apie 20 išdidintų fotografijų ekspoziciją. Tačiau įdomiausiu renginio įvykiu tapo galimybė iš arti pamatyti paties grafo B. H. Tiškevičiaus (1853–1935) sukurtus masyvius albumus, kuriuos pristatė aukcione juos įsigiję meno tyrinėtojai Dominykas Šaudys ir meno istorikė Regina Šemiotaitė. Fotografijos suskirstytos ciklais Tiems albumams – 135 metai, jie – gana geros būklės, tituliniai jų lapai padengti aukso dulkėmis. Moterų aktai fotografijose – labai subtilūs, juose nėra nė ženklo vulgarumo. Meno istorikė R. Šemiotaitė akcentavo, kad Tiškevičiaus fotografijos stebina konceptualia švara: tai nėra atsitiktiniai kadrai ar eklektiški bandymai, o – sąmoningai sukonstruotos kompozicijos. Kūnas čia nėra geismo objektas: jis tampa formos, šviesos vidinės estetikos lauku. Pozuoti grafas kviesdavosi aktores. Įdomiausia yra tai, kad meno gurmanas B. H. Tiškevičius jas fotografuodavo vis kitokiame fone, sukurdamas atskirus fotografijų siužetus – tam pasitarnaudavo gana brangūs jo supirkti daiktai: leopardo kailiai, antikos skulptūros, senovės karybos detalės, egzotiški augalai ir pan. Todėl ir moterys-herojės dažnai vaizduojamos kaip nimfos ar deivės Afroditė, Minerva arba kariūnės. Pavaizdavęs būtent Minervą, pasak D. Šaudžio, grafas išsyk tapo žinomas ir populiarus ne tik tarp Prancūzijos aukštuomenės, bet ir fotografijos kūrėjų pasaulyje – išdidinta ši nuotrauka iškeliavo po pasaulį ir tebekeliauja ligi šiol. Kiekviename albume – ištisi ciklai, tarkim, „Saulės vaikai“, kuriuos įkvėpė matytos operos ir operetės, kiekvienas ciklas pasakoja savas istorijas.
Darnus vaizdo ir žodžio dialogas
Kretingos rajono kultūros centro fojė erdves papuošė ypatinga paroda „Einantis“, sukurta dviejų klaipėdiečių kūrėjų – dailininko Romo Klimavičiaus ir žodžio meistrės Jūratės Sučylaitės. Greta išraiškingų paveikslų kabo eiliuoti tekstai, arba akrostichai kurių, pirmosios eilučių raidės, sujungtos žemėjančia tvarka, tarsi perteikia ir meno kūrinio pavadinimą. Į parodą, atidarytą užvakar, menininkas R. Klimavičius atgabeno kelis darbus, abu kūrėjai dalyvavo ją pristatant kretingiškiams. J. Sučylaitė paskaitė eilių iš naujojo savo poezijos rinkinio „Vilkolakė“, kretingiškis atlikėjas Gintaras Pucas pripildė erdvę jaukia muzika, renginį vedė Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiasis režisierius Nerijus Gedminas. Šios parodos kuratorė Kretingos rajono kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė Kristina Malūkienė akcentavo, kad šis dviejų klaipėdiečių kūrybinis tandemas gyvuoja ilgokai: jis užgimė, kai J. Sučylaitė, pagal specialybę – psichoterapeutė ir edukologijos mokslų daktarė, kurios pomėgis eiliuoti, paprašė R. Klimavičiaus, kad šis iliusruotų jos rengiamą knygą. Nors šis nesutiko, tačiau tarp dviejų giminingų meniškų sielų užsimezgė draugystė, tebesitęsianti ligi šiol – J. Sučylaitė pati savo kūrybą pritaiko dailininko potėpiams, jo drobių siužetams.
