|
|
|
(2011) 2025-12-12Kretingos ugniagesiai: „Kad šventės nevirstų tragedija“
Artėjant šventėms dauguma namų prisipildo jaukios šviesos, eglių, pušų kvapų ir elektrinių girliandų žybsėjimo. Tačiau Kretingos ugniagesiai gelbėtojai atkreipė dėmesį, kad būtent šiuo laikotarpiu išauga gaisrų rizika, kuri dažnai kyla iš, regis, visai nekaltų įpročių: be priežiūros paliktų žvakių, netvarkingų elektrinių girliandų ar neatsakingai naudojamų fejerverkų. Ugnis įsiplieskia per sekundę Didžiausią riziką kelia be priežiūros paliktos žvakės, kurias gyventojai naudoja ant advento vainikų, taip pat – norėdami sukurti jaukią namų aplinką. Dar vienas naujų pomėgių – židiniai. „Bet koks ugnies šaltinis negali likti be priežiūros. Jeigu nesate toje patalpoje, židinys ar žvakė turi būti užgesinta“, – akcentavo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnioji specialistė Eglė Normantaitė. Ugniagesiai gelbėtojai savo darbe dažnai mato, kaip greitai ugnis pasiglemžia žmonių turtą, kartais net gyvybę. „Kaip greitai plinta ugnis? Žaibiškai. Esu matęs, kaip nuo degančio konteinerio vos per kelias minutes užsiliepsnojo ir namas. Pasekmės gaisruose itin žiaurios: ugnis pasiglemžia viską, kas tik pasitaiko jos kelyje, kartais net ir žmonių gyvybes“, – tikino 13-a metų ugniagesiu dirbantis budinčios pamainos skyrininkas Andrius Jocas. Jį papildė ir E. Normantaitė: „Žmonės sako, aš esu netoliese, kitame kambaryje, arba trumpam išvažiuosiu į parduotuvę, gi nieko nenutiks. Grįžę randa dūmuose skendinčius namus. Ugnis įsiplieskia per sekundę. Kaip greitai ji plis, priklauso nuo kelių veiksnių, pavyzdžiui, langai atidaryti ar uždaryti.“ Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnioji specialistė pasidalino ir asmenine istorija, kuomet jos vieną draugę iškvietė į mokyklą pasiimti vaiko, o tuo metu namuose moteris buvo uždegusi žvakę: „Ji išvažiavo tik kelioms minutėms, tačiau grįžusi rado dūmuose paskendusią svetainę. Pasirodo, nuo žvakės užsidegė šalia buvę daiktai, išdegė nemaža dalis svetainės.“ Žvakės, anot ugniagesių, gali nuvirsti, ypač – aukštos ir plonos. Taip pat žvakei nudegus liepsna gali pasiekti šalia esančius degius daiktus – popieriaus lapą, sausą šaką, įkaitinti medinį stalo paviršių. „Geriausia, kad žvakės būtų įtvirtintos ant nedegaus paviršiaus, pavyzdžiui, metalinio, taip pat aplinkui nebūtų jokių degių medžiagų. Svarbiausia – nepalikti ugnies šaltinio – žvakės, židinio, be priežiūros. Visada sakau: jeigu išeini į kitą kambarį, užgesink liepsną. Jeigu norisi kurti tankesnes dekoracijas, joms naudokite elektrines žvakes“, – akcentavo E. Normantaitė.
Ar graži Kretingos Kalėdų eglė?
Saugaus eismo sprendimų sulaukė ir miesto gatvės, ir kelias per kaimą
Paskutiniame šių metų posėdyje Savivaldybės Eismo saugumo komisija buvo dosni tiek draudžiamųjų kelio ženklų, tiek greičio ribojimo kalnelių. Vieni parašus surinko, kiti turės surinkti Komisijos pirmininkas meras Antanas Kalnius teigė, kad greičio ribojimo kalnelius reikėtų įrengti kelyje Kretinga–Kūlupėnai, nes nesaugu nuo Kūlupėnų einantiems žmonėms, yra buvę ir avarijų. Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjos Sigutės Jazbutienės žiniomis, kūlupėniškiai patys jau yra surinkę parašus – pritaria ar nepritaria – ir perdavę Kretingos seniūnijai, kad išsiųstų bendrovei „Via Lietuva“, kuriai kelias priklauso. Seniūnė Lina Rimkuvienė „Pajūrio naujienoms“ teigė išsiuntusi, bet atsakymo dar kol kas nėra. Įrengti kalnelius meras siūlė ir maždaug ties žydų žudynių vietą žyminčia rodykle senuoju keliu važiuojant į Palangą pro Pryšmančius. „Ten yra daug privačių sklypų, formuojasi gyvenamųjų namų kvartalas, vaikai eina į mokyklas, o mašinos važiuoja dideliu greičiu. Gaunu iš gyventojų tokių žinučių“, – sakė A. Kalnius. Bet ir čia reikės gyventojų sutikimo. Kretingos miesto seniūnija įpareigota inicijuoti apklausą, o prie klausimo bus grįžta kitą Eismo saugumo posėdį. Maironio gatvės problemą spręs skubiai Kretingos mieste iš Pramonės gatvės sukant į Tiekėjų trūksta ženklo „Duoti kelią“. Tai patvirtino ir rajono Policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas – esą gatvė graži, išasfaltuota, nevietinis žmogus gali manyti, kad sankryža lygiareikšmė, kurioje susikertantys keliai neturi pirmumo ženklų. „Reikėtų pastatyti ženklą „Susikirtimas su pagrindiniu keliu“ – didelių išteklių tai nepareikalautų, o problema būtų išspręsta“, – sakė jis. Komisija tam pritarė, taip pat nusprendė ir Tiekėjų gatvėje pastatyti ženklą, kad čia