Pajūrio naujienos
Help
2021 Lapkritis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną2°C debesuotumas 4 %
Naktį-1°C debesuotumas 5 %
Apklausa

Ar geras sprendimas įrengti požeminę perėją po geležinkeliu Palangos g. Kretingoje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1608) 2021-11-26

Dėl to, kad galimai nusikalstamoje schemoje veikę asmenys įmonės vardu pildavosi kurą į savo mašinas, bendrovė „Kretingos vandenys“ vadovas Tomas Jurgutis teisėsaugos institucijose teisybės vis dar nesuranda.

Prokuratūrai tris kartus atmetus uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ prašymą ištirti, kas vis dėlto piktnaudžiavo ir įmonės sąskaita į savo asmeninius automobilius pylėsi kurą, bendrovės direktorius Tomas Jurgutis neatmetė galimybės apskųsti prokuratūros veiksmus. „Mūsų šalies įstatymai tai leidžia“, – įmonės vadovas tvirtino, kad tiki teisingumu ir eis iki galo.

Apie tai, kad iš bendrovės galimai vagiamas kuras – konkrečiai dujos, T. Jurgutis praėjusių metų balandį–gegužę sužinojo pilietiškų dorų žmonių dėka. Siekdami, kad tai įvertintų teismas, bendrovė tris kartus kreipėsi į prokuratūrą, kuri tris kartus prašymą atmetė. „Tačiau kaip bebūtų, nors tyrimas ir nėra baigtas, šiuo metu vagystėms ir galimai sukurtai jų schemai kelias yra užkirstas, kadangi šioje schemoje dalyvavęs kuro užpylėjas Kretingoje, degalinėje, kur ir vykdavo dujų vagystės, nebedirba. Vienas mūsų transporto darbuotojas ZIL-ą vairavęs asmuo savo noru išeina iš darbo, kaip pasielgs kitas, dar nežinau – abu jie šiuo metu serga “, – situaciją apibūdino T. Jurgutis.

Kaip veikė galima schema, kuria naudojantis iš „Kretingos vandenų“ galimai buvo vagiamos dujos?

Degalinėje dirbęs kuro užpylėjas, galimai nusikalstamos grupės koordinatorius, schemoje veikusiems asmenims paskambindavo, kad tą dieną atvažiuos „Kretingos vandenų“ mašina piltis kuro. Veiksmas visada vykdavo arba 10 val. ryto, arba tarp 13–14 val.: matyt, toks laikas pasirinktas neatsitiktinai – galbūt tuo metu būna mažiau klientų, vadinasi, mažiau akių mato, kas vyksta. Antra, ir degalinės darbuotojas, ir atvažiavusieji kuro, kad nepakliūtų į objektyvą, žinojo, ir kokiu rakursu filmuoja vaizdo kameros, kiek plačiai jos apima. Kai kuro įsipildavo 3 ar 5 vadinamieji klientai, tada privažiuodavo bendrovės „Kretingos vandenys“ mašina, kuri taip pat užsipildydavo tiek dujų, kiek jai reikėdavo.


Gedas ANSONAS:

– Naudojuosi dabartine aikštele, ir visai patogu. Iš vienos pusės – sustoti Kretingos centre žmonėms geriau, kita vertus, dėl miesto vaizdo gal ir vertėtų aikštelę nukelti prie gimnazijos stadiono. Nebus toli, bet svarbiausia, kad vietų mašinoms užtektų, nes teritorija ten atrodo mažoka.

Danutė RUDIENĖ:

– Nepritariu, kad aikštelė būtų nukelta, tegul lieka savo vietoje. Pažiūrėkit, ir taip mašinos vos telpa. Nemanau, kad Rotušės aikštę reikia užstatyti kažkokiais nors statiniais. O pasistatyti automobilį čia – patogu, prie pat yra ne tik didesnės, bet ir mažesnės parduotuvės, taip pat kai kurios įstaigos, kuriose ir iš toliau atvykę žmonės turi reikalų.

Erlandas BIRIUKOVAS:

– Mano nuomone, toks kiekis mašinų, kaip dabar, Rotušės aikštę nelabai puošia. Aš pats esu iš Bajorų, į dabartinę aikštelę atvažiuoju rečiau. Jeigu neliks jos čia, važiuosiu kitur, jei reikės – ir prie gimnazijos stadiono. Kretinga nėra didelis miestas, galima ir pėsčiomis apeiti.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kretingą kertantį geležinkelį ties Palangos gatve netolimoje ateityje bus galima pereiti požemine perėja – jau parengtas perėjos statybos projektas, jį vertina ekspertai.

Po ekspertizės perėjos projektas bus derinamas su akcine bendrove „Lietuvos geležinkeliai“. Projektas bus vykdomas pagal Kretingos rajono savivaldybės su AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašytą partnerystės sutartį. „Perėjos statybos darbų pradžia priklausys nuo šios statybos finansavimo. Geriausiu atveju perėją statyti pradės 2023-aisiais“, – teigė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė, akcentavusi, kad perėjos statyba nebus pradėta tokiems darbams nepalankiu metų laiku, žiemą ar vėlyvą rudenį. „Požeminės geležinkelio perėjos statyba Kretingoje yra sudėtingesnė už neseniai atliktą Palangos oro uosto lėktuvų kilimo ir tūpimo tako, kitos infrastruktūros atnaujinimą“, – kalbėjo V. Turauskaitė, užsiminusi, kad perėjos tunelis po bėgiais turės būti iškastas, sutvirtintas per itin trumpą laiką – maždaug 45 dienas, nes vykdant šiuos darbus teks iš dalies riboti traukinių eismą iš pradžių vienos, po to kitos pusės bėgiais.


Kretingos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo leido Kretingos rajono bendrojo ugdymo mokykloms 36 mėn. laikotarpiui, Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, maitinimo paslaugą Kretingos rajono bendrojo ugdymo mokyklose teikiančiai įmonei išnuomoti ne konkurso būdu Kretingos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantį, šiuo metu mokyklų patikėjimo teise valdomą, nekilnojamąjį turtą – mokyklų valgyklų patalpas, ilgalaikį materialųjį turtą bei ūkinį inventorių – ir nustatyti nuomojamų patalpų ir ūkinio inventoriaus nuompinigių dydį.

Rajono tarybos nariai buvo informuoti, kad kitąmet kovo mėnesį baigiasi bendrojo ugdymo mokyklų mokinių maitinimo viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių galiojimo terminas su viešąja įstaiga „Bruneros“. Įvykus naujam pirkimui, jį laimėjusiai įmonei ne konkurso būdu bus išnuomotos Kretingos rajono bendrojo ugdymo mokyklų valgyklų patalpos, ilgalaikis materialusis turtas ir ūkinis inventorius, reikalingas maitinimo paslaugoms teikti. Tam, priėmus šį sprendimą, bus pasirengta iš anksto.


Etikos komisijos primininke opozicija delegavo Vaidą Jakumienę.

Vakar, baigiantis Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdžiui, tarybos narys visuomeniniam rinkimų komitetui „Kretingos kraštas“ atstovaujantis Darius Petreikis pagarsino pareiškimą, kad tarybos Etikos komisijos pirmininke opozicija deleguoja kolegę Vaidą Jakumienę.

Be D. Petreikio, pareiškimą pasirašė opozicijos nariai Antanas Puodys, Simas Končius, Vilius Adomaitis, Jolita Vaickienė.

Padėkojusi už pareikštą pasitikėjimą, V. Jakumienė pripažino, kad Etikos komisijos pirmininko pareigos nėra lengvos ir labai geidžiamos, bet ji jas stengsis atlikti atsakingai ir sąžiningai. „Svarbiausia, pasistengsiu išlikti savimi“, – teigė „kraštietė“, taryboje pirmą kadenciją dirbanti V. Jakumienė.

„P. n.“ informacija


Šios savaitės posėdyje Kretingos rajono savivaldybės taryba atidėjo svarstyti du sprendimus.

Iki gruodžio mėnesio tarybos posėdžio atidėtas sprendimas „Dėl šeimos gydytojų motyvavimo dirbti Kretingos rajono pirminėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“. Anot tarybos Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Juozo Mažeikos, skubėti nereikėtų, nes sprendimo projektą verta būtų papildyti, prieš tai gerai išdiskutavus.

Iki sausio atidėtas ir sprendimas „Dėl pritarimo pasiūlymams pakeisti Kretingos rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribas“, kuriuo būtų pakeistos Kretingos seniūnijos Daktarų, Klibių, Kretingsodžio kaimų, Darbėnų miestelio ir Naujukų kaimo, Žalgirio seniūnijos Kluonalių, Dupulčių kaimų ir Kretingos miesto gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos, mat, rengiant sprendimo projektą, Savivaldybės administracija sulaukė gyventojų pretenzijų ir pastebėjimų.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono savivaldybės taryba gyventojų iniciatyvų projektui šiais metais Savivaldybės biudžete buvo numačiusi 180 tūkst. eurų. Išleista turėtų būti mažiau – 100 tūkst. eurų, nes kai kurie projektai persikelia į ateinančius metus.

Dabartinės kadencijos Savivaldybės taryboje startavo projektas, kai 1 proc. Savivaldybės metinio biudžeto lėšų dalijime dalyvauja ir gyventojai nustatyta tvarka teikdami gyventojų grupių, bendruomenių projektus, dažniausiai aplinkai gražinti. Šiemet iš 1 proc. biudžeto lėšų Vydmantų gyvenvietės tvenkinyje buvo įrengtas pontoninis tiltas, kainavęs 20 tūkst. eurų. Šiuo metu vyksta konkursas parinkti rangovą, kuris projektuos ir įrengs Vydmantuose ekstremalaus riedlenčių, riedučių, BMX dviračių sporto parką „Atsiplėšk nuo kasdienybės“ su betonine rampa. Šis projektas turėtų būti įvykdytas kitąmet, jo kaina – apie 120 tūkst. eurų.


Kretingos parapijos klebonas ir bernardinų vienuolyno gvardijonas tėvas Jeronimas (Juozapas) Beržanskis. Paulinos Mongirdaitės nuotr., 1904 m. Kretingos muziejus

Netoli Kretingos, tarp Salantų ir Šiaulių plentų, plyti Daktarų kaimo žemės, besiribojančios su Grykšiais, Klibiais ir Rubulių miškų masyvu. Sykį šis kaimas buvo sudegintas, bet prieš šimtą metų atgimė naujam gyvenimui. Kodėl jį vadina Daktarais – niekas nežino. Tačiau gydytojo amatą menančiu vardu gyventojai visada didžiavosi ir mėgo pasišaipyti iš kaimynų sakydami: „Jei Traidžiai suviduriuos, o Klibiai sušlubuos, tai Daktarai visada juos pagydys.“

Manoma, kad pirmieji naujakuriai čia pasirodė XV a., kai Vokiečių ordinas perdavė Lietuvai iki tol valdytas pajūrio žemes. Pirmųjų žemdirbių pastangas įdirbti akmeningą žemę ilgą laiką priminė ganyklose netoli Salantų plento išsibarsčiusios akmenų krūsnys, žymėjusios seniausius žemdirbystės laukus. Įkūrus Kretingos dvarą ir jo valdose 1566 m. pravedus Valakų reformą, visa žemė tarp dvaro sodybos ir Rubulių miškų masyvo buvo paversta bendrosiomis dvaro ganyklomis, kuriomis galėjo naudotis ir aplinkiniai Dopšaičių, Klibių bei Kurmaičių kaimai.

Augant žemės ūkio produkcijos paklausai ir daugėjant žemdirbyste besiverčiančių gyventojų, dvaro savininkai leido žemdirbiams kurtis plėšininėje ganyklų žemėje, kur naujakuriai steigė vienkiemines nausėdijas, vadintas užusieniais. Taip atsirado Daktarų užusienis, pirmąkart paminėtas 1611 m. Kretingos valsčiaus inventoriuje. Spėjama, kad pirmaisiais jo naujakuriais galėjo būti dvaro tarnautojai, gavę žemės laikinam naudojimui kaip atlygį už tarnybą. Kiek vėliau kaimynystėje atsirado Grykšių užusienis. Abiejų šių užusienių žemdirbiai 1771 m. iš dvaro nuomojosi 12¾ valako (apie 264 ha) žemės ir priklausė Kretingos grafystės Kurmaičių vaitijos Bliūdsukių laukininkijai.


Daugiau kaip 7-erius metus besitęsiantis afrikinis kiaulių maras iš Lietuvos nesitraukia, Kretingos rajonas pagal nustatytus šios ligos atvejus – tarp pirmaujančių šalyje.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Klaipėdos departamento direktoriaus Antano Baužos duomenimis, Lietuvoje nustatyti 272 užkrato atvejai, iš jų 147-iose gaišenose, 125-iuose sumedžiotuose šernuose. Kretingos rajone „Lūšies“ medžiotojų būrelio plotuose 46-iose vietose nustatyta 112-a atvejų, iš jų 108-iose gaišenose ir 4-iuose sumedžiotuose šernuose. Pasak direktoriaus, Kretingos rajonas šiuo atžvilgiu – tarp pirmaujančių.

Skuodo rajone esančiose „Lūšies“ medžiotojų būrelio plotuose 7-iose vietose rastos 9 gaišenos.

„Ir tai – ne viskas, vakar gavome aujos informacijos, kad šio būrelio plotuose rastos dar 7 gaišenos, mūsų darbuotojai vyko paimti mėginių“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė A. Bauža.

VMVT tikslas – kiek įmanoma, mažinti šernų populiaciją, kad afrikinis kiaulių maras, kuriuo šie žvėrys užsikrečia kontakto būdu, o per įvairią veiklą perneša žmogus, negalėtų plisti.

„Mums svarbiausia – apsaugoti kiaulių ūkius. Darbėnų seniūnijoje, kur paskelbta ekstremali situacija, jau esam patikrinę 51 ūkį, kaip laikomasi mažiems kiaulių ūkiams privalomų biologinės saugos reikalavimų. Tikrinsime ir kitus. Už reikalavimų nesilaikymą bus taikomos Administracinio nusižengimo kodekse numatytos baudos“, – sakė A. Bauža.

Patikrinimų žada ir daugiau

VMVT Kretingos rajone esančiose kai kuriose maisto gaminimo ir pardavimo įmonėse tikrino, kaip laikomasi nustatytų COVID-19 ribojimų: dėl galimybių paso, srautų valdymo, dezinfekavimo priemonių, medicininių kaukių. Pažeidimų nerado. „Bet tai nereiškia, kad maisto tvarkymo subjektai turi atsipalaiduoti – tikrinsime ir ateityje“, – įspėjo A. Bauža.

„P. n.“ informacija


Žiema galanda nagus – tarnybos tam pasiruošė

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
Naujas automobilinis sniego valytuvas-barstytuvas šiemet papildė Kretingos kelių tarnybos technikos parką.

Žiema – čia pat. Kretingos rajono Savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje paaiškėjo, kad visos atsakingos tarnybos ir seniūnijos iššūkiams pasiruošusios.

Kelininkai jau startavo

Sekdama meteorologines prognozes, techniką Kretingos kelių tarnyba pasirengusi siųsti bet kurią akimirką. Įmonė turi 8 barstytuvus, 4 autogreiderius, 2 takų valymo ir barstymo traktorius. Nusidėvėjusi technika šiemet pakeista nauja – įsigytas vienas barstytuvas ir vienas vilkikas su barstytuvu. Žiemos tarnyboje iš viso pasikeisdami dirbs 16 barstytuvų vairuotojų, 2 autokrautuvo vairuotojai ir 8 mechanizatoriai, paskirti 4 budintieji.

Kaip akcentavo tarnybos vadovas Tomas Balčytis, keliai valomi ir barstomi pagal nustatytą tvarką: pirmiausia – magistraliniai, krašto ir po to – rajoniniai keliai. Startas įvyko praėjusį pirmadienį, kai 4 mašinos kelių valyti išvažiavo į Darbėnų, Šventosios, Palangos, Karklės pusę, kur buvo susidaręs plikledis. Antradienį šiek tiek pasnigus, Salantų pusėje dirbo viena mašina.

Barstymo medžiagomis kretingiškiai kelininkai apsirūpino dar vasarą. „Sutartys su tiekėjais pasirašytos ir galioja, tad, prireikus atsargas papildysime ir vėl“, – sakė T. Balčytis. Šiuo metu sandėliai užpildyti: laikoma 1 tūkst. 600 t druskos bei 800 t smėlio ir druskos mišinio.

Iki šiol kelininkai kelius barstydavo baltarusiška druska, o dabar – vokiška, kurios liko nuo pernai. Kaip teigė T. Balčytis, vokiečių tiekėjų druska iš pažiūros šiek tiek brangesnė, tačiau, įvertinus tai, kad apie 10–20 proc. pernai pabrango baltarusiška druska, kaina beveik susilygina – 65 eurai už toną. T. Balčyčio spėjimu, šiemet žiema gali būti panaši į pernykščią, todėl tikimasi, kad ir druskos bei mišinio bus sunaudota panašiai – apie 5 tūkst. tonų.


Ypač tamsoje važiuojantys vairuotojai turi būti budrūs: į kelią išbėgantys laukiniai žvėrys gali tapti skaudžių avarijų priežastimi.

Netikėtai į važiuojamąją dalį išbėgę laukiniai gyvūnai kelia siaubą vairuotojams. Stresą šiomis dienomis teko išgyventi ir palangiškiui, Šiaulių plentu važiavusiam namo. Pavardės skelbti ir daugiau detalių apie avariją atskleisti nepanorusio vyro vairuojama mašina susidūrė su milžinišku šernu.

Didžiausias priešas – greitis

„Su reikalais iš Kretingos važiuodama į Vydmantus apie 20 valandą vakaro pamačiau stovintį automobilį „Toyota“. Grįžtant, žiūriu, ta mašina tebestovi, vairuotojas sunerimęs. Supratau, kad kažkas atsitiko ir išlipau, jei reikės, padėti “, – pasakojo įvykio liudininkė Rita. Anot jos, priežastis paaiškėjo griovyje išvydus kokių 200 kg svorio šerną. Vairuotojas pagal taisykles jau buvo išsikvietęs policiją, informavęs aplinkosaugininkus, šie pranešė medžiotojų būreliui, kurio medžioklės plotuose žvėris nudaužtas.

Nors susidūrimas su šernu buvo stiprus, Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius šią avariją apibūdino dar kaip laimingą: vairuotojas nesužeistas, mašina, nors ir nukentėjo, bet taisoma.

„Ne kartą raginome ir raginame ypač tamsiuoju paros metu vairuotojus būti budrius. Nesvarbu, kad leistinas greitis 90 kilometrų per valandą, bet skirtingomis aplinkybėmis tai nebūtinai yra saugus greitis. Vairuotojams patiems reikia įsivertinti rizikas ir elgtis atsakingai“, – sakė viršininkas. Jo teigimu, šiais metais rajono keliuose užregistruoti 87 automobilių susidūrimai su laukiniais žvėrimis. Rizikingiausi keliai gerai žinomi: Kretinga–Skuodas, Kretinga–Kūlupėnai, važiuojant į Gargždus, A-11 nuo Kretingos tiek Kartenos, tiek Palangos kryptimis.


Salantų regioninio parko informacija

Upės ir krituliai

Upių nuotėkio savybes lemia upės baseino geologinės, klimatinės ypatybės ir antropogeninė veikla. Upėse, kurių sistemose dominuoja lengvi smėlio gruntai, didžiąją nuotėkio dalį sudaro gruntinis vanduo, o ten, kur dominuoja nelaidus, sunkus gruntas, upėms būdinga, kad didžiąją nuotėkio dalį sudaro kritulių ir sniego tirpsmo vanduo. Miškinguose ir pelkėtuose upių baseinuose didesnė dalis vandens yra sulaikoma miško paklotės, kuri tarsi kempinė sugeria ir lėtai atiduoda perteklinę drėgmę – priešingai negu intensyviai žemės ūkyje naudojamos teritorijos, kai dėl atviro dirvos paviršiaus ir įrengtų melioracijos sistemų vanduo nuteka daug greičiau.

Minijos upės baseinas didžiąja dalimi priskiriamas Žemaičių aukštumos hidrologinei sričiai. Čia per metus iškrinta daugiausia kritulių Lietuvos teritorijoje, o garavimas gana silpnas, todėl dėl vyraujančių sunkių molio ir priemolio dirvožemių didžioji jų dalis nuteka paviršiniu nuotėkiu. Nors didžioji dalis vandens upėmis nuteka pavasarį, bet būdingi dažnai pasikartojantys stiprių liūčių sukelti poplūdžiai. Šios hidrologinės srities upių absoliutus vandeningumas yra didžiausias visoje Lietuvoje (iš vieno ha per metus nuteka iki 4 tūkst. 400 kub. m andens). Minijoje ties Kartena nuo 1924 m. veikia hidrologinė stotis, kurios duomenis galima peržiūrėti Lietuvos hidrometrologijos tarnybos puslapyje http://www.meteo.lt/lt/hidroinformacija. Pagal šioje stotyje atliktus ilgalaikius matavimus nustatyta, kad maksimalus Minijos vandens lygis ties Kartena siekia net 5,86 m, minimalus – 0,74 m, o stichiniu yra laikomas, kai pasiekia 5,20 m lygį. Vidutinis Minijos vandens debitas (vandens tūris, nutekantis per laiko vienetą) ties Kartena – 15,1 kub. m/s, o maksimalus – net 265 kub. m/s, kuris buvo užfiksuotas 1926 m. Šių metų lapkričio pirmą dešimtadienį įvykęs potvynis nesiekė stichinės ribos, tačiau vandens lygis buvo artimas maksimaliam vandens lygiui ir siekė 4,95 m (lapkričio 8 d. 19.30 val. duomenimis). Panašus lygio potvynis buvo kilęs 2010 m. kovo mėnesį.


Projekto „Explore, Create and Know“ dalyviai prie Palangos gintaro muziejaus, kur dalyvavo edukacinėje veikloje.

Lapkričio 15 dieną Kretingos Simono Daukanto progimnazijoje prasidėjo Erasmus+ projekto „Explore, Create and Know“ savaitė.

Svečiai iš Prancūzijos, Graikijos, Portugalijos, Turkijos, Lenkijos dalyvavo bendrose kūrybinėse veiklose, susipažino su Kretingos miestu ir jo istorija, tyrinėjo architektūrinius objektus: bažnyčias, grafų Tiškevičių koplyčią, astronominį saulės laikrodį, paminklus, išgirdo miestą kūrusių žmonių istorijas. Tai – antrasis šio projekto susitikimas, įvykęs Lietuvoje. Prieš tai projekto dalyviai lankėsi Graikijoje.

Į Kretingą iš viso atvyko 30 žmonių: 20 mokinių ir 10 mokytojų, tai yra po du mokytojus ir keturis mokinius iš kiekvienos šalies.

Pirmąją dieną Kretingos Simono Daukanto bendruomenė pristatė savo parengtą programą: šoko šokį „Kepurinė“, pasitiko su duona ir druska, folkloro būrelis prisistatė lietuvių liaudies dainas, grojo skudučiais ir birbyne, visus projekto dalyvius pakvietė pažaisti lietuvių liaudies žaidimą. Svečius pasveikino Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė.


Gripo atvejo rajone – nė vieno, COVID-19 liga nežymiai slopsta – tokią informaciją Savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje trečiadienį pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė.

Tikisi, kad tendencija išsilaikys

Įprastai gripo sezonas kasmet prasideda 40-ąją kalendorinę metų savaitę, spalį, ir tęsiasi iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės, t. y. gegužės mėnesio. Šiam, tai yra 2021–2022 metų, sezonui užsakyta 2 tūkst. 250 gripo vakcinos dozių, gauta 858, per rugsėjį ir spalį sunaudota 801. Skiepijimosi nuo gripo procesą vedėja apibūdino kaip sklandų. Kretingos rajone sergamumas šia liga mažesnis negu Klaipėdos apskrityje, tik šiek tiek buvo padidėjęs spalio 25–31 dienomis. Dabartiniu metu kol kas nėra užfiksuota nė vieno susirgimo atvejo. Pasak D. Jociuvienės, 46-ąją savaitę gripu sirgo 170 asmenų, iš jų 83 vaikai iki 17 metų, ir tai sudarė apie 50 proc.; 45-ąją savaitę susirgusiųjų buvo 215, iš jų 84 vaikai, jie sudarė beveik 40 proc.

Šimtui tūkstančių gyventojų per 14 dienų naujų COVID-19 atvejų užregistruota 728,8. Bet sergamumas šia liga nežymiai slopsta. Nuo lapkričio 1 iki 23 dienos patvirtinta 515 naujų atvejų. Lapkričio I savaitę užregistruoti 183, II savaitę – 154, III – 127 atvejai. Vedėjos pastebėjimu, pasikeitė situacija registruojant atvejus pagal amžių. Anksčiau daugiausia sirgdavo vyresni ir senyvi, o pastaruoju metu – jauni ir darbingi žmonės. Lapkričio mėnesį apie 20 proc. sergančių asmenų buvo 21–40 metų. Išaugo ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų sergamumas. Atliekant epidemiologinį tyrimą, apie pusė susirgusių žmonių nenurodo užkrato šaltinio, teigia, kad nežino, dalis užsikrėtė šeimoje.

Šiuo metu Kretingos rajone nustatyti 9 COVID-19 ligos protrūkiai, iš jų 6 – ugdymo įstaigose, 1 – socialinės globos įstaigoje ir 2 – gamybos ir paslaugų sektoriuose.

Lapkričio 22 d. duomenimis, Kretingos rajone pilnai paskiepytų asmenų buvo 48,1 proc., ir tai, pasak D. Jociuvienės, nėra džiuginantis rodiklis, esame šešti nuo galo. Mažiau pasiskiepijusių yra tik Plungės rajone, Klaipėdos mieste ir rajone, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Lietuvoje pilnai pasiskiepijusių suaugusių asmenų yra 61,5 proc. Tačiau D. Jociuvienė išreiškė viltį, kad susirgimų mažėjimo tendencija Kretingos rajone toliau išsilaikys: yra daug persirgusių, imunitetą turinčių asmenų.


Vakar Vytauto Kasiulio dailės muziejuje Vilniuje atidaryta paroda „Veidai ir dvasios“, kurios pavadinimą padiktavo Antano Mončio (1921-1993) kūrinių motyvai ir neblėstanti dailininko nostalgija paliktai gimtajai Žemaitijai, jo kūriniuose ataidinti senųjų liaudies amatų, meistrystės, pasakų ir legendų dvasia.

Antanas Mončys (1921-1993), kurio 100-ąsias gimimo metines šiemet minime, daugiau negu keturiasdešimt metų gyveno Paryžiuje. Ten pasitiko savo kūrybos pradžią, brandą ir saulėlydį. Lietuvis į Paryžiaus meno sceną įžengė su ambicingu noru įrodyti daugiašakius gebėjimus, jo kūryba skleidėsi tarsi saulės ištroškęs pumpuras: jis viską norėjo išbandyti, nebuvo jam teritorijos, į kurią įžengęs, negalėtų rasti ar padaryti ką nors originalaus. Skaptavo medį, kalė akmenį, liejo šviną, kūrė koliažus ir papuošalus, lipdė švilpius, tapė paveikslus, meistravo kaukes ir geležinius židinius, baldus, durų rankenas, dėliojo mozaiką, montavo vitražus, šviestuvus, asambliažus, projektavo ir kalė iškabas, antkapinius paminklus, nuolat piešė, kūrė plakatus, naujametinius pasveikinimus, net dekoravo velykinius kiaušinius. „Esu skulptorius, ne menininkas“, – sakydavo jis, akcentuodamas, kad yra atsidavęs sąžiningam darbui, o ne „menininkų lenktynėms“ ir komercinių galerijų vilionėms.


Po kelerių metų pertraukos Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) Palangos miesto mokinių savivaldų informavimo centras kartu su Palangos miesto savivaldybe, Palangos kultūros ir jaunimo centru inicijavo Palangos jaunimo apdovanojimus „KOPA 2021“.

Per apdovanojimus bus įvertinti aktyvūs ir pilietiški jaunuoliai, kurie savo pasiekimais garsina Palangos miestą. Palangos LMS narių tikslas – skatinti jaunimą nebijoti išsiskirti, kurti, organizuoti, užsiimti pilietiškomis veiklomis, sportuoti, siekti mokslo ir žinių pasiekimų. Pavadinimas „KOPA“ pasirinktas neatsitiktinai – siekti savo tikslų dažnai primena lipimą pajūrio kopomis – kartais lengviau, kartais sunkiau, bet lipti visada verta. Tikimasi, kad jaunimo metų apdovanojimai vėl taps tradiciniu renginiu Palangoje.

Jaunimui ir visai Palangos bendruomenei skirto renginio metu bus apdovanoti 14–29 m. jaunuoliai. Šiuo metu renkami kandidatai, pretenduojantys į 8 nominacijas: metų aktyvistas, proveržis, prisikėlimas, olimpas, kūrėjas, ekstremalas, sportininkas ir jaunimo ramstis.

---

Palangos jaunimo apdovanojimai „KOPA 2021“ įvyks gruodžio 27 d. 18 val. Palangos kultūros ir jaunimo centre, Kurhauzo teatro salėje.

„Kuprinės“ informacija


Pranciškonų gimnazijos dvyliktokė Julija NARAŠKEVIČIŪTĖ:

– Mano nuomone, ši idėja vieną kartą per mėnesį leisti ateiti į mokyklą be uniformos yra puiki. O tam tikra tema leidžia atsiskleisti mokiniams savo kūrybiškumu, tai taip pat mus neformaliai suvienija kaip bendruomenę.

Pranciškonų gimnazijos devintokė Dominyka GUDAUSKAITĖ:

– Ši diena įkvepia mokinius pasipuošti, rodyti išskirtinį savo stilių, net persirengti personažais. Galima pasidžiaugti klasėmis, kurių visi vaikai pasistengė būti išskirtiniais. „Dieną be uniformų“ mokykloje pasklido Hario Poterio veikėjai, atskrido varna su snapu, vaikščiojo vyrai juodais drabužiais, princesės. Tai skatina mokinių kūrybiškumą.

Šiais laikais dauguma mokyklų turi savo uniformą ir skatina mokinius ją nešioti kiekvieną dieną. Bet Pranciškonų gimnazija sako – duokim laisvą dieną mokiniams pasireikšti: nuspręsta vieną dieną per mėnesį organizuoti uniformų „skalbiadienį“. Mokiniai gali į mokyklą ateiti be uniformos, tačiau jie gauna užduotį – apsirengti pagal nustatytą to mėnesio temą.

Spalio pabaigoje gimnazijoje buvo paskelbtas dar vienas „skalbiadienis“, kurio tema – filmų personažai.

Mokinių savivaldos prezidentas Tomas Valiūnas akcentavo, kad ši diena mokiniams suteikia galimybę atsipalaiduoti, atskleisti save ir pakelti mokinių nuotaiką. „Mokiniai džiaugiasi galėdami nustebinti tiek savo klasės draugus, tiek visą gimnazijos bendruomenę savo originalumu“, – tikino jis.

Mokinių savivalda, vos pasibaigus „Dienai be uniformos“, išgirsta iš moksleivių klausimų apie kitą mėnesį numatomą tos dienos tematiką ir dalijasi naujomis idėjomis.

„Tai puikiai parodo, kad ši diena kuria glaudesnius gimnazistų tarpusavio ryšius. Ji nepaprastai naudinga tiek mokiniams, tiek visai Pranciškonų gimnazijai. Mokiniams – tai diena, kuomet į mokyklą gali eiti su nuoširdžiu noru, kurio kartais įprastomis darbo dienomis pritrūksta. Gimnazijai – tai diena, kuomet ji gali sužibėti naujomis spalvomis, išskiriančiomis ją iš kitų ugdymo įstaigų“, – kalbėjo gimnazijos prezidentas.

Tokios išskirtinės dienos gimnazijai suteikia savitumo. „Manau, kad visos iniciatyvos, panašios į „Dieną be uniformos“ suteikia gimnazijai savitumo, dėl kurio ji tampa patrauklesnė moksleiviams. Taip pat tokios iniciatyvos kuria glaudžią gimnazijos bendruomenę, kuri geba įveikti visus iškilusius sunkumus. Tikiu, kad tokia diena yra reikalinga, naudinga ir bus organizuojama toliau“, – sakė T. Valiūnas.

Dominykas MIEŽETIS

„P. n.“ akademijos narys


Vienas „Daktaro deserto“ įkūrėjų kretingiškis 25-erių Deividas Šalnis

Kretingiškis 25-erių maisto technologas Deividas Šalnis su bendraminčiu sugalvoję išskirtinę koncepciją atidarė desertinę „Daktaras desertas“. Pastaruoju metu šis smulkusis verslas išgarsėjo visoje Lietuvoje ne tik dėl savo išskirtinumo, bet ir kilus ginčui su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Rasti darbą – sunku

Prieš metus su draugu atidaręs desertinę Deividas beveik nebegrįžta į Kretingą. „Su pajūriu mane dabar sieja tik tėvų namai. Ir juose, tiesą sakant, nuo „Daktaro deserto“ „gimimo“ pernai rudenį, tik kartą visai neseniai buvau sugrįžęs sustreikavus sveikatai“, – savo atsidavimą verslo idėjai įvardijo D. Šalnis.

Vis dėlto kretingiškis verslą įkūrė ne iš karto. Iš pradžių Klaipėdoje įgijo viešbučio darbuotojo specialybę. Kiek vėliau susidomėjo maisto technologo specialybe. „Norėjau užsiimti būtent tuo – kurti maisto produktus, stebėti jų kokybę, ne tik tešlą minkyti ir pyragaičius kepti – į maisto gamybą žiūrėti plačiau, kaip į kūrybą, bet tuo pačiu ir remtis ne tik intuicija, bet ir pritaikyti tam tikras žinias, sekti ir kurti tendencijas“, – apie savo studijų Vilniaus kolegijoje pasirinkimą kalbėjo jaunuolis.

Baigus studijas tokioje specifinėje nišoje jam buvo nelengva įsitvirtinti. „Visur nori įrodymų, kad sugebi dirbti tokį darbą, reikia bent 5 metų analogiško darbo patirties, nėra net kaip tais karjeros laipteliais lipti, nes nelabai egzistuoja tokie, kaip maisto technologų padėjėjai, o virėjo ar konditerio darbas nebūtinai veda maisto technologo profesijos link. Gali įstrigti gamyboje ir tiek“, – pradžią prisiminė Deividas, pridūręs, kad, baigus studijas, niekas nepasitiko „išskėstomis rankomis“.


„Kultūrą sunku įdėti į žodžius. Gali ja grožėtis, gerbti. Ji į tave kažką įdeda“, – teigė japonologijos studijas pasirinkusi Iveta Strakšaitė.

Kretingiškė pirmakursė Iveta Strakšaitė studijuoja japonologiją Vilniaus universitete. Ją itin domina japonų kultūra, jos išskirtiniai bruožai. Taip pat mergina yra dalyvavusi folkloro veikloje, lankiusi teatro studiją, tad šios sritys jai – labai artimos.

Pasak Ivetos, kai teko rinktis studijas, apsispręsti buvo sunku. Norėjosi studijuoti mėgstamą dalyką. Merginą sudomino japonologija, nes rytų kultūra jai buvo įdomi ir seniau. „Ši sritis išskirtinė kalba. Kitoks etiketas, kitoks gyvenimo būdas, kalba – visiškai naujas dalykas. Nors sunku, bet jaučiuosi savo srity“, – tikino studentė.

Pirmame kurse didelę paskaitų dalį sudaro gramatika. Ji įdomi, nes viskas kitaip. Merginai ypač patinka japonų tyrimų paskaita. Per ją pristatoma tam tikra tema, pavyzdžiui, japonų vabalai, bonsai, ikebana, japonų verslai, šventės. Taip pat ji labai laukia istorijos, religijos, kurių mokysis pasibaigus semestrui.

Studijos Ivetai labai patinka. Jai įdomi japonų rašyba, kuri visiškai kitokia negu lietuvių, nes japonų kalboje yra daug simbolių. Ivetą ypač domina nauji faktai. „Pavyzdžiui, japonai neteisia girto žmogaus, nes tiki, kad girto žmogaus lūpomis kalba dievai. Kadangi japonai – budistai, jie negali valgyti mėsos, bet vis tiek valgo, tad ją vadina įvairiais slaptažodžiais. Jaunesnis žmogus su vyresniu sveikinasi pilna fraze, vyresnis atsako trumpai. Yra labai daug būdų atsiprašyti. Pavyzdžiui, kai į tave atsitrenkia, atsiprašoma vienaip, kai užmina ant kojos, kitaip, kiekvienai situacijai yra po atskirą žodį. Ypatingos ir japonų šventės: Sakurų žydėjimas, diena, kai klausomasi vabalų“, – dalijosi pašnekovė.

Japonų kultūra labai estetiška. Ivetą žavi minimalizmas, jų vertybės – santūrumas, kantrumas, įdomūs tradiciniai rūbai, arbatos gėrimo ceremonijos, itin akcentuojamos detalės. „Vis tik vasarą Japonijoje karšta, bankomatai neveikia savaitgaliais, dažniausiai mokama grynais pinigais, taip pat japonai stato tarakonams namukus, tad yra nemažai keistų dalykų. Svarbu suvokti, kad Japonija nėra tobula šalis. Daugelis į Azijos šalis žiūri kaip į kažką keisto, tačiau pamiršta, kad ir šios valstybės susiduria su sunkumais, turi pliusų ir minusų. Studijos į šias šalis padeda pažvelgti tikroviškai, tarsi nuima rožinius akinius. Tik svarbu į viską žiūrėti pagarbiai“, – teigė I. Strakšaitė.

Pasak pirmakursės, dažniausias galimas darbas baigus studijas – dirbti ambasadoje arba vertėjauti. „Bet viena dėstytoja teigė, kad galim dirbti, ką norim, juk galimybių – kur kas daugiau. Galbūt norėčiau mokyti japonų kalbos. Smagu būtų vesti tokius kursus, kur žmonės norėtų mokytis patys, tuomet jie būtų motyvuoti“, – apie ateitį svarstė pašnekovė. Iveta tikisi pasinaudoti mainų programa ir išvykti į užsienį, ko gero, trečiame kurse, nes, pasak jos, viena yra išmokti teoriškai, kita – pritaikyti praktiškai.


Trokšta tapti aktore

  • Edita KALNIENĖ
  • Kuprinė
Pranciškonų gimnazijos devintokė Dominyka Gudauskaitė svajoja tapti aktore.

Kretingiškė penkiolikmetė Pranciškonų gimnazijos devintokė Dominyka Gudauskaitė jau nuo ketvirtos klasės žinojo, kad jos sritis – aktorystė. Norėdama dar labiau pažinti aktoriaus profesiją mergina vasarą dalyvavo kretingiškės aktorės Skaistės Vievesės sukurtos kino vaidybos platformos „KinoSerija“ suorganizuotoje stovykloje. Joje sukurtų paauglių trumpametražių filmų premjera įvyko Vilniuje lapkričio pradžioje.