Mergina, dainuojanti širdimi
retingiškė dainą nuo vaikystės pamėgusi 24-erių vokalistė Algimantė Kubilinskaitė vasarai baigiantis savo talento gerbėjus sukvietė į solinį koncertą, lengvosios muzikos mėgėjus nukėlusį į 2000-uosius – laiką, kai viešojoje erdvėje liejosi „Mango“, Geltona, „Kelio į žvaigždes“ dalyvių atliekami kūriniai... „Naujos idėjos man gimsta dar neataušus koncerto emocijoms. Taip nutiko ir šįsyk – į sceną atėjau su nauja tema ir nauja jėga“, – kalbėjo A. Kubilinskaitė, prisipažinusi, kad kiekvieną naują dainą ji išjaučianti širdimi – tada ir balsas suskamba kitaip. „Negaliu dainuoti bet kaip ir bet ko. Atrodo, daina gera, puikiai skamba kito dainininko lūpomis, tinka mano vokalui, bet štai ima ir... nelimpa. Gal dėl to ne vienas, pasiklausęs mano atliekamų dainų, dažnai pasako: „Tu dainuoji širdimi“, – A. Kubilinskaitė mintimis nusikėlė ir į pirmąjį savo koncertą, kuris taip pat įvyko Kretingos muziejaus prieigose, „Dvaro saldaininės“ kiemelyje. Tik tada teminis koncertas „Senosios estrados ritmu“ buvo skirtas 1970-ųjų hitams, skambėjusiems Nelly Paltinienės, Janinos Ščiukaitės ir kitų to meto dainininkų balsais. Repertuaras vėlgi buvo pasirinktas pagal vokalistei iš vidaus diktuojamą jausmą – sugebės ji tuos hitus atlikti širdimi ar ne. A. Kubilinskaitė prisipažino, kad ji iš esmės yra savamokslė, nesimokiusi muzikos, negrojanti jokiu instrumentu ir neskaitanti natų. Dainuoti pradėjo darželyje, po to dainavo mokykloje, lankė ir pradinės, ir pagrindinės mokyklos chorą, metus dainavo Aloyzo Žilio vadovaujamame „Svajos“ chore, nuo 16-os metų ji – Kretingos rajono kultūros centro kamerinio choro „Kristale“ (vad. Kristina Rimienė) narė, kartu su ja šiame chore dainuoja ir brolis Jurgis Kubilinskas. „Apskritai esu iš muzikalios dainuoti mėgstančios šeimos. Žinau, kad dainingi buvo seneliai, tačiau jų aš nebeišgirdau, dainuoja mano mama Sigita Virbickienė, muzikai gabus jos brolis mano dėdė multiinstrumentalistas Vytautas Kubilinskas, grojantis, dirbantis su kolektyvais“, – apie savo šeimą papasakojusi Algimantė teigė, kad visą gyvenimą ji svajojo ir tebesvajoja apie solinę dainininkės veiklą, kuri, viliasi mergina, kada nors tikrai taps jos gyvenimo dalimi. Tam, kad tai nutiktų, reikia ir drąsos, ir didelio palaikymo, pastūmėjimo iš šono. „Manimi visada labiausiai tikėjo ir pasitikėjo mama. Ji palaikė ir drąsino, taip ir užgimė mano pirmieji koncertai. Ypač vertinu ir tai, kad mane, dešimtoje klasėje atėjusią mokytis į Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją, pastebėjo muzikos mokytojas Stasys Stončius. Jam krito į akis, kad aš klausausi kitokios muzikos negu mano bendraamžiai, kad domiuosi senąja estrada ir neblogai tuos kūrinius atlieku“, – vokalistė pastebėjo, kad nuo to laiko per 7-erius metus ji jaučiasi patobulėjusi, pagerinusi atlikimo kokybę.
