Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Klaipėdos regione pasirodė netikrų pinigų: ar sugebėtumėte juos atskirti?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1869) 2024-07-12

 
Tris pastarąsias savaites Andrejus Matveičukas su savo anūkais 9-mečiu Danilu (kairėje) ir 11-kos Kirilu išvien su pranciškono brolio Pauliaus suburtais bendraminčiais kiekvieną vidurdienį Rotušės aikštėje meldžiasi už taiką Ukrainoje ir pasaulyje.

Lygiai 12 val. nuo paminklo Jonui Karoliui Chodkevičiui kone kasdien, kiek trunka karas Ukrainoje, po Kretingą pasklinda pranciškono brolio Pauliaus ir jo bendraminčių maldos bei giesmės už taiką. Tarp besimeldžiančiųjų – ir 64-erių Andrejus Matveičukas (Matveichuk) kartu su dviem iš Kijevo atostogų prieš tris savaites atvykusiais anūkais – 11-kos Kirilu ir 9-erių Danilu. Berniukai per stulbinamai trumpą laiką kone be akcento išmoko lietuviškų maldų, sakė, meldžiasi, kad Dievas juos išgirstų, perduotų Putinui ir Rusija užbaigtų karą.

Sukrėtė pastarieji įvykiai

„Specialiai jų nemokinau, pirmas tris dienas jiedu tik klausėsi maldų ir klausinėjo, ką reiškia žodžiai, o dabar jau lyg žirnius beria maldas“, – kalbėjo Andrejus, o kalboms gabūs vaikai, redakcijoje paprašyti patvirtinti senelio žodžius, raiškiai ir neužsikirsdami sukalbėjo kasdien girdimas maldas „Dėl skaudžios Jėzaus kančios“, „Amžinasis Tėve, aukojame Tau...“ žodžius.

Melstis, pritariant gitarai, jiedviem patinka, kartu su broliu Pauliumi praėjusį penktadienį dar išsirengė ir į maldos žygį aplink Kretingą ligi Bajorų ir atgal. Tačiau žiaurūs faktai rodo, kad ukrainiečių vaikų maldos – vis dar pakeliui pas Dievą, nes jų tėvynė permirkusi krauju.

Andrejus neslėpė skausmo, kalbėdamas, kaip jį ir jo anūkus sukrėtė pastarųjų dienų įvykiai, kai Rusija susprogdino vieną didžiausių Kijevo Isidos ligoninių, kur gydomi onkologinėmis ir sunkiomis kepenų ligomis sergantys vaikai ir veikia gimdymo namai. Būtent toje ligoninėje tuomet dar laimingą pasaulį savo krykštavimu pasveikino broliai Kirilas ir Danilas.

Žino, kas yra karas

Abu vaikai žino, kas yra karas: nors žuvusiųjų savo akimis nematė – tėvai stengiasi nuo to apsaugoti, tačiau girdi sprogimų griausmus, naktimis pažadinti iš miego leidžiasi į rūsį, o sykį bomba sprogo jų mokyklos kieme, ankstyvą rytą, dar neišėjus į pamokas.

Atrodytų, ne pagal savo amžių mąstantys vaikai samprotavo: „Nebegalime matytis su draugais, nebeišeiname žaisti į kiemą, mūsų mylima teta (Andrejaus duktė) išvažiavo gyventi į JAV“, – kalbėjo berniukai, džiaugdamiesi Kretingoje įgiję draugų – kartu žaidžia futbolą, maudosi tvenkinyje. Ir nors seneliai – Andrejus su ukrainiete žmona Taisia – norėtų, kad vaikai ir per mokslo metus liktų Lietuvoje, tačiau jiedu sakė grįšią į tėvynę, pas savo tėvus. Beje, jų tėvas dirba Ukrainos nacionalinėje gvardijoje, arba sukarintoje policijoje.

Abu berniukai mokosi dešimtukais, domisi istorija, žino J. K. Chodkevičių, juolab kad Kijeve, šalia jų namų, yra būtent šio žymaus karvedžio vardu pavadinta gatvė. Dar sakė žaidžią futbolą, užsiima karate, Kirilas groja būgnais. Būdami Lietuvoje, neslėpė, jau įveikę savas baimes: Danilas – aukščio, iš pradžių įkopęs į Palangos, o po to – Kretingos bažnyčių bokštus, o Kirilas išmoko nardyti nuo akmens.


Vilius VILUCKAS:

– Manau, kad ne. Kaip dabar atrodys, jei augintinį atsivesi į parduotuvę? Manau, nieko tokio nenutiks, jei pririš trumpam prie parduotuvės ir nueis greit apsipirkti. Juk ne vienas taip palieka. Dar jei kokį mažiuką šunytį ant rankų įsineštų, gal dar nieko, bet jei koks didelis šuo, tai prieštaraučiau tikrai. Maisto parduotuvės, kirpyklos yra tos vietos, kur augintinių neturėtų būti.

Virginija LEŠČIAUSKIENĖ:

– Aš asmeniškai labai bijau šunų, aš būčiau prieš, bet yra daug gyvūnus mylinčių žmonių, tarp jų – ir mano vaikai. Tad sakyčiau – tegu, tik kad būtų saugu aplinkiniams. Sutinku vaikščioti šalia augintinių prekybos centre, bet kad nereikėtų jų bijoti. Kiekvienas šeimininkas turėtų būti atsakingas ir užtikrintas, kad jo augintinis niekam nesukels problemų. 

