|
|
|
(2001) 2025-11-07Sprendimo projektas dėl „Norfos“ pabudino iš letargo
Šią savaitę viešojoje erdvėje kaip perkūnas iš giedro dangaus driokstelėjo Kretingos rajono savivaldybės tarybos Kultūros, sporto ir jaunimo komiteto pirmininko Mindaugo Černeckio parengtas sprendimo projektas, susijęs su įstrigusia planuojamo „Norfos“ prekybos centro statyba šalia Salantų miesto žiedinės sankryžos ties keliu Plungė–Skuodas. Kantrybės taurę perpildė apklausa Sprendimo projekte M. Černeckis prašo pritarti žemės sklypo Laivių g. 30 Salantuose detaliojo plano pakeitimui, siekiant statyti prekybos paskirties pastatą, kurio bendras plotas būtų iki 1 tūkst. 400 kv. m. Detaliojo plano keitimas turėtų būti rengiamas vadovaujantis Kretingos rajono savivaldybės ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano sprendiniais ir LR teisės aktų reikalavimais. Savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius turėtų užtikrinti viešo svarstymo su visuomene procedūras, įvertinti gautus pasiūlymus ir rajono Tarybai pateikti išvadas. „Salantuose gyvena mano giminių, o ir aš pats šiose apylinkėse esu praleidęs nemažai vasarų, todėl vietinių nuotaikas labai gerai žinau – jie nori, kad „Norfa“ būtų. Rajono Tarybos daugumoje apie šią situaciją taip pat ne sykį kalbėjom, aš vis laukiau oficialios gyventojų apklausos, bet socialiniame tinkle pamačiau ją neoficialią. Akivaizdu, kad „kamuoliai“ krinta į vienus vartus, todėl nebėra ko delsti“, – „Pajūrio naujienų“ paklaustas, kaip kilo mintis inicijuoti salantiškiams itin svarbų projektą, sakė M. Černeckis. Jo nuomone, kad žmonės atokioje nuo rajono centro vietovėje pageidauja šiuolaikiško prekybos centro, kur galėtų nusipirkti įvairių prekių, – natūralu, nes nereikės važiuoti dešimtis kilometrų į kaimyninius miestus. „Suprantu, kad kai kas nerimauja dėl konkurencijos Salantų mažiesiems verslams. Bet juk „Norfa“ planuojama miesto pakraštyje, todėl tik atsiras daugiau galimybių žmonėms kur ką pirkti pasirinkti. Konkurencija visada į gera – verslininkus skatins siūlyti geresnes prekes, paslaugas ir kainas“, – įsitikinęs politikas. Jis vylėsi, kad jo parengtam sprendimo projektui bus pritarta dar šį mėnesį įvyksiančiame rajono Tarybos posėdyje.
Kam pinigų išleidžiate daugiausiai?
Aplinkos ministerijai patvirtinus Savivaldybės paraišką ir skyrus 1,5 mln. eurų, bus rekonstruojama 1,6 km pylimų, esančių Žalgirio seniūnijos sodininkų bendrijoje „Rasa“. Rekonstrukcijai reikalingų lėšų bus skiriama ir iš Savivaldybės biudžeto. Darbus planuojama pradėti kitąmet. „Planuojame rekonstruoti ir Kartenoje esančius pylimus. Šiems darbams atlikti taip pat tikimės pritraukti lėšų iš Aplinkos ministerijos“, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. Taip pat ieškoma būdų spręsti kitą rajono problemą dėl prastos melioracijos sistemos būklės. „Apie tai kalbėjome su praėjusią savaitę Kretingoje viešėjusiu žemės ūkio ministru. Jei norime rimtų pokyčių, rajone esančias daug kur pažeistas ir neveikiančias melioracijos sistemas būtina tvarkyti kompleksiškai, – kalbėjo A. Kalnius. – Tačiau tam reikia kur kas didesnio finansavimo iš valstybės biudžeto arba Europos Sąjungos fondų, negu šiuo metu Savivaldybei yra skiriamas.“ Sprendžiama ir prasčiausios būklės lietaus nuotekų tinklų Kretingoje problema. Šiuo metu rengiami Geležinkelio g., Pasieniečių g. ir kitų mažesnių miesto gatvių lietaus nuotekų tinklų rekonstrukcijos ar įrengimo projektai. Parengus projektus, bus skelbiami rangovų parinkimo konkursai.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Italas Federico: „Lietuvos ugdymo modelis – kitoks“