yra pagrindinis kelias. A. Budginas nuomonę išsakė ir apie eismo organizavimą Kretingos miesto Maironio gatvėje. Anksčiau čia buvo uždraustas motorinių transporto priemonių ir motociklų eismas, o nuėmus šiuos ženklus ir pastačius dviračių gatvę žyminčius, žmonės supranta, kad automobilių eismas neribojamas, ir važiuoja. „Esam gavę skundų, ir pats esu matęs: takas labai siauras, prasilenkiant mašinoms, pėstieji priversti trauktis į žolyną, iki nelaimės daug netrūksta“, – sakė komisaras. Jis siūlė Maironio g. ruože nuo Pušyno g. iki Miško g. atstatyti ženklus Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“. A. Kalnius posėdyje dalyvavusios seniūnės pavaduotoją Almą Patamsienę ragino tai padaryti kuo skubiau. „Suprantu, kad ženklus reikės užsakyti, bet, kol jie bus gauti, komunalininkai tegul sudeda laikinus“, – sakė meras.
Kaip kasmet, taip ir šiemet per adventą Kretingos ligoninės Vaikų skyrius sulaukė talkininkų iš Kretingos dienos veiklos centro, kurie išpuošė skyriaus erdves, ir šios nušvito Kalėdų laukimo džiaugsmu – palatų langai ir durys buvo išpuošti savanorių sukurtais baltais karpiniais. Savanorius iš Dienos veiklos centro – Resul Guzelsoy iš Turkijos, užimtumo specialistę Astą Vaitelavičienė, individualios priežiūros specialistę Rasą Karazinienę ir dvi jos globojamas centro lankytojas Jurgitą Pociūtę ir Vitaliją Šalnytę – pasitikusi Vaikų skyriaus vedėja Laima Valantiejienė pasidžiaugė ilgamete bendryste su šia įstaiga. „Mums nereikia nė prašyti: jau daugiau kaip dešimtmetį šio centro darbuotojai kartu su lankytojais savanoriškai prieš Kalėdas vis prisimena mus. Atsiveža jau paruoštus karpinius, priemones, o ir čia pat karpo, į kūrybos procesą įtraukdami ir sveikesnius vaikus. Šio bendro kūrybinio darbo rezultatas – nuotaikingais karpiniais išpuoštos mūsų skyriaus erdvės“, – kalbėjo L. Valantiejienė. Dienos veiklos centro vadovė Birutė Viskontienė sakė, kad centro žmonėms – darbuotojams, lankytojams ir centrą atvykusiems savanoriams iš kitų šalių – norisi dalintis gerumu, ypač su silpnesniais, labiau pažeidžiamais žmonėmis. O tokie ir yra vaikai, kuriuos prieš Kalėdas į patalą paguldo ligos. „Populiarėja įvairios gerumo akcijos, o mes tokią sukuriame patys savo rankomis ir širdimis. Jau persiritus rudeniui, dailės užsiėmimus lankantys mūsų centro žmonės su negalia, vadovaujami Astos Vaitelavičienės, ir talkinant Rasai Karazinienei imasi ruošti karpinius, skirtus būtent į ligoninę patekusių vaikų džiaugsmui“, – kalbėjo B. Viskontienė. Vaikų skyriaus vestibiulyje darbuotojos taip pat tradiciškai jau papuošė eglę, kad Kalėdų laukimu gyvenantys ar šventes ligoninėje sutiksiantys vaikai nors trumpam pamirštų savo ligas ir negandas.
„P. n.“ informacija
Palangoje – žiemos mados paroda
Šiandien, gruodžio 12 d., 17 val. dar galima suspėti ir dalyvauti Palangos kurorto muziejuje atidaromoje žiemos mados parodoje „Šalčio įkvėpta mada“, kuri surengta iš scenografo, interjero dizainerio, mados istoriko, meno kritiko, kolekcininko Aleksandro Vasiljevo fondo kolekcijos, saugomos Lietuvoje. Kaip teigė šia žinia pasidalinusi Palangos kurorto muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkė Kamilė Perkumienė, parodos, kuri veiks iki kitų metų balandžio 18 d., lankytojai galės iš arčiau pažvelgti į daugiau kaip du šimtmečius aprėpiančią žiemos stiliaus istoriją. Parodoje bus eksponuojama daugiau kaip 40 autentiškų moteriškų, vyriškų ir vaikiškų kostiumų, apie 150 išskirtinių aksesuarų, sukurtų Europoje ir Šiaurės Amerikoje nuo XVIII a. iki šių dienų. Svarbiausia, kad į iškilmingą atidarymą atvyks ir kolekciją pristatys pats A. Vasiljevas. Žiemos stiliaus tema pasirinkta neatsitiktinai. Klimatas visada turėjo didelės įtakos madai, o Lietuvoje net didžiąją metų dalį dėvimi šilti drabužiai ir šaltojo periodo mada visada buvo ne tik estetinė, bet ir praktinė būtinybė. Parodos eksponatai iliustruoja, kaip žmonės stengėsi apsisaugoti nuo šalčio ir išlaikyti stilių, orumą, prabangą. Lankytojai išvys įvairių laikotarpių ir stilių aprangos pavyzdžių – nuo kašmyro šalikų ir elegantiškų aukštosios mados paltų, nuo XIX a. suknelių iki XX a. mini sijonų, nuo praktiškų funkcinių drabužių iki ekstravagantiškų, išskirtinių kūrinių. Kolekcijoje gausu garsių mados namų ir dizainerių kurtų darbų. Tarp jų – Paul Poiret, Gilbert Adrien, Pierre Cardin, Cristóbal Balenciaga, Hubert de Givenchy, André Courr?ges ir kiti kūrėjai, formavę modernius žiemos siluetus ir įamžinę juos viršutinių drabužių madoje.