Ona TETERINA:

– Jei tos vietos yra pritaikytos, tai kodėl ne? O jei prekybos centre ar parduotuvėje, tai turėtų būti nedidelis šuniukas, toks, kurį galima būtų į užantį įsikišti ar glėbyje laikyti. O jei didžiulis, kur net pažiūrėjus baisu – su tokiu, manyčiau, negalima lankytis.

Kazimiera ZAKAREVIČIENĖ

– Gal nelabai su gyvūnu į parduotuves tinka eiti. Sutikčiau, jei tai nedidelis šuniukas būtų, kurį galima rankose neštis. Aš pati gyvūnų, net jei tai didelis šuo, koks vilkšunis, nebijau, neišsigąstu, pasitikiu jais, svarbiausia jų nebijoti. Jei bijai – jie pajunta žmogaus baimę. 

Kalbino Jurga BRAUKYLIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


 
Maumedžių kvartalo gyventojų buitinės nuotekos iš gyvenamųjų namų nuvedamos į vieną bendrą buitinių nuotekų rezervuarą.

Netinkamai tvarkomos nuotekos – galvos skausmas ne tik aplinkosaugos specialistams, bet ir pilietiškiems gyventojams: vieniems sunku viską kontroliuoti, kitiems, matant teršiamą aplinką, neramu dėl savo sveikatos. Tikimasi, kad situaciją pagerins nuo liepos 1-osios pradėjusi veikti Aplinkos ministerijos sukurta nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS).

Duomenis skelbs informacinėje sistemoje

Nuo šiol nuotekų vežėjai informacinėje sistemoje privalo fiksuoti nuotekų paėmimo faktą, vietą, paimtų nuotekų tipą ir jų perdavimą nuotekų tvarkymo įmonėms iš visų tipų nuotekų valymo įrenginių, o nuotekų tvarkytojai – patvirtinti paimtų nuotekų kiekį ir tipą. Prie sistemos turi prisijungti ir tyrimus atliekančios laboratorijos bei įmonės, montuojančios individualius nuotekų tvarkymo įrenginius ir atliekančios jų priežiūrą. Pagal įkeltą informaciją aplinkosaugininkai gali spręsti apie rizikingas vietas, o prireikus spėti suvaldyti galimus taršos šaltinius. Be to, tikimasi, jog naujoji tvarka leis identifikuoti nelegalius nuotekų vežėjus arba privačius asmenis, kurie nuotekas išleidžia į artimiausius vandens telkinius arba kitose neleistinose vietose.

Kaip sakė „Kretingos vandenų“ direktorė Eglė Alonderienė, Kretingos rajone nuotekų vežėjų yra nemažai, jie skelbiami bendrovės interneto svetainėje.

„Mes duomenis apie nuotekas iš centralizuotų tinklų kaupiame jau nuo gerokai anksčiau, bet, „paleidus“ NTIS, duomenų bazėje dabar turės būti surašytas kiekvienas adresas ir tų gyventojų, kurie nuotekas tvarkosi individualiai“, – sakė ji. Rajono nuotekų registre turės atsirasti visos namų valdos – tiek turinčios centralizuotus, tiek individualius tinklus, tiek besinaudojančios lauko tualetais, kurių Lietuvoje turėjo nelikti nuo pernai.

Rajono Savivaldybės vyriausiasis inžinierius Petras Šadreika patvirtino, kad inventorizuoti rajono teritorijoje esančius nuotekų valymo ir kaupimo įrenginius ir šiuos duomenis fiksuoti NTIS, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas prievolę numato savivaldybėms arba jų geriamojo vandens tiekėjams bei nuotekų tvarkytojams. Jeigu ši funkcija bus priskirta Savivaldybei, kuris administracijos darbuotojas konkrečiai tai atliks, kol kas nėra nuspręsta.


Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė įsakymą dėl Kretingos miesto 2023–2029 metų vietos plėtros strategijos finansavimo. Strategijai įgyvendinti skiriama 999 tūkst. 37,60 eurų, tai Europos Sąjungos (ES) paramos fondų lėšos.

Kretingos miesto 2023–2029 metų vietos plėtros strategiją parengė ir paraišką ES lėšoms gauti teikė Kretingos miesto vietos veiklos grupė (VVG). Ši savo miestui neabejingus kretingiškius vienijanti asociacija įsisteigė 2015 metais, tuomet į strategiją sudėtoms jų iniciatyvoms ES paramos pinigų laimėti nepavyko. Po tokios nesėkmės Kretingos miesto VVG veikla buvo pritilusi. Asociacija 2022 m. veiklą atnaujino startavus Europos Sąjungos investicijų programos naujam 2021–2027 m. etapui Lietuvoje. Buvo sudaryta nauja VVG valdyba iš 9 narių, atstovaujančių proporcingai (po 3) Kretingos rajono savivaldybės administraciją, verslą ir nevyriausybines organizacijas. Asociacijos pirmininke išrinkta Kretingos miesto seniūnijos seniūnė Gintarė Liobikienė. Buvo parengta ir nauja Kretingos miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategija, skirta pagerinti įsidarbinimo Kretingoje galimybes ir padidinti socialinę miesto bendruomenės integraciją išnaudojant vietos valdžios, verslo ir bendruomenės ryšius. Strategijos rengėjų teigimu, Kretingos mieste gyventojų socialinių paslaugų poreikius sąlygoja įvairūs veiksniai: gyventojų sveikatos problemos, socialinė rizika, nepakankamai išvystytos paslaugos žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai užtikrinti, nepakankamai išvystytas neprivalomųjų socialinių paslaugų ir socialinės infrastruktūros tinklas, trūkumas papildomo užimtumo paslaugų įvairioms amžiaus ir socialinės padėties grupėms, nedarbas. Išvardytos taip pat ir kitos Kretingoje tarpstančios problemos yra nuoroda strategijai įgyvendinti projektų rengėjams, siekiantiems ES paramos lėšų.