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje jau kelis mėnesius mokosi svečias iš Italijos – 16-metis Federico Caserta, atvykęs pagal tarptautinę AFS tarpkultūrinę mainų programą. Vaikinas gimė pietų Italijoje, Pontelatone miestelyje, netoli Neapolio. Keturiems mėnesiams jis pasirinko Lietuvą, nors, kaip pats tikino, tai nebuvęs pirmas pasirinkimas. Kitoks mokymo modelis „Pirmoje vietoje buvau nurodęs Suomiją, antroje – Čekiją, o Lietuva buvo trečia. Tačiau taip susiklostė, kad čia ir atvykau. Džiaugiuosi, nes net ir viena savaitė kitoje šalyje – jau gera proga pažinti naujas kultūras“, – šypsojosi italas. Federico pasakojo, kad Italijos mokyklos skiriasi nuo lietuviškų. Jo gimnazijoje moksleiviai visada būna vienoje klasėje, o mokytojai patys vaikšto iš kabineto į kabinetą. Pamokos vyksta beveik be pertraukų – nuo aštuntos ryto iki pirmos valandos. „Turime gal tik penkių minučių pertrauką. Pietų mokykloje nevalgome – namuose pietaujame apie antrą. Čia man buvo keista, kad pietūs – jau vienuoliktą ryto“, – vieną išskirtinumų įžvelgė Federico. Italijos mokytojai, pasak jo, – griežtesni: „Per pamokas tenka ne tik rašyti, bet ir žodžiu atsakinėti – tarsi dalyvautum apklausoje. Nesakau, kad Italijoje mokytojai nėra draugiški, bet jie su mokiniais palaiko atstumą, turi mokytojo statusą. Čia pedagogai draugiškesni, linkę bendrauti su mokiniais.“ Vis dėlto vaikinas pripažino, kad lietuviškas mokymosi modelis jam atrodo labiau praktiškas. „Italijoje mokomės daugiau teorijos, čia – daugiau praktikos. Pavyzdžiui, biologijos, chemijos ar fizikos laboratorijos Lietuvoje – puikiai įrengtos, o Italijoje jose dirba tik mokiniai iš mokslinės pakraipos mokyklų.“
Vilties kelyje – dvidešimt metų
Šiandien, lapkričio 7 dieną, 14 val. Šv. Pranciškaus onkologinių ligonių bendruomenė švenčia savo įsikūrimo ir veiklos 20-metį, – ta proga Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centre bus aukojamos padėkos šv. Mišios už ligonius, savanorius, brolius pranciškonus ir bendražygius, o po jų dalyviai bus kviečiami pabūti bendrystėje. Šiandieną Šv. Pranciškaus onkologijos centras išvien su Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia ir vienuolynu, kitais pastatais ir juos juosiančiais rožių, levandų sodais, sakurų giraite sudaro jaukų Vilties miestą, kur dvasinę atgaivą suranda ligoniai. Tačiau ligi atsirandant Vilties miestui, onkologinių ligonių bendruomenė nuėjo netrumpą kelią. Pradžia – Kretingoje Vilties miestas pradėjo augti prieš 12 metų, jo pradžia – ligi dabar Šv. Pranciškaus onkologijos centre veikianti „Vilties piligrimų“ bendruomenė. Šios bendruomenės iniciatorė ir įkūrėja kretingiškė Aldona Kerpytė yra gyvas vilties ir tikėjimo ligoniams įkvėpimo pavyzdys: pati net dukart įveikusi skirtingas onkologines ligas, nepristinga jėgų ir noro palaikyti ir įkvėpti kitus ligonius ir tuo pat metu kaip vadovė rūpintis centro ūkiniais reikalais. Burti bendruomenę A. Kerpytė ėmėsi būtent tuomet, kai pirmąkart prieš 25-erius metus pati išgirdo diagnozę – vėžys. Gydėsi, o po to norėjosi dalintis išgyvenimais ir patyrimu su kitais to paties likimo žmonėmis – dar ligoninėje su besigydančiomis moterimis nusprendė tęsti bendrystę. Tam reikėjo patalpų, ir ji įsikalbėjo su Kretingos vienuolyno broliais pranciškonais. Iš pradžių besiburianti bendruomenė glaudėsi pas seseris pranciškones viršum „Špitolės“, o nebesutelpant broliai pranciškonai priėmė vienuolyno patalpose. Broliai patys dalyvaudavo bendruomenės veikloje ir dvasiškai stiprino ligonius. Palaikomi brolių iš Italijos ir Lietuvos pranciškonų vadovybės, broliai ėmėsi iniciatyvos statyti atskirą onkocentrą. Tuo tikslu 2005 m. buvo įregistruota visuomeninė organizacija – viešoji įstaiga Šv. Pranciškaus onkologijos centras, nes teko rengti projektus, ieškoti lėšų ES fonduose ir pavienių geradarių pagalbos.
