|
|
|
(1968) 2025-07-11Už kaimų švarų vandenį mokės ir Kretingos gyventojai
Netrukus, 2026 metų pradžioje, baigs galioti išlygos, leidžiančios nukrypti nuo tiekiamo geriamojo vandens saugos reikalavimų 26-iose Kretingos rajono kaimų vandenvietėse. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atsisakė išlygas pratęsti. Nesutvarkius vandenviečių įmonei „Kretingos vandenys“ geriamąjį vandenį gyventojams tektų vežti taroje.
Kretingos miestas gauna visiškai išvalytą vandenį Savivaldybė privalo užtikrinti gyventojų aprūpinimą Higienos instituto nustatytas normas atitinkančiu geriamuoju vandeniu. Kretingos rajone centralizuotai geriamąjį vandenį tiekia Savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos vandenys“, turinti 39 vandenvietes. Didžiausioje Kretingos miesto, Salantų, Vydmantų, Kulūpėnų, Kartenos, Darbėnų, Lazdininkų, Jokūbavo, Baublių ir Kurmaičių vandenvietėse požemių vanduo, prieš jį patiekiant vartotojams, yra visiškai išvalomas nuo perteklinio fluoro, geležies, kitų priemaišų. Išlyga tiekti ne visiškai išvalytą vandenį iki šiol buvo taikoma 26 įmonės vandenvietėms, tačiau neseniai 5 vandenvietėms išlygos neliko, Higienos institutui padidinus leistiną boro kiekį nuo 1 iki 1,5 miligramų viename litre. Dar vienos – Kluonalių – vandenvietės vandens gerinimo problema išspręsta šios gyvenvietės vandens tiekimo tinklus sujungus su Kretingos vandenviete. Šešios kaimų, turinčių 200 ir daugiau gyventojų, vandenvietės tvarkomos pasinaudojant ES parama. Savivaldybės lėšos šiame projekte sudaro didžiają dalį – 1,8 mln. eurų, ES parama – 0,5 mln. eurų. Gyventojų kriterijaus ES paramai gauti neatitiko 14 rajono vandenviečių. Štai Pesčiuose iš vandenvietės vanduo tiekiamas 9 abonentams, iš viso – 20 žmonių.
Kai ant savivaldos visus šunis karia
Dabartinė savivaldybių valdžios kadencija yra pirmoji, kai veikia pakeistas savivaldos modelis, su kuriuo buvo siejama daug lūkesčių, ir vienas svarbiausių – didėsiantis savivaldybių savarankiškumas. Kadencija įpusėjo, tačiau savivaldybių rankos daugeliu atveju yra surištos, savivaldybėms primetama vis daugiau funkcijų, kurioms vykdyti lėšų iš valstybės biudžeto neskiriama. Nuvilia savivaldybėms atstovauti, jų pozicijas turinti ginti Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Savivaldybių asociacija tapo dokumentų iš ministerijų savivaldybėms persiuntėja. Savivaldybės asociacijai moka metinį nario mokestį, Kretingos rajono savivaldybė už 2025 m. sumokėjo 26 tūkst. eurų, tai didelė pinigų suma. Jeigu LSA mums deramai atstovautų, nė žodžio prieš nesakyčiau, deja, taip nėra. LSA metinis biudžetas – beveik 1,9 mln. eurų, dirba 21 darbuotojas. Manau, už tokius pinigus galime pasamdyti labai gerus advokatus, kurie užsiimtų savivaldybių lobizmu. LSA lyderystės, veikimo sprendžiant savivaldybių reikalus pasigendame nuolatos ir, jeigu situacija negerės šių metų pabaigoje, manau, iš LSA išstosime. LSA darbu taip pat nepatenkintos didžiosios šalies savivaldybės, rudenį, rugsėjį, turėtume diskutuoti ir spręsti dėl LSA ateities. Merai pasigedo LSA veikimo dėl akcinės bendrovės „Via Lietuva“ savivaldybėms perduodamų dalies respublikos kelių. Tie keliai savivaldybėms turėtų būti perduoti nuo 2026 m. sausio 1 d., tačiau iki šiol neaišku, kas juos prižiūrės, greideriuos, „lopys“. Nėra išspręsta, jei tame kelyje yra tiltas, kas jį tvarkys, rekonstruos. Yra savivaldybių, kurios nori prisiimti vieną ar kitą kelią, kuriam remontuoti eilė nežinia kada prieis, ar išvis prieis. Tokį norą yra išreiškusi mūsų kaimynė – Klaipėdos rajono savivaldybė, turinti tikslą ir galimybių greičiau tuos kelius sutvarkyti. Žinant mūsų savivaldybės galimybes, gaunamas Kelių priežiūros programos lėšas, būsime nepajėgūs tinkamai prižiūrėti dar ir naujai iš „Via Lietuva“ perimtus kelius. Štai mums nori perduoti kelio Kretinga–Darbėnai–Skuodas ruožą per Darbėnus, tame ruože yra tiltas, kurio remontui reikia kosminių pinigų – milijonų eurų.
Liepos 7 d. atlikti Kretingos rajono maudyklų – Kretingos Dvaro parko I tvenkinio, Juodupėnų tvenkinio, Kašučių ežero, Padvarių tvenkinio ties Kurmaičiais, Darbėnų tvenkinio, Klibių tvenkinio, Vydmantų tvenkinio, Nasrėnų žvyrduobės tvenkinio, Lazdininkų tvenkinio, Rūdaičių tvenkinio, Senosios Įpilties tvenkinio – vandens kokybės mikrobiologiniai tyrimai. Tirtose maudyklose maudytis saugu.
Kur ugdomi Lietuvos ateities lyderiai
Jauną žmogų, stovintį ties studijų pasirinkimo slenksčiu, ne veltui kamuoja daugybė klausimų. Ar aš tikrai žinau, kokioje srityje esu pajėgiausias ar stipriausia? O ką, jeigu viskas per kelerius metus pasikeis ir dirbtinis intelektas išmes mano diplomą į šiukšlių dėžę? O kas, jeigu mano srities specialistų jau prikepta tiek daug, kad baigęs studijas nerasiu darbo?
Palangos žydų bendruomenė informavo, kad į Palangą atvyksta Kiryat Ono jaunimo koncertinis orkestras: Izraelio muzikos ambasadoriai liepos 19 d. 17 val. surengs koncertą Palangos Birutės parko rotondoje.
Auksė Drazdienė: „Kūrybinis procesas prasideda nuo minties“
Mažučiuose Kretingos rajone gyvenanti menininkė Auksė Drazdienė savo kūrybinę kelionę pastarosiomis dienomis pristatė Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Girulių padalinyje. „Man buvo malonu sugrįžti į gimtąjį miestą, kuriame išryškėjo mano polinkis kūrybai ir formavosi pirmieji meniniai įgūdžiai“, – sakė kūrėja, Giruliuose meno mėgėjams pristačiusi 15-a įvairaus formato išskirtiniu stiliumi sukurtų grafikos darbų – parodą „Sapnų gėlės“.
Jūros šukės virsta širdingomis dovanomis
Jei tik laisva diena, Jurgą Janeliūnienę galima sutikti arba prie jūros, arba prie marių. Ir tikrai moterį pamatysite ne besideginančią, o palinkusią prie kranto, kažko ieškančią. Jei užkalbinsite, ko gero, Jurga nusišypsos ir vietoje žodžių išties delną. Jame išvysite krūvelę akmenukų ar, dar geriau, keramikos duženų. Gal kažkam tai tik jūros šiukšlės, bet Jurga kiekvienoje jūros ar marių išmestoje detalėje mato didelį turtą, kuri geba paversti nedideliais meno kūriniais.
Vaidilos slėnyje – Eglės ir Žilvino drama
Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatras per Žolinę pakvies kretingiškius ir svečius į originalų renginį po atviru dangumi: Vaidilos slėnyje prie Pranciškonų gimnazijos tvenkinio bus pristatytas tarptautinis kūrybinis projektas – spektaklis „Eglė – žalčių karalienė“.
Kaip marokietis Ispaniją norėjo pasiekti
Kaip pranešė Valstybinės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Palangos pasieniečiai sulaikė dviračiu iš Latvijos įvažiavusį Maroko piliečiu prisistačiusį vyrą. Suplėšytą pasą su negaliojančia estiška viza turėjęs ir Šengeno erdvėje neteisėtai atsidūręs užsienietis sakė minantis į Ispaniją.
Pasienietis vairavo neblaivus Trečiadienį apie 8.45 val. Sodžiaus g. Kretingoje sustabdytas automobilis „Ford S-Max“, kurį ne tarnybos metu vairavo neblaivus (1,46 prom.) Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnas, gimęs 1971 m. Surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal LR ANK 422 str. 5 d. Dronu ieškotas žmogus atsirado Trečiadienį apie 16.40 val. policija kreipėsi į Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą (PGT) prašydama drono dingusio Žalgirio seniūnijos Kumponų viensėdyje gyvenančio vyro paieškai. Įvykio vietoje PGT pareigūnai atliko žvalgybą. Policijos pareigūnai informavo, kad žmogus atsirado. „P. n.“ informacija
Į Europos motobolo čempionatą – nusiteikę ryžtingai
Lietuvos motobolo rinktinė jau pasiekė Olandiją, Budel miestą, kur įvyks Europos motobolo čempionatas. Rinktinėje Lietuvos garbę pasirengę ginti Kretingos, Skuodo ir Radviliškio motobolo komandų atstovai.
Kierspės mieste Vokietijoje įvyko tradicinis motobolo turnyras „Tornado Open 2025“, kuriame šiemet varžėsi keturios komandos: šeimininkai „MSF Tornado Kierspe“ ir svečių teisėmis dalyvaujantys „MSC Durmersheim“, „MSC Pattensen“ ir Lietuvos atstovai – motobolo klubo „Kretinga“ žaidėjai.
Kretingos muziejus oficialiai pradėjo laivybos sezoną – per Kretingą tekančia Akmena pradės kursuoti laivas, o jo keleiviai turės unikalią galimybę pažinti miestą iš kitos perspektyvos.
Surinkę parašus, vydmantiškiai į Eismo saugumo komisiją kreipėsi su prašymu Palangos kelyje, ties Liepų gatve, arčiau viaduko, įrengti naujas autobusų sustojimo aikšteles. Gyventojai skundėsi, kad, grįžus iš Palangos ar Kretingos su pirkiniais, reikia eiti beveik pusantro kilometro, paprašius sustoti artesnėje vietoje, vairuotojai dažniausiai nestoja. Ypač sunku senyvo amžiaus žmonėms ir mažesniems mokiniams, kurie mokosi Palangoje. Kadangi pagal „Via Lietuva“ reikalavimus įrengti stoteles su pėsčiųjų takais ir apšvietimu kainuotų ne mažiau, kaip apie 300–400 tūkst. eurų biudžeto lėšų, meras Antanas Kalnius žadėjo šį klausimą pirmiau aptarti rajono Taryboje. „P. n.“ informacija
Kur ir kodėl šildymo kainos – kosminės
Dauguma vieno Kretingoje, Savanorių gatvėje, esančio namo gyventojų šildymą nuo centralizuotos sistemos atsijungę seniai, o kai kurie ruošiasi tą patį daryti dabar.
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ tęsia reikšmingą finansinę paramą bendruomenėms, įsikūrusioms šalia vystomų ar veikiančių vėjo ir saulės elektrinių parkų. Šiais metais bendruomenėms planuojama skirti daugiau kaip 420 tūkst. eurų. Iš viso įmonės per ketverius metus skirta parama bendruomenėms Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje siekia daugiau kaip 2,5 mln. eurų. Ši finansinė parama yra tikslingai skiriama stiprinti vietos iniciatyvas, skatinti bendruomenių įsitraukimą ir prisidėti prie darnios, saugios bei tvarios aplinkos kūrimo. Bendra suma yra tik savanoriškai teikiama parama ir neapima įstatyme numatytos atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos. „Siekiame, kad vystant atsinaujinančios energetikos projektus ne tik stiprintume regiono energetikos sistemą ir prisidėtume prie konkurencingų kainų zonos kūrimo, bet ir atneštume apčiuopiamą naudą bendruomenėms, kurių aplinkoje veikiame. Šiandien „Ignitis renewables” finansinės paramos suma bendruomenėms pasiekė 2,5 mln. eurų. Ateityje ir toliau kursime šviesią kaimynystę ir investuojame į tai, kas svarbu žmonėms – jų idėjas, iniciatyvas, galimybę keisti savo aplinką“, – sakė „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.
Parodoje – karališkoji laikrodžių istorija
Į Kretingos rajono viešąją M. Valančiaus biblioteką atkeliavo unikali paroda iš Laikrodžių muziejaus „Lietuviškų laikrodžių aukso amžius – nuo LDK didžiųjų kunigaikščių iki ART karalių“. Šioje kompaktiškoje greta istorinių eksponatų šiuolaikinių technologijų priemonėmis stenduose vaizdingai pateikiamoje parodoje pasakojama apie lietuviškų laikrodžių istoriją Europos kontekste, akcentuojant jų karališkąją prigimtį. Laikrodis šalia karūnos visada buvo valdžios, turto ir pasididžiavimo simbolis.
Kolekcijos pradžia – Anglijos karalienės kurpaitė
Kretingos rajono Kurmaičių kaime gyvenanti 69-erių Ramutė Januškienė turi neįprastą aistrą – kone du dešimtmečius ji kolekcionuoja suvenyrinius batukus. Šiuo metu kolekcijoje – per 130 batelių ir kurpaičių, atkeliavusių iš įvairių pasaulio šalių. O pradžią kolekcionavimo aistrai davė suvenyrinis Anglijos karalienės batelis. Kurmaitiškė pasakojo, kad 2004 m. jos brolis Virginijus, išvykęs padirbėti į Angliją, grįždamas namo lauktuvių jai parvežė Didžiosios Britanijos karūnos simbolinę dovanėlę – suvenyrinę karalienės kurpaitę: elegantišką dryžuotą, su atvartais, puoštą subtilia rože.
Į Darbėnus užsuko pirčių karavanas
Jau trečius metus po Lietuvą keliaujantis pirčių karavanas šią savaitę užsuko į Darbėnus. Pirčių kelionę inicijavusi televizijos laida „Vantos lapas“, tokio paties pavadinimo rezidencija Trakuose, mokykla „Art of Beauty“ ir viešoji įstaiga „Kuriam pirtį“ darbėniškius, apylinkių žmones pakvietė pasimėgauti pirties malonumais, akcentuodami vieną niuansą – pirtyje kaitintis ir pertis privalu laikantis tam tikrų taisyklių.
|
|