 

 

 

Šių dienų opi problema ta, jog vaikų laikas su išmaniaisiais įrenginiais užgožia fizinį aktyvumą. Todėl pagrindinis tikslas gimnazijos teritorijoje įkurti modernią lauko erdvę - parkelį, kuriame mokiniai bei visi Vydmantų kaimo bendruomenės nariai galėtų užsiimti ne tik protine, bet ir aktyvia fizine veikla. Tad gimnazija prisijungė prie „Maximos“ iniciatyvų konkurso „Mes – bendruomenė“, kuris Lietuvoje organizuojamas jau dešimtą kartą. Šis konkursas remia bendruomenių idėjas vaikų sporto, sveikatingumo, laisvalaikio iniciatyvoms įgyvendinti.

Gimnazija tapo „Maximos“ organizuoto konkurso nugalėtoja, lėšos (6066 Eur) bus panaudotos įrenginiams, skatinantiems aktyvią fizinę veiklą. Įrenginiai bus pritaikyti ir žmonėms su negalia. Jais bus skatinamas atsinaujinančių energijos išteklių vartojimas, prasmingas socialinis bendravimas, atsakingas požiūris į klimato kaitą.

Moderniame parkelyje „Inovatyvu, smagu ir naudinga“ bus pastatytas suoliukas - treniruoklis su USB pakrovėju. Įkrauti elektroninius prietaisus (telefoną, planšetę) bus galima, kol sukamas generatorius. Tai gerins vaikų fizinę būklę, keis įpročius, skatins atsakingai žiūrėti į klimato kaitą bei didins atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Įrengtas treniruoklis malūnas su USB pakrovėju leis fizine veikla generuoti elektros energiją, tačiau išsiskirs tuo, jog bus pritaikytas žmonėms su negalia. Lauko žaidimo stalas – šachmatai gerins vaikų loginį bei kūrybinį mąstymą, originalumą. Kūginė laipynė vystys visus kūno raumenis, taip pat proto, kognityvinius gebėjimus: atmintį, gebėjimą priimti sprendimus iškilus sudėtingai situacijai.

Gimnazija atsakingai žiūri, kad vaikai turėtų visas galimybes mėgautis prasmingu bei aktyviu laisvalaikiu.

Vydmantų gimnazijos informacija


Europos šalių kino forumas „Scanorama“ tęsia europietiško kino atostogas – liepos 12 d. mažasis kino ir kultūros festivalis „Scanoramos vasara“ pirmą kartą atkeliauja į Kretingą. Žiūrovų laukia nemokami kino seansai naujai atsiveriančioje šiuolaikinio meno platformoje „Kub’Art“ ir kultūringi penktadienio vakarai mieste su skirtingų meno sričių atstovais.   

„Kretingoje trūko vietos, siūlančios įdomiai ir turiningai praleisti vakarus mieste. Norėjome sukurti erdvę, kuri burtų bendruomenę, suteiktų alternatyvaus laisvalaikio praleidimo galimybę, supažindintų su šiuolaikinio meno formomis ir tendencijomis, formuotų kritinį mąstymą. Pirmąjį kūrybinį impulsą suteikė europietiško kino programa, panašia linkme – išlaikydami vertybinę liniją ir kurdami skirtingų meno sričių dialogą – veiklą vykdysime ir vėliau“, – pasakoja šiuolaikinio meno platformos „Kub’Art“ sumanytoja Mantė Lukošienė.

Turtinga Kretingos kultūros istorija jungia kelių kilmingų giminių – Chodkevičių, Masalskių, Potockių, Zubovų, Tiškevičių – dvaro tradicijas, XVII a. pr. įkurtos bernardinų vienuolijos veiklą ir ypatingą dėmesį kultūrai bei švietimui, 1932 m. įsteigtos pranciškonų gimnazijos – mokykla garsėjo talentingais mokytojais, išugdžiusiais ne vieną asmenybę, vėliau papildžiusią Lietuvos mokslo, meno ir kultūros bendruomenę. Naujos kultūros erdvės sumanytojai ir mažojo festivalio programos rengėjai tikisi, kad miesto istorija įkvėps Kretingą atgimti kaip naujų bendruomeniškumo formų ir neatrastų kūrybinių galimybių vietą.