Miegas – būtina mūsų sveikatos dalis
Kokybiškas miegas mūsų smegenims – ne tik pasyvus poilsis, bet ir aktyvus biologinis procesas, per kurį smegenys atlieka „valymo“ funkciją. Miegas būtinas atminčiai, mokymuisi, emocijų pusiausvyrai ir nervų sistemos atsistatymui. Neurologė Eglė Grykšienė paaiškino, kad per gilųjį miegą stiprėja neuronų jungtys, o REM fazėje smegenys apdoroja emocinius išgyvenimus: kai miego trūksta, smegenys nepajėgia pašalinti metabolinių šalutinių produktų, todėl silpnėja dėmesys, atmintis ir emocinis stabilumas, o ilgainiui didėja neurologinių ligų rizika. „Miegas nėra prabanga – tai būtina mūsų sveikatos dalis“, – akcentavo gydytoja. Jaučiasi nepailsėję Pasak jos, kai miegame kokybiškai, smegenys „perdirba“ emocijas, atkuria dėmesio ir atminties mechanizmus, o imuninė sistema tuo metu „persikrauna“ ir sustiprėja. Po bemiegės nakties tampame irzlesni, sunkiau susikoncentruojame, greičiau sergame peršalimo ar virusinėmis ligomis. Miego trūkumas tiesiogiai mažina dėmesio išlaikymą, sulėtina reakcijas, silpnina gebėjimą priimti sprendimus. „Ilgainiui gali net padidinti depresijos, nerimo ar kraujagyslių ligų riziką“, – įvardino gydytoja. Paprasta nemiga dažniausiai pasireiškia keliomis bemiegėmis naktimis dėl streso, emocinių išgyvenimų ar įtampos – tokia būklė praeina, kai atslūgsta įtampa. „Rimtesnis sutrikimas įtariamas tuomet, kai nemiga tęsiasi ilgiau negu tris savaites ir žmogus nebegali užmigti ar išlaikyti miego net būdamas pavargęs“, – atkreipė dėmesį E. Grykšienė. Nekokybiškas miegas nebūtinai reiškia, kad žmogus miega per mažai. Gydytoja tikino, kad dažnai žmonės miega pakankamai valandų, bet ryte vis tiek jaučiasi pavargę. Pagrindiniai požymiai – rytinis nuovargis, dirglumas, sunkumas susikaupti ar atminties pablogėjimas. Kartais prastą poilsį išduoda ir fiziniai simptomai – knarkimas, galvos skausmai, išdžiuvusi burna ar širdies ritmo svyravimai.
Mokslininkai jau seniai kalba apie tai, kad menas gali būti naudingas mūsų sveikatai. Nors Lietuvoje dar nėra įprasta, kad gydytojai išrašytų receptus lankytis muziejuose ar meno galerijose, ši idėja vis dažniau aptariama. Vis dėlto verta prisiminti, kad rūpintis savo gerove pirmiausia turime mes patys – net ir be medikų raginimų. Mokslas įrodė, kad menas veikia kūną Jungtinės Karalystės nacionalinė labdaros organizacija „Art Fund“, remianti muziejus ir galerijas, kartu su „Psychiatry Research Trust“ inicijavo tyrimą „Fiziologinis originalaus meno kūrinių ir reprodukcijų žiūrėjimo poveikis: lyginamasis tyrimas (2025)“. Jį atliko vieno seniausių Jungtinės Karalystės universitetų – King’s College London – mokslininkai. Nors tyrimas dar nėra recenzuotas, jo rezultatai, paskelbti „Art Fund“ svetainėje, išties intriguoja. Tyrime dalyvavo 50 savanorių, kurie Londono Courtauld galerijoje žiūrėjo į Paul Gauguin, Édouard Manet, Henri de Toulouse-Lautrec ir Vincent van Gogh kūrinius. Kita grupė stebėjo šių paveikslų reprodukcijas kitur. Dalyvių širdies ritmas ir odos temperatūra buvo nuolat stebimi, o seilių mėginiai padėjo įvertinti streso lygį pagal hormono kortizolio ir citokinų (su stresu bei lėtinėmis ligomis susijusių baltymų) kiekį. Rezultatai nustebino: galerijoje buvusių žmonių kortizolio lygis sumažėjo vidutiniškai 22 proc., o širdies ritmas tapo dinamiškesnis – tai rodė teigiamą emocinį sujaudinimą. Menas kaip treniruotė kūnui ir sielai Tyrimas pirmą kartą realiu laiku parodė, kad menas turi tiesioginį, išmatuojamą teigiamą poveikį sveikatai. Vien žiūrint į paveikslus, žmogaus organizme įsijungia imuninė, endokrininė (hormonų) ir autonominė nervų sistemos. Dėl šio kompleksiško poveikio tyrėjai meną pavadino „kultūrine kūno treniruote“ – ji gali padėti apsisaugoti nuo įvairių ligų, pradedant širdies sutrikimais ir baigiant depresija.