Nauja dainų knyga
Kūrybine naujiena pasidalino kretingiškis kompozitorius Aloyzas Žilys – bendradarbiaudamas su Joniškyje gerai žinoma muzikos pedagoge Gražina Pampariene, jis išleido vaikiškų dainų knygelę „Vaikučiai dainuoja gimtajai šalelei“. Visi joje publikuoti kūriniai sukurti pagal G. Pamparienės eiles vaikams. Su literate G. Pampariene kompozitorius susisiekė dar 2022-ųjų vasarą ir paprašė leidimo kurti pagal jos eiles. Užsimezgusi kūrybinė draugystė davė brandų vaisių – bendraautorių knygelę muzikiniam vaikų ugdymui. Gyvai su G. Pampariene kompozitorius A. Žilys susitiko, kai Joniškyje įvyko Joniškio kultūros centro sumanytas renginių ciklas „Joniškio šventovių paveldas: ryšiai, įtakos, keliai“, skirtas Europos paveldo dienoms ir suteikęs galimybę susipažinti su Joniškio sakralinio paveldu, istorija, kultūrine reikšme. Renginių ciklą pradėjo būtent A. Žilio vadovaujamas Kretingos rajono kultūros centro vokalinis ansamblis „Svaja“, sakralines vadovo sukurtas giesmes giedojęs Joniškio bažnyčioje per pamaldas ir surengęs koncertą. Dainos vaikams, suskambėjusios pagal G. Pamparienės eiles, sugulė į jau 27-ąją kompozitoriaus chorvedžio pedagogo kūrybos leidinį. Iš viso, kaip „Pajūrio naujienoms“ yra sakęs A. Žilys, jis yra sukūręs per 3 tūkst. muzikos kūrinių vaikams ir suaugusiesiems, solistams ir chorams, vokaliniams ansambliams, sukurta Mišių, kitų sakralinių kūrinių, dalis kurių skamba ir žemaičių tarme.
„P. n.“ informacija
Nuo tarptautinių konkursų ir „Eurovizijos“ – iki „Gyvojo vynmedžio“
Nuo mažumės muzikuojantis ir dainuojantis, akordeonisto kelią iki tarptautinių konkursų praėjęs, „Eurovizijos“ finale dalyvavęs 43-jų Vainius Valauskis prieš metus su šeima įsikūrė Kretingoje ir savo muzikavimu išsyk praturtino populiarią katalikiškojo roko grupę „Gyvasis vynmedis“. Joje grodamas akustine gitara ir dainuodamas, šią veiklą atlikėjas vadina šiuolaikiniu apaštalavimu. Apdovanojo Prezidentas Valdas Adamkus „Jeigu pasako: buvau Mišiose, kaip gerai skambėjo – muzika lietė širdį, kitąkart pasikviesiu tėvus, draugus, vadinasi, grojame ne sau. Jei žmones patraukia mūsų muzika ir giesmės, tai ir yra šiuolaikinis apaštalavimas. Mano siekis – pakviesti ateiti, o kunigo – įtraukti žmogų į krikščionišką gyvenimą“, – kalbėjo V. Valauskis, atviraudamas, kad Dievo jam reikėjo visuomet, nuo mažumės. Savo muzikavimą iš pradžių Plungės Mykolo Oginskio meno mokykloje, vėliau Stasio Šimkaus konservatorijoje, roko grupėse jis gebėdavo suderinti su tarnyste bažnyčioje. Kilęs iš Plungės septynerius metus Vainius mokėsi groti akordeonu gimtojo miesto meno mokykloje. Jo mokytojas buvo Povilas Budginas, kuris, pastebėjęs vaikino gabumus, ruošė jį konkursams groti duetu su kitu bendramoksliu – Rimvydu Petkumi. Jųdviejų duetas, 1999-aisiais laimėjęs Klaipėdos regiono akordeonistų konkurse, pateko į respublikinį, kur taip pat pelnė pergalę, o iš šio – į tarptautinį konkursą Estijoje, Tartu mieste. Ten jaunuosius talentus taip pat lydėjo sėkmė – jie laimėjo didįjį prizą. „Už visų metų pasiekimus buvome pakviesti į Prezidentūrą, kur Prezidentas Valdas Adamkus mums įteikė padėkos raštus. Tai įsiminė visam gyvenimui“, – tvirtino muzikantas.