Pareigūnus ant kelio užvedė ligoninė
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui su kaltinamuoju aktu perdavė baudžiamąją bylą dėl narkotinių medžiagų platinimo. Baudžiamojon atsakomybėn iš viso patraukti trys asmenys: 23 ir 31-erių vyrai ir nepilnametė mergina. Kaip teigia prokuratūra, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2024 m. lapkritį, gavus pranešimą iš vienos Klaipėdos gydymo įstaigos apie galimai narkotikais apsinuodijusią nepilnametę Klaipėdos rajono gyventoją. Teisėsaugininkai išsiaiškino, kad nepilnametė apsinuodijo psichotropine medžiaga, kurią, kaip įtariama, įsigijo iš anksčiau neteisto niekur nedirbančio 23 m. Klaipėdos rajono gyventojo. Pas uostamiesčio Tiltų gatvėje sulaikytąjį vyrą pareigūnai rado kanapių, o, atlikę kratą jo gyvenamojoje vietoje, – ir elektronines svarstykles bei smulkintuvą su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakais. Taikos prospekte buvo sulaikytas kvaišalus galimai platinęs niekur nedirbantis 31 m. klaipėdietis. Tą pačią dieną atlikę kratas jo gyvenamojoje vietoje bei automobilyje, pareigūnai rado kanapių, įvairių psichotropinių medžiagų, elektronines svarstykles bei dvejas trintuves. Be to, gyvenamojoje vietoje buvo rasta kanapių, įtariama, priklausančių anksčiau neteistai nepilnametei klaipėdietei.
Kaip pranešė Lietuvos prokuratūra, išvien su „Google“ atstovybės darbuotojais apsimetusiais ir iš Lietuvos gyventojų apgaule išviliojusiais 86 tūkst. 119 eurų organizuotos grupės nariais veikęs 20-metis Ukrainos pilietis Y. S. išgirdo teismo nuosprendį: pripažintas kaltu, jam skirta galutinė subendrinta 128 tūkst. 100 eurų bauda. Nuteistasis taip pat turės atlyginti nukentėjusiųjų patirtą turtinę žalą. Bylos duomenimis, pernai gegužę Y. S., veikdamas organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, pagal iš anksto parengtą nusikalstamų veikų planą ir susitarimą įgijo svetimas elektroninės mokėjimo priemones ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinių sistemų, atliko finansines operacijas, panaudodamas svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.
„Topoliai“ susigrąžino Rajono futbolo pirmenybių nugalėtojų vardus
Baigėsi Kretingos rajono futbolo „7x7“ pirmenybių I lygos kovos. Po metų pertraukos nugalėtojų vardus susigrąžino „Topolių“ komandos futbolininkai, paskutinio turo rungtynėse 3:2 nugalėję „Jokūbavo“ ekipą. Rajono futbolo „7x7“ pirmenybėse startavo 14-a komandų, kurios žaidė dviem etapais: pirmą etapą futbolininkai rungtyniavo trijuose pogrupiuose ir, pagal pasiektus rezultatus, buvo suskirstytos į dvi lygas po 7 komandas. „Reikia tik pasidžiaugti, kad mums vis dar pavyksta išsaugoti Rajono futbolo pirmenybių tradiciją – šios varžybos rengiamos nuo 1988-ųjų. Buvo momentų, kada mažėjo komandų, bet šių metų pirmenybės parodė, kad vyrai nori žaisti futbolą. Mūsų, organizatorių, užduotis – sukurti konkurencingą, geras kovas žadantį sporto renginį, ir tai, regis, pavyko padaryti – po rungtynių pabendravus su komandų žaidėjais, išgirdome patvirtinimą, kad pirmenybės buvo įdomios ir konkurencingos, komandos – stiprios, tad žaisti viena koja ar nepasirengus nebuvo galima“, – kalbėjo Rajono futbolo pirmenybių organizatorius futbolo treneris Martynas Viluckas. Iki finalinių rungtynių išryškėjo dvi komandos, aikštėje kovojusios dėl I v. Tai – „Topoliai“ ir „Jokūbavas“, kuris šiemet pasistiprino keliais žaidėjais iš Gargždų, kas daugeliui varžovų buvo didelis netikėtumas. „Topoliai“ turėjo tik 1 tašku mažiau, kas, anot M. Vilucko, parodo komandų pajėgumą ir konkurencingumą. Iki kovos dėl III v. atėjo trys komandos – po lygiai taškų surinkusios „Rinkis geriausia“, „Darba“ ir „Slėnis“.