Lapkričio 6-ąją didžiausias Vakarų Lietuvoje poilsio ir sveikatingumo kompleksas „Atostogų parkas“ iškilmingai paminėjo savo veiklos 10-ies metų jubiliejų. Šventė, subūrusi mokslo, medicinos ir regiono partnerius – proga apžvelgti ne tik verslo sėkmę, bet ir dešimtmečio misiją – puoselėti visuomenės sveikatą. Per renginį surengta Vakarų Lietuvos turizmo konferencija ir jau tradicija tapusios, sveiką gyvenseną skatinančios plaukimo varžybos „Plauk už miestą!“. Vizija – gamtos turtai žmogaus sveikatai Renginio metu „Atostogų parko“ direktorius Ričardas Jovaiša, kreipdamasis į svečius, akcentavo, kad komplekso idėja nuo pat pradžių buvo paremta sveikatinimu: „Prieš dešimt metų tai buvo tik svajonė plynlaukėje. Bet tai nebuvo svajonė apie pastatus, tai buvo svajonė apie sveikesnį žmogų. Esu be galo dėkingas komandai ir ypač mokslo partneriams, kurie patikėjo vizija, kad unikalūs gamtos turtai, tokie, kaip geoterminis vanduo ir gintaras, gali ir turi tarnauti žmonių gerovei.“ Įvertinimas – tarptautinis „Žaliasis raktas“ Vienas svarbiausių šventės akcentų, akcentuojančių sveikatos ir aplinkosaugos ryšį, tapo tarptautinio „Žaliojo rakto“ sertifikato įteikimas. Oficialus „Žaliojo rakto“ programos atstovas Lietuvoje Renaldas Rimavičius, teikdamas apdovanojimą, įvardino komplekso indėlį į tvarų turizmą: „Žaliasis raktas“ – tai ne tik sertifikatas, tai įsipareigojimas veikti atsakingai. „Atostogų parkas“ rodo išskirtinį pavyzdį, kaip didelis kompleksas gali sėkmingai integruoti tvarius sprendimus, tausoti išteklius ir kartu teikti aukščiausios kokybės paslaugas. Džiaugiamės galėdami priimti juos į tarptautinę atsakingų verslų šeimą.“
Vaistai nuo kvailumo
Jei kada jautėtės „durnas kaip bato aulas“, kaltinkite ne smegenis, o žarnyną. Žinoma, kad žarnyno uždegimas kenkia virškinimui, tačiau pamirštama, jog jis trikdo ir smegenų veiklą. Iš esmės, esant žarnyno uždegimui, laikinai tampame apkiautę. Prieš jums pasmerkiant tokias mano kalbas, leiskite papasakoti apie tai plačiau. Endotoksinai yra bakterijų gaminami toksinai, kurie gali sukelti uždegimines reakcijas organizme. Jie kartu su serotoninu žarnyne blokuoja ląstelių energijos gamybą, priversdami ląsteles pereiti į „streso“ būklę. Smegenys šį procesą jaučia kaip nerimą ir įjungia „tunelinį mąstymą“. Kai energijos apykaita žarnyne sutrinka, jūsų smegenys pamiršta normalų, intuityvų aplinkos suvokimą, ir vietoje to įjungia išgyvenimo režimą. Uždegimas žarnyne gali pasireikšti kaip dirglaus žarnyno sindromas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas. Periferinį, panoraminį mąstymą įmanoma atkurti tinkamu maistu. Visų pirma, būtų paranku mažinti pačių endotoksinų kiekį kūne. Priminsiu, kad stebuklus daro paprasčiausios žalios morkos. Jos ypač naudingos žarnynui, nes turi skaidulinių medžiagų su antibakterinėmis savybėmis. Morkos, augdamos po žeme drėgnoje aplinkoje, pasigamina antibakterinių ir antigrybelinių medžiagų tam, kad nepūtų po žeme. Tos pačios medžiagos, esančios morkose, padeda ir mūsų žarnynui. Žalios morkos „suriša“ endotoksinus ir pašalina juos iš virškinimo sistemos. Esant žarnyno problemoms nerekomenduočiau jokių žalių (išskyrus morkas), nepakankamai termiškai apdorotų ar pakartotinai pašildytų daržovių, krakmolo, grūdų ir jokių riešutų, sėklų, ankštinių augalų. Kad ir kaip tai „nesveikuoliškai“ skamba. Žarnynui pagelbėti rinkitės prinokusius ar keptus vaisius, džemus, tikras sultis ar medų. Blokuokite streso sukėlėjus pradėdami dieną saldžia kava ir grietinėle. Kofeinas, niacinamidas (vitaminas B3), progesteronas ir skydliaukės hormonai apsaugo jūsų ląstelių „energijos variklius“ mitochondrijas, stabilizuoja nuotaiką ir veikia prieš endotoksinus. Taip pat aktyvuota anglis suriša endotoksinus, tad neveltui jos griebiamės, kai apsinuodijame.