Sukūręs 772 šypsenas Kretingai fiksuos žmonių gyvenimus
Mūsų rajone prieš kelerius metus įsikūręs Aukštaitijos krašto fotomenininkas Karolis Bakūnas nustebino praėjusiai Kretingos miesto šventei sukūręs kretingiškių portretų ciklą „772 šypsenos Kretingai“, o kitiems metams sumanė naują projektą, kurio esmė – atspindėti dvi kontrastingas tos pačios asmenybės puses – profesijas, pomėgius, tarsi du vieno žmogaus gyvenimus. Anot K. Bakūno, mūsų aplinkoje yra itin įdomių žmonių, kurių kasdienybėje telpa du visiškai skirtingi dalykai – profesijos arba įdomūs pomėgiai, atrodytų, nesuderinami vienas su kitu, bet žmogus dėl to jaučiasi laimingas. „Mano projektų siekis – atspindėti pozityvą, gyvenimo džiaugsmą, kuriuo žmonės gali pasidalinti su kitais“, – akcentavo meninių sumanymų autorius. Šiuo projektu, dar neturinčiu tikslaus pavadinimo, fotomenininkas užsibrėžė tikslą – surasti iki 10 personažų, kurie sutiktų, kad meninės nuotraukos atspindėtų dvi jų asmenybių puses: vienoje nuotraukoje – profesinė, o kitoje – kontrastinga veikla. Greta būtų pateiktas šiuos pasirinkimus atspindintis tekstas. Siekdamas, kad ir projekto dalyviams, ir būsimos parodos lankytojams ciklas būtų įdomus, nuotraukas K. Bakūnas darys juostiniu 50 metų senumo fotoaparatu. „Fotografuoti analoginiu būdu šiandieną nėra pigu, vien juostelė kainuoja 15 Eur, jos išryškinimas – dar 30 Eur, o padaryti galima vos 12 kadrų. Todėl nesieksiu žmonių gausos, man svarbiausia atspindėti kuo įdomesnes žmogus gyvenimo puses. Vieną personažą jau turiu: tai – kariuomenėje tarnaujanti mergina, kurios gyvenimo aistra – dalyvauti ekstremaliuose raliuose. Pažįstu ir kitų kontrastingai savo gyvenimus nuspalvinusių žmonių, tarkim: skulptorių, kuris yra aukščiausios klasės kulinaras, seniūną, kuris daro tatuiruotes, ant motociklo skriejantį kunigą. Tačiau nėra paprasta prišnekinti tuos žmones tapti fotosesijos dalyviais“, – atvirai kalbėjo fotografas.
Visą gruodį Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos II aukšto parodų erdvė kviečia pasinerti į fantazijos pripildytą augalų visatą. Čia eksponuojama menininkės Auksės Drazdienės kūrybos darbų paroda „Gėlių rojus“, kurioje dailininkė atskleidė unikalią mišrios grafikos ir akvarelės technika sukurtą floros pasaulio viziją. Pristatydama gausiai susirinkusiems originalaus A. Drazdienės kūrybos stiliaus gerbėjams jos parodą bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Birutė Naujokaitienė akcentavo, kad menininkės kūriniuose gamta tampa ne objektu, o gyvu impulsu. „Augalų formos, tekstūros ir ritmai perleidžiami per vidinį autorės pasaulį, transformuojant tikrovę į fantazijos kupinus floros mikrokosmosus. Šie augalai ne mėgina atkartoti realybę – priešingai, jie kuria savarankišką pasaulį, kuriame dera subtilumas, mistika ir monumentalumas. Juvelyriška linija, sluoksnių gausa ir organiški raizginiai primena gyvybės sistemas, jungiančias tai, kas trapu, ir tai, kas stipru. Tai tylus kvietimas sustoti, nurimti ir pasinerti į magiškai realistinį floros pasaulį, kuriame harmonija gimsta iš organiško chaoso“, – sakė B. Naujokaitienė, pridūrusi, kad parodos motyvai atsispindi ne tik paveiksluose: stenduose eksponuojami autorės kurti tekstilės gaminiai, papuošti originaliais piešiniais – rankinės, kosmetinės, kuprinės. Paklausta, ar drobėse pražydusios gėlės turi savo prototipus gyvojoje gamtoje, A Drazdienė sakė, kad visi žiedai pražydo jos vaizduotėje, jos fantazijose. Nors motyvų pasisemiama ir iš gamtos: vienam darbų pradžią davė rožės žiedas. Ir pripažino, kad dabartinis kūrybos etapas prasidėjo iš esmės neseniai, kai ji rado unikalią akvarelinės grafikos techniką, vienijančią akvarelės skaidrumą ir grafikos preciziškumą. Akvarelė suteikia lengvumo, nenuspėjamus perėjimus, grafika įneša aiškumo, linijinę struktūrą. O visa tai leido pražysti „Gėlių rojui“. --- Auksė Drazdienė gimė Klaipėdoje, baigė Adomo Brako dailės mokyklą, vėliau – Kauno Justino Vienožinskio menų fakultetą, meninės odos specialybę. 2020 metais autorė atrado savitą mišrią grafikos ir akvarelės techniką. Nuo 2022 metų jos personalinės parodos keliauja per Lietuvos miestus ir kultūros erdves, o nuo 2025-ųjų menininkė priklauso Lietuvos tautodailininkų sąjungai.