Rugpjūčio 3 d. 20 val. Palangos gintaro muziejuje įvyks koncertas „Shalom, Muzika“. Koncerte dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos prof. Sabinos Martinaitytės ir prof. Audronės Eitmanavičiūtės studentai, tarptautinių konkursų laureatai Emilija Bagdonaitė, Deimantė Bačiulytė, Liepa Dabriškaitė, Ugnė Stražnickaitė, Violeta Šimoliūnaitė, Ieva Vaivadaitė, Paulius Katiliavas. Pianistė ir koncerto vedėja prof. Audronė Eitmanavičiūtė. 

Koncerte skambės pasaulio žydų kompozitorių P. Abraham, G. Gershwin, J. Bock, F. Loewe, R. Stolz, J. Bank, H. O. Borgmann, S. Romberg ir lietuvių kompozitorių G. Svilainio, V. Kernagio, A. Šenderovo, G. Kuprevičiaus dainos, miuziklų ir operečių arijos ir duetai. 

Šis koncertas – projekto „Atminties žygis. Akmenė 2024“, skirto Holokausto aukoms Akmenės krašte atminti, dalis. Projektą vykdo mažoji bendrija „Pelėdiškių ąžuolas“, projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Akmenės rajono savivaldybė. Renginys nemokamas.

„P. n.“ informacija


 
Prisiminimai apie istorinę Dainų šventę kolektyvų vadovams ir visiems, kas joje dalyvavo, išliks ilgam.

Antradienį Kretingos muziejaus Baltojoje salėje buvo pagerbti jubiliejinės Dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ dalyviai, kurių – per 500. Kolektyvų meno vadovams įteikti atminimo medaliai ir mero Antano Kalniaus padėkos už atkaklų kūrybinį darbą, profesionalumo skatinimą, saviveiklininkų sutelkimą saugoti ir skleisti tautos tradicijas. Padėkomis taip pat apdovanoti ir į Vilnių dalyvius lydėję asmenys, vairuotojai.

Kretingai yra kuo didžiuotis

Susirinkusiuosius sveikino rajono Kultūros skyriaus vedėja Dalia Činkienė, Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Tranizienė, Savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė, vicemerės Vilija Venckutė-Palaitienė ir Vaida Jakumienė.

„Aš pati buvau dviejų Dainų švenčių dalyvė, žinau, kad kelias iki ten prasideda gerokai anksčiau, yra daug streso ruošiantis, o kur dar drebulys užkulisiuose, kai vyksta atranka ir kai kartu su vadovais lauki: pateksim, ar ne? “ – prisiminimais dalijosi ji. V. Jakumienė neabejojo, kad kolektyvams buvo sunkių akimirkų, gal net ginčų, pykčio, bet dabar jau – po visko, dabar lieka nurimti, pasidžiaugti ir pasididžiuoti savimi.


  • Smiltys
 


 
Kūrybingoji Genovaitė Žukauskienė šįkart atsiskleidė kaip gabi fotomenininkė, gebanti įžvelgti gyvenimo prasmę žmonių veiduose.

Kretingos rajono Motiejaus Valančius viešosios bibliotekos langai, iš abiejų jų pusių, šią liepą nušvito žmonių veidais: vidinėje pusėje dominuoja jaunystė, išorinėje – brandus žmogaus amžius, paženklintas gyvenimo išbandymais ir išmintimi. Tai atspindi pirmoji autorinė Kretingos krašto kūrėjos 73-jų Genovaitės Žukauskienės fotografijų paroda, taip ir pavadinta „Neblėstantis žmogaus grožis“.

Veidai – iš kūrėjos aplinkos

Tokios asmenybės, kaip G. Žukauskienė, yra vadinami žmogumi-orkestru, vienu metu galinčiu groti įvairiais instrumentais: visų pirma ji – radiotechnikos inžinierė, muziejininkė, kraštotyrininkė, antra, ji – publicistė, visuomenininkė, fotografė, kolekcininkė, tautodailininkė ir savanorė.

Visos jos  veiklos persipina viena su kita, praturtindamos ir pačią kūrėją, ir aplink ją esančius žmones, tuo pačiu – ir Lietuvos kultūrą, muziejininkystę. Jos prigimtyje puikiai dera du pradai – techninis ir kūrybinis, sunkoka suvokti, kur dominuoja vienas, o kur prasideda kitas. 

Ši paroda inspiruota įvairiose Genovaitės gyvenimo ir veiklos erdvėse sutiktų skirtingų žmonių. Fotografijose, kurios iš tolo tarsi pasitinka ir palydi bibliotekos lankytojus ir prošal ją praeinančius, – išraiškingi veidai. Tai – portretai ir kretingiškių pažįstamų žmonių, Trečiojo amžiaus universiteto lankytojų, parapijiečių, ir žinomų visos šalies, taip pat – paprastų kaimo žmonių.

„Per laiką susikaupė daug fotografijų iš mokslinių-kraštotyrinių ekspedicijų, visuomeninės veiklos, susitikimų. Šalia gamtos – dar labai mėgstu fotografuoti pajūrį, debesis, vaivorykštes, tačiau mane itin domina žmonės: žodžiais neperteiksi to, kiek jie turi savyje grožio ir gėrio, kiek spinduliuoja jį iš vidaus, iš savo meilės gyvenimui, atėjusios per skausmus, išbandymus, Sibiro tremtį“, – apie savo personažus kalbėjo aktyvi Trečiojo amžiaus universiteto klubo  „Fotoakimirka“ narė, nuolat dalyvaujanti bendrose klubo parodose.


 
Tomą Valiūną motyvuoja ir žavi istoriniai dalykai.

Šiemet mokslus Pranciškonų gimnazijoje baigęs kretingiškis Tomas Valiūnas, ką tik debiutavęs istoriniu detektyvu „Lažybos prie karsto“, kurio veiksmas vyksta senojoje Anglijoje, jaučia stiprų ryšį su Lietuva ir svajoja parašyti istorinį detektyvą, skirtą Kretingai.

Norėdami sužinoti kokiomis mintimis dabar gyvena Tomas Valiūnas, išgirstame, kad šiuo metu, laukdamas egzaminų rezultatų, jis ilsisi. Apie politikos mokslus mąstantis vaikinas teigė niekur neskubantis ir dokumentus stojimui pateiksiantis, sulaukęs egzaminų rezultatų. Nors jam neblogai sekasi kalbos, jis domisi anglų, vokiečių, prancūzų, lenkų kalbomis, jaunuolis yra pasirinkęs studijuoti tarptautinius santykius VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Beje, dėl gabumų kalboms Tomas šiek tiek kuklinasi sakydamas, kad tai tebuvo konkursuose ir jiems ruošiantis įgyta patirtis. Tačiau kiekvienai naujai kalbai jis yra skyręs nemažai dėmesio ir laiko: „Mokytis naujos kalbos, man be galo įdomu – su ja reikia dirbti ir, jei negirdi jos nuolatos savo aplinkoje, jinai nutolsta,“ – atviravo pašnekovas. 

Detektyvo herojai – it artimi giminaičiai

Tomas, ką tik išleidęs naująjį, paredaguotą savo romano „Lažybos prie karsto“ leidimą, paklaustas, ar pajuto didesnį susidomėjimą, teigė, kad viskas šiuo metu tebevyksta: rudeniop bibliotekose planuojami susitikimai su skaitytojais, o kitų metų vasario mėnesį laukia Vilniaus knygų mugė.


 
Dailininkas Romas Paulikas – tapytojas, kalbantis spalvomis.

 

Vibracija, 2024. Drobė, aliejus.

„Ar įsivaizduoju save be tapybos? Ne. Be dailės – niekaip. Aš, matyt, nuo pat gimimo paženklintas: nuo pat mažumės – pats neprisimenu, tėvai pasakojo – po stalu pasilindęs atsigulęs piešdavau. Užkoduotas tam esu“, – savo dirbtuvėje atrinkdamas darbus katalogui „Laiko paliesti“ svarstė palangiškis tapytojas Romas Paulikas, šią vasarą švenčiantis septyniasdešimtmetį.

Kalbėdamas apie laiką, kūrybą, tapybą – sako, studijavęs ir grafiką, ir skulptūrą, bet pasirinkęs tapybą, nes būtent spalva suteikianti postūmį, būtent per spalvą galima matyti daugiau, matyti plačiau, paveiksluose spalvos žaidžia, groja, skamba, – R. Paulikas įvardino kelis savo kūrybos periodus.

„Apie kai kuriuos dailininkus sakoma: mėlynasis periodas, geltonasis periodas. Taip ir man: buvo akademinė tapyba, paskui buvo impresionizmas, dabar tokia pusiau abstrakcija, pusiau impresionizmas. Ir vėl norisi kažką naujai, kažką kitaip išbandyti, nes patirties įgavęs jau kitaip matai tuos pačius daiktus, objektus, vaizdus. Bet vis tiek viskas eina per spalvą, dominuoja ji, dominuoja paletė“, – pasakojo tapytojas, pridūręs, kad gal tik temos jo kūriniuose nesikeičia. O atrandąs jų visur: ir prie jūros, ir žvelgdamas į užpelkėjusią pievą pro automobilio langą ar pro naktinį dangų virš įvairiaspalvėmis šviesomis švytinčių miestų skrodžiančio lėktuvo iliuminatorių.  

O kas yra, kur yra Romo Pauliko įkvėpimo šaltiniai? „Visur, kur pažvelgiu,– kaip mat atsako dailininkas. – Kartais atsikeliu iš ryto – nuotaikos nėra. Ir neieškau. Einu pasivaikščioti, pamąstyti. To kabliuko paieškoti. Kartais kur nors nuvažiuoti reikia, tai suteikia postūmį. Yra buvę, kad paveikslą net susapnuoju – ryškiai, spalvotai. Ryte pašokęs bėgu į dirbtuvę, kad kuo greičiau užfiksuočiau. Bet bedirbant, žinoma, paveikslas koreguojasi. Nebūna grynai taip, kaip susapnavai, ne „fotografinis“ variantas“. 


Nesuvaldė motociklo ir apvirto

  • Iš policijos suvestinių

Trečiadienį apie 12 val. Šventosios gatvėje Kretingoje vyras, gimęs 1995 metais, važiuodamas motociklu „Honda“, nepasirinko saugaus greičio, transporto priemonės nesuvaldė ir apvirto. Vairuotojui nustatytas 2,64 prom. neblaivumas.