Šią savaitę, lapkričio 3 d., Kretingos bibliotekoje pristatyta kraštiečio Romualdo Beniušio surinktų archyvinių fotografijų paroda „Dingusi Kretinga“. Ši ekspozicija tapo jautriu kvietimu pažvelgti į praeities miestą – tokį, kokio šiandien jau nebėra, tačiau kurio atminimas vis dar gyvas nuotraukose ir žmonių pasakojimuose. Šią savaitę, lapkričio 3 d., Kretingos bibliotekoje pristatyta kraštiečio Romualdo Beniušio surinktų archyvinių fotografijų paroda „Dingusi Kretinga“. Ši ekspozicija tapo jautriu kvietimu pažvelgti į praeities miestą – tokį, kokio šiandien jau nebėra, tačiau kurio atminimas vis dar gyvas nuotraukose ir žmonių pasakojimuose. Prie šios parodos įgyvendinimo prisidėjo Kretingos biblioteka, ne tik suteikusi erdves ekspozicijai, bet ir pasirūpinusi estetiniu fotografijų pateikimu. Tai jau antras kartas, kai biblioteka bendradarbiauja su Romualdu Beniušiu, suteikdama lankytojams galimybę pamatyti savo miesto istoriją archyviniuose vaizduose. Ekspozicijoje iš Vlado Grudzinsko šeimos, Kretingos muziejaus ir kitų archyvų pristatytos fotografijos, atskleidžiančios tarpukario miesto gyvenimą. Retas šiandieninis miestelėnas, eidamas per dabartinę Rotušės aikštę, pagalvoja, kad jos šiaurinėje dalyje kadaise stovėjo net aštuoni pastatai, kuriuose virė kasdienybė – veikė vaistinė, parduotuvės, užeigos, fotografijos salonas. Už jų fasadų slėpėsi gyventojų kiemai su ūkiniais pastatais, daržais, o kai kur net laikyti gyvuliai – miesto centre žmonės gyveno tarsi mažame kaime. Vienas ryškiausių šios parodos siužetų – Grudzinskų šeimos istorija. Provizorius Vladas Grudzinskas (1868–1936), grįžęs iš Peterburgo, 1913 m. įsigijo namą su vaistine Viešojoje aikštėje. Šis pastatas tapo svarbia vietos gyvenimo dalimi. Jo dukra Jadvyga Grudzinskaitė, mėgusi fotografuoti, savo „Kodak“ fotoaparatu įamžino šeimos ir miestelio gyvenimo akimirkas – šventes, pasivaikščiojimus, turgus, net kasdienes buities scenas. Šie kadrai šiandien įgauna ypatingą vertę – jie leidžia pažinti, kuo gyveno Kretinga prieš didįjį 1941 m. birželio 26-osios gaisrą, kuris per karą sunaikino beveik visą aikštės šiaurinę pusę.
KRETINGOS RAJONAS DARBĖNAI. Lapkričio 4 d. apie 19.45 val. namuose, kilus konfliktui, 1974 m. gimęs vyras trenkė 1971 m. gimusiai moteriai, kuriai nustatytas 1,29 prom. neblaivumas. Suradus iš įvykio vietos pasišalinusį įtariamąjį, pas jį rasta augalinės kilmės, galimai narkotinės medžiagos, taip pat nustatytas 1,30 prom. neblaivumas. Vyras sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Pradėtas tyrimas. PALANGA Lapkričio 3 d. į Palangos miesto policijos komisariatą kreipėsi 1961 m. gimusi moteris, kuri nurodė, kad lapkričio 1 d., kaip įtariama, paspaudus nuorodą iš pareiškėjos banko sąskaitos apgaulės būdu buvo pasisavinta 290 Eur. Pradėtas tyrimas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Kretingiškė sodyboje užsiaugino ginkmedį
Liepų gatvėje Kretingoje gyvenanti „Pajūrio naujienų“ skaitytoja Ona Normanienė norėjo pasidžiaugti kelerius metus itin puoselėtu, dabar jos sodyboje išvešėjusiu, rudenį savo lają ryškiai geltonai nusispalvinusiu, mūsų krašte palyginti dar retu augalu – ginkmedžiu. „Man jis labai gražus: žiūriu pro langą, išeinu į kiemą ir gėriuosi. Turėti ginkmedį buvo mano svajonė, kurią pati ir išpildžiau – šiandieną medis auga saulėtoje pusėje, nebijo vėtrų, nėra įnoringas“, – kalbėjo O. Normanienė. Tačiau taip buvo ne visuomet. Kai įsigijo nedidelį, maždaug 12–15 cm aukščio medelį vazonėlyje, net trejus itin rūpinosi ir puoselėjo jį: peržiem laikydavo apšviestoje verandoje, nes temperatūra joje nenukrisdavo žemiau nulio. „Vėliau su dabar jau amžinatilsį vyru Arnoldu pasodinome ūgtelėjusį medelį kieme. Artėjant ketvirtajai žiemai, vyras sukalė jam nedidelį šiltnamiuką, laukėme pavasario su įtampa – ar išsprogs, nes ginkmedis pumpurus išskleidžia vėlokai, tik balandžio pabaigoje. Viskas buvo gerai: medis išsprogo, suvešėjo, dabar jau jam ypatingos priežiūros nebereikia“, – pasakojo skaitytoja. Ginkmedis kasmet stiebiasi, ir medis jau gerokai praaugo šeimininkę – siekia apie 2 metrus. Itin graži jo suvešėjusi laja: tiek žaliuojanti, tiek pasidabinusi aukso spalva. Tačiau kamienas gana laibas, storėja lėtai. Su meile žvelgdama į savo išsvajotą ir išaugintą medį, O. Normanienė pasakojo, pirmąkart ginkmedį pamačiusi viešėdama Paryžiuje: „Jau anksčiau per televiziją buvau mačiusi šį medį, girdėjusi apie iš jo gaminamus vaistinius preparatus. Jo karpyta lapų forma – efektinga, o laja – dar labiau. Pagalvojau, kaip norėčiau tokį turėti savo kieme.“
„Virkštininkų dvaras“ turės naują veidą
Nuo 2021 m. duris užvėręs „Virkštininkų dvaras“ Vydmantuose Kretingos rajone gyventojams ilgą laiką buvo tapęs diskusijų objektu: kokia jo ateitis, ar dar kada atvers savo duris. Neseniai viešojoje erdvėje žinia pasidalijo žinomas virtuvės šefas Rokas Galvonas. „Mano rankose – nauji raktai“, – taip jis pranešė apie savo naują projektą „Virkštininkų kurortas“, kuriuo jaunas verslininkas siekia atgaivinti kelerius metus primirštą dvarą. Verslui tinkama vieta R. Galvonui pajūrio kraštas visada buvo artimas, todėl, pamatęs galimybę plėsti verslą ir į Kretingos rajoną, jis nedvejojo. „Vydmantai – šalia Palangos. Šią vietą patogu pasiekti tiek automobiliu, tiek dviračiu ar paspirtuku, todėl, manau, tai tinkama vieta vystyti verslą“, – tikino virtuvės šefas. Nors įgalinti „Virkštininkų dvarą“ atrodytų sudėtingas uždavinys, verslininkas atviravo, kad nebijo tokio iššūkio. „Esu jaunas verslininkas, jau sėkmingai įgyvendinęs ne vieną projektą. Taip, „Virkštininkų kurortas“ – didžiausias jų, bet tikiu, kad man pavyks. Džiugu, kad jau sulaukiu didelio žmonių palaikymo“, – kalbėjo R. Galvonas. Jaunas verslininkas planuoja atnaujinti pastatą, tačiau darbus atliks etapais. „Šiek tiek užtruks, kol viską atnaujinsime, nes pastatas reikalauja daug investicijų. Turiu įvairių minčių, ką jame daryti, bet reikia dar daug ką suderinti ir išgryninti, kad galėčiau viešai apie tai kalbėti“, – dalijosi jis.
Kaip gimė „Atostogų parkas“, ir kodėl šiandieną jis siejamas daugiau su Palanga negu Kretinga
Veiklos dešimtmetį šią savaitę minintis pramogų ir sveikatinimo kompleksas „Atostogų parkas“ lankytojus skaičiuoja nebe dešimtimis, o šimtais tūkstančių – šiemet jų jau sulaukta per 250 tūkstančių. Pastarojo laikotarpio metinė įmonės apyvarta siekia apie 8 mln. eurų, į komplekso statybą, plėtrą jau investuota apie 50 mln. eurų. Šiandieną įmonėje dirba apie 180 darbuotojų, per 90 proc. jų yra iš Kretingos miesto ir rajono. „Atostogų parkas“ yra viena daugiausiai mokesčių į Valstybės ir Kretingos rajono savivaldybės biudžetus sumokančių rajono įmonių. Prieš porą dešimtmečių paskleistą idėją apie Žibininkuose, kaimo laukuose, pamiškėje planuojamą tokį verslo objektą utopija laikė daugelis. Kaip gimė ši verslo idėja, buvo išvystyta iki Vakarų Lietuvoje didžiausio pramogų ir sveikatinimo komplekso, kalbėjomės su jos autoriumi, „Atostogų parko“ steigėju ir vadovu Ričardu Jovaiša. – Apie pajūrio žemės gelmių geoterminius vandenis, jų gydomąsias savybes ir panaudojimą, svarstymų būta dar sovietmečiu. Kas jums pakišo mintį sveikatinimuisi naudoti šiuos druskingus požemio vandenis? – Su šeima 2005 metais vykome slidinėti į Austriją. Pakeliui ieškojome nakvynei vietos Čekijoje. Naktį, tarp miškų, tarsi kažkokiame Dievo pamirštame užkampyje, iš tamsos išniro viešbučių miestelis. Visi 25 viešbučiai buvo užimti. Koks čia stebuklas? O tas stebuklas buvo rudas, supuvusiu kiaušiniu dvokiantis geoterminis vanduo, naudojamas šioje vietovėje įsteigtoje gydykloje.
Praėjusią savaitę Klaipėdos apskrities kelių policijos pareigūnai nustatė 522 įvairius KET pažeidimus, 18 neblaivių vairuotojų, tarp jų po 1 Kretingos rajone ir Palangoje. Spalio 29 d. apie 07.19 val. Palangoje, kelyje Šiauliai–Palanga, sustabdytam 1966 m. gimusiam „Volvo“ vairuotojui nustatytas 0,48 prom. neblaivumas. Lapkričio 1 d. apie 15.36 val. Kretingos rajone, Kalnalio k., 1971 m. gimusiam „Volkswagem“ vairuotojui – 0,7 prom. Klaipėdos apskrityje 11-a pareigūnų patikrintų vairuotojų vairavo transporto priemones, neturėdami tam teisės, 25 neleistinai naudojosi mobiliojo ryšio įrenginiais, 12 nesegėjo saugos diržų, tiek pat lenkė vietose, kur tai daryti draudžiama, 11 nepraleido pėsčiųjų, 53 nepaisė šviesoforo signalų reikalavimų. Mobiliuoju greičio matuokliu per savaitę užfiksuoti 267, kitomis priemonėmis – dar 92 leistino greičio viršijimo atvejai.
„P. n.“ informacija
Kretingoje susibūrė jaunimo politikos atstovai iš visos Lietuvos
Šią savaitę Kretingos rajono kultūros centre įvyko dvi dienas trukęs Jaunimo reikalų agentūros (JRA) inicijuotas jaunimo politikos atstovų tinklo susitikimas, sukvietęs beveik visų šalies savivaldybių atstovus – iš viso 250 dalyvių. Į renginį atvyko jaunimo reikalų koordinatoriai, jaunimo darbuotojai ir Jaunimo savanoriškos tarnybos programos mentoriai. Tai – kasmetinė tradicija, antrus metus iš eilės vykstanti Kretingoje. Aptarė darbui su jaunimu svarbias temas JRA Nacionalinės jaunimo politikos skyriaus vedėja Eglė Došienė akcentavo, kad tinklo susitikimas skirtas bendram darbui ir aktualijoms aptarti: „Iš visos Lietuvos sukviečiame jaunimo reikalų koordinatorius, kurie dirba savivaldybėse, jaunimo darbuotojus, mentorius, kurie įgyvendino jaunimo savanoriškos tarnybos programą, susitikti ir kartu pabūti, išgvildenti temas, nagrinėti iššūkius, kurie kyla, dirbant su jaunais žmonėms.“ Pasak E. Došienės, dalyvių laukė įvairios dirbtuvės, įžvalgų sesijos, metodų praktikos. „Turime virtualios realybės, nepatogaus kino patirčių, komiksų kūrimo dirbtuves, kalbame apie savanorystės iššūkius, tarpžinybinio tinklo stiprinimą. Temos labai įvairios, visos susijusios su darbu su jaunimu“, – vardino ji. Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, sveikindamas susirinkusiuosius ir džiaugdamasis projektu „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“, akcentavo, kad šios iniciatyvos sėkmė – aktyvių ir iniciatyvių žmonių nuopelnas. „Projektas įgyvendintas tų aktyvių žmonių, kurie nuolat dalijosi idėjomis, siūlė, ko reikia, ir dirbo išvien. Jų pastangas šiandien matome kokybiškuose, gausiuose ir įvairiuose renginiuose, jaunimo įsitraukime į šį procesą“, – kalbėjo meras. Nuotoliniu būdu sveikinimo žodį perdavusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk priminė apie pasaulį krečiančius iššūkius ir atkreipė dėmesį į jaunimo vaidmens svarbą juos sprendžiant. „Jauni žmonės gali daug, todėl svarbu juos įtraukti į procesus, o ne tik pakviesti dalyvauti atskiruose renginiuose“, – akcentavo viceministrė. Renginio dalyviams Kretingos vaikų ir jaunimo teatras „Atžalynas“ padovanojo Auksės Antulienės režisuotą pasirodymą, kuriame perteikė įvairias jaunuoliams aktualias ir projekte „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“ gvildentas temas: aktyvaus laisvalaikio, žinių, meno, jaunimo politikos. Tinklo susitikimo atidarymo renginį vedė JRA Nacionalinės jaunimo politikos skyriaus patarėja Deimantė Adamonė ir vyriausiasis patarėjas Juozas Meldžiukas.
Kūryboje paskandinusi liūdesį, išgyvenimus ir džiaugsmą
Vilniuje, meno galerijoje „Kunstkamera“, buvo eksponuojama personalinė dailininkės Akvilės Zavišaitės (1962–1991) paroda „Akvilė“. Tai jau antrasis sykis, kai šios galerijos sienas papuošė įspūdingo dydžio per anksti iš šio gyvenimo išėjusios jaunos kūrėjos tapybos darbai. Moteriškoje figūroje daugiau jautrumo Akvilė gimė Vilniuje, įžymaus architekto dabar jau anapilin išėjusio Algimanto Zavišos ir žurnalistės redaktorės Ritos Baltušytės šeimoje. Kelerius metus šeima gyveno Nidoje, vėliau, tėvams pasukus skirtingais keliais, Akvilė su mama persikėlė į Vilnių, o vaikystės ir paauglystės atostogas dažnai leisdavo kartu su tėvu tarp Baltijos jūros, marių ir kopų smėlio. „Aš, Akvilė Zavišaitė, gimiau 1962 m. Lietuvos sostinėje Vilniuje, puikiame sename mieste. Būdama maža, gana daug laiko praleisdavau viena, kadangi mano abu tėvai dirbo. Likusi namie dažnai imdavausi savo mėgstamiausio užsiėmimo – piešti“, – knygoje „Akvilė: paveikslai, laiškai, atsiminimai“, išleistoje 1997 m., jaunosios kūrėjos balsu kalbėjo jos parašytos eilutės. „Man labiau patinka piešti moterų figūras negu vyrų. Kažkodėl man atrodo, kad moteriškoje figūroje daugiau jautrumo, juslumo ir seksualumo. Man taip pat labai patinka baro atmosfera, muzika, žmonės. Mano tapybos moterys nėra autoportretai. Tačiau kadangi labai giliai išgyvenu vaizduojamą situaciją, tie portretai gali priminti mane. Aš tikiu, tikras dailininkas piešia, kad įtiktų sau, ne kitiems. Jo pasididžiavimas ir tikslas turi būti stebuklas, vadinamas paveikslu. Šią pamoką man davė Leonardo da Vinci, kuris yra pasakęs: „Veidai, kuriuos tapai, turi reikšti tokius stiprius jausmus, kad žiūrintysis pajustų, jog tavo paveikslas gali priversti verkti arba juoktis numirėlį“, – kataloge „Lietuvių dailė 89”, Čikaga 1989 m. rašė A. Zavišaitė.
Kuo turėtų būti pagrįstas kaupiamųjų lėšų naudojimas
Tęsiu temą, pradėtą „Pajūrio naujienų“ spalio 10 d. Nr. 77 publikuotame straipsnyje „Butų savininkai – nekompetencijos įkaitai“. Šią savo nuomonę rašau kaip tęsinį, tikslūs dokumentų pavadinimai yra nurodyti pirmajame straipsnyje. Ir šįkart mano nuomonė labiau yra kaip teisinė konsultacija. Kaupti lėšas privalo visi daugiabučių butų ir kitų patalpų savininkai. Kaupimo įmokos mažiausią privalomą ir pasirenkamą didžiausią tarifą nustato LR Vyriausybė. Vyriausybė nustato ir kaupiamųjų lėšų panaudojimo tvarką, jų apsaugą. Pareigą kaupti lėšas numato LR CK 4.82 str. 4 d.: butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšų kaupimo, jų dydžio skaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato LR Vyriausybė. Šiuo metu galioja „Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas“ (LR Vyriausybės 2025 05 07 nutarimo Nr. 278 redakcija). Pagal šį Aprašą minimalus kaupiamosios įmokos tarifas apskaičiuojamas pagal formulę: 0,005 x MMA : 45 (kai namo naudingasis plotas iki 3000 kv. m), ir 0,004 x MMA : 45 (kai namo naudingasis plotas 3000 kv. m ir daugiau). MMA – minimali mėnesinė alga, jai keičiantis, keisis ir tarifas. Tarifas gali būti ir didesnis, bet neviršyti maksimalaus, skaičiuojamo pagal formulę 0,05 x MMA : 45, pasididinti tarifą gali butų savininkai daugumos sprendimu. Kaupiamųjų lėšų poreikis konkrečiam namui nustatomas, įvertinus jo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį, pagrįstą privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ir išdėstant juos ilgalaikiame plane. Iki kol bus parengtas ir patvirtintas ilgalaikis planas, o kartu su juo ir mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas, taikomas minimalus Vyriausybės nustatytas tarifas. Pagrindas ilgalaikio plano sudarymui yra statinio techninė būklė, kuri nustatoma per apžiūras. Pagal LR Aplinkos ministro įsakymu patvirtinto iki 2025 10 31 galiojusio statybos techninio reglamento – STR 1 07 03:2017 87.2 p. reikalavimus periodinė statinio apžiūra privalėjo būti atliekama pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui, iki birželio 1 d., ir rudenį, prieš šildymo sezono pradžią, iki spalio 1 d., o 88.3 p. numatė išrinkto namo atstovo dalyvavimą apžiūroje. Namo techninės apžiūros dokumentai privalo būti skelbiami interneto svetainėje (Nuostatų 14.2.4 p. ir 17.p.), o tie butų ir kitų patalpų savininkai, kurie internetu nesinaudoja, turi teisę gauti jų kopijas (Nuostatų 18.,18.3.p.). Mūsų daugiabučio periodinių apžiūrų aktus už 2024 m. man pavyko išreikalauti, ir jie yra patalpinti savitarnoje. Apžiūrose nedalyvavo nei namo atstovas, nei vadybininkas.
|
|