„P. n.“ informacija
Papuošaluose – subtili medžio ir gintaro geometrija
Ligi tobulumo nušlifuoti juodo ąžuolo trikampiai, stačiakampiai, kubai ir į juos įkomponuoti įvairių atspalvių ir formų gintaro gabalėliai, sutvirtinti sidabru, – toks yra iš Kūlupėnų kilusios tautodailininkės, pagal specialybę – architektės, 30-metės Salomėjos Lubytės kuriamų papuošalų stilius, kurį ji įtvirtino autentišku stiliaus ženklu „SL dabi“. Medis – iš kartos į kartą S. Lubytė, nuo 2023-ųjų tapusi Lietuvos tautodailininkų sąjungos nare ir tais pačiais metais įgijusi Prabavimo rūmų licenciją ir asmeninį atsakomybės ženklą, kad galėtų dirbti su tauriaisiais metalais, paaiškino ir savojo prekės ženklo prasmę: SL reiškia kūrėjos vardą ir pavardę, o „dabi“ – lietuviško žodžio „dabintis“ (puoštis) santrumpą. O jos, kaip architektės, profesinis požiūris ir sprendimai natūraliai atkeliavo ir į laisvalaikiu jos kuriamų papuošalų pasaulį, diktuodami itin tikslias jų formas. Kodėl menininkė pasirinko juodą ąžuolą ir jame apgyvendino gintaro gabalėlius? Į tai Salomėja atsakė: „Medis, kaip kūrybos medžiaga, mūsų šeimoje eina iš kartos į kartą: abu mano seneliai – arklininkas Antanas Piluckis ir račius Stanislovas Lubys meistraudavo, darė baldus, šaukštus, verpimo ratelius. O tėtis Antanas Lubys yra tautodailininkas medžio drožėjas ir liaudies paveldo restauratorius. Jis nuo vaikystės mane su broliu Donatu, kuris taip pat yra baldžius, mokė valdyti kaltus. Namie rasdavau įdomių ąžuolo atplaišą, išskirtinių šakelių, – pradėjau jas rinkti, dėlioti, šlifuoti, suteikdama joms geometrines formas“.
Betliejaus taikos ugnis jau pasiekė Kretingą
Tradiciškai Jėzaus gimimo vietoje Betliejuje prieš Kalėdas uždegta taikos ugnis keliauja po pasaulį: įvairiais būdais – pėsčiomis ir traukiniais – ji atgabenama į Austriją, o iš ten pasklinda po valstybes ir bendruomenes, pasiekdama žmonių širdis. Šiemet dėl neramumų Šventojoje Žemėje ši ugnis atgabenta iš Vienos Austrijoje visus metus degančios liepsnos. Antradienį, gruodžio 9-ąją, taikos ugnis pasiekė Lietuvą, ir traukiniu iš Vilniaus į Kretingą ją atgabeno skautai. Kretingoje ją perėmė šios organizacijos atstovai iš Salantų gimnazijos ir eruroskautai. Nuo pat ryto Kretingos geležinkelio stotyje traukinio Vilnius–Klaipėda lūkuriavo gausus būrys salantiškių skautų – nuo trečiaklasių vilkiukų iki vyresniųjų vienuoliktokų. Vyresniųjų skautų atstovė Ieva Narvilaitė, neslėpdama jaudulio, kalbėjo: „Labai įdomu pasitikti atvežtą ugnį, žinant, kad ji atkeliavo iš pačios Jeruzalės, nors ir ne šiemet, ir kiek žmonių rankų ji sušildė. Bus smagu vaikščioti po miestelį: susitikti su žmonėmis, skleisti šią ugnį, linkint taikos, šviesos ir ramybės. Man tai – ir savotiška galimybė dalintis gerumu. Gerumo ir taikos ugnis pasieks mūsų namus.“ Skautus atlydėjusi Salantų gimnazijos pedagogė Kristina Sungailaitė-Mockuvienė tvirtino, kad tarp būrio skautų yra tokių, kurie dalyvauja Betliejaus taikos ugnies akcijoje jau dešimtmetį, pradėję nuo vilkiukų. „Pirmiausia ugnį nunešime į Kretingos rajono savivaldybę, po to vyksime į Salantų gimnaziją, skleisime seniūnijoje, ligoninėje, organizacijose. Ši ugnis – tai taikos ir ramybės, kurių mums šiuo laiku ypač reikia, siekis ir priminimas, kad net mažiausia šviesa gali įveikti tamsą“, – akcentavo K. Sungailaitė-Mockuvienė, Salantų gimnazijoje su skautais dirbanti išvien su pedagoge Aušra Kundrotiene.
Kretinga keičiasi per bendruomenes: naujos erdvės, kurias žmonės kuria kartu su „Ignitis renewables“
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ tęsia partnerystę su šalia vėjo elektrinių parkų gyvenančiomis bendruomenėmis ir šiemet Kretingos rajonui skyrė daugiau kaip 120 tūkst. eurų. Parama paskirstyta septyniems projektams Vydmantuose, Girkaliuose, Kretingoje ir Kretingalėje – nuo pėsčiųjų tako aplink karjerą ir šiltesnių bendruomenės erdvių iki modernių mokyklų ir naujų edukacijų bibliotekose. Iš viso bendruomenių iniciatyvoms Lietuvoje šiemet skirta 564 tūkst. eurų. „Krašto bendruomenės labai tiksliai jaučia, ko reikia gyventojams – nuo šviesesnių mokyklos koridorių iki vietų, kur žmonės gali susitikti, pailsėti ar sustiprinti ryšį su gamta. Mums svarbiausia, kad idėjos ateina iš pačių žmonių, o programa suteikia galimybę jas įgyvendinti. Taip žingsnis po žingsnio kuriame šviesią kaimynystę, kurioje atsinaujinanti energetika dera su gyva, augančia bendruomene“, – sakė „Ignitis renewables“ bendruomenių koordinatorė Emilija Musteikytė. Daugiau erdvių susitikimams Šalia vieno pirmųjų „Ignitis renewables“ vėjo parkų įsikūrusi Vydmantų kaimo bendruomenė tęsia karjero maudynių zonos tvarkymą. Čia bus įrengtas apie 260 metrų ilgio žvyruotas pėsčiųjų takas rytinėje karjero dalyje, sujungsiantis jau esantį „Rūko taką“ į vientisą ratą aplink vandens telkinį. Numatyta įrengti dvi poilsio aikšteles su suolais ir šiukšliadėžėmis bei priėjimą prie vandens su medinėmis sūpynėmis – tai bus vieta romantiškai palydėti saulę ir saugiai leisti laiką gamtoje. Taip užbaigiamas nuo 2020 m. vystomas Vydmantų maudyklos projektas. Gretimuose Girkaliuose, Jono Lankučio viešosios bibliotekos skyriuje, bus įrengta stiklinė oranžerija ir terasa. Ji taps jaukia, visiems prieinama erdve susitikimams, skaitymui, kūrybinėms dirbtuvėms ir edukacijoms. Iki šiol bibliotekos vidinės patalpos, pritaikytos pagrindinei veiklai, buvo per mažos atskirai neformaliai susibūrimų ar kūrybinių veiklų zonai. Oranžerija leis dalį veiklų perkelti į lauką: šalia bus kuriamos vaistinių augalų lysvės, organizuojami užsiėmimai apie augalus ir jų panaudojimą. Tokia erdvė padės mažinti socialinę izoliaciją, stiprins bendruomeniškumą ir taps nauju susitikimo traukos tašku Girkaliuose. Kad bendruomenės gyvenimas čia vyktų ne tik vasarą, Girkalių bendruomenės centras įsirengs šildymo ir vėdinimo sistemą. Šiuo metu visos patalpos naudojamos tik šiltuoju metų laiku, o tokios veiklos, kaip mažamečių vaikų mankštos, paslaugos senjorams ar Šaulių sąjungos mokymai, galėtų vykti ištisus metus. Šilti, funkcionalūs bendruomenės namai padės mažinti socialinę atskirtį, skatins aktyvų gyvenimo būdą ir prasmingą laisvalaikį.
Gruodžio pradžioje Tokijuje Japonijoje įvykusios prestižinės „All Japan Robot Sumo Tournament“ varžybos buvo sėkmingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokytojui Vismantui Masiokui – jo sukurtas robotas pateko į pasaulio TOP 40, ir tai yra reikšmingas, tarptautiniu mastu vertinamas pasiekimas. „All Japan Robot Sumo Tournament“ varžybos – vienas svarbiausių robotikos renginių pasaulyje, pritraukiantis stipriausius inžinerinės kūrybos ir technologijų entuziastus iš įvairių šalių. Tarp 95 geriausių dalyvių iš viso pasaulio Lietuvai ir Kretingai su savo sukurtu robotu atstovavęs V. Masiokas varžėsi 3 kg „sumo auto“ kategorijoje, kurioje robotai autonomiškai kovoja specialioje aikštelėje, bandydami išstumti varžovą už jos ribų. Tai – itin aukšto techninio lygio disciplina, reikalaujanti gilių elektronikos, programavimo, mechanikos žinių ir kūrybinio mąstymo. Po įtemptų ir atkaklių kovų V. Masiokui pavyko patekti į pasaulio geriausiųjų keturiasdešimtuką.
V. Masiokas Jurgio Pabrėžos gimnazijoje moko elektronikos ir robotikos – dalykų, kurie mokiniams ne tik įdomūs, bet ir atveria duris į šiuolaikinių technologijų pasaulį. Mokytojas ugdymo procese geba derinti teorines žinias su realia praktika, sukaupta dalyvaujant tarptautiniuose konkursuose. Mokiniai turi galimybę mokytis iš gyvos patirties, susipažinti su įvairiais techniniais sprendimais ir suprasti, kaip idėjos virsta veikiančiais projektais. Tokia patirtis įkvepia, skatina kūrybiškumą ir domėjimąsi inžinerinėmis profesijomis. Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija mokytojui yra sudariusi geras darbo sąlygas ir šiuolaikišką mokymo bazę, gimnazijos bendruomenė palaiko savo kolegą, skatina tobulėti, o gimnazijos administracija suteikė galimybę atstovauti mokyklai ir Lietuvai tarptautiniame renginyje. Finansinę paramą mokytojui išvykti į Japoniją suteikė Kretingos rajono savivaldybė – ši parama prisidėjo prie to, kad mokytojo sukauptos žinios ir patirtis sugrįžtų atgal į mokyklą ir būtų perduotos gimnazistams. „Didžiuojamės šiuo pasiekimu, džiaugiamės mokytojo iniciatyva ir pasiryžimu nuolat tobulėti. Nuoširdžiai sveikiname Vismantą, garsinantį gimnazijos, Kretingos ir Lietuvos vardą tarptautinėje arenoje“, – mokytojo pasiekimais pasidžiaugė Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius dr. Kęstutis Trakšelys.
„P. n.“ informacija
Kretingos rajono M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje įvykusi politinė simuliacija „Pasimatuok politiko kostiumą“ subūrė 60 jaunuolių iš Jurgio Pabrėžos universitetinės, Salantų, Darbėnų ir Vydmantų gimnazijų, taip pat rajono Savivaldybės vadovus, kultūros, socialinių paslaugų, policijos ir kitų įstaigų atstovus. „Jaunimas domisi politika, tačiau nepažįsta politikų, nežino, kaip atrodo jų darbas, kaip priimami sprendimai ar sprendžiamos problemos, kaip tvirtinamas biudžetas, todėl sugalvojome politinę simuliaciją, kurioje jie galėjo išbandyti procesus, vykstančius Savivaldybėje“, – paaiškino Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė. Moksleiviai sužinojo apie Savivaldybės vaidmenį teikiant viešąsias paslaugas, sprendimų priėmimo procesą ir Jaunimo reikalų tarybos funkcijas. Antroje simuliacijos dalyje dalyviai įsijautė į mero, vicemero ar jaunuolio, iškeliančio problemą, vaidmenis ir bandė rasti visoms pusėms priimtinus sprendimus. Ši simuliacija – 2 mėnesius trukusių lyderių mokymų, kuriuose dalyvavo paminėtos rajono gimnazijos, baigiamasis etapas. „Po lyderių mokymų ir politinės simuliacijos pamatėme, kad tokių iniciatyvų reikia ir jaunuoliams tai – aktualu, jie išreiškė norą ir pamatyti valdžios darbą iš arti, pavyzdžiui, vieną dieną praleisti su meru. Todėl Jaunimo reikalų taryba svarsto tokio pobūdžio veiklas numatyti ir kitais metais“, – rezultatus apibendrino I. Biliūnaitė-Rušinskė. Politinė simuliacija yra projekto „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“ programos dalis.
„P. n.“ informacija
Numatoma kompensacija ir už lokių padarytą žalą
Lietuvos bitininkų sąjungos (LBS) Kretingos skyriaus pirmininkas Ričardas Petraitis informavo, kad LBS gavo atsakymą į raštą dėl meškų padarytos žalos bitynuose kompensavimo. Šią vasarą nuo meškų nukentėjo ne vienas šalies bitynas, kai juose apsilankę rudnosiai, siekdami paskanauti medaus, išvartė avilius, sulaužė rėmus, vienu žodžiu – padarė nepataisomos žalos. Žemės ūkio ministerija, atliepdama į bitininkų poreikius, informavo, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija yra inicijavusi Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams skaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359, pakeitimą, kuris šiuo metu yra derinamas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje. Paskelbtame metodikos projekte atsiranda galimybė gauti kompensaciją ir už rudųjų lokių bei lūšių daromą žalą ūkiniams gyvūnams, tarp jų ir bitynams. Siekiant gauti kompensaciją, įvykus žalos padarymo faktui, kai įtariama, kad žalą bitynui padarė rudasis lokys, ūkio subjektas turės pateikti prašymą seniūnijai pagal gyvenamąją vietą.
Savivaldybės sudaryta komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti ją įvertins artimiausią darbo dieną, einančią po gauto rašytinio pranešimo apie padarytą žalą gavimo dienos, surašys medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ūkiniams gyvūnams ir bitynams apžiūros aktą, duomenis apie įvykį pateiks į Biologinės įvairovės informacinę sistemą ir prireikus nustatys kitą konkretų žalos dydžio suskaičiavimo terminą, kai bus žinomi žalos dydžiui suskaičiuoti pagal metodiką būtini duomenys ir informuos apie tai žalą patyrusius asmenis. Ministerija informavo, kad metodikos projekte nėra numatytas reikalavimas apsaugoti bitynus tam tikromis priemonėmis, kad kompensacija būtų išmokėta. Jau yra neginčijama, kad Lietuvoje meškos pasirodo vis dažniau, ir šių atvejų daugėja. Pagal interaktyviojo meškų žemėlapio duomenis, šiais metais užfiksuoti 66 Lietuvoje pastebėtų meškų atvejai Anykščių, Ignalinos, Ukmergės, Širvintų, Švenčionių, Kaišiadorių, Marijampolės, Kupiškio, Kauno, Molėtų, Vilniaus, Prienų, Varėnos rajonuose. Praėjusiais metais pastebėtų meškų atvejų buvo triskart mažiau – 19, 2023-iaisiais – 4, 2022 m. – 2 ir 2021 m. – 1 atvejis. Meškos yra visaėdžiai gyvūnai, mintantys uogomis, šaknimis, smulkiais žinduoliais, paukščiais, dvėseliena ir medumi. Kadangi jų uoslė – labai stipri, jie maisto šaltinį užuodžia net už keliasdešimt kilometrų. Vadinasi, ir aviliai su bičių šeimomis nėra saugūs – jeigu meška norės, juos suras.
Puokštės – konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojams
Antradienio pavakarę buvo paskelbti ir apdovanoti rajone įvykusio konkurso „Metų ūkis‘2025“ nugalėtojai. Renginys vyko Žiemos sode, kavinėje „Pas grafą“. Geriausiai užauginti pavyko viltį Anksčiau ši ceremonija būdavo organizuojama prieš rajono Tarybos narių posėdį Savivaldybės salėje. „Paskui pastovėdavome koridoriuje prie eglės, kartu su laureatais nusifotografuodavome ir išsiskirstydavome. Šįkart po daug metų nusprendėme pasidaryti šventę sau – kartu pasėdėti, pasidžiaugti, pasilinkėti sėkmės, o politikų darbo netrukdyti“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas. Anot jo, 2025-ieji ūkininkams buvo sunkūs, galbūt net sunkiausi, kokius jie prisimena. Pasėlius nualino pavasarinės šalnos, smarkūs lietūs. Kviečių kad ir užaugo gausiai, bet jų kokybė prasta – daugiausia tiko tik pašarinių klasei. O kai taip, už toną supirkėjai siūlė po 150 eurų. Kadangi grūdai dar ir drėgni, ūkininkams buvo mokama nuo 100 iki 120 eurų. „Specialiai palyginau: pavyzdžiui, 2015-aisiais žirniai kainavo daugiau negu šiais metais“, – sakė R. Paulikas. Jam pritarė ir daug metų žemdirbių bendruomenėje besisukanti Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus tarybos narė ekologinio ūkio savininkė Nijolė Pielikienė – blogesnių metų negu šie tikrai nėra buvę. Esą anksčiau kad ir kokius mažus kiekius grūdų žemdirbiai prikuldavo, užtat kainos būdavusios neblogos. O vis dėlto – ką šiais metais ūkininkams pavyko užauginti geriausiai? „Viltį – kad šiais metais išgyvensim, o kitais atsigausim“, – nusišypsojo R. Paulikas.
Gudrumas ar kortos: kas atnešė grafui laimę Kretingoje
Kretingos dvaras, ne kaip architektūrinis pastatas, bet kaip ūkinis vienetas skaičiuoja jau pusę tūkstančio metų. Prieš 500 metų įkurtas administruoti pasienio žemes, dvaras per savo istoriją turėjo ne vieną šeimininką. Vieni menkai žinomi, kiti – palikę itin ryškų pėdsaką Kretingos istorijoje. Garsiausias dvaro valdytojas, be jokios abejonės, yra legendinis grafas Juozapas Tiškevičius II. Tad kaip ten buvo iš tiesų – grafas dvarą išlošė kortomis ar vis dėlto jį įgijo ne tokiu romantišku būdu? Senoje Kretingos muziejaus knygelėje „Kretingos dvaro savininkai“ istorikas Julius Kanarskas vardina įspūdingą dvaro šeimininkų sąrašą. Ne visi tame dvare gyveno, bet jį valdydami vis kažką naudingo nuveikdavo. Po Melno taikos, per kurią 1422 m. buvo nustatyta siena tarp LDK ir Vokiečių ordino, susiformavo Kretingos kaimas, o jame ir minimas Kretingos dvaras. Iš pradžių Žemaičių seniūnams Kęsgailoms priklausęs dvaras atliko pasienio teritorijos apsaugos funkciją, rinko mokesčius. Dvaras anuomet anaiptol nespinduliavo dabartine prabanga ir didikai vargu ar jame gyveno. Tačiau tai nesutrukdė XVI a. I p. Kretingos dvarui tapti karališku. Dvaras priklausė Žygimantui Senajam, kuris vedė garsiąją Boną Sforcą. Kretingos valdos vėliau priklausė jų sūnui Žygimantui Augustui, iš meilės vedusiam Barborą Radvilaitę. Ir, nors valdovai Kretingos dvare negyveno, jis buvo valstybinis, todėl drąsiai jį galima sakyti jį buvus karališku. Matyt, Žygimantas Augustas prie Kretingos dvaro prisirišęs nebuvo, nes jį perleido vienam savo didikų, kuris dvarą atidavė Žemaičių seniūnui Jonui Chodkevičiui. Po jo mirties Kretingos dvaras, anuomet buvęs medinis, atiteko žmonai Kristinai, o ši jį perleido savo sūnui Jonui Karoliui – Kretingos miesto įkūrėjui, bažnyčios ir vienuolyno fundatoriui. Pasak legendų, dvaro teritorijoje ir dabar tebeauga ąžuolai, regėję garsųjį karvedį.
|
|