„P. n.“ informacija


Avarija Palangoje

  • Iš policijos suvestinių

Vakar po vidurnakčio Palangoje, prie Kretingos gatvės, lengvasis automobilis „AUDI Q5“ atsitrenkė į motociklą – šis užsikabino už automobilio priekinės dalies. Iškviesti ugniagesiai gelbėtojai atjungė automobilio akumuliatorių, panaudoję pneumatines pagalves, atkabino motociklą, automobilį patraukė nuo kelio. Buvo neutralizuoti maždaug 3 kv. m plote išsilieję skysčiai, kelio danga nuplauta.

„P. n.“ informacija


Su promilėmis – du

  • Iš policijos suvestinių

Liepos 8 d. apie 22.56 val. Darbėnuose sustabdyto mopedo „Direct bikes DB50QT-11“ vairuotojui, gimusiam 1980 m., nustatytas 2,20 prom. neblaivumas. Tą pačią dieną apie 15.07 val. Kurorto gatvėje Palangoje automobilio „Volvo XC90“ vairuotojas, gimęs 1950 m., įpūtė 1,99 prom.

„P. n.“ informacija


Pirmadienį apie 18.40 val. Žemaičių gatvėje Palangoje pastebėta, kad iš aptverto gyvenamojo namo kiemo pavogti du elektriniai paspirtukai „Beaster Scooter BS77“ ir „Beaster Scooter“ bei akiniai „Prada“. Žala siekia 3 tūkst. eurų. Antradienį apie 7 val. pastebėta, kad elektrinis paspirtukas ir įvairūs įrankiai – elektriniai suktukai, kampinis šlifuoklis, benzininis grandininis pjūklas ir kt. – dingo ir iš kurorto S. Daukanto gatvėje ūkiniame pastate esančio garažo. Padaryta 920 eurų žala. Pradėti abiejų vagysčių tyrimai.

„P. n.“ informacija


Kviečia pasitikrinti triukšmą

  • Iš policijos suvestinių

Liepos 16 d. nuo 16 iki 18.30 val. Klaipėdoje, Dubysos g. 10 („Švyturio arenos“ automobilių stovėjimo aikštelėje), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai organizuos prevencinę priemonę, kurios metu vairuotojai galės pasitikrinti transporto priemonių išmetimo sistemos skleidžiamą garsą, šviesos laidumo matuokliu pasitikrinti transporto priemonių stiklų skaidrumą. Pažeidimai nebus fiksuojami, vairuotojams tik bus pasiūlyta pašalinti trūkumus.

„P. n.“ informacija


 

„Ignitis renewables“, tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė, vysto pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parką Baltijos šalyse „Curonian Nord“. Šis projektas ne tik prisidės prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimo, bet ir skatins pajūrio regiono ir visos šalies ekonomiką, rems vietos bendruomenių veiklą. Bendrovė taip pat įsipareigojusi šviesti visuomenę apie atsinaujinančią energetiką ir jos teikiamas naudas, todėl tuo tikslu „Ignitis renewables“ pradėjo specialią edukaciją, skirtą vaikus susipažinti su jūrinio vėjo elektrinėmis per žaidimus ir praktinį mokymąsi.

Pirmieji šią edukaciją išbandė Palangos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ auklėtiniai. Pajūryje vaikai turėjo galimybę sužinoti apie vėjo elektrinių veikimo principus, statybos procesus bei jų teikiamas naudas. Edukacinė programa apėmė praktinius užsiėmimus, kurių metu vaikai statė mažus vėjo elektrinių modelius, stebėjo jų veikimą ir mokėsi apie elektros energijos gamybos jūroje ypatumus.

Ši edukacija toliau keliaus per Lietuvos pajūrio regioną su tikslu įkvėpti jaunąją kartą domėtis inžinerija, technologijomis ir atsinaujinančia energetika, ypač – apie elektros energijos gamybą pasitelkiant vėją jūroje. Taip pat, didinti bendruomenių informuotumą, skleisti plačiajai visuomenei žinias apie jūrinio vėjo elektrines ir projektą „Curonian Nord“.

Edukacija ir švietimas – vienas iš pagrindinių bendrovės tikslų bei būdų stiprinti bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis. „Ignitis renewables“ prisideda prie programos #EnergySmartSTART, kuri yra skirta moksleiviams, studentams ir visiems, kam įdomi energetikos tema. Prie programos prisijungusios energetikos įmonės įgyvendina įvairias iniciatyvas, organizuoja moksleiviams ekskursijas, susitikimus su specialistais, steigia specialias stipendijas studentams, supažindina su karjeros energetikos sektoriuje galimybėmis.

Bendrovė siekia jau projekto planavimo etape pradėti bendradarbiauti su bendruomenėmis, įsikūrusiomis šalia jūrinio vėjo elektrinių parko. Tai atveria galimybes projekto statybų bei eksploatavimo etapuose rasti geriausius sprendimus, kurie įgalina bendruomenes ir gerina jų gyvenimo kokybę bei daro teigiamą poveikį aplinkai, supančiai vėjo elektrinių parką.


Darbėnų parke medelius sodins vaikams

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Kaimo bendruomenėse
 
Ąžuoliukas, skirtas Vakariui Eglinui, jau pasodintas.

Ramioje vietoje Darbėnų Vytauto Didžiojo parke, tarp vaikų žaidimo ir automobilių stovėjimo aikštelių, pradėtas kurti skveras, kuriame medelius savo atžalų gimimo ar krikštynų progomis gali sodinti tėvai.

„Tegul žaliuos berniukams ąžuolai, o mergaitėms – liepos. Bus gražu. Tikimės, kad tai taps mūsų Darbėnų bendruomenės, seniūnijos gyventojų tradicija“, – neabejojo seniūnas Alvydas Poškys. „Su vyru Gražvydu gyvename netoli parko, tad kartais ir po kelis kartus per dieną einame ten pasivaikščioti. Pamaniau, kaip smagu būtų mūsų sūnui Vakariui, kuriam dabar 11 mėnesių, čia pasodinti ąžuoliuką – tegul sau auga, tvirtėja abu sykiu“, – šypsojosi J. Eglinė.

Jos svajonė buvo išpildyta birželio 29-ąją, per berniuko krikštynas, bet prieš tai teko paplušėti ieškant tinkamo sodinuko. Pašnekovės teigimu, šiuo metu populiarūs kaip tujos augantys koloniniai ąžuolai, o jai norėjosi tradicinio. „Tris prekybos vietas apvažiavome, kol pagaliau tokį Kretingoje radome“, – džiaugėsi moteris.

Maždaug 2,5 metro ūgio sodinuką jie pasodino, lentelę su Vakario vardu pritvirtino kartu su berniuko krikšto tėvais Egle ir Artūru Stonkais bei jų dukromis Melanija ir Kornelija.

„Lankysim, prižiūrėsim, globosim, per karščius laistysim. Kai jau šalia atsiras ir kitų medelių, patys pirmieji pastebėsim“, – sakė darbėniškė.


 
Kulūpėnų seniūnijos moterų klubo „Emocijos“ vadovę Ritą Drakšienę, pasibaigus renginiui, dalyvės kilnojo ant rankų.

Praėjusį trečiadienį Kulūpėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos sporto aikštyne susirinkusios moterų klubo „Emocijos“ moterys  siekė Lietuvos rekordo – suvienyti bendruomenę ir parodyti kiek moterys gali, gausiausiai susirinkusios ir 5 minutes vienu metu darančios skirtingas veiklas.

Kulūpėnų seniūnijos moterų klubui „Emocijos“ vadovaujanti kulūpėniškė Rita Drakšienė, šios idėjos sumanytoja ir organizatorė atviravo, kad visą dieną labiausiai jaudinosi dėl dalyvių, jai labai svarbu, kad siekiant rekordo jos jaustųsi gerai, laisvai ir komfortiškai.

Visos renginio dalyvės R. Drakšienei pažįstamos asmeniškai – vietinės, gimusios, augusios, gyvenančios ar gyvenusios Kulūpėnuose. Jauniausios rekordo siekimo atstovės ramiai snaudė vežimėliuose, brandesnio amžiaus moterys buvo pasiruošusios ėjimui šiaurietiškomis lazdomis, buvo mezgėja, dailininkė, kirpėja, bankininkė, virėja, medžiotoja, automechanikė, šokėjos, kastinio sukėja ir begalė kitus darbus darančių moterų.


 
Namas buvo ką tik renovuotas – dalį jo nuniokojo gaisras.

Antradienį apie 22 val. Sodų gatvėje Palangoje daugiabučio gyvenamojo namo pirmame aukšte galingai nugriaudėjo sprogimas, liepsnos įsisuko į trijų kambarių butą su virtuve. Įrengto dūmų detektoriaus patalpose nebuvo.

Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, butas jau liepsnojo. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, iš namo laiptinės į kiemą evakavosi 12 gyventojų. Pasekmės negailestingos – visiškai sudegė 16 kv. m kambarys bei jame buvę namų apyvokos daiktai, išdužo vidiniai ir balkono langai. Gretimuose kambariuose ir koridoriuje aprūko lubos. Ką tik renovuoto namo konstrukcijos nenukentėjo, bet miesto Savivaldybė turės ieškoti resursų sutvarkyti ką tik renovuoto namo dalį. Nuo gaisro nukentėjusio buto gyventojams leista laikinai apsistoti miesto Savivaldybei priklausančiame viešbutyje.

Gesinant gaisrą palangiškiams talkino ir vienas Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių skyrius. Viršininkas Valdas Kundrotas „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad tyrimas tebevyksta, bet pagrindinė versija, kurią dar patikslins ekspertai, – įkraunant sprogo elektrinio paspirtuko baterija, nuo smūgio „išnešta“ kambario siena.


 

Antradienį apie 17.19 val. kelyje Šiauliai–Palanga Dupulčių kaime, pirminiais duomenimis, 1965 m. gimusio vyro vairuojamas vilkikas MAN su puspriekabe atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį ir į kairę sukti ketinusį automobilį „Mitsubishi Outlander“ su priekaba, kurį vairavo 1985 m. gimęs vyras. Po susidūrimo automobilio „Mitsubishi Outlander“ tempiama priekaba išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir trenkėsi į ja važiavusį automobilį „VW Passat“, kurį vairavo 1987 m. gimęs vyras. Po šio susidūrimo automobilis „VW Passat“ taip pat išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į ja važiavusį automobilį „Volvo V70“, vairuojamą 1957 m. gimusio vyro.

Po eismo įvykio trijų kvadratinių metrų plote išsiliejo tepalai, ant kelio 50 kv. m plote pabiro duženos. Visoms transporto priemonėms ugniagesiai gelbėtojai atjungė akumuliatorius. Prispaustų žmonių nebuvo. Dėl patirtų sužalojimų į ligoninę nuvežti automobilių „Mitsubishi Outlander“ ir „VW Passat“ vairuotojai bei 1958 metais gimusi „Volvo V70“ keleivė. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 281 str.

„P. n.“ informacija


 
Garbaus amžiaus senjoras Rimantas iš JAV, viešėdamas Kretingoje, prisiminė laikus, kai iki karo kartu su grafaičiais bėgioję po Žiemos sodą.

„Ar Žiemos sode yra bananų?“, – teiravosi Kretingos Žiemos sode apsilankęs 95-erių svečias iš JAV Rimantas, atvykęs iš Vilniaus, kur stebėjo Lietuvos 100-mečio dainų šventę. Garbaus amžiaus vyras suskubo aplankyti Žiemos sodą, kuriame, sakė, kartu su grafaičiais kažkada vaikystėje ieškojęs bananų.

Kretingos muziejuje dirbantis Artūras Patamsis, nutaikęs laisvą minutę, pašnekino vis dar aktyvų ir guvų senjorą, kuris jam ir prasitarė, kad apie 1940-uosius kartu su tėvais, bėgdami nuo sovietų, pasitraukė iš Lietuvos.

Vaikščiodamas po Žiemos sodą, Rimantas prisiminė savo tėvą tarpukariu turėjus verslo reikalų su grafais Aleksandru ir Feliksu Tiškevičiais. Kartais, važiuodamas į susitikimus, tėvas pasiimdavo ir jį kartu: „Man buvo 10 metų, kai su grafaičiais lakstydavome po sodą ieškodami bananų“, – prisiminė senjoras, pridurdamas, kad šis pasimatymas – tai jo paskutinė kelionė į vaikystę. Ir vis dar žvaliai nusiteikęs nepamiršo pasiteirauti, ar Žiemos sode auga tuomet jo taip mėgti bananai. Senolis pasakojo dar menantis Skuodo apylinkes, kur kadaise gyveno, paskui  Würzburgo lietuvių pabėgėlių stovyklą, kurioje tuo metu atsidūrė.

1929-aisiais gimęs Rimantas šiuo metu gyvena Čikagoje, yra tarnavęs JAV karinėse struktūrose, su dukra ir sūnumi atskridęs į Amsterdamą labai norėjo aplankyti ir Vokietijos pabėgėlių stovyklą, kurioje gyveno, taip pat pamėginti prasieiti savo vaikystės takais Lietuvoje.

Olandijoje išsinuomoję automobilį, jo šeimyna per Vokietiją atvyko į Vilnių, kur stebėjo Dainų šventės akimirkas ir visi liko sužavėti lietuvių dainomis, šokiais ir bendryste.

A. Patamsis apgailestavo, nespėjęs pasiteirauti senolio pavardės.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono savivaldybės tarybos kadencija dar neįpusėjo, bet ryškėja įdomi tendencija, kad pagal daugumos mažumos principą sudaryta Etikos komisija yra naudojama tarsi instrumentas, skirtas paerzinti valdžios kritikus. Sakoma, kieno pinigai – tas ir muziką užsako. Šį posakį galima perfrazuoti ir pritaikyti Etikos komisijai.

Tiesa, akmenėlis čia turėtų kristi ir į Seimo daržą, nes savivaldybių Etikos komisijos sudaromos laikantis proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Ankstesnėse įstatymo redakcijose buvo nuostata, kad į komisijos sudėtį buvo galima įtraukti rajono gyventojus. Ši nuostata įnešdavo kitokio, šalto proto požiūrio į komisijos darbą, nes ne visi komisijos nariai būdavo politiškai angažuoti. Pasikeitus tvarkai, susidarė galimybė komisijai tapti įrankiu. Įrankiu, kuris skirtas bandyti pamokyti neklaužadas valdžios kritikus. 

Reikėtų suprasti, kad Etikos komisija savo veiklą pradeda gavusi prašymą ištirti tam tikro politiko veiklą. Aktyviausia šios kadencijos Taryboje yra kolegė iš valdančiosios daugumos. Toks Etikos cerberis, tik nepagaląstais dantimis. Dantukai įkąsti pajėgūs tik tada, kai sprendimo galia yra kolegų iš frakcijos rankose. Vieną kolegės bandymą įkąsti jau nugesino Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Man apskundus mūsų rajono Etikos komisijos sprendimą, sostinėje susirinkusi komisija nusprendė, kad mūsieji gudručiai taip norėjo nubausti rajono Tarybos stalo draugą, kad net padarė procedūrinių pažeidimų ir rajono vietinės komisijos sprendimą panaikino. Senovės Graikijos dramaturgas Euripidas teigė, kad pikta pradžia baigiasi piktu galu. Taip ir nutiko šiuo atveju, nes cerberio pyktis baigsis nuostoliais rajono biudžete – teks atlyginti patirtas išlaidas už teisines paslaugas. 


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas