Pajūrio naujienos
Help
2025 Liepa
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Apklausa

Ar pritariate griežtesnei kontrolei Lietuvos-Lenkijos pasienyje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1968) 2025-07-11

Rajono 14-oje vandenviečių, kurias ūkio būdu už 339 tūkst. Eur tvarkys įmonė „Kretingos vandenys“, bus sumontuoti panašūs kaip šie Kurmaičiuose, tik mažesnio galingumo, vandens valymo filtrai. Rajono vandenvietes prižiūri „Kretingos vandenų“ specialistai. Nuotraukoje kairėje – įmonės direktorė Eglė Alonderienė, šalia – geriamojo vandens technologė Asta Karalavičiūtė.

Netrukus, 2026 metų pradžioje, baigs galioti išlygos, leidžiančios nukrypti nuo tiekiamo geriamojo vandens saugos reikalavimų 26-iose Kretingos rajono kaimų vandenvietėse. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atsisakė išlygas pratęsti. Nesutvarkius vandenviečių įmonei „Kretingos vandenys“ geriamąjį vandenį gyventojams tektų vežti taroje.

Kretingos miestas gauna visiškai išvalytą vandenį

Savivaldybė privalo užtikrinti gyventojų aprūpinimą Higienos instituto nustatytas normas atitinkančiu geriamuoju vandeniu. Kretingos rajone centralizuotai geriamąjį vandenį tiekia Savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos vandenys“, turinti 39 vandenvietes. Didžiausioje Kretingos miesto, Salantų, Vydmantų, Kulūpėnų, Kartenos, Darbėnų, Lazdininkų, Jokūbavo, Baublių ir Kurmaičių vandenvietėse požemių vanduo, prieš jį patiekiant vartotojams, yra visiškai išvalomas nuo perteklinio fluoro, geležies, kitų priemaišų. Išlyga tiekti ne visiškai išvalytą vandenį iki šiol buvo taikoma 26 įmonės vandenvietėms, tačiau neseniai 5 vandenvietėms išlygos neliko, Higienos institutui padidinus leistiną boro kiekį nuo 1 iki 1,5 miligramų viename litre. Dar vienos – Kluonalių – vandenvietės vandens gerinimo problema išspręsta šios gyvenvietės vandens tiekimo tinklus sujungus su Kretingos vandenviete.

Šešios kaimų, turinčių 200 ir daugiau gyventojų, vandenvietės tvarkomos pasinaudojant ES parama. Savivaldybės lėšos šiame projekte sudaro didžiają dalį – 1,8 mln. eurų, ES parama – 0,5 mln. eurų. Gyventojų kriterijaus ES paramai gauti neatitiko 14 rajono vandenviečių. Štai Pesčiuose iš vandenvietės vanduo tiekiamas 9 abonentams, iš viso – 20 žmonių.


Petras Adomas STONKUS:

– Manau, kad turėtų. Svarbiausia mums patiems su jais nekalbėti svetima kalba. Tada jie stengsis patys. Esu turėjęs rusakalbį draugą, tai jis skundėsi, kad su juo niekas nekalba lietuviškai, tai kaip jam išmokti? Kadangi mes su juo gražiai draugavome, tai buvome sutarę, kad aš su juo kalbėsiu lietuviškai, o jis man, jei ko nesupras, atsakys rusiškai. Ir puikiai bendravome.

Kamilė NEMEIKAITĖ:

– Manau, kad turėtų, nes tai būtų dalis integracijos į visuomenę. Pati 20 metų gyvenu užsienyje ir manau, kad kalba yra labai svarbus įrankis, kuris įprasmina ir atskleidžia tos šalies kultūrą, taip pat padeda žmogui greičiau asimiliuotis. Atvykusieji turėtų labiau pasistengti. Iš savo patirties žinau, kad, kai atvyksti į svetimą šalį ir nežinai jos kalbos, pasijunti tarsi šiek tiek emociškai neįgalus. Žinoma, naujos kalbos mokymasis užtrunka, bet, ją išmokus, atsiveria ir šalies kultūra, ir didesnės galimybės.

Elena JAŠINSKIENĖ:

– Žinoma, turėtų kalbėti. Iš karto atvažiavę, žinoma, kad nekalbės, bet laikui bėgant reikėtų išmokti. Visų pirma, jie turi to norėti. Labai blogai, jei atvykėliai neturi tam motyvacijos. Juk mes, jei nuvažiuojam kur nors į užsienį, su mumis niekas lietuviškai nekalba, mes patys mėginame kalbėti tos šlies kalba, stengiamės prisitaikyti. Man norėtųsi, kad atvykėliai labiau stengtųsi ir išmoktų kalbėti lietuviškai.

Petrutė MIKUTIENĖ:

– Minimaliai, taip. Kad jie pramoktų, mums reikėtų su jais nekalbėti rusiškai ar angliškai. Taip, jiems reikia padėti ir tuo pačiu motyvuoti, kad jie mokytųsi lietuviškai. Manau, tai savotiška pagarba juos priėmusiai valstybei. Neturėtume jiems pataikauti – reikėtų skatinti juos mokytis mūsų šalies kalbos.

Kalbino Jurga BRAUKYLIENĖ, fotografavo Darius Šypalis


Antanas KALNIUS Kretingos rajono savivaldybės meras

Dabartinė savivaldybių valdžios kadencija yra pirmoji, kai veikia pakeistas savivaldos modelis, su kuriuo buvo siejama daug lūkesčių, ir vienas svarbiausių – didėsiantis savivaldybių savarankiškumas. Kadencija įpusėjo, tačiau savivaldybių rankos daugeliu atveju yra surištos, savivaldybėms primetama vis daugiau funkcijų, kurioms vykdyti lėšų iš valstybės biudžeto neskiriama. Nuvilia savivaldybėms atstovauti, jų pozicijas turinti ginti Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA).

Savivaldybių asociacija tapo dokumentų iš ministerijų savivaldybėms persiuntėja. Savivaldybės asociacijai moka metinį nario mokestį, Kretingos rajono savivaldybė už 2025 m. sumokėjo 26 tūkst. eurų, tai didelė pinigų suma. Jeigu LSA mums deramai atstovautų, nė žodžio prieš nesakyčiau, deja, taip nėra. LSA metinis biudžetas – beveik 1,9 mln. eurų, dirba 21 darbuotojas. Manau, už tokius pinigus galime pasamdyti labai gerus advokatus, kurie užsiimtų savivaldybių lobizmu. LSA lyderystės, veikimo sprendžiant savivaldybių reikalus pasigendame nuolatos ir, jeigu situacija negerės šių metų pabaigoje, manau, iš LSA išstosime. LSA darbu taip pat nepatenkintos didžiosios šalies savivaldybės, rudenį, rugsėjį, turėtume diskutuoti ir spręsti dėl LSA ateities. Merai pasigedo LSA veikimo dėl akcinės bendrovės „Via Lietuva“ savivaldybėms perduodamų dalies respublikos kelių. Tie keliai savivaldybėms turėtų būti perduoti nuo 2026 m. sausio 1 d., tačiau iki šiol neaišku, kas juos prižiūrės, greideriuos, „lopys“. Nėra išspręsta, jei tame kelyje yra tiltas, kas jį tvarkys, rekonstruos. Yra savivaldybių, kurios nori prisiimti vieną ar kitą kelią, kuriam remontuoti eilė nežinia kada prieis, ar išvis prieis. Tokį norą yra išreiškusi mūsų kaimynė – Klaipėdos rajono savivaldybė, turinti tikslą ir galimybių greičiau tuos kelius sutvarkyti. Žinant mūsų savivaldybės galimybes, gaunamas Kelių priežiūros programos lėšas, būsime nepajėgūs tinkamai prižiūrėti dar ir naujai iš „Via Lietuva“ perimtus kelius. Štai mums nori perduoti kelio Kretinga–Darbėnai–Skuodas ruožą per Darbėnus, tame ruože yra tiltas, kurio remontui reikia kosminių pinigų – milijonų eurų.


Liepos 7 d. atlikti Kretingos rajono maudyklų – Kretingos Dvaro parko I tvenkinio, Juodupėnų tvenkinio, Kašučių ežero, Padvarių tvenkinio ties Kurmaičiais, Darbėnų tvenkinio, Klibių tvenkinio, Vydmantų tvenkinio, Nasrėnų žvyrduobės tvenkinio, Lazdininkų tvenkinio, Rūdaičių tvenkinio, Senosios Įpilties tvenkinio – vandens kokybės mikrobiologiniai tyrimai. Tirtose maudyklose maudytis saugu.


Jauną žmogų, stovintį ties studijų pasirinkimo slenksčiu, ne veltui kamuoja daugybė klausimų. Ar aš tikrai žinau, kokioje srityje esu pajėgiausias ar stipriausia? O ką, jeigu viskas per kelerius metus pasikeis ir dirbtinis intelektas išmes mano diplomą į šiukšlių dėžę? O kas, jeigu mano srities specialistų jau prikepta tiek daug, kad baigęs studijas nerasiu darbo?


Palangos žydų bendruomenė informavo, kad į Palangą atvyksta Kiryat Ono jaunimo koncertinis orkestras: Izraelio muzikos ambasadoriai liepos 19 d. 17 val. surengs koncertą Palangos Birutės parko rotondoje.


  • Smiltys


Mažučiuose Kretingos rajone gyvenanti menininkė Auksė Drazdienė savo kūrybinę kelionę pastarosiomis dienomis pristatė Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Girulių padalinyje. „Man buvo malonu sugrįžti į gimtąjį miestą, kuriame išryškėjo mano polinkis kūrybai ir formavosi pirmieji meniniai įgūdžiai“, – sakė kūrėja, Giruliuose meno mėgėjams pristačiusi 15-a įvairaus formato išskirtiniu stiliumi sukurtų grafikos darbų – parodą „Sapnų gėlės“.


Jūros šukės virsta širdingomis dovanomis

  • Diana JOMANTAITĖ-JONAITIENĖ
  • Smiltys

Jei tik laisva diena, Jurgą Janeliūnienę galima sutikti arba prie jūros, arba prie marių. Ir tikrai moterį pamatysite ne besideginančią, o palinkusią prie kranto, kažko ieškančią. Jei užkalbinsite, ko gero, Jurga nusišypsos ir vietoje žodžių išties delną. Jame išvysite krūvelę akmenukų ar, dar geriau, keramikos duženų. Gal kažkam tai tik jūros šiukšlės, bet Jurga kiekvienoje jūros ar marių išmestoje detalėje mato didelį turtą, kuri geba paversti nedideliais meno kūriniais. 


Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatras per Žolinę pakvies kretingiškius ir svečius į originalų renginį po atviru dangumi: Vaidilos slėnyje prie Pranciškonų gimnazijos tvenkinio bus pristatytas tarptautinis kūrybinis projektas – spektaklis „Eglė – žalčių karalienė“.


Kaip pranešė Valstybinės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Palangos pasieniečiai sulaikė dviračiu iš Latvijos įvažiavusį Maroko piliečiu prisistačiusį vyrą. Suplėšytą pasą su negaliojančia estiška viza turėjęs ir Šengeno erdvėje neteisėtai atsidūręs užsienietis sakė minantis į Ispaniją.


  • Iš policijos suvestinių

Pasienietis vairavo neblaivus

Trečiadienį apie 8.45 val. Sodžiaus g. Kretingoje sustabdytas automobilis „Ford S-Max“, kurį ne tarnybos metu vairavo neblaivus (1,46 prom.) Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnas, gimęs 1971 m. Surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal LR ANK 422 str. 5 d.

Dronu ieškotas žmogus atsirado

Trečiadienį apie 16.40 val. policija kreipėsi į Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą (PGT) prašydama drono dingusio Žalgirio seniūnijos Kumponų viensėdyje gyvenančio vyro paieškai. Įvykio vietoje PGT pareigūnai atliko žvalgybą. Policijos pareigūnai informavo, kad žmogus atsirado.

„P. n.“ informacija


Lietuvos motobolo rinktinė jau pasiekė Olandiją, Budel miestą, kur įvyks Europos motobolo čempionatas. Rinktinėje Lietuvos garbę pasirengę ginti Kretingos, Skuodo ir Radviliškio motobolo komandų atstovai.


Kierspės mieste Vokietijoje įvyko tradicinis motobolo turnyras „Tornado Open 2025“, kuriame šiemet varžėsi keturios komandos: šeimininkai „MSF Tornado Kierspe“ ir svečių teisėmis dalyvaujantys „MSC Durmersheim“, „MSC Pattensen“ ir Lietuvos atstovai – motobolo klubo „Kretinga“ žaidėjai.


Kretingos muziejus oficialiai pradėjo laivybos sezoną – per Kretingą tekančia Akmena pradės kursuoti laivas, o jo keleiviai turės unikalią galimybę pažinti miestą iš kitos perspektyvos.


Surinkę parašus, vydmantiškiai į Eismo saugumo komisiją kreipėsi su prašymu Palangos kelyje, ties Liepų gatve, arčiau viaduko, įrengti naujas autobusų sustojimo aikšteles.

Gyventojai skundėsi, kad, grįžus iš Palangos ar Kretingos su pirkiniais, reikia eiti beveik pusantro kilometro, paprašius sustoti artesnėje vietoje, vairuotojai dažniausiai nestoja. Ypač sunku senyvo amžiaus žmonėms ir mažesniems mokiniams, kurie mokosi Palangoje.

Kadangi pagal „Via Lietuva“ reikalavimus įrengti stoteles su pėsčiųjų takais ir apšvietimu kainuotų ne mažiau, kaip apie 300–400 tūkst. eurų biudžeto lėšų, meras Antanas Kalnius žadėjo šį klausimą pirmiau aptarti rajono Taryboje.

„P. n.“ informacija


Dauguma vieno Kretingoje, Savanorių gatvėje, esančio namo gyventojų šildymą nuo centralizuotos sistemos atsijungę seniai, o kai kurie ruošiasi tą patį daryti dabar.


Bendruomenėms, įsikūrusioms šalia vėjo parkų, finansinė parama yra reikšminga.

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ tęsia reikšmingą finansinę paramą bendruomenėms, įsikūrusioms šalia vystomų ar veikiančių vėjo ir saulės elektrinių parkų. Šiais metais bendruomenėms planuojama skirti daugiau kaip 420 tūkst. eurų. Iš viso įmonės per ketverius metus skirta parama bendruomenėms Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje siekia daugiau kaip 2,5 mln. eurų. Ši finansinė parama yra tikslingai skiriama stiprinti vietos iniciatyvas, skatinti bendruomenių įsitraukimą ir prisidėti prie darnios, saugios bei tvarios aplinkos kūrimo. Bendra suma yra tik savanoriškai teikiama parama ir neapima įstatyme numatytos atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos.

„Siekiame, kad vystant atsinaujinančios energetikos projektus ne tik stiprintume regiono energetikos sistemą ir prisidėtume prie konkurencingų kainų zonos kūrimo, bet ir atneštume apčiuopiamą naudą bendruomenėms, kurių aplinkoje veikiame. Šiandien „Ignitis renewables” finansinės paramos suma bendruomenėms pasiekė 2,5 mln. eurų. Ateityje ir toliau kursime šviesią kaimynystę ir investuojame į tai, kas svarbu žmonėms – jų idėjas, iniciatyvas, galimybę keisti savo aplinką“, – sakė „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.


Į Kretingos rajono viešąją M. Valančiaus biblioteką atkeliavo unikali paroda iš Laikrodžių muziejaus „Lietuviškų laikrodžių aukso amžius – nuo LDK didžiųjų kunigaikščių iki ART karalių“. Šioje kompaktiškoje greta istorinių eksponatų šiuolaikinių technologijų priemonėmis stenduose vaizdingai pateikiamoje parodoje pasakojama apie lietuviškų laikrodžių istoriją Europos kontekste, akcentuojant jų karališkąją prigimtį. Laikrodis šalia karūnos visada buvo valdžios, turto ir pasididžiavimo simbolis.


Nuo šio suvenyro – Anglijos karalienės kurpaitės – ir buvo pradėta kaupti batelių kolekcija.

Kretingos rajono Kurmaičių kaime gyvenanti 69-erių Ramutė Januškienė turi neįprastą aistrą – kone du dešimtmečius ji kolekcionuoja suvenyrinius batukus. Šiuo metu  kolekcijoje – per 130 batelių ir kurpaičių, atkeliavusių iš įvairių pasaulio šalių. O pradžią kolekcionavimo aistrai davė suvenyrinis Anglijos karalienės batelis. 

Kurmaitiškė pasakojo, kad 2004 m. jos brolis Virginijus, išvykęs padirbėti į Angliją, grįždamas namo lauktuvių jai parvežė Didžiosios Britanijos karūnos simbolinę dovanėlę – suvenyrinę karalienės kurpaitę: elegantišką dryžuotą, su atvartais, puoštą subtilia rože. 


Į Darbėnus užsuko pirčių karavanas

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Bendruomenėse

Jau trečius metus po Lietuvą keliaujantis pirčių karavanas šią savaitę užsuko į Darbėnus. Pirčių kelionę inicijavusi televizijos laida „Vantos lapas“, tokio paties pavadinimo rezidencija Trakuose, mokykla „Art of Beauty“ ir viešoji įstaiga „Kuriam pirtį“ darbėniškius, apylinkių žmones pakvietė pasimėgauti pirties malonumais, akcentuodami vieną niuansą – pirtyje kaitintis ir pertis privalu laikantis tam tikrų taisyklių.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas