|
|
|
(2012) 2025-12-16Socialinė pedagogė: „Mes – ne problemų gesintojai, o vaiko saugumo garantas“
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filiale jau vienuolika metų dirbanti socialinė pedagogė Rūta Surblytė šiemet sulaukė ypatingo įvertinimo – minint Pasaulinę vaiko teisių dieną, Prezidentūroje jai įteiktas „Geriausio vaiko draugo“ apdovanojimas. Šis apdovanojimas, kaip ji pati sakė, tapo ryškiu patvirtinimu, kad kasdieniai, kartais nepastebimi darbai turi gilią prasmę. Eina teisingu keliu „Šis apdovanojimas man reiškia labai daug – tai tarsi ženklas, kad einu teisingu keliu“, – tikino R. Surblytė. Pasak jos, titulas įpareigoja dar atidžiau klausytis vaikų, pastebėti net menkiausius signalus ir būti tuo žmogumi, kuris stovi šalia tada, kai labiausiai reikia. Įvertinimas socialinei pedagogei buvo netikėtas ir keliantis šypseną: „Kai sužinojau apie apdovanojimą, pirmiausia buvo šokas – tas, malonus, kai akimirkai net sustingsti. Iš paskos atėjo džiaugsmas ir toks vidinis sušilimas, tarsi kažkas tyliai pasakytų: „Tu tikrai darai gerą darbą.“ Ir taip, jis buvo netikėta, nes dažniausiai esi taip įsisukęs į kasdienybę, kad net nesusimąstai, jog kažkas mato tavo pastangas.“ Toks pripažinimas kasdienėje veikloje, pašnekovės tvirtinimu, atsispindi paprastai: kantrybėje, žmogiško ryšio kūrime, nuoširdžiu domėjimusi mokiniais. „Tai įpareigoja, bet tuo pačiu ir motyvuoja dar drąsiau ginti vaiko interesus“, – kalbėjo ji. Socialinė pedagogė pasakojo, kad didžiausią prasmę jos darbe kuria jaunimo augimas: „Įdomiausia mano darbe yra jaunimas. Jų istorijos, jų augimas ir tie tylūs lūžio momentai, kai matai, kad kažkas viduje pasikeitė į geresnę pusę. Kartais tai tik vienas sakinys, kartais mažas žingsnis, o kartais – tiesiog tas faktas, kad mokinys pagaliau pats ateina pasikalbėti.“ R. Surblytę labiausiai įkvepia galimybė būti tuo žmogumi, kuris mato tai, ko kiti nepastebi. „Motyvuoja labai paprasti dalykai: mokinių pasitikėjimas, nuoširdūs pokalbiai, mažos, bet tikros pergalės ir žinojimas, kad kiekviena diena gali pakeisti kažkieno rytojų“, – patirtimi dalijosi ji.
Atšaukė ekstremalią situaciją
Penktadienį įvykusiame Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdyje buvo nutarta atšaukti ekstremalią situaciją ūkininkų Vilijos ir Vlado Baltuonių kalakutų ūkyje Kalniškiuose. „Ūkyje buvo atlikti visi būtini veiksmai, todėl nebeliko pagrindo toliau tęsti ekstremalią situaciją“, – tikino Kretingos rajono savivaldybės Viešųjų ryšių specialistė Rūta Laurinaitienė. Nustačius paukščių gripą, ekstremali situacija Kartenos seniūnijos ribose buvo paskelbta spalio 14 d.
„P. n.“ informacija
Informuojame, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas gruodžio 18 d. (ketvirtadienį) vykdys gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) patikrinimą. 11 val. 52 min. garsinis signalas „Perspėjimo sistemos patikrinimas“ bus girdimas tris minutes. Visoje šalies teritorijoje bus įjungiamos sirenos, taip pat gyventojams į mobiliuosius telefonus bus siunčiamas informacinis pranešimas „Perspėjimo sistemos patikrinimas“. Tokiais pranešimais gyventojai yra perspėjami, kai būtina skubiai perduoti svarbią informaciją apie jų sveikatai, gyvybei, turtui ar aplinkai gresiantį pavojų. Ši funkcija yra nemokama – pasitikrinkite, ar ji veikia jūsų telefone. Telefonų nustatymo instrukcijos interneto svetainėje www.lt72.lt . Kviečiame Kretingos rajono savivaldybės gyventojus aktyvuoti pranešimų priėmimo funkciją savo mobiliuosiuose telefonuose, o išgirdus sirenas, įsijungti Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir išklausyti perduodamą informaciją. Ekstremaliosios situacijos atveju, šiais kanalais būtų skelbiama informacija apie gresiančius pavojus, taip pat ką daryti, kad apsaugotumėte save ir kitus. Po Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimo užpildykite apklausos anketą, jūsų nuomonė padės įvertinti Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos veikimo funkcinį efektyvumą ir perspėjimo pranešimų gavėjo pasiekiamumą, siunčiant trumpuosius perspėjimo pranešimus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, perspėjimo sistemos patikrinimą.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Dovanų – po kalėdinę eglutę ir linkėjimą elgtis saugiai
Apniukusią vakarykščią dieną mažiausiai 100-ui vairuotojų Kretingoje praskaidrino vietos miškininkai, prieš šv. Kalėdas kartu su policijos pareigūnais išdalinę būtent tiek savo medelyne užaugintų eglučių. Pasak Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistės Gražinos Banienės, tokią akciją Lietuvos miestuose Valstybinių miškų urėdija (VMU) jau rengia nuo 2021-ųjų. Šiemet ji vyko Panevėžyje, Radviliškyje, Varėnoje, Vilniuje, kretingiškiai dalyvavo pirmąkart. „Dalijamės Kalėdų džiaugsmu ir tuo pačiu norime vairuotojams priminti, kad miške, kaip ir keliuose, galioja taisyklės, kurių laikydamiesi šventes sutiksime saugiai“, – tikslą apibūdino G. Banienė. Transporto priemonės buvo stabdomos netoli Kretingos muziejaus Vilniaus gatvėje. „Galvoju – kas čia dabar? Tiek pareigūnų, gal koks specialus reidas? – šypsojosi kretingiškė Vita Sinkevičienė. – Kadangi visada vairuoju atsakingai, sustojau rami“. Moteris teigė, jog netikėtai dovanų gautas gyvas, kad ir mažas, Kalėdų medelis ją maloniai nustebino. „Mums taip pat buvo geras siurprizas, juolab kad neturim dar namuose eglutės pasipuošę“, – prisipažino su sūnumi Eimantu keliavusi Audronė Steckienė. Policijos pareigūnams ir miškininkams ji palinkėjo linksmai praleisti gražiausias žiemos šventes.
O kartu su vyru Remigijumi automobiliu važiavusi padvariškė Romutė Urbonienė apie akciją buvo girdėjusi per radiją. „Kaip gerai, kad eglutė vazone – persodinsim, prigis ir galės sau augti toliau“, – sakė ji. Aušra Endrikienė iš Tūbausių apsidžiaugė, kad eglutė mažytė, kokios ir norėjo – galės papuoštą laikyti ant stalo. „Turiu išdykusį katiną, tad anksčiau kaip Kalėdų akcentą nebent iš eglišakių nupintą vainikėlį turėdavau“, – atviravo ji. Kretingoje gyvenantys Marius Buitvydas ir Artūras Bružas dovana taip pat buvo patenkinti – vienas dėl to, kad nukrito rūpestis, ir nebereikės Kalėdų medelio ieškoti, o kitas – kad po švenčių galės prie namų pasisodinti. Anot VMU Kretingos regioninio padalinio vadovo Tomo Zaleckio, penktadienį 12 valandą miškininkai dalins ir eglių bei pušų šakas – Rotušės aikštėje Kretingoje, taip pat Palangoje, Šventojoje, Skuode, Klaipėdoje, Gargžduose ir kitur. „Pradžiai žadame pasiruošti kelias dešimtis tūkstančių šakų, bet matysime pagal poreikį – jeigu reikės, atvešime dar“, – sakė T. Zaleckis.
Pirmą kartą Kretingos rajone įvyko Kalbos pažinimo olimpiada, subūrusi V–VIII klasių moksleivius, kurie bendrauja su švietimo pagalbos specialistais. „Kartu su Marijono Daujoto progimnazijos specialiosiomis pedagogėmis ir organizacine komanda suorganizavome renginį, kuriame svarbiausia – moksleivių dvasinis augimas, pastangos ir tikėjimas savo galimybėmis“, – apibūdino Kretingos rajono švietimo centro direktorė Loreta Jurgutienė. Olimpiadoje dalyvavo 28 mokiniai iš šešių rajono ugdymo įstaigų – Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos, Marijono Daujoto progimnazijos, Pranciškonų gimnazijos, Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro ir Vydmantų gimnazijos. Moksleivius ruošė švietimo pagalbos specialistės: Rita Stančienė, Janina Mickuvienė, Renata Galdikienė, Vaida Skripkauskienė, Roma Adomavičienė, Lineta Steponavičienė, Rasa Embrasienė ir Šarūnė Venckuvienė. Moksleiviai užduotis atliko ne tik su jauduliu, bet ir su dideliu noru išbandyti save, parodyti tai, ko išmoko, patirti bendrystę su kitais. „Kol vertintojai skaičiavo taškus, mokiniai laukė rezultatų. Tačiau labiausiai džiugino ne tik skaičiai, o jausmas, kad vaikai čia matomi, vertinami ir svarbūs, – sakė L. Jurgutienė. – Olimpiada suteikė progą patirti pasitikėjimo savimi akimirkų, įveikti nerimą, pabendrauti su bendraamžiais, o kai kuriems – pirmą kartą išgirsti, kad jų pastangos įvertintos.“ Kretingos rajono švietimo centro direktorės žodžiais, olimpiada dalyviams atnešė ne tik pergalės džiaugsmą, bet ir šiltų emocijų – šypsenos, spindinčios akys ir nuoširdžios reakcijos į kiekvieną paskelbtą rezultatą parodė, kad tokie renginiai kuria stebuklą – žmogų pakylėja dvasiškai. „Tai buvo diena, kai kiekvienas olimpiados dalyvis tapo nugalėtoju. Ir diena, kuri įkvepia šią gražią tradiciją tęsti“, – sakė L. Jurgutienė.
„P. n.“ informacija
Kretingos rajono kultūros centre atidaryta Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Klaipėdos skyriaus ir Žemaitijos menininkų jungtinė paroda „Dialogas II“. Parodoje skulptūros, tapybos ir grafikos darbus eksponuoja grupė Kretingos, Palangos, Klaipėdos, Telšių krašto kūrėjų: kraštietis skulptorius Alfonsas Lekavičius, kuris ir vadovauja LDS Klaipėdos skyriui, Žaneta Jasaitytė, Rima Steponienė, Toma Šlimaitė, Rita Budvytytė, Vaidė Gaudiešiūtė, Irena Kačenauskaitė, Evaldas Adomkus, Antanas Garjonas, Ernestas Žvaigždinas, Rasa Užpelkytė, Jolanta Vitkutė, Sergejus Plotnikovas, Romas Klimavičius ir Jurijus Smirnovas. Į parodos atidarymą gausiai susirinko kūrėjų ir kretingiškių žiūrovų, tarp jų – ir Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius, Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė ir jos pavaduotoja Asta Pocienė, taip pat menininkų draugai iš įvairių Žemaitijos vietų. Pristatant parodą, efektingą įspūdį sukūrė specialus skulptūrų apšvietimas ir Kretingos rajono kultūros centro šiuolaikinio šokio meno vadovo Edvardo Kažarnovičiaus sukurtas šokio performansas – kai parodą apžiūrinėjęs neva žiūrovas netikėtai salę užpildė judesiais tarp eksponuojamų skulptūrų. O renginį vedęs Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiasis režisierius Nerijus Gedminas apibūdino parodos esmę – kad ji tapo dialogu tarp dailės, skulptūros, šokio, eksponuojamų poetinių tekstų ir muzikos – tądien muzikinį foną pianinu kūrė Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos koncertmeisteris Vincas Paulauskas. N. Gedminas akcentavo, kad šiemet tai – jau antroji LDS Klaipėdos skyriaus ir Žemaitijos menininkų bendra paroda Kretingoje: pirmoji, pavadinta „Dialogas I“, buvo surengta birželį, tačiau liko daug neparodytų darbų ir neišdiskutuotų temų, todėl kūrėjai darsyk sugrįžo į mūsų miestą prieš pat Kalėdas. Vakaro metu su svečiais jie dalijosi savo inspiracijomis, kūrybinio darbo niuansais ir iššūkiais, sulaukė jų įvertinimų ir gausių sveikinimų. Paroda „Dialogas II“ veiks iki sausio 31 dienos.
„P. n.“ informacija
KRETINGA ŠVENTOSIOS g. gruodžio 12 d. apie 13.04 val. gautas pranešimas, kad automobilis „Audi 100“ kliudė automobilį „Nissan“ ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pareigūnams suradus automobilį „Audi 100”, jame sėdėjusiam vyrui, gimusiam 1974 m., nustatytas 2,34 prom. neblaivumas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Gruodžio 11 d. Kretingos „Kretinga-Rivilė“, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, išvykoje 87:83 (20:16; 27:24; 13:22; 27:21) po atkaklios kovos palaužė paskutinėje vietoje žengiančią „Alytaus“ (4 pergalės, 16 pralaimėjimų) komandą. Kretingiškiai II kėlinį sugebėjo susikrauti didžiausią susitikime 14 taškų persvarą (45:31), bet šeimininkai po pertraukos sugebėjo grąžinti intrigą. Įpusėjus III kėliniui, švieslentėje jau degė lygus rezultatas – 53:53, o po pelnytų devynių taškų be atsako alytiškiai išsiveržė į priekį – 66:60. Prasidėjus paskutinei susitikimo minutei, Alytuje netrūko įvykių: Mantvydas Staniulis pataikė tolimą metimą ir vėl išlygino rezultatą – 80:80, varžovai atsakė taiklia bauda, o kretingiškius į priekį išvedė Gyčio Mačionio dvitaškis – 82:81. Po jo sekė varžovų minutės pertraukėlė ir nesėkminga ataka, o M. Staniulis realizavo du baudos metimus ir padidino skirtumą – 84:81. Varžovai bandė pataikyti iš toli ir išlyginti rezultatą, bet bandymas buvo nesėkmingas, ir kretingiškiams pavyko apsiginti, o prie baudų metimo linijos stojęs Justin’as Young’as pataikė vieną iš dviejų baudų – 85:81. Kitoje atakoje varžovams pavyko sušvelninti skirtumą perpus, o prie baudų linijos pasiųstas M. Staniulis prametė abu baudų metimus, bet Julius Kazakauskas atkovojo kamuolį ir neklydęs mesdamas baudas įtvirtino kretingiškių pergalę.
ES investicijos į švietimą Telšių regione: daugiau vietų darželiuose ir pritaikyta aplinka mokyklose
Telšių regionas žengia svarbų žingsnį gerindamas švietimo paslaugų prieinamumą visose savivaldybėse, kuriose prioritetas – ikimokyklinio ugdymo vietų plėtra ir mokyklų pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems asmenims. Šios investicijos – dalis Europos Sąjungos (ES) finansuojamų projektų, skirtų mažinti socialinę atskirtį ir užtikrinti visiems vaikams visapusiškai kokybišką ugdymą. Didžiąją dalį – iki 85 proc. – šių projektų finansavimo sudaro ES investicijos, savivaldybės prie jų įgyvendinimo prisideda ne mažiau kaip 15 proc. Mažeikių rajono savivaldybėje didžiausias ikimokyklinio ugdymo vietų poreikis nustatytas Mažeikių mieste ir Viekšniuose, todėl lopšelyje-darželyje „Eglutė“, esančiame Mažeikiuose, ir lopšelyje-darželyje „Liepaitė“ Viekšniuose bus įkurtos naujos ikimokyklinio ugdymo grupės. „Eglutėje“ planuojama įkurti naują 11-os vietų ikimokyklinukų grupę, suremontuoti patalpas, įrengti bendrą edukacinę erdvę ir lauko žaidimų aikštelę su nauja danga ir įranga. Taip pat bus įsigyti nauji baldai ir ugdymo priemonės. Planuojama įrengti ir šiai grupei skirtą lauko edukacinę erdvę, kad mažieji galėtų aktyviai mokytis ir praleisti daugiau laiko lauke. Viekšnių „Liepaitėje“ taip pat atsiras nauja 11-os vietų ikimokyklinio ugdymo grupė. Čia numatytas kapitalinis patalpų remontas, lauko edukacinės erdvės įrengimas, naujų baldų ir ugdymo įrangos pirkimas. Abi įstaigos siekia ne tik padidinti vietų skaičių, bet ir sukurti modernią, vaikams draugišką aplinką. Šiuo metu jau atlikti viešieji pirkimai projektavimo darbams, pasirašytos sutartys ir vykdomi techninių sprendinių rengimo darbai. Tai leis pradėti grupių įrengimo darbus artimiausiu metu. Projektui įgyvendinti suplanuotos 500 tūkst. eurų investicijos. Projektą planuojama baigti iki 2027 metų pabaigos.
Telšių regionas tampa vis patrauklesnis investuotojams, o Europos Sąjungos investicijos čia atveria naujas perspektyvas verslo plėtrai. ES fondai suteikia galimybes kurti modernias gamybos įmones, plėtoti logistikos centrus, diegti inovatyvias technologijas ir stiprinti vietos verslo konkurencingumą. Telšiai tampa regionu, kuriame verslas gali ne tik stabiliai veikti, bet ir drąsiai žengti į naujas rinkas, pasinaudodamas ES finansavimo teikiamomis galimybėmis. Mažeikių rajone – švaresnė aplinka ir naujos kūrybinės erdvės Mažeikių rajono savivaldybėje startavo projektas „Nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstrukcija“, kuris žada ne tik pagerinti nuotekų valymo paslaugų kokybę, bet ir sumažinti aplinkos taršą. Planuojama rekonstruoti nuotekų valymo įrenginius (NVĮ) Sedoje ir Kapėnų kaime. Čia bus įdiegtas tretinis nuotekų valymas – moderni technologija, leidžianti pašalinti azoto ir fosforo junginius. Sedos valyklos pajėgumai taip pat bus didinami, nes dabartinė apkrova iš Sedos miesto, Užežerės ir Kulšėnų kaimų jau viršija projektinę ribą. Po rekonstrukcijos išvalytos nuotekos atitiks griežtus aplinkosaugos reikalavimus: fosforo koncentracija neviršys 4 mg/l, o azoto – 25 mg/l. Tai ypač svarbu, nes nuo 2027 m. įsigalios naujas Nuotekų reglamentas, numatantis dar aukštesnius standartus. „Šie pokyčiai leis apsaugoti dirvožemį ir požeminį vandenį nuo taršos, o gyventojams garantuos patikimą nuotekų tvarkymo sistemą“, – teigė projekto vykdytojai. Projektui skirta daugiau negu 2 mln. eurų, iš kurių 790 tūkst. eurų – Europos Sąjungos fondų lėšos, o 1,2 mln. eurų – iš Mažeikių rajono savivaldybės biudžeto. Darbai turėtų būti baigti iki 2028-ųjų pabaigos.
Lietuvos startuolio produktą galės naudoti ir JAV kardiologai
Kretingiškis kraštietis gydytojas kardiologas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos instituto (LSMU KI) jaunesnysis mokslo darbuotojas, doktorantas, uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Ligence“ direktorius Arnas Karužas pasidalino džiugia žinia – jo vadovaujamas startuolis gavo Jungtinių Amerikos Valstijų FDA 510 (k) patvirtinimą „Ligence Heart“ programinei įrangai. Dar praėjusiais metais, 2024-aisiais, A. Karužo vadovaujamą startuolį „Ligence“ Lietuvos dirbtinio intelekto asociacija apdovanojo už geriausią metų dirbtinio intelekto produktą vartotojams. „Mes buvome komisijos išrinkti ir apdovanoti kaip metų geriausio dirbtinio intelekto produkto vartotojams kūrėjai. Mūsų produktas „Ligence Heart“ yra skirtas kardiologams, jo tikslas – automatizuoti ir standartizuoti širdies ultragarsinio tyrimo procesą, tam, kad mažiau reikėtų skirti laiko mechaniniams matavimams atlikti, ir gydytojas galėtų skirti daugiau laiko pacientams ir sprendimams priimti“, – „Pajūrio naujienoms“ tada paaiškino A. Karužas. UAB „Ligence“ yra viena pirmųjų, kuri Centrinės, Šiaurės ir Rytų Europos regione gavo patvirtinimą dirbtiniu intelektu pagrįstam medicinos prietaisui, skirtam širdies ultragarso automatizavimui. „Kaip kardiologas puikiai žinau, kiek daug laiko prarandame atlikdami daugybę rankinių matavimų ir pildydami įvertinimus. Tokios užduotys lėtina darbo procesą ir atitraukia dėmesį nuo klinikinių sprendimų. Sukūrėme „Ligence Heart“, kad padėtume pašalinti šią kliūtį ir sugrąžintume laiką užimtoms kardiologų komandoms“, – teigė A. Karužas, akcentuodamas, kad, gavus FDA patvirtinimą, JAV sveikatos sistema dabar irgi gali naudoti „Ligence Heart“ automatiniam širdies matavimų ir struktūruotų ataskaitų generavimui. Tęsdamas mintį jis akcentavo, kad tai yra labai svarbus „Ligence“ komandos pasiekimas ir kad šis startuolis telkia daug talentingų intensyviai dėl bendro tikslo dirbančių žmonių – portalo rekvizitai. lt duomenimis, įmonėje yra įdarbinta 15 žmonių, kuriems vidutiniškai mokamas per 4 tūkst. Eur atlyginimas. Širdies ligų diagnostikos technologijų startuolis „Ligence“ apie sėkmingai užbaigtą ankstyvosios stadijos investicijų etapą, per kurį bendrovės kuriamam širdies ligų diagnostikos technologiniam sprendimui pritraukta 3 mln. eurų, paskelbė praėjusių metų pabaigoje. Pagrindiniu investuotoju tapo „Simpact Ventures“ – rizikos kapitalo investicinis fondas iš Lenkijos. Investicijų etape taip pat dalyvavo „Coinvest Capital“, Europos inovacijų taryba, Estijos rizikos kapitalo įmonė „Lemonade Stand“, verslo angelų sindikatas NGL ir Rita Sakus.
Aptarė pranciškonų ir parapijos ūkį
Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijoje praėjusį savaitgalį lankėsi ir jos ūkio reikalus apžvelgė klebono Sauliaus Pauliaus Bytauto pakviestų specialistų būrys: architektė iš Kauno Asta Prikockienė, viešosios įstaigos „Domus Pacis“ atstovas Aleksas Bočiarovas, atsakingas už Lietuvos Mažesniųjų brolių ordino provincijos objektų renovaciją, ir projektuotoja Asta Taurosevičienė iš Klaipėdos. Susitikime taip pat dalyvavo Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė, jos pavaduotoja Asta Pocienė, Kretingos pranciškonų gimnazijos direktorius Antanas Šneideraitis. Jie apžiūrėjo neseniai renovuotą Jurgio Pabrėžos koplyčios paveikslą, senąjį vandens malūną prie Pranciškonų gimnazijos tvenkinio, aptarė būsimus darbus renovuojant parapijos namus ir ateityje laukiančius darbus vienuolyno viduje. Didžiumą lėšų būsimiems darbams, patikino A. Bočiarovas, suformulavus konkrečias paraiškas, tikimasi gauti per įvairias programas iš Kultūros paveldo departamento. Svečiai aptarė šventoriuje stovinčių parapijos namų renovaciją, siekiant, kad statinys derėtų prie bažnyčios ir vienuolyno ansamblio. Architektė A. Prikockienė, kuriai patikėtas rūpestis dėl parapijos namų sutvarkymo, akcentavo, kad jau yra atlikti visi parengiamieji darbai – archeologiniai ir geologiniai tyrimai, sutvarkyti dokumentai. Jos žodžiais, teks pakoreguoti detalųjį planą, siekiant paaukštinti parapijos namų pastatą. „Parapijos namai išoriškai turėtų įsilieti į bendrą bažnyčios ir vienuolyno kompoziciją. Todėl reikia juos paaukštinti, antrame aukšte galbūt įrengti svečių kambarius. Taip pat būtina įrengti liftą, nes ir dabar tenka įveikti dešimt pakopų laiptais, kad patektum į vidų. Pastato stogą reikėtų uždengti raudonomis čerpėmis“, – būsimą pastatą šventoriuje apibūdino architektė.
Kretingos rajono savivaldybės administracija priėmė pirmąjį savanorį – šešis mėnesius joje savanoriaus Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos moksleivis Ignas Petrauskas. I. Petrauskas per savanorišką tarnybą atliks Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorės (patarėjos) Ingos Biliūnaitės-Rušinskės jam pavestus darbus, prireikus, savanoriaus administracijos skyriuose. Kretingos rajono savivaldybė akredituota savanorius priimančia organizacija patvirtinta pernai. Akreditacija Savivaldybei suteikta trejiems metams. Tokio paties laikotarpio akreditaciją Jaunimo reikalų agentūra suteikė ir Savivaldybės padaliniui – Salantų miesto seniūnijai. Tiek Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tiek Salantų miesto seniūnijai akreditacija priimti savanorius suteikta pirmą kartą.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Penktadienį paskutinio dvylikto 2025 metų gruodžio mėnesio dvyliktą dieną Pasieniečių gatvėje Kretingoje šventiškai buvo atidarytas uždarosios akcinės bendrovės „Euromaga“ metalo apdirbimo cechas su administracinėmis patalpomis. „Tai aštuonerių metų sunkaus darbo vaisius“, – apie Pasieniečių gatvėje įsigytą 1 ha žemės sklypą, čia per vienerius metus pastatytą 500 kv. m gamybinės ir administracinės paskirties pastatą sakė bendrovės „Euromaga“ vadovas Artūras Petrukaitis. Tai pirmos aštuonerius metus veikiančios bendrovės nuosavos patalpos, iki šiol „Euromaga“ patalpas nuomojosi buvusio fabriko „Laisvė“ teritorijoje. „Euromaga“ – metalo dirbinių įmonė projektuoja ir gamina metalo baldus, baldų ir kitas konstrukcijas viešbučiams, restoranams, kitoms viešosioms vidaus ir lauko erdvėms, pramonei. Atlieka ir individualius smulkesnius užsakymus. „Euromagoje“ vidutiniškai dirba 25 žmonės, su bendrovės turima dukterine įmone darbuotojų skaičius šokteli iki 40-ies. „Turime didelį modernų staklyną. Metalo lankstymas, karpymas, pjovimas lazeriu, miltelinis dažymas, lakštų bei profilių valcavimas“, – apie metalo apdirbimą įmonėje pasakojo jos vadovas. Didžiuma „Euromagos“ gaminių iškeliauja į užsienį: Norvegiją, Švediją, Daniją, nuo 2024-ųjų į Jungtines Amerikos Valstijas. Bendrovės „Euromaga“ sklype Pasieniečių gatvėje statybos nestoja, jas užbaigus įmonės patalpos išsiplės iki 3 tūkst. kvadratinių metrų. ---
UAB „Euromaga“ Pasieniečių g. 33R, Kretinga Dirba darbo dienomis 8–17 val. Tel. 0 603 75411 www.euromaga.lt
2025 metais Kartenos seniūnijoje, kaip ir kitose Kretingos rajono seniūnijose, įgyvendinta įvairių infrastruktūros atnaujinimo darbų. Vienas svarbiausių – pylimo, per galimus potvynius leisiančio labiau apsisaugoti nuo į gyventojų kiemus tvinstančio vandens, sutvarkymas. „Po itin gausaus ir ilgai trunkančio lietaus, kai vanduo Minijoje smarkiai pakyla ir ima veržtis per kraštus, būna užliejami gyventojų kiemai. Siekiant kuo labiau apsaugoti gyventojų turtą, šiemet sutvarkytas pylimas Kartenos miestelio Kretingos gatvėje, taip pat sutvarkytas per paskutinįjį potvynį įgriuvęs tiltas per Alanto upę, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė. – Planuojame rekonstruoti ir kitus Kartenoje esančius pylimus, tikimės tam pritraukti lėšų iš Aplinkos ministerijos.“ Direktorės teigimu, Kartenos seniūnijoje atnaujintos ir melioracijos sistemos: sutvarkyti vandens nuvedimo grioviai, įrengtos pralaidos Palivaro kaimo Kretingos ir Lubių kaimo Vyšnių gatvėse bei Dauginčių kaime. Numatoma rekonstruoti Kūlupėnų ir Kartenos melioracijos sistemas, suprojektuojant melioracijos griovius, žiotis ir drenažo rinktuvus. Šiemet baigtas Kartenos seniūnijos apšvietimo modernizavimas: seni natrio šviestuvai pakeisti naujais LED šviestuvais Kartenoje, Kalniškiuose, Dauginčiuose ir Lubiuose. Iš viso atnaujinta 116 šviestuvų.
Gruodžio 11 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus darbuotojai mobiliaisiais greičio matuokliais magistraliniuose keliuose A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A13 Klaipėda–Liepoja, užfiksavo 33 leistino greičio viršijimo atvejus. Penki vairuotojai leistiną važiavimo greitį viršijo daugiau kaip 50 km/h, keturi tokie pažeidimai užfiksuoti Klaipėdos rajone, kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, o vienas jų „skriejo“ net 193 km/h greičiu. Klaipėdos apskrities kelių policijos pareigūnai priminė, kad greičio viršijimas išlieka viena dažniausių tragiškų eismo įvykių priežasčių. Taip pat skatina visus eismo dalyvius būti atsakingais ir atidžiais – rinktis saugų, o ne maksimalų leistiną greitį, nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, gerbti kitus eismo dalyvius.
Pagal Klaipėdos AVPK informaciją
Su meile knygai ir skaitytojui eina 90 metų
Kretingos rajono savivaldybės viešojoje M. Valančiaus bibliotekoje praėjusį penktadienį įvyko didžiulis šventinis sambrūzdis – biblioteka šventė savo veiklos 90-mečio jubiliejų. Ta proga gausiai susirinko svečių, įžvalgomis apie kultūrą pasidalino pakviestas žinomas šalies žurnalistas, televizijos laidų vedėjas Rytis Zemkauskas, koncertavo grupė „Il Senso“, o po to visi buvo pakviesti prie šventinio torto. Bibliotekos istorija – „Laiko juostoje“ Šventę vedusi bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Birutė Naujokaitienė akcentavo, kad 90 metų – ta ne tik svari įstaigos sukaktis, bet ir sukaktis bendruomenės žmonių, kurie tuos dešimtmečius kūrė biblioteką. Todėl susirinkusieji tarp šventinių kalbų ir sveikinimų buvo pakviesti tylos minute pagerbti išėjusiuosius, kurių pastangomis gyvavo ir augo biblioteka. Ant bibliotekos langų sukurta „Laiko juosta“ atspindi bibliotekos istoriją nuo 1935-ųjų, fotografijomis ir dokumentais, o neretai – stulbinančiais ir šmaikščiais faktais primindama, kad biblioteka yra gyva keliaujanti miesto žmonių istorija. Kaip ir pati knyga, kuri nemėgsta užsisėdėti vienuose namuose. Kaip ir būdinga šventėms, ji prasidėjo sveikinimo kalbomis. Seimo narė Violeta Turauskaitė, prašnekusi žemaitiškai, linkėjo būti išminties lobynu ir toliau žengti koja kojon su laikmečiu, kuo ir dabar kretingiškiai stebina. Kretingos rajono savivaldybės vicemerė Vaida Jakumienė pirmiausiai akcentavo jausmą, kuris apima atėjus į biblioteką – ramybę, po to – pasididžiavimą, kad joje dirba profesionalai, dirba taip, kad bibliotekoje laukiamas pasijunta kiekvienas žmogus. Ji kalbėjo apie biblioteką ir kaip vieną prestižiškiausių rajono įstaigų, kurioje kviečia apsilankyti garbius šalies ir užsienio svečius, ir kurioje, kaip buvo pastebėta, jau dukart svečiavosi LR Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana.
Salantai sušvito bendrystės eglėmis
Praėjusią savaitę Salantuose sužibo ne tik pagrindinė miesto eglė – papildomai įvairiose gatvėse, Salantų miesto bendruomenės iniciatyva, buvo papuošta 15 eglučių. Tokia vienijanti kalėdinė bendrystės akcija, kurią pasiūlė Salantų miesto seniūnė Jolanta Ažondenienė, šiemet surengta pirmąkart. Apie bendrystės, puošiant miestą kalėdiniam laikotarpiui, patirtį ir, tikėtina, užgimusią naują tradiciją, pasakojo seniūnė J. Ažondenienė: „Šiemet miestas suspindo ne vien šviesomis – jis suspindo žmonių širdžių gerumu. Seniūnaičių sueigoje buvo iškelta idėja pakviesti gyventojus ir organizacijas prisidėti prie miesto puošybos. Ir tai pasiteisino: vos šią žinią paskelbėme, jau pirmą dieną buvo rezervuotos visos atgabentos vazonuose pasodintos eglutės. Norinčiųjų jas puošti buvo daugiau, negalėjome patenkinti visų noro – buvome nupirkę konkretų kiekį eglių. Patyrę tokį entuziazmą, kitąmet žadame įsigyti eglių gerokai daugiau. Kalbu nuoširdžiai: labai nudžiugino, kad gyventojai nori puošti savąjį miestą, taip kurdami tarpusavio bendrystės ir vienybės lauką. Tikimės, kad ši užgimusi tradicija ir toliau augins mūsų tarpusavio kultūrą, bendruomeniškumą.“ Penkiolika žmogaus ūgio vešlių eglių skirtingose Salantų miesto vietose – Turgaus aikštėje, Vilniaus, M.Valančiaus ir A. Salio gatvėse – puošė: parduotuvių „Salantų pyragas“, „Fėja“, „Aibė“, „Sala“ savininkai, Barzdžių bendruomenės centras, Salantų miesto bendruomenė, studija „Čia“, Salantų pirminės sveikatos priežiūros centras, Salantų gimnazija ir gimnazijos tėvų komitetas, Salantų medžiotojų klubas, Kretingos dienos veiklos centro Salantų padalinys, kavinės „Verona“, Irenos siuvyklėlės ir kebabinės savininkai, Salantų kultūros centras. „Prie eglučių nerasite jas puošusių asmenų, įmonių ar organizacijų pavadinimų, nes ši iniciatyva nesusijusi su konkurencija, kam pavyko gražiau papuošti. Ši kalėdinė akcija – ne apie lyginimąsi, ne apie vertinimą ir ne apie reklamą, o apie bendrystės jausmą, širdies šilumą, kurią kiekvienas įdėjo į eglę taip, kaip galėjo ir kaip išmanė. Skirtingi puošybos stiliai yra mūsų pačių skirtingumo ir unikalumo išraiška“, – akcentavo J. Ažondenienė.
|
|