Betliejaus vienuolės prašo paramos
Šį sekmadienį po 8 val. bei Votyvos Šv. Mišių Kretingos katalikų parapijos viešnios – Betliejaus, Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų ir šv. Brunono seserų kongregacijos seserys Der Marija ir Regina – susitiks su kretingiškiais ir prašys jų paramos, kad ligi žiemos galėtų užbaigti jų vienuolyno Paparčių kaime Kaišiadorių rajone statybą.
Darbėnų bažnyčia jau su naujais langais
Laikini nepatogumai, pasak klebono Viktoro Dirvonskio, parapijiečiams netrukdo įprastai rinktis į savo maldos namus, dalyvauti šv. Mišiose, melstis. Įmonės „Varkojis ir ko“ meistrai ką tik baigė naujais pakeisti visus 29 didelius ir mažus langus. Grindinis šildymas oras–vanduo buvo įrengtas jau anksčiau, dabar Klaipėdos bendrovės „Steda“ statybininkai grindis kloja granito plytelėmis. Vėliau dar reikės sutvarkyti bažnyčios fasadą, išdažyti vidų. „Remonto pabaigos nesimato, viskam reikia lėšų. Vien langus pakeisti kainavo apie 19 tūkstančių eurų – išleidom beveik visus pinigus, kiek jų gavom iš rajono Savivaldybės“, – sakė V. Dirvonskis. Vicemerė Vaida Jakumienė patikslino, kad tokia suma susidarė per du etapus: pirmuoju šiai parapijai buvo skirta 14,5 tūkst. eurų, antruoju iš rajono bažnyčių draudimui numatytų, tačiau nebepanaudotų 15-os tūkst. eurų – dar 5 tūkst. „Darbėnų parapijai lėšų šiemet skyrėme daugiausiai iš visų parapijų“, – sakė V. Jakumienė.
„P. n.“ informacija
Ūkininkų iškeltas problemas pažadėjo išspręsti
Šią savaitę Žemės ūkio rūmų nuotoliniame renginyje „Ekstremalioji situacija: ką turi žinoti žemdirbiai?“, kuris buvo suorganizuotas bendradarbiaujant su Žemės ūkio ministerija, renginio iniciatoriai pastebėjo, kad iš Kretingos rajono jame dalyvavo vos vienas kitas ūkininkas. Žemės ūkio rūmų viceprezidentas Valėnuose Kretingos rajone ūkininkaujantis Vytautas Buivydas įsitikinęs, kad taip nutikę dėl paprasčiausios priežasties – rajono Žemės ūkio skyrius ūkininkų apie tai tiesiog neinformavo. „Kalbėdami apie Lietuvos ūkininkus, patyrusius nuostolių dėl klimatinių sąlygų – šalnų, liūčių – tarp jų pranešėjai minėjo ir Kretingos rajoną. Vadinasi, problemų turime, ir jas ūkininkams reikia spręsti kartu su Žemės ūkio skyriaus specialistais. Deja, komunikacija yra labai prasta, rajono ūkininkų nepasiekia svarbi informacija, kai Žemės ūkio skyrius turi būti pirmasis pagalbininkas ūkininkui ne atsakydamas į klausimą per 10 dienų, bet čia ir dabar“, – V. Buivydas akcentavo, kad netinkamas požiūris į rajono ūkininkus yra neleistinas, juolab kad karo grėsmės akivaizdoje žemės ūkį Vyriausybė įvardino kaip nacionalinio saugumo sektorių. „Vien šis faktas apie ūkininkus, žemdirbius neleidžia kalbėti kaip apie lobistus ar visa ko prašytojus“, – sakė jis. Anot V. Buivydo, aktyvesni ūkininkai informaciją susiranda patys, daug dirba ir Žemės ūkio rūmai, kad problemos būtų sprendžiamos jų nelaukiant, užkertant joms kelią. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas kalbėjo ir apie per didelę biurokratiją rajono Žemės ūkio skyriuje: „Visiška biurokratija parodo, kokia vis dėl to yra sudėtinga situacija. Ūkininkas, ją patyręs, antrą kartą ir nebeis į tokį skyrių. Manau, kad apie šią problemą ne tik išgirsti, bet ją kuo skubiau spręsti turėtų rajono vadovai.“
Tvarkoma Gargždelės kapinių tvora
Gargždelės kapinės, esančios atokiau nuo Salantų miesto centro, sulaukė talkininkų rankų – dabar mūrijama ištrupėjusi senovinė akmenų tvora, bus pakeisti kaldinto metalo vartai. Salantų miesto seniūnė Jolanta Ažondenienė neslėpė, kad jiems sunkokai sekėsi rasti meistrą mūrininką, kuris išmanytų šį amatą – kaip sumūryti akmenų tvorą, kad ji atrodytų kuo autentiškiau. „Nors tvora nėra paveldo objektas, bet siekiame, kad ji ir toliau būtų tokia, kokią ją kažkada, surinkę apylinkių riedulius, sukūrė vietos meistrai. Pakeisime ir vartus, juos iš metalo nukaldins vietiniai meistrai, tėvas ir sūnus Algirdas ir Rolandas Valančiai“, – teigė seniūnė. Lėšos atnaujinti tvorą – 15 tūkst. Eur – skaičiuojamos iš Savivaldybės seniūnijų reikmėms skirtos programos. Darbus meistrai įsipareigojo atlikti iki lapkričio pradžios, kai žmonės masiškai plūs į kapines lankyti mirusių artimųjų. Seniūnės žodžiais, nors yra parengtas Gargždelės kapinių plėtros projektas, tačiau, besikeičiant laidojimo tradicijoms, kai palaikai urnose vis dažniau laidojami į senąsias giminės kapavietes, imtis konkrečių veiksmų nėra poreikio. „Esame suskaičiavę, kad, pagal esamą situaciją, dabartinėje kapinių teritorijoje dar galėsime laidoti maždaug 10 metų. Mirusieji laidojami ir į apleistas bešeimininkes kapavietes. Vienerius metus tokiose kapavietėse laikome įspėjančias lenteles, kad tvarkytų, o kitąmet, jei neatsiranda, kas kapavietę prižiūri, pradedame procedūras perleisti ją kitiems asmenims laidoti. Visas procesas užtrunka apie dvejus metus“, – tvarką dėl bešeimininkių kapaviečių perleidimo kitiems asmenims paaiškino J. Ažondenienė. Paklausta, ar neeksploatuojamas kapinių plėtrai skirtas valstybinis žemės sklypas nebus panaudotas kitoms reikmėms, J. Ažondenienė sakė, kad Savivaldybėje žinomi salantiškių norai, projektas parengtas ir plotas rezervuotas, tačiau kol kas Gargždelės kapinių plėtra nėra tarp prioritetinių darbų.
„P. n.“ informacija
Sutvarkė dalį Vilniaus gatvės
Salantų mieste, seniūnijos rūpesčiu, sutvarkyta dalis šaligatvių dviejose Vilniaus gatvės ruožuose – prie sovietų karių kapinių ir nuo „Iki“ parduotuvės iki Šermukšnių gatvės. „Čia atnaujinome šaligatvius, išklodami juos trinkelėmis, o kitose Vilniaus gatvės dalyse nė nebuvo įrengta šaligatvių. Tam, kad naujai juos įrengtume, tektų pirmiausia pakloti drenažo ir kitus tinklus, o tai nėra taip paprasta, o ir seniūnija tam dabar neturi lėšų“, – akcentavo Salantų miesto seniūnė Jolanta Ažondenienė. Šaligatvių dangai miesto centre atnaujinti buvo skirti 42 tūkst. Eur iš seniūnijoms skirtos valstybinės kelių priežiūros programos. Šiemet Salantų miestui iš viso iš šios programos yra skirta kone 78 tūkst. Eur, – iš šių lėšų taip pat tvarkoma išmušta asfalto danga kitose gatvėse, žvyruotos gatvės greideriuojamos, užpilama žvyro.
„P. n.“ informacija
Ištikimi tėvų žemei
Rugsėjo pirmasis sekmadienis po metų pertraukos vėl sukvietė Klausgalvų Medsėdžių, Didžiųjų bei Mažųjų Žalimų kaimų žmones į tradicinį susitikimą. Šiemet jis suorganizuotas jau dvidešimt šeštąjį kartą. Pirmieji šio reikšmingo renginio iniciatoriai, pradėję žmones, sovietinės prievartinės melioracijos išvarytus iš savo namų, lipdyti į būrį, į vieną darnią bendruomenę, buvo Ona Abrutytė ir jos sūnus Petras Abrutis. Vėliau jų iniciatyvą pratęsė kitas to krašto šviesuolis – Petras Rudys, jau daug metų dirbantis užimtumo specialistu Padvarių socialinės globos namuose. Nors skubantis laikas negailestingas – daug ką nugramzdina praeitin, daug ką ištrina iš atminties, tačiau bejėgis užgesinti meilę gimtajai žemei, kurioje jie užaugo, mynė takelius į mokyklą, svajojo, dirbo, sukūrė šeimas, išleido į gyvenimą vaikus, prižiūrėjo anūkus. Gera, kad vyresnioji karta tą žodžiais nenusakomą ilgesį įdėjo į savo vaikų, anūkų ir proanūkių širdis. Tėvų žemė, tebekvepianti namine duona ir liepų medumi, augina prieraišumą ir meilę Kalnalio kraštui. Iškilmės pradėtos šv. Mišiomis. Jos vyko Kalnalio šv. Lauryno bažnyčioje, kurioje 1801 m. buvo pakrikštytas mūsų didaktinės prozos meistras, garsusis žemaičių vyskupas, lietuviškos knygos platintojas Motiejus Valančius. Mišias koncelebravo parapijos klebonas Mindaugas Nausėda. Aplankyti čia pat prie šventoriaus esantys brangių žmonių kapai. Vėliau iškilmių dalyviai, susėdę į automobilius, pajudėjo Klausgalvų Medsėdžių, Žalimų kaimų link. Pro balzganą rūką, lydimi vis aukštyn kopiančios saulės, mintyse regėjo savo sodybas, takus, nubėgančius į tolumas. Ne vieno akyse suspindėjo net ašara. Gruobynoje sustota prie šv. Marijos koplyčios. Čia, buvusiame maro kapinių kalnelyje, apjuostame plačialapių didingų ąžuolų ir liepų, ilgiau negu pusvalandį skambėjo dvasingos giesmės ir karštos maldos. Iš širdies padėkota Dievo Motinai už jos globą ir dėmesį šio krašto žmonėms. Prisiminti slogūs sovietiniai laikai, kai čia ramybės nerado net kukli medinė koplytėlė su joje esančiomis šventenybėmis. Ne kartą jos buvo išmėtytos ir sutryptos į purvynus. Tačiau kaimo žmonės nenuleido rankų – jas gelbėjo. Ir dabar negali gyventi be jų. Atsisveikindami su jomis, uždegė padėkos žvakės, padėjo gėlių.
Darbėnuose – trečias žydų Atminimo ženklas
Dalyvaujant gausiam gimnazijos moksleivių, pedagogų, vietinių gyventojų ir svečių būriui, antradienį Darbėnuose buvo atidengta iš akmens ir žalvario Vokietijoje pagaminta Atminimo plytelė paskutiniam miestelio rabinui Izerui Veisbordui, o ant Atminimo obelaitės šakų Zelimanų ir Veisbordų šeimoms pakabinti simboliniai obuoliai. Yra dalis istorijos Obuolių su miestelyje gyvenusių žydų, kurių palikuonys išsibarstę Australijoje, Kanadoje, Amerikoje, Izraelyje, pavardėmis yra daugiau, bet nuo šiol atsirado dar du. „Koks jausmas? Vien su jausmais daug nenuveiksi, reikia požiūrio. Nežinau, kaip kitur, bet Darbėnuose yra žmonių, kuriems istorinis atminimas yra svarbus“, – atviravo renginyje dalyvavęs Plungės žydų religinės bendruomenės vadovas Eugenijus Bunka. Mintyje jis turėjo pirmiausia Atminimo dienos iniciatorę gimnazijos mokytoją Editą Gliožerienę. Jos žodžiais, nebėra Darbėnų, Salantų, Plungės ir daugelio kitų štetlų, languose nebevirpa šabo žvakių šviesa, nebesklinda maldos iš medinių sinagogų... Batsiuvys buvo filosofas, laikrodžių meistras – poetas, o barzdaskutys – muzikantas... Nebevyksta sankryžose vestuvės ir turguose nebeskamba žydiškas akcentas. Pradingo vietovės, kur vėjas pritardavo psalmėms, kur seni žydai stovėdavo po vyšniomis ilgėdamiesi šventų Jeruzalės sienų. „Tik prisiminimai, tik jų buvimo ženklai liko“, – kalbėjo E. Gliožerienė, akcentavusi renginio prasmę – pagerbti juos, čia gyvenusius, dirbusius, besimokiusius, nes jie buvo Darbėnų miestelio, o tuo pačiu Lietuvos dalis.
„Veiziekėt, karė tėna!“ – Kartenos piliakalnio didingoji praeitis
Kartenos piliakalnis, išlikęs greta Kartenos miestelio, pakeleivius iš tolo pasitinka kaip didingas praeities liudytojas, ypač po to, kai jis, vieną pirmųjų Kretingos rajone, buvo išvalytas nuo sąžalynų ir Minijos upės pašonėje išniro jo vaizdingas gūbrys. Apie šio piliakalnio gynybinę svarbą ligi šiol liudija liaudyje išlikęs Kartenos pavadinimo kilmės aiškinimas „Veiziekėt, karė tėna“ – „Žiūrėkite, karas ten“. Iš tolo – tarsi Napoleono kepurė Kartenos piliakalnis vietinių žmonių dar vadintas Pilimi, Pilale, Švedų kalnu, Lūžties kalnu, mat, jo istorija susijusi su baltiškosios Ceklio žemės žmonių gyvenimu ir jų intensyvia gynyba nuo išorės priešų. Šio piliakalnio pradžia – prieš pusantro tūkstantmečio, o gyvavimo pabaiga susijusi su kryžiuočių atpuoliais, kai buvo sudeginta ant jo stovėjusi medinė pilis. Manoma, kad 1263 m. Kartenos pilis buvo sudeginta kryžiuočių. Piliakalnio gynybiniai įtvirtinimai ir geografinė-strateginė padėtis liudija, kad IX–XIII a. Kartena buvo svarbus senųjų šio krašto gyventojų kuršių istorinės Ceklio žemės gynybinis ir administracinis centras, vienijęs aplinkui gyvenusias bendruomenes. Šiai galingai tvirtovei teko atlaikyti ne vieną priešo antpuolį. Rašytiniuose šaltiniuose Kartena (Cartine), kaip vietovė, pirmąkart paminėta 1253 m. Manoma, kad Kartenos pilis buvo pastatyta apie VIII–X a. Ji stovėjusi ant piliakalnio kairiajame Minijos krante, Abakų kaimo žemėje, priešais miestelį esančios aukštumos kyšulyje, kurį patikimai saugo gamtinės kliūtys – Minijos slėnis ir gilios jo daubos. Kartenos piliakalnis dabar patenka į Salantų regioninio parko teritoriją, ir, kai jis buvo išvalytas nuo menkaverčių medžių ir sąžalynų, atsivėrė nuostabus jo vaizdas nuo kelio Palanga–Šiauliai: iš tolo savo forma jis primena Napoleono kepurę.
|
|
