|
|
|
(2038) 2026-03-27Dešimt Priešgaisrinės tarnybos žingsnių: iššūkiai ir sėkmės
Kretingos rajono savivaldybės Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komitete išryškėjo Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos problema: tik viena iš keturių ugniagesių komandų turi sukomplektuotą įrangą, reikalingą gelbstint vandens telkinyje įlūžusį žmogų.
Toks pirkinys – reikalingas „Gerai, kad tokių incidentų nei prieš tai buvusią, nei šią ypač snieguotą, šaltą ir pramogautojus ant ledo lipti viliojusią žiemą nepasitaikė, tačiau niekada nesame apdrausti dėl ateities“, – sakė tarnybos viršininkas Nerijus Ciparis. Valtimi-rogėmis – įrenginiu, kuriuo vasarą iki skęstančiojo galima priplaukti, o žiemą pričiuožti, taip pat hidrokostiumais, liemenėmis, kurios neleistų gelbėtojui paskęsti, apsauginiais šalmais, ant batų uždedamais slidumą stabdančiais metaliniais „nagais“ ir smaigais aprūpinta Kartena, mat šioje vietovėje prie Minijos didžiausia tikimybė pakilti vandeniui. N. Cipario teigimu, vienas gelbėjimo įrangos komplektas kainuoja maždaug 7 tūkst. eurų. Kadangi Priešgaisrinė tarnyba yra pavaldi rajono Savivaldybės tarybai, Vytauto Ročio vadovaujamas Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komitetas posėdyje vieningai pritarė, kad iš biudžeto būtų skiriama lėšų įranga kasmet aprūpinti po vieną ugniagesių komandą. Pirmiausia – Salantų, nes tai yra miestas atokiausiai nuo Kretingos, įvykus nelaimei, tektų skubėti toliausiai. Paskui eilėje – Darbėnų komanda, po jos – Baublių. Darbėnų komandos aptarnaujama zona plati – pradedant Lenkimais, Šventąja, Palanga, Kretinga, Vydmantais, vos ne iki Kūlupėnų. „Bet ir karteniškių gelbėjimo įranga, kurią visiškai sukomplektuoti pavyko tik prieš dvejus metus, jau yra dvigubai senesnė ir už mūsų Priešgaisrinę tarnybą“, – akcentavo viršininkas. „Už tarnybą senesnė ir irklinė valtis, kuria plaukdamas aš ir pats galėčiau nuskęsti“, – pajuokavo Kartenos ugniagesių komandos skyrininkas Vaidas Puidokas. Gal ir legenda, bet skyrininkas sakė girdėjęs, kad dar tuomet, kai ugniagesių komandos priklausė seniūnijoms, šią valtį, skirtą pasiekti ir iš telkinio pargabenti nelaimėlį, miesteliui padovanojo draugai iš Vokietijos. Juokai juokais, tačiau valtis su varikliu, anot V. Puidoko, vis dar praverčia – pavyzdžiui, pernai, kai Minijai smarkiai patvinus buvo pralaužtas pylimas ir reikėjo jį užtaisyti, ugniagesiai plukdė maišus smėlio.
Kilo įtarimų dėl milijono eurų kovai su sniegu
Du mėnesius – sausį ir vasarį – šiemet trukusi gili žiema Kretingos rajono savivaldybei kainavo beveik milijoną eurų: gausiam sniegui valyti neužteko 2025 m. biudžete suplanuotų 340 tūkst. eurų ir patirtoms išlaidoms padengti Savivaldybės taryba, pritarus valdančiajai koalicijai, ketvirtadienio posėdyje skyrė papildomai 650 tūkst. eurų. Opozicijos politikus, suabejojusius, ar žiemos darbams išleista pinigų suma nėra per didelė, ar pinigai buvo panaudoti racionaliai, skaidriai, valdantieji, meras Antanas Kalnius kaltino politikavimu. Svarstant šių išlaidų klausimą Tarybos komitetuose opozicijos atstovai prašė, kad Tarybos posėdžiui būtų pateikta išsamesnė išlaidų išklotinė. Savivaldybės administracija pateikė duomenis, kiek sniegui valyti išleido kiekviena seniūnija, opozicijos, norėjusios žinoti, kokie plotai, kiek kelių gatvių kilometrų buvo nuvalyta, administracijos pateikta informacija netenkino. Opozicijos lyderė Jolanta Gedvilaitė akcentavo, kad Tarybos nariai sausį, vasarį nebuvo informuojami apie augančias žiemos išlaidas, nors per tą laikotarpį įvyko du eiliniai ir vienas neeilinis Tarybos posėdis. „Kiek darbų atliko Savivaldybės įmonė „Kretingos komunalininkas“, kiek jų atidavė rangovams, kiek buvo padaryta pasitelkus ūkininkus?“ – aiškintis bandė J. Gedvilaitė. Opozicijos atstovai lygino Kretingos rajono savivaldybės ir aplinkinių savivaldybių išlaidas: Plungės rajono savivaldybė sniegui tvarkyti išleido apie 500 tūkst. eurų, Klaipėdos rajono – apie milijoną eurų, tačiau turinti daugiau kelių, gatvių negu Kretingos rajono savivaldybė.
Genėti medį – tik švariais ir aštriais įrankiais
tinkamiausias laikas genėti medžius ir kaip juos genėti – nuplikinti ar palikti stiebtis vadinamuosius jaunus vilkūglius. Per stipriai iškarpius, patiria stresą K. Gedvilas akcentavo, kad geriausias metas genėti sodus – iki kol išbrinksta medžių pumpurai. Tačiau genėjant formuoti medžius ir augalus galima visus metus, nes genėjimas nėra tik šakų nukarpymas, o – viso sodo formavimas, augalų sveikatos stiprinimas ir rūpestis dėl gero derliaus. „Džiūstančias, nesveikas ar persikryžiavusias šakas būtina pašalinti. Kiekvienam medžiui reikėtų palikti pagrindinį vainiką, tai yra 3–4 šakas, kad jos plėstųsi į šonus, o ne į viršų, kad vaisiai derėtų žemai ir nereikėtų aukštai karstytis į medį. Tačiau per daug išgenėti medį nėra gerai – augalas tuomet patiria didžiulį stresą, – sekatoriumi kirpdamas obels šakas, kalbėjo sodininkas. – Vaisines šakas su didesniais pumpurais reikėtų palikti, pašalinant menkavertes, nudžiūvusias šakeles arba nukerpant šakų galus. Reikėtų nukirpti ir į viršų linkstančias šakeles, kad jos nesistiebtų aukštyn. Ataugusius vilkūglius būtina praretinti, nukerpant prie pat pagrindinės šakos.“ K. Gedvilas priminė, kad rūpintis reikia vos pasodinus jauną medį – pradėti formuoti, kad susidarytų pagrindinis vainikas, ir kasmet genėti. „Nukirpai šaką – ir jau leidžia ūglius, o šiuos reikia retinti. Visą sezoną galima šalinti nudžiūvusias, sergančias šakas, liepos antroje pusėje patartina išpjaustyti vilkūglius, tuomet medis sustiprėja.“
Dryžgalvė kryklė – šių metų paukštis
Šis paukštis tituluotas dėl nepalankaus jos apsaugos statuso tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Pasak draugijos vadovo Liutauro Raudonikio, pagal Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) kriterijus, šios rūšies būklė vertinama kaip pažeidžiama. Pagal nykimo mastus dryžagalvė kryklė priskiriama paukščiams, kuriems gresia išnykimas. Viena svarbiausių rūšies nykimo priežasčių laikomas šlapių pievų ir žemapelkių sausinimas, jų pavertimas intensyviai naudojamomis žemės ūkio naudmenomis, taip pat vandens telkinių tarša dėl intensyvaus ir chemizuoto ūkininkavimo. Neigiamą poveikį daro ir klimato kaita – ypač pavasario bei vasaros pradžios sausros. Spartėjant vandens telkinių eutrofikacijai, užželia jaunikliams svarbios atviros seklumos.
Gandrai gandrai parskrido!
Prieš porą dienų, kovo 25-ąją, Lietuvoje minima Gandro diena: metas, kai šie iš žiemojimo vietų sugrįžtantys paukščiai paskelbia tikrąją pavasario pradžią. Sugrįžę gandrai kasmet pradžiugina, bet, kaip teigia ornitologai, kartu primena ir svarbų dalyką: ar yra tinkamų vietų jiems gyventi? Sugrįžta, bet jų vis mažiau Baltasis gandras – vienas mylimiausių Lietuvos paukščių, vis dar gyvenantis šalia mūsų. Tačiau, Lietuvos ornitologų draugijos komunikacijos ekspertės Justinos Kuliešės žiniomis, naujausi duomenys siunčia aiškų signalą: jų Lietuvoje mažėja. „Ornitologų teigimu, ir tai yra ne tik vienos rūšies problema, o ženklas, jog keičiasi visa mūsų aplinka“, – sakė J. Kuliešė. Anot jos, gandrai laikomi tikrais agrokraštovaizdžio „barometrais“ – jų gausa atspindi, kas vyksta mūsų pievose, laukuose ir šlapynėse. Intensyvus ūkininkavimas, nykstančios šlapynės ir klimato kaita keičia sąlygas, nuo kurių priklauso jų išlikimas. Be to, šie paukščiai keliauja tūkstančius kilometrų, todėl jų likimą lemia ne tik Lietuva, bet ir migracijos kelias bei žiemavietės.
Mokyklose skamba paukščių giesmės
Valstybinių miškų urėdijos inicijuotas projektas „Ulba čiulba mokykla“, gimęs Kretingos miškininkų iniciatyva, šiandien jau peržengė Lietuvos ribas ir sulaukė tarptautinio dėmesio. Visos šalies mokyklos kviečiamos dalyvauti gamtosauginėje akcijoje, per kurią tradicinius skambučius į pamokas keičia paukščių giesmės. Ši iniciatyva jau įgyvendinama ir keliose Kretingos rajono ugdymo įstaigose, kur bendruomenės turi galimybę kasdien išgirsti gamtos balsus mokyklos aplinkoje. Gerina ir emocinę sveikatą Projektą įgyvendinanti Valstybinių miškų urėdija (VMU) siekia paprastu, bet paveikiu būdu priartinti gamtą prie vaikų kasdienybės. Pasak VMU Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistės Gražinos Banienės, iniciatyva „Ulba čiulba mokykla“ gimė Kretingoje prieš trejus metus. „Tai Kretingos miškininkų idėja, skirta paminėti Tarptautinę miškų dieną“, – sakė ji. Specialistė paaiškino, kad mokyklos kviečiamos atsisakyti tradicinių skambučių ir juos pakeisti paukščių čiulbėjimu. Anot jos, tokia idėja kilo siekiant sudominti vaikus ir atkreipti jų dėmesį į gamtą bei pavasarį. Ji akcentavo, kad moksliniai tyrimai rodo teigiamą paukščių garsų poveikį žmogui – klausantis jų gerėja nuotaika, mažėja stresas ir nerimas. „Tai labai paprastas būdas – vos kelios minutės klausymo, o poveikis juntamas“, – teigė miškininkė. G. Banienė taip pat tvirtino, kad ši iniciatyva ypač svarbi miestuose gyvenantiems vaikams. Pasak jos, taip miškas tarsi ateina į mokyklą, suteikdamas galimybę patirti gamtą net ir tiems, kurie retai joje lankosi. Garso įrašuose, kurie naudojami mokyklose, dominuoja Lietuvoje dažnai sutinkamų paukščių balsai. Pasak Banienės, pagrindinius vaidmenis atlieka kikilis ir juodasis strazdas, todėl mokiniai gali pasijusti lyg tikrame miške: „Kai klausaisi garso įrašo, atrodo, kad skamba visas paukščių orkestras, bet iš tikrųjų jame dominuoja dviejų paukščių garsai.“ Ši iniciatyva, anot miškininkės, rodo, kad net ir nedideli sprendimai gali turėti didelį poveikį – ne tik ugdymo procesui, bet ir vaikų emocinei savijautai.
Prieš 30 metų pasėta įtraukties sėkla jau duoda prasmingą švietimo derlių
Kretingos rajono švietimo centro pedagoginės psichologinės pagalbos skyrius paminėjo 30 metų veiklos sukaktį. Ką per tuos tris dešimtmečius pavyko nuveikti ir sukurti, kokia pasėta sėkla sudygo ir atnešė derlių, buvo aptarta per šventinę konferenciją „Įtraukties švietime derlius“. „Šio renginio esmė – sustoti ir įsivertinti, ko pasiekėme. Ir pasakyti sau, kad įtraukusis švietimas – ne kryptis, o kasdieniai sprendimai“, – konferencijos pradžioje kalbėjo rajono Švietimo centro direktorė Loreta Jurgutienė. „Šiandien susirinkome nuimti derliaus. Bet prieš paklausdami, koks tas derlius, turime paklausti, ką gi mes sėjome. Prieš trisdešimt metų Kretingoje buvo pasėta idėja, kad kiekvienas vaikas yra vertas supratimo – ne taisymo, o supratimo. Tai nebuvo patogi mintis. Ji kėlė klausimų, reikalavo mokytis, klysti, abejoti, kristi, stotis ir eiti. Įtrauktis nevyksta per naktį ir neįvyksta su įstatymo pataisa“, – konferencijos vedėja Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva akcentavo, kad konferencijos sumanytojai viliasi, jog renginys „Įtraukties švietime derlius“ taps kasmetine tradicija, leidžiančia didžiuotis tuo, ką galima įvardinti švietimo derliumi. Dabartinis Pedagoginės psichologinės pagalbos skyrius, prieš tai – tarnyba, kūrėsi lėtai ir sunkiai. Kokia buvo viso to pradžia, atskleidė šios tarnybos pirmosios darbuotojos – Ingrida Rimgailė, Kretingos psichikos sveikatos centro direktorė, Vaidota Vaišienė, Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus vedėja, ir Raminta Staškauskienė, šio skyriaus logopedė.
Kretingiškė 23-ejų metų Ema Medutytė, pabaigusi anglų filologijos studijas, o dabar besimokanti pedagogikos kvalifikacinėse studijose VU, jau nuo rugsėjo pradėjo mokyti vaikus anglų kalbos Gedimino miesto mokykloje Vilniuje. Mergina padės geriau suprasti ir įsigilinti į anglų filologiją, su kokiais sunkumais susiduriama ir kodėl jaunuoliams verta rinktis tokią profesiją. Kodėl pasirinko pedagogiką Anglų kalbos mokytojos profesiją Ema pasirinko vedina stipraus noro dirbti su vaikais, prisidėti prie jų asmeninio ir akademinio augimo, padėti jiems tobulėti srityje, kurią gerai išmano. Merginos nuomone, pedagogika yra sritis, suteikianti žmogaus gyvenimui daug prasmės. Galimybė prisidėti prie šalies ateities ugdant vaikus jai pasirodė reikšmingesnė negu dokumentų vertimas. „Nors pastaroji sritis man taip pat yra įdomi, ši veikla nebeatrodo tokia perspektyvi atsižvelgiant į sparčiai tobulėjančius dirbtinio intelekto įrankius“, – sakė E. Medutytė. Nors dar vaikystėje Ema mėgdavo žaisti „mokyklą“, tikrasis šios profesijos pasirinkimo suvokimas atėjo universiteto praktikos metu. „Po vestų pamokų vaikų ištarti šilti žodžiai, nuoširdūs apkabinimai ir aiškiai juntamas mano darbo poveikis jų pažangai tapo lemiamu veiksniu, galutinai patvirtinusiu mano apsisprendimą tapti mokytoja“, – apie savo apsisprendimą pakomentavo ji. Mergina sakė, kad mokytojo darbas yra dinamiškas ir įvairiapusis – kiekviena diena gali nustebinti naujomis situacijomis ar patirtimis. „Galimybė organizuoti renginius, dalyvauti mokyklos bendruomenės veiklose dar labiau išplečia profesinės veiklos ribas ir suteikia kasdienybei gyvumo bei prasmės“, – tikino jaunoji mokytoja.
Slapyvardis „Mierka“ kilo labai paprastai – tai jo vardo Merūnas trumpinys. Tačiau už šio paprasto pavadinimo slypi jaunuolis, kuriam vaizdo įrašų kūrimas yra saviraiškos forma. Į filmavimo procesą jis žiūri atsakingai: „Prieš įjungdamas kamerą apgalvoju, ar tai, ką nufilmuosiu, bus naudinga žiūrovui.“ Kasdienybė per objektyvą M. Turauskio kūrybinė kelionė prasidėjo ne nuo socialinių tinklų, o nuo fotografijos, kuria jis domisi jau dvejus metus. Vaikinas yra laimėjęs antrą vietą respublikiniame fotografijų konkurse, o šiais metais surengė savo nuotraukų parodą „Per objektyvą“. Jaunuolis teigė, kad darbuose stengiasi atskleisti kasdienybės grožį. „Dažniausiai įamžinu gamtos vaizdus, žmones, mėgstu fotografuoti ir automobilius“, – vardino šešiolikmetis. Nors vaikino kūrybinė „virtuvė“ yra minimalistinė – ją sudaro kamera, nešiojamasis kompiuteris ir telefonas – tai netrukdo jam užfiksuoti įspūdingų kadrų. Merūnas įrodo, kad socialiniuose tinkluose yra vietos ne tik nugludintoms asmenukėms, bet ir paprastiems kasdienybės momentams, mintims. Tai atsispindi ir jo mėgstamiausiame turinyje. „Mano mėgstamiausias įrašas yra tas, kuriame pasakoju apie vairuotojo pažymėjimo gavimą“, – šypsojosi jis. Nors daugiausia dėmesio sulaukia brandaus stiliaus vaizdo įrašai, būtent kasdieniški pasakojimai jaunuoliui yra artimiausi širdžiai. Sėkmės paslaptis „Old money“ – visame pasaulyje išpopuliarėjusi mados tendencija. Šis stilius, paremtas klasika ir prabanga, skatina jaunimą rinktis kokybiškus, ilgaamžius drabužius. Merūnas pasinaudojo šia tendencija ir pradėjo kurti vaizdo įrašus apie savo aprangos derinius. Tai pasiteisino – jam pavyko „pramušti“ „TikTok“ algoritmus ir surinkti net 1,4 milijono peržiūrų. Tokie skaičiai šešiolikmetį sujaudino: „Iš pradžių jaučiau daug skirtingų emocijų, bet vėliau viską apgalvojau ir judu toliau.“ Užuot sustojęs, vaikinas toliau nuosekliai kuria turinį, dalijasi mintimis ir fotografijomis. Kaip pats sakė, jo kuriami vaizdo įrašai – tai estetiški vaizdai, įvairių įvaizdžių pristatymai ir atsakymai į žiūrovų klausimus. Nors sėkmė socialiniuose tinkluose gali atrodyti nenuspėjama, jaunasis kūrėjas tuo abejoja – jo pasiekimai rodo, kad nuoseklus darbas duoda rezultatų. „Skaičiai rodo rezultatą“, – tvirtino M. Turauskis.
Gyvenimas mokslų sūkuryje
Apie pirmūno gyvenimą su „Kuprinės“ skaitytojais pasidalijo Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokas Aleksandras Slušnys. Jis atvėrė duris į aktyvaus jaunuolio pasaulį ir papasakojo, su kokiais sunkumais tenka susidurti siekiant aukščiausių rezultatų. Dėmesys – mokslui Aleksandras atskleidė, kad jam sekasi beveik visose mokslo srityse, išskyrus menus. „Visiškai nedraugauju su piešimu“, – sakė vienuoliktokas. Kontroliniams darbams ir atsiskaitymams mokinys ruošiasi minimaliai – jis turi gerą atmintį, todėl dažnai pakanka atidžiai klausytis pamokoje, kad įsimintų svarbiausią informaciją. Egzaminų vaikinas nesibaimina, tačiau siekia kuo aukštesnių rezultatų, todėl supranta, kad teks įdėti nemažai pastangų. Tam tikrų mokymosi metodų Aleksandras neturi, tačiau yra puikiai įvaldęs greitąjį skaitymą, kuris padeda ruošiantis atsiskaitymams, susijusiems su privalomąja literatūra. Paklaustas apie didžiausią akademinį pasiekimą, jis teigė, kad sunku išskirti vieną. „Vieni jų – trečioji vieta meninio skaitymo konkurso regioniniame etape ir dalyvavimas laidoje „Tūkstantmečio vaikai“, – patikslino A. Slušnys. Aleksandras taip pat padeda draugams ir kitiems mokiniams moksluose. „Padedu ruoštis atsiskaitymams, stengiuosi domėtis jų gyvenimu, konsultuoju ir nurodau kryptį tam tikruose dalykuose“, – pasakojo jaunuolis. Jį labiausiai motyvuoja mintys apie ateitį ir siekis įgyti norimą profesiją. „Nesėkmės mane grūdina, o kiekvienas iššūkis padeda augti“, – teigė jis. A. Slušnys stengiasi dalyvauti įvairiose veiklose, nesvarstydamas, ar pavyks, ar ne, nes iš klaidų mokosi ir tobulėja. Kartais net ir pirmūnui kyla noras pasiduoti, tačiau jis pataria nuraminti mintis ir judėti pirmyn: „Dažniausiai mus stabdo tik mūsų pačių abejonės. Kai jų atsisakome, viskas galiausiai pavyksta.“ Vis dėlto, kaip jis pats teigė, geriausias būdas susitvarkyti su sunkumais yra kokybiškas miegas ir bendravimas su artimaisiais. Šiuo metu A. Slušniui sunku rasti balansą tarp mokslų ir poilsio, nes mokslai tampa pagrindiniu vienuoliktokų ir abiturientų gyvenimo centru. Vis dėlto jis stengiasi rasti laiko sau, pomėgiams, draugams ir šeimai. „Balansą padeda išlaikyti laiko planavimas ir nuolatinė komunikacija su savimi“, – teigė vienuoliktokas. Jis pridūrė, kad kartais reikia sugebėti pasakyti sau „sustok“, ir tuomet viską galima sutvarkyti.
Trylikametė Smiltė Jonkutė – jaunoji dainininkė, kurios vardas vis dažniau skamba ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio konkursuose. Ji mokosi VII klasėje Palangoje, tačiau gyvena Kretingoje. Jauna atlikėja jau gali pasigirti solidžia patirtimi scenoje ir įspūdingais pasiekimais. Dainavimas – daugiau negu pomėgis Smiltė yra dalyvavusi daugybėje dainavimo konkursų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Latvijoje, taip pat televizijos projektuose. Juose ji ne kartą pelnė prizines vietas – nuo pirmosios iki trečiosios. Vis dėlto svarbiausia jai nėra pergalės. „Kai laimiu, jaučiuosi labai laiminga ir didžiuojuosi savimi, bet man svarbiausia – patirtis, scena ir galimybė tobulėti“, – teigė jaunoji atlikėja. Vienas įsimintiniausių konkursų Smiltei – įvykęs Vokietijoje. Pasak jos, tai buvo itin aukšto lygio renginys, primenantis „Euroviziją“ – su stipria konkurencija ir gausybe emocijų. Taip pat didelį įspūdį paliko konkursas Italijoje, kuriame dalyvavo atlikėjai iš įvairių pasaulio šalių. Būtent Italijoje Smiltė dar kartą įrodė savo talentą – parsivežė dvi pirmąsias vietas skirtinguose žanruose ir sulaukė kvietimų dalyvauti konkursuose Graikijoje, Austrijoje. „Ruošiausi ilgai – repetavau, dirbau su mokytoja, tobulinau kūrinius. Ten ne tik dainavau, bet ir susipažinau su dalyviais iš kitų šalių“, – pasakojo ji. Ši patirtis merginai suteikė dar daugiau motyvacijos siekti savo tikslų. Artimiausiu metu Smiltė planuoja dalyvauti konkursuose Juodkrantėje, Vilniuje, Klaipėdoje ir Graikijoje. Kelionės į užsienį jai – ne tik galimybė pasirodyti scenoje, bet ir augti, mokytis, kaupti naujas patirtis. Dainavimas Smiltei – kur kas daugiau negu pomėgis. Tai jos didžiausia aistra ir saviraiškos būdas. „Dainuoju beveik kiekvieną dieną. Man tai būdas išreikšti save ir emocijas“, – tikino ji. Meilė muzikai gimė dar vaikystėje – dainuoti pradėjo būdama penkerių. Iš pradžių tai buvo paprastos dainelės, vėliau – muzikos pamokos ir pirmieji konkursai. Jaunoji atlikėja nevengia eksperimentuoti – atlieka įvairių žanrų kūrinius, ieško savito stiliaus ir nuolat tobulėja. Smiltės istorija rodo, kad atkaklumas, darbas ir meilė tam, ką darai, gali atverti duris net į didžiausias scenas.
Vasarį Pranciškonų gimnazijos bendruomenė susirinko į vieną laukiamiausių metų renginių – dvyliktokų šimtadienį. Šiais metais šventė buvo surengta jaukia ir elegantiška džiazo klubo tema, kuri visą vakarą kūrė išskirtinę atmosferą. Renginį organizavo III gimnazinių klasių mokiniai, kurie dar gerokai prieš šventę pradėjo ruoštis šiai svarbiai progai. Nors pradžioje buvo įvairių nuomonių dėl temos, organizatoriai susitelkė ir įdėjo daug pastangų, dirbdami komandoje ir siekdami bendro tikslo – sukurti įsimintiną renginį visai gimnazijos bendruomenei. Šių metų šimtadienyje netrūko naujovių. Buvo pristatytos naujos nominacijos, tokios kaip „Miško siela“ ir „Laidos ramybėlė“. Ypač smagi kūrybinio proceso dalis buvo ieškoti žmonių, kurie pristatys nominacijas, jas skelbė žinomų Lietuvos žmonių personažai. Renginio programą papuošė net trys šokiai, parengti kartu su šokių mokytoja Sigita Mačėnaite ir vienuoliktokėmis. Vienas jų buvo įkvėptas filmo „Kalifornijos svajos“ – scenoje atgijo dviejų žmonių šokis po žvaigždėtu dangumi, perteikęs lengvą ir svajingą džiazo nuotaiką. Publiką džiugino ir aktyvus vaikinų dalyvavimas – jų energingas pasirodymas sulaukė gausių aplodismentų.
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje nuolat vyksta įvairios veiklos, kurios praturtina mokinių kasdienybę ir skatina jų visapusišką tobulėjimą. Nuo integruotų pamokų ir kūrybinių užsiėmimų iki sporto varžybų, konkursų bei renginių – visa tai ugdo mokinių žinias, kūrybiškumą, bendradarbiavimo įgūdžius ir pilietiškumą. Pažino baroko epochą Atvira integruota istorijos, dailės ir lietuvių kalbos pamoka – tai kūrybiškas ir įtraukiantis mokymosi būdas, leidžiantis mokiniams plačiai pažinti temą. Tokios pamokos metu istorijos žinios susiejamos su menine raiška bei kalbos ugdymu. Integracija skatina bendradarbiavimą, kūrybiškumą, kritinį mąstymą, o mokiniai tampa aktyviais dalyviais. Vasario pabaigoje Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje vyko atvira integruota istorijos, dailės ir lietuvių kalbos pamoka „Barokas: stilius, epocha ir M. K. Sarbievijus – Lietuvos baroko žvaigždė“. Pamoką vedė istorijos mokytoja Dalia Šimonienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Eglė Litvinienė bei dailės mokytoja Ieva Litvaitytė. Pamokoje ypatingas dėmesys skirtas Motiejui Sarbievijui – vienam žymiausių XVII amžiaus poetų, kuris garsino Lietuvą visoje Europoje. Mokiniai dirbo grupėmis, siejo literatūros kūrinį su istoriniu laikotarpiu, o dailės užduotys padėjo geriau suvokti baroko epochos meninę raišką. Pamoka visiems joje dalyvavusiems mokiniams padėjo geriau pažinti baroko epochą ir jos reikšmę Europos kultūrai. Sporto pasiekimai Kovo pradžioje Kretingos rajone įvyko bendrojo ugdymo mokyklų badmintono varžybos, kuriose dalyvavo penkių mokyklų merginų ir vaikinų komandos. Varžybos pasižymėjo atkaklia kova, sportiniu azartu ir puikia nuotaika. Dalyviai demonstravo ne tik sportinius techninius įgūdžius, bet ir komandinį susitelkimą bei ryžtą siekti pergalės. Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos sportininkai pasiekė puikių rezultatų. Merginų komanda – IGc klasės mokinė Liucija Gaudutė ir IIGa klasės mokinė Smiltė Bistrovaitė – iškovojo garbingą antrą vietą ir pasipuošė sidabro medaliais, o vaikinų komanda – IIGa klasės gimnazistai Lukas Galdikas ir Julius Lukauskas – pademonstravo puikų žaidimą ir iškovojo pirmą vietą bei pelnė aukso medalius.
Kretingoje iš namų dingo 22 tūkst. eurų
Kovo 23 d. apie 9.39 val. Kretingos rajono policijos komisariatas gavo pranešimą, kad iš namų Kretingoje, J. Basanavičiaus gatvėje, neaiškiomis aplinkybėmis dingo 22 tūkst. eurų. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 dalį. Kretingos rajono policijos pareigūnų duomenimis, akivaizdžių įsilaužimo žymių nenustatyta, šiuo metu tikslinamos įvykio aplinkybės ir atliekami visi reikalingi tyrimo veiksmai galimiems įtariamiesiems nustatyti. „Daugiau skelbtinos informacijos šiuo metu pateikti negalime, vyksta tyrimo veiksmai. Kai turėsime skelbtinos informacijos, pateiksime ją visuomenei“, – laikraščiui „Pajūrio naujienos“ nurodė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (VPK). Statistika rodo, kad vagysčių atvejų Kretingoje mažėja: Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus pareigūnų duomenimis, 2025 m. buvo registruota 51, 2024 m. – 65 nusikalstamos veikos dėl vagysčių. Nuo šių metų sausio 1 d. iki kovo 24 d. Kretingos rajone jau užfiksuota 12 tokio pobūdžio nusikalstamų veikų. Policijos pareigūnai pataria namuose laikyti tik tokias grynųjų pinigų sumas, kurios tikrai yra reikalingos. Jei yra galimybė, pinigus patariama laikyti specialiame seife arba kitoje saugojimo vietoje, kurioje juos galima būtų apsaugoti ne tik nuo vagysčių ir kitokių nelaimių, pavyzdžiui, gaisro, užliejimo vandeniu. Rekomenduojama neviešinti informacijos apie namuose laikomus pinigus, kitą turtą, brangius pirkinius, išvykimą atostogauti. Pagal galimybes pasirūpinti visomis kitomis apsaugos priemonėmis – tvirtomis durimis, patikimomis spynomis, signalizacija, kiemo apšvietimu, vaizdo stebėjimo kameromis. Taip pat rekomenduojama turtą drausti – vagystės ar kitokios nelaimės atveju draudimo išmoka sumažintų nuostolius. Jei nukentėjote nuo ilgapirščių, pastebėjote įtartiną veiką ar asmenis – praneškite policijai telefonu 112 arba per www.epolicija.lt .
„P. n.“ informacija
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filiale įvyko vaikinų tinklinio turnyras, skirtas Žemės dienai paminėti. „Komandos susitiko ne tik pasivaržyti, bet ir susipažinti, pabendrauti“, – sakė vienas turnyro organizatorių profesinio mokymo centro Kretingos filialo fizinio ugdymo mokytojas Valdas Tuinyla. Turnyre, be aikštės šeimininkės Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro jungtinės komandos, dalyvavo Vydmantų gimnazijos, Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos vaikinų komandos. Geriausiai sekėsi aikštės šeimininkams, kurie iškovojo nugalėtojų vardus ir užėmė I v. Antri buvo pabrėžiečiai, treti – vydmantiškiai, ketvirti – karteniškiai. Nugalėtojai buvo apdovanoti Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro įsteigtais medaliais, prizais, juos įteikė šio profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė ir filialo direktorė Ilona Milkontė.
Iš rungtynių protokolų
Rajono veteranų krepšinio pirmenybių didžiajame finale susitiko nuolatinis jo dalyvis Salantų „Granitas“ ir šiemet į finalą prasibrovę „Buivolai“. „Granitas“ užtikrintai pradėjo rungtynes ir jau po I kėlinio įgijo dviženklę persvarą (27:17) ir, laimėjęs tris kėlinius iš keturių, 94:77 tapo šių metų pirmenybių nugalėtoju. Čempionus į pergalę kaip visada vedė nesenstantis Alvydas Grikpėdis (8/14 dvitaškiai, 9/12 baudos, 11 atk. kamuolių, 5 per. kamuoliai, 11 išprov. pražangų, 38 naud. balai), kurio sąskaitoje 34 taškai, jam sėkmingiausiai talkino Tomas Narmontas (8 atk. kamuoliai, 8 rez. perdavimai, 28 naudd. balai) – 20; „Buivolų“ komandoje Linas Leliūnas (5/8 tritaškiai) pelnė 15, Laurynas Vadopalas – 13. Po rungtynių „Granito“ komandos atstovas ir ilgametis lyderis Alvydas Grikpėdis džiaugėsi komandos pergale: „Susigrąžinome čempionų vardus ir tikimės, kad šį kartą tai jau bus ilgam. Nors, jei atvirai, kasmet darosi vis sunkiau kovoti dėl pergalių su kiekvienu varžovu. Taip pat noriu pasveikinti Joną Galdiką, kuris yra ilgametis Salantų krepšinio sistemos auklėtinis ir pagaliau subrendo veteranų komandai. Taip pat noriu pasveikinti visus prizininkus ir iki susitikimų kitą sezoną.“
Oro bendrovė „airBaltic“ pranešė, kad nuo šių metų spalio 28 d. pradės tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Palangos ir Tenerifės. Skrydžiai bus vykdomi kartą per savaitę, trečiadieniais, per aviacijos žiemos sezoną. Aviacija turi du sezonus – žiemos ir vasaros. Sezonai keičiasi vasaros laiką keičiant į žiemos ir žiemos – į vasaros, iki šiol – spalio ir kovo mėnesių paskutinį sekmadienį. Tai pirmas „airBaltic“ atostogų maršrutas iš Palangos oro uosto, atliepiantis regiono gyventojų poreikius. Skrydis truks per 6 val. ir bus vykdomas moderniais „Airbus A220-300“ tipo orlaiviais. Pernai iš Palangos oro uosto pradėti vykdyti užsakomieji skrydžiai į Turkiją ir Egiptą pranoko jų organizatorės, vienos turizmo kompanijos, lūkesčius. Kompanija pridėjo papildomų šių atostogų krypčių skrydžių, kuriais, kaip paaiškėjo, naudojasi ne tik Vakarų Lietuvos, bet ir kaimynės Latvijos pasienio rajonų gyventojai. „P. n.“ informacija
Pavasarį kurorte vykstančios „Palangos dienos“ tampa gražia tradicija bendruomenėje prisiminti miesto istoriją ir ją darbais puoselėjusius žmones. Vienas jų prieš 140 metų – 1886 m. liepos 31 dieną – Žarėnų valsčiuje, Purvaičių kaime, gimęs Ignas Končius, fizikos profesorius meilę Žemaitijos padangei pavertė nematerialiuoju lietuvių kultūros paminklu. Jo akys žvelgė ir į Palangos dangų. Svarbus palikimas Prof. I. Končiaus etnografinis, fotografinis palikimas, tyrinėjamas Lietuvos mokslininkų, saugomas muziejuose ir yra atviras visuomenei elektroninėje svetainėje www.epaveldas.lt. Palangai šis palikimas irgi svarbus – leidžia pažinti šį žemaičių šviesuolį, fiziką su humanitaro siela, kuris apie 1925 m. kartu su agronomu, taip pat profesoriumi Viktoru Ruokiu įamžino ir mūsų miestą knygoje „Palangos kraštas. Palangos kraštui pažinti medžiaga: su paveikslais, diagramomis, žemėlapiais, profiliais“. Istorinę Birutės tėviškę mokslininkai skatino pažinti ne pro legendų rūką, o per geologo plaktuką ir fiziko prietaisus. Profesionalus ir dėmesingas dviejų gamtininkų žvilgsnis akimirkai sustabdė laiką. Šiandien ši knyga yra retenybė. Vertinama kolekcininkų. Reta viešnia palangiškių namų bibliotekose. O viešojoje bibliotekoje jau ir lapais pabirusi. Palangiškiams ji vis dar rūpi, reikalinga. Reikalingai knygai šimtmetis gyvavimo yra ne juokas. Ypač skaitomai. Tą patvirtintų bet kuri bibliotekininkė. Dažnas joje ieško ir randa savo šeimos šaknis – joje yra Palangos miesto, šalia buvusių kaimų gyventojų, kurie taip pat su kitais knygos duomenimis ir faktas jau tapę miesto dalimi, sąrašas. Knyga tapo dialogu tarp vakar ir šiandien. Palangos viešojoje bibliotekoje inicijuojant šios knygos perleidimą, ieškota autorių palikuonių. Nors prof. V. Ruokio artimųjų, deja, rasti nepavyko, 1899 m. prasidėjęs Končių dialogas su Palanga tebesitęsia iki šiol – gija nenutrūko. Šeima palaikė bibliotekininkų sumanymą, džiaugdamasi taip reikalingos knygos atgimimu, kurį finansavo Palangos miesto savivaldybė. Prasminga, kad po šimtmečio „Palangos kraštas“ ir vėl pasieks skaitytoją. Tai ir duoklė mokslo istorijai bei Lietuvos šviesuoliams, ir kvietimas iš naujo atrasti pajūrį. Tegul ši atgimstanti knyga tampa gidu ne tik po geografinę vietovę, bet ir po mūsų pačių istorinę atmintį.
Artėjant iškiliausiai metų šventei – šv. Velykoms, Kretingos Rotary klubas dar kartą įrodė savo socialinį atsakingumą ir rūpestį bendruomene: klubo prezidentas Evaldas Rumbutis kartu su klubo nariu Kęstučiu Trakšeliu aplankė dvi rajono ugdymo įstaigas ir įteikė prasmingų dovanų. Rotariečiai Kurmaičių pradinės mokyklos ir Marijos Tiškevičiūtės mokyklos bendruomenėms atvežė ir padovanojo po 21 sportinį kamuolį. „Šie kamuoliai skirti ne tik aktyviam judėjimui per kūno kultūros pamokas, bet ir kasdieniam mokinių fiziniam aktyvumui skatinti. Jie ypač tinkami laikysenai gerinti, stuburo stiprinimo pratimams, įvairioms terapinėms veikloms“, – teigė Rotary klubo narys Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius dr. K. Trakšelys. Dovanos sulaukė didelio mokinių džiaugsmo, ypač pradžiugino mažuosius, kuriems tokios priemonės yra ne tik žaidimo, bet ir mokymosi, sveikatinimo dalis. Mokytojai ir mokyklų vadovai akcentavo, kad sportiniai kamuoliai yra itin vertingi, ypač – dirbant su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais ir mokiniais, susiduriančiais su įvairiomis fizinėmis negaliomis. Jie padeda lavinti koordinaciją, stiprinti raumenis, gerina pusiausvyrą ir bendrą savijautą. Be fizinės naudos, tokios iniciatyvos turi ir didelę emocinę, socialinę reikšmę. Vaikai jaučiasi pastebėti, vertinami ir svarbūs bendruomenės nariai. Mokyklos stiprina ryšius su socialiniais partneriais, o bendruomenėje auga pasitikėjimas ir bendradarbiavimas. „Mokyklų direktorių, su kuriais pabendravome, teigimu, ši iniciatyva – tai ne tik materialinė parama, bet ir nuoširdus dėmesys vaikų gerovei“, – kalbėjo K. Trakšelys ir E. Rumbutis, kurių pastebėjimu, kad net ir nedidelės, tačiau tikslingos dovanos turi didelę reikšmę vaikų kasdienybėje, sveikatai ir ugdymo procesui.
„P. n.“ informacija
Kai kaltindamas kitus bandai pridengti savo interesus
Dar nespėję pamiršti politinėmis rajono Tarybos nario Giedriaus Petreikio intrigomis apipinto Savivaldybės kontrolierės pasitraukimo iš eitų pareigų, jau stebime naują jo spektaklį. Šį kartą savo taikiniu jis pasirinko Kretingos rajono savivaldybės Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėją. Tai sutapimas ar labiau akivaizdus faktas, kad politiko taikinys yra kontrolės institucijos? Nori nenori peršasi nuomonė, kad G. Petreikis savo veiksmais galimai siekia destabilizuoti padėtį rajone, kuriam laikui panaikindamas vidinę ir išorinę kontrolę. O jeigu tai tiesa, tai kokie motyvai? Užsitraukė nemalonę, nes neklauso... Kretingos rajono savivaldybės Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja G. Petreikio nemalonės susilaukė dar pernai vasarą, kai šis kreipėsi į Administracijos direktorę, prašydamas pradėti tarnybinį patikrinimą. Tai buvo galima suprasti kaip kerštą vedėjai, kuri informavo merą apie neteisėtą G. Petreikio vadovaujamo Kontrolės komiteto sprendimą nesusijusiems subjektams teikti vidaus audito ataskaitą. Šiemet politikas užsimojo išmesti Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėją iš valstybės tarnybos, bandydamas įrodyti, kad ji esą neatlieka viešojo administravimo funkcijų. Politikas ignoruoja teisininkų perspėjimą, kad teisės aktai, priimti įgyvendinant Valstybės tarnybos reformą, gali būti taikomi tik steigiant naujas pareigybes ir peržiūrint šiuo metu neužimtas (laisvas) pareigybes, ir negali būti taikomi atgaline data. Jis taip pat nepaiso ir Viešojo valdymo agentūros pastebėjimo jam adresuotame atsakyme, kad jau liepą gali būti pritarta naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektui. Jame, pagal naują teisinį reglamentavimą, dalis pareigybių, tikėtina, galės būti vertinamos kaip atitinkančios valstybės tarnautojo statusą. Vadinasi, valdininkės atleidimas galimai būtų neteisėtas ir beprasmis. Nebent G. Petreikio tikslas yra visai kitas.
|
|