Jausmas stovykloje – „wow!“

Bendraujant su Dominyka aiškiai matosi, ką ji nori veikti gyvenime, o prakalbusi apie pirmas dienas „KinoSerijos“ suorganizuotoje stovykloje negalėjo žodžiais apibūdinti patirto jausmo. „Įėjau ir galvoju „wow!“, kaip čia įdomu. Viskas buvo padaryta kaip tikroje kino studijoje, jaučiausi apsupta bendraminčių“, – įspūdžiais dalijosi mergina. Stovykloje su paaugliais dirbo žinomi kino aktoriai. Dalyviai mokėsi aktoriaus profesijos subtilybių, kūrė vaidmenis pagal skirtingus iš anksto paruoštus scenarijus ir vaidino filmuose. „Viskas buvo labai suplanuota, jautėmės tarsi dirbtume tikroje kino industrijoje. Kartais teko ir nevalgyti, ir mažiau pamiegoti. Bet, kad ir kaip buvo sunku, rytą keldavausi su didžiuliu noru eiti į filmavimo aikštelę“, – savo patirtimi dalijosi pašnekovė.

Stovyklos dalyviai per 7 dienas turėjo parengti trumpametražį filmą. Visi dalyviai buvo suskirstyti komandomis, kurios turėjo atlikti jiems paskirtus vaidmenis. „Scenarijus jau buvo parašytas, taip pat mus filmavo profesionalūs operatoriai, o kuravo mentoriai“, – paaiškino kretingiškė, įvardijusi, kad jos grupę kuravo teatro ir kino aktorė Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė.

Trumpametražis filmas, kuriame vaidino Dominyka, vadinasi „Drauge“. Filme buvo rodoma apie merginas, mokykloje surengusias vakarėlį, ir po to turėjusias už tai prisiimti atsakomybę. Dominykai teko vaidinti gerą mokinę, kuri niekada nerengtų tokių vakarėlių. „Buvau priešingybė toms merginoms, kurios organizavo tą vakarėlį – kalbėjo ji. – Man yra neįtikėtina, kaip būdamas aktoriumi gali tapti bet kuo, visiškai kitu personažu. Tai mane labai žavi.“

Dalyviai buvo mokomi ir tam tikrų aktoriaus profesijai būdingų subtilybių, techninių sprendimų. „Mokė, kaip reikia prireikus pravirkti, tinkamai griūti ir pan. Atrodo, nesudėtinga, bet sužinojau, kad yra specialios technikos, kaip tai padaryti kuo tikroviškiau“, – kalbėjo devintokė.

Lapkričio pradžioje stovykloje jaunųjų aktorių sukurti trumpametražiai filmai buvo pristatyti Vilniuje, kur susirinko apie 130 svečių. „Premjeroje galėjo dalyvauti tik patys kūrėjai ir jų artimieji“, – įvardijo Dominyka.


Dovanų pakavimo pavyzdys

Kalėdos – populiariausia ir viena laukiamausių metų švenčių. Deja, populiarumas turi savo kainą. Kiekvienais metais ši komercinė šventė palieka daugybę šiukšlių. Kasmet per šventes yra išmetama 25 mln. tonų šiukšlių daugiau negu įprastai. Vyraujant globaliniam atšilimui tai yra itin žalinga mūsų planetai. Norint to išvengti reikėtų pasirinkti ekologiškesnes dovanas. Pateiksiu keletą idėjų.

Viena aktualiausių temų pastaruoju metu dėl vyraujančių šiukšlių – plastmasiniai vienkartinio naudojimo indai. Dabar jie yra pakeisti popieriniais arba mediniais. Taigi puiki dovana – metaliniai ar stikliniai šiaudeliai. Juos galima panaudoti tikrai ne vieną kartą. Be to, jie atrodo itin estetiškai. Puikus pasirinkimas norint apsaugoti vandenynuose nuo šiukšlių kenčiančius vėžlius.

Dar vienas daugkartinio naudojimo pavyzdys – makiažo valymo šluostė arba daugkartinio naudojimo vatos diskeliai. Po naudojimo juos išplovus galima naudoti vėl. O štai vienkartiniai vatos diskeliai yra metami lauk. Taip ne tik susikaupia didesnis kiekis šiukšlių, bet ir išnaudojami didesni gamtos resursai, šiuo atveju – medvilnė.

Neapsieinama ir be bambukinių dantų šepetėlių. Tai yra puiki alternatyva plastmasiniams dantų šepetėliams. Bambukas itin greitai auga ir plečiasi. Dėl to jo panaudojimas gamybai yra naudingas gamtai. Be to, bambukiniai šepetėliai yra kur kas geresni bendrai burnos higienai – jie lengviau pasiekia ir išvalo nešvarumus.


Studijų mugėje moksleiviai sužinojo daugiau informacijos apie aukštųjų ir profesinių mokyklų teikiamas galimybes.

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje lapkritį įvyko „Studijų mugė 2021“. Per jį gimnazistai ir svečiai iš Vydmantų gimnazijos, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos klausėsi aukštųjų ir profesinių mokyklų pristatymų.

Kiekvienas mokinys turėjo galimybę pasirinkti penkias mokyklas iš beveik dvidešimties mokyklų sąrašo ir daugiau sužinoti apie jų studijų programas, paklausti rūpimų dalykų. Šis renginys paskatina moksleivius apsvarstyti ateities studijų pasirinkimą, rasti sau patinkančią sritį ir universitetą, kolegiją ar profesinę mokyklą, kurioje norėtų tęsti mokslus.

„Tai tradicinis gimnazijos renginys, kuris vyksta jau apie dešimt metų. Tokio tipo renginiai leidžia moksleiviams drąsiau jaustis prieš renkantis studijas, nes jie gali gyvai paklausti apsilankiusių dėstytojų ar studentų apie aktualius dalykus, kurie susiję su studijomis“, – teigė gimnazijos ugdymo karjerai specialistė bibliotekininkė Snieguolė Jandalovienė.

Ji pasidalino patirtimi, kai moksleiviai, išgirdę apie tam tikras studijų programas pristatymuose, vėliau nusprendė būtent tai studijuoti ir džiaugėsi, kad ugdymo įstaigoje turėjo galimybę atrasti savo ateities kelią. Pasak gimnazijos darbuotojos, norint rasti patinkančią sritį, svarbiausia nebijoti domėtis, bandyti savanoriauti, kilus klausimams, reikia nebijoti jų užduoti ugdymo karjerai specialistei.

Vita MICKUTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Vienuoliktokei Laurai Žebrauskaitei kelionė į Strasbūrą suteikė galimybę pažinti politikos pasaulį.

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje jau šešerius metus vykdomas projektas „Mokykla – Europos Parlamento ambasadorė“ (MEPA). MEPA jaunoji ambasadorė vienuoliktokė Laura Žebrauskaitė praėjusį mėnesį turėjo galimybę dalyvauti Strasbūre įvykusiame Europos Parlamento suorganizuotame Europos jaunimo forume EYE 2021, kuriame įgijo nepamirštamos patirties. Pastangos buvo įvertintos Dalyvauti šiame forume L. Žebrauskaitę paskatino jos auklėtoja Dalia Zibalienė. Atrankoje merginai reikėjo parašyti motyvacinį laišką ir po to laukti skambučio iš kelionės organizatoriaus. „Galėjo būti atrinkta tik vienuolika žmonių iš visos Lietuvos. Kiekvieną dieną tikėjausi skambučio ir jo nesulaukdavau. Galiausiai galvojau, kad nepatekau, tačiau priešpaskutinę dieną iki numatytos dalyvių išrinkimo datos pabaigos sulaukiau lemtingo skambučio“, – patirtimi pasidalino pašnekovė, teigdama, jog džiaugėsi išgirdusi žinią ir suprato, kad stengėsi ne veltui ir turės progą susipažinti su jaunuoliais iš viso pasaulio, pasidalinti idėjomis ir padiskutuoti su jais. Per kelionę L. Žebrauskaitė aplankė Lenkiją, Vokietiją ir Prancūziją. Jos teigimu, viena įdomiausių aplankytų vietų buvo vokiečių literatūros klasiko, filosofo, politiko J. V. Gėtės namai Frankfurte prie Maino. Taip pat moksleivę sužavėjo Strasbūro katedra – būtent ji ir paliko didžiausią įspūdį.


Praėjusių metų nugalėtojų komandų vadovai Nerijus Stonkus (dešinėje) ir Dalius Daukantas.

Lapkričio 14 d. prasidėjo šių metų Kretingos rajono krepšinio pirmenybės, kuriose norą dalyvauti išreiškė tik 10 komandų, o to priežastis paprasta – šiemet pirmenybėse gali dalyvauti tik turintieji galiojančius galimybių pasus. Komandos suskirstytos į A ir B pogrupius po penkias komandas.

Praėjusių metų pirmenybės sustabdytos, bet pagal sužaistus rezultatus tiek I, tiek II lygose išaiškinti pirmenybių prizininkai: 2020 m. I lygoje čempionu pripažintas SK „Granitas“, antroji vieta atiteko „Jokūbavo“ komandai, o trečią vietą užėmė komanda „Urbovita“. Antroje lygoje pirmoji vieta atiteko „Vydmantų“ krepšininkams, antra liko „Kretingos santechnikos“ komanda, III v. – Darbėnų SK „Darbai“.

Šių metų pirmenybių A pogrupyje kol kas pirmauja svečių teisėmis rungtyniaujantys Skuodo „KKSC-Senamiesčio“ krepšininkai, kurie pirmą turą 85:46 nepasigailėjo „Flex Blow“ komandos, o II ratą 81:71 palaužė kovingų Darbėnų SK „Darba“ vaikinų pasipriešinimą: nors vienu metu komandas ir skyrė 18 taškų, darbėniškiams buvo pavykę sumažinti atsilikimą iki 5 taškų ir tik netaiklios baudos IV kėlinį neleido pagalvoti apie pergalę. Antri žengia praėjusių metų čempionai SK „Granitas“ krepšininkai, kol kas sužaidę vos vienerias rungtynes ir jose 97:55 „išrašę“ antrąjį pralaimėjimą be pergalių žengiančiai „Flex Blow“ komandai. Trečiąją vietą užima komanda „Atsipūtę“, kuri irgi sužaidė vienerias rungtynes ir jose 53:41 palaužė taip pat be pergalių liekantį SK „Darba“.

B pogrupyje priekyje „Kūlupėnų“ komanda, pasiekusi dvi pergales iš dviejų galimų. Pirmosiose sezono rungtynėse ji 73:62 tik IV kėlinį palaužė „Kurmaičių“ komandos pasipriešinimą, o antrosiose rungtynėse 97:82 nugalėjo „Kretingos SM (Sporto mokyklos) komandą. Antroje vietoje yra „Kurmaičių“ komanda, nusileidusi prieš kulūpėniškius, bet 74:71 nugalėjusi „Viruso“ komandą. „Urbovitos“ komanda vienintelėse savo rungtynėse 81:78 palaužė SM ir užima III turnyrinės lentelės vietą. Šiame pogrupyje be pergalių lieka „Virusas“, pralaimėjęs vieninteles savo sužaistas rungtynes, ir SM, pralaimėjusi abejas savo rungtynes.

Tomas KUBILIUS


Kretingos krašto kūrybingų mokinių, suaugusiųjų nuvelti kalėdiniai žaislai – paukščiukai iš vilnos – papuoš Prezidentūros eglę

Šią savaitę į šalies Prezidentūrą iškeliavo 34 Kretingos rajone iš vilnos pagaminti paukšteliai, kurie nutūps ant pagrindinės Prezidentūros eglės.

Į „Baltojo paukščio“ akciją atsiliepė ir veltus paukščius sukūrė Jurgio Pabrėžos universitetinės ir Vydmantų gimnazijų, Simono Daukanto ir Marijono Daujoto progimnazijų, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio ir Kartenos mokyklų-daugiafunkcių centrų, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos, Kretingos ir Salantų meno mokyklų, Kretingos muziejaus bendruomenės.

Prieš didžiausias metų šventes – šv. Kalėdas – Prezidentūra ir ponia Diana Nausėdienė pradėję kalėdinės eglės žaisliukų gaminimo akciją pakvietė joje dalyvauti Lietuvos mokyklas, dienos ir globos centrus, šeimas, kad visi iš vilnos nuveltų po kalėdinį paukštį. Anot D. Nausėdienės, tokia žaisliukų vėlimo akcija – puiki proga susivienyti kuriant kartu bendram tikslui.

„Tegul jūsų rankomis nuvelti paukšteliai suskrenda į Prezidentūrą iš užsienio, iš visų Lietuvos regionų, iš mokyklų, iš dienos ir globos centrų, iš kiekvienos šeimos, iš kiekvienų namų. Tegul jie simbolizuoja tai, kas svarbiausia, – kad kiekvienas esame unikalus ir reikšmingas. O visi kartu galime sukurti bendrus namus vilčiai ir meilei, nuveikti daug gražių ir prasmingų dalykų“, – sakė D. Nausėdienė.

Visi žmonių rankomis nuvelti paukšteliai papuoš pagrindinę Prezidentūros kalėdinę eglę, dalis jų, kaip savo pranešime paskelbė Prezidento komunikacijos grupė, bus padovanoti tiems, kurie savo darbais prisideda prie visų Lietuvos gyventojų gerovės.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono Žalgirio seniūnijos gaisrinę iš dabartinių patalpų numatoma iškelti į Baubliuose esantį buvusį elektros perskirstymo pastatą, kurio dalį seniūnija naudoja garažams. Gaisrinei geresnių patalpų Kretingos rajono savivaldybės administracijos prašė Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Nerijus Ciparis, kadangi dabartinės patalpos yra nusidėvėjusios ir blogoje vietoje. „Remontuoti dabartinių patalpų neverta, šis turtas yra valstybės – jį valstybei ir grąžinsime. Kursimės Savivaldybės patalpose, galėsime jas tvarkyti“, – apie Žalgirio seniūnijos gaisrinės patalpų keitimą sakė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė.

N. Cipario teigimu, patalpų Baubliuose pritaikymas gaisrinei kainuos apie 40 tūkst. eurų. Šios remonto lėšos turėtų būti suplanuotos 2022 metų Savivaldybės biudžete. „Kiek sugebėsime, remontuosime patys“, – sakė N. Ciparis, akcentavęs, kad rajono ugniagesiai patys, nesamdydami statybininkų iš šalies, sėkmingai sutvarkė kitų Savivaldybių gaisrinių patalpas. Salantų, Darbėnų, Kartenos gaisrinės, N. Cipario tvirtinimu, sutvarkytos 99 proc. Keturios rajono gaisrinės turi 5 automobilius gaisrams gesinti, iš jų vienas yra rezervinis, 37 ugniagesius. Žalgirio seniūnijos gaisrinės komandoje yra 9 ugniagesiai, gaisrinei priklauso 1 gaisrinis automobilis.

„P. n.“ informacija


Uždaroji akcinė bendrovė „Indema“ pavėlavusi vienerius metus užbaigė lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ Kretingoje priestato statybą. Priestatą šį mėnesį perdavė Savivaldybei, kurios sudaryta komisija vertins ar statinys tinkamas eksploatuoti.

Naujame priestate veiks dvi grupės: 15-os lopšelinukų ir 23-jų darželinukų.

Už 472 tūkst. eurų „Indema“ apie 400 kv. m „Ąžuoliuko“ priestatą buvo įsipareigojusi pastatyti iki praėjusių metų gruodžio vidurio. Statyti pradėjo tų pačių metų pavasarį. Rangovo prašymu, Savivaldybė priestato statybos terminą buvo pratęsusi iki š. m. kovo 1 d., tačiau tų kelių pratęsimo mėnesių irgi neužteko statybai užbaigti. Apie 400 tūkst. eurų priestatui statyti yra ES fondų pinigai, 70 tūkst. eurų – Savivaldybės biudžeto.

Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus pateiktomis žiniomis, šiuo metu lopšelio-darželio laukia 27 vaikai 2–5 metų amžiaus, dauguma jų kretingiškiai. Rajono gyvenvietėse esančiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose dargi yra laisvų vietų: po 2 Baubliuose, Kūlupėnuose, Kartenoje ir 4 Rūdaičiuose.

„P. n.“ informacija


Nuo šio rudens šventojiškiams, kuriems reikalingos socialinės priežiūros paslaugos, nebereikia važiuoti į už 15 km esantį Palangos miesto socialinių paslaugų centrą: rekonstravus Žuvėdrų gatvėje esančio gydymo paskirties poliklinikos pastato dalį čia įsikūrusiame centro filiale, be kitų, jau teikiamos ir dienos socialinės paslaugos.

Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė Palangos miesto socialinių paslaugų centro (MSPC) direktorė Daiva Dekontaitė, Šventosios filiale konsultuojama, organizuojamos ir teikiamos bendrosios paslaugos, integralios pagalbos, apminančios socialinę globą ir slaugą asmens namuose paslaugos, atestuoto socialinio darbuotojo, specialiosios socialinės (pagalba į namus), specialiojo transporto paslaugos, aprūpinama techninės pagalbos priemonėmis. Su specialistais galima pasikonsultuoti įvaikinimo ir globos, kitais aktualiais socialiniais klausimais. Be to, socialiai pažeidžiamų bendruomenės asmenų grupės, t. y. neįgalieji, išskyrus turinčius proto ar psichikos negalią, asmenys ir jų šeimos Šventosios filiale gali ugdyti kasdienio gyvenimo ir  savitvarkos įgūdžius, lavinti savarankiškumą. Naujose patalpose dirbančios socialinė darbuotoja Rita Žukauskaitė ir socialinio darbuotojo padėjėja Inga Urbašiūtė pasidžiaugė puikiai įrengtomis ir visoms lankytojų reikmėms pritaikytomis patalpomis: čia yra bendra erdvė, skirta įvairiausioms veikloms, kurioje – ne tik kompiuteriai, bet ir didžiulė vadinamoji išmanioji lenta, kitoje patalpoje sudarytos sąlygos tiek ilsėtis, tiek mankštintis. Norintieji pasigaminti valgyti tai gali padaryti tam skirtoje virtuvėje. Čia esama ir dviejų dušo patalpų, pritaikytų ir žmonėms su negalia.


Palangos miesto socialinių paslaugų centro filialas Šventojoje įsikūrė buvusio poliklinikos pastato priestate.

Nuo šio rudens šventojiškiams, kuriems reikalingos socialinės priežiūros paslaugos, nebereikia važiuoti į už 15 km esantį Palangos miesto socialinių paslaugų centrą: rekonstravus Žuvėdrų gatvėje esančio gydymo paskirties poliklinikos pastato dalį čia įsikūrusiame centro filiale, be kitų, jau teikiamos ir dienos socialinės paslaugos.

Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė Palangos miesto socialinių paslaugų centro (MSPC) direktorė Daiva Dekontaitė, Šventosios filiale konsultuojama, organizuojamos ir teikiamos bendrosios paslaugos, integralios pagalbos, apminančios socialinę globą ir slaugą asmens namuose paslaugos, atestuoto socialinio darbuotojo, specialiosios socialinės (pagalba į namus), specialiojo transporto paslaugos, aprūpinama techninės pagalbos priemonėmis. Su specialistais galima pasikonsultuoti įvaikinimo ir globos, kitais aktualiais socialiniais klausimais.

Be to, socialiai pažeidžiamų bendruomenės asmenų grupės, t. y. neįgalieji, išskyrus turinčius proto ar psichikos negalią, asmenys ir jų šeimos Šventosios filiale gali ugdyti kasdienio gyvenimo ir savitvarkos įgūdžius, lavinti savarankiškumą.

Naujose patalpose dirbančios socialinė darbuotoja Rita Žukauskaitė ir socialinio darbuotojo padėjėja Inga Urbašiūtė pasidžiaugė puikiai įrengtomis ir visoms lankytojų reikmėms pritaikytomis patalpomis: čia yra bendra erdvė, skirta įvairiausioms veikloms, kurioje – ne tik kompiuteriai, bet ir didžiulė vadinamoji išmanioji lenta, kitoje patalpoje sudarytos sąlygos tiek ilsėtis, tiek mankštintis. Norintieji pasigaminti valgyti tai gali padaryti tam skirtoje virtuvėje. Čia esama ir dviejų dušo patalpų, pritaikytų ir žmonėms su negalia.


Kretingos rajono savivaldybės tarybos politikai vėl susikirto dėl Kretingos miesto senojo parko šalia miesto stadiono tvarkymo – šįkart ginčų objektu tapo trinkelėmis klojami parko takai.

Senojo parko sutvarkymą inicijavo Savivaldybės tarybos valdančioji dauguma iš šiuometinio biudžeto tam skyrusi 100 tūkst. Eur. Opozicija užmačiai tvarkyti šį parką nepritarė nuo pat pradžių, prieštaravo ir dėl 100 tūkst. eurų skyrimo. Paskyrus šiuos pinigus buvo parengtas parko sutvarkymo projektas. Kai Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė savivaldybėms apie galimybę dar šiais metais gauti papildomų lėšų turizmui skatinti, Savivaldybės administracija į tas lėšas nusitaikė pateikdama parengtą senojo parko atnaujinimo projektą. Įvertinusi projektą Vyriausybė jam skyrė 217 tūkst. eurų su sąlyga, kad dar 40 tūkst. eurų pridės Savivaldybė iš savojo biudžeto. Už 100 tūkst. eurų buvo numatyta atlikti tik dalį parko tvarkymo darbų, o gavus 217 tūkst. eurų iš valstybės parkas bus atnaujintas kone visas, nepakeistas liks takas palei stadioną. Šį taką turėtų tvarkyti, kai bus renovuojamas stadionas.

Už beveik 257 tūkst. eurų bus renovuoti parko takai, atnaujintas apšvietimas, pastatyti nauji suoliukai, šiukšliadėžės. Visi darbai turėtų būti atlikti ir pinigai panaudoti iki šių metų pabaigos.


Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje rajono tarybos narė Jolita Vaickienė iškėlė klausimą, ar tikrai mūsų seniūnijų durys užvertos gyventojams.

„Pati seniai bebuvau kokioje nors seniūnijoje, todėl nežinau. Tačiau į mane kreipėsi ne vienas kretingiškis, kad sunku patekti į seniūniją susitvarkyti reikalų: durys – užrakintos ir, nors telefonų numeriai ir surašyti, būna, kad žmonės nepaskambina, nes ne visi telefonus nešiojasi“, – motyvavo J. Vaickienė, akcentuodama, kad mokyklos, gydymo įstaigos, parduotuvės, kavinės dirba ir gyventojus aptarnauja gyvai, o čia – į seniūniją patekti neįmanoma. „Negi tikrai mūsų seniūnijos dirba užsirakinusios?“ – klausė ji.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė patikino tarybos narius, kad administracijos durys irgi užrakintos, nes Ekstremalių situacijų valdymo operacijų vadovas rekomenduoja dirbti nuotoliu, o interesantai iš anksto susitarus aptarnaujami tik su galimybių pasais.

Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė paaiškino, kad miesto seniūnijos durys yra užrakintos, tačiau žmonės į seniūniją gali patekti paspaudę durų skambutį. „Nėra buvę, kad kuris nors miestelėnas pas mus nepatektų. Laikydamiesi saugaus atstumo, jei reikia, aptarnaujame ir be galimybių paso. Be to, visos darbuotojos dirbame vietoje, ne per nuotolį“, – G. Liobikienė tvirtino negirdėjusi jokių skundų dėl miesto seniūnijos darbo.

„Tad jeigu dirbate, kodėl neatidarius durų“, – vis dar svarstė J. Vaickienė.

Anot G. Liobikienės, seniūnija neturi galimybių prie atvirų durų pasodinti žmogaus, kuris tikrintų interesantų galimybių pasus. Kilus klausimui, ar ir kitos seniūnijos dirba užsirakinusios, rajono meras Antanas Kalnius iškart apklausė posėdyje dalyvavusius rajono seniūnus: Salantų ir Imbarės seniūnijos durų nerakina, prie Žalgirio, Darbėnų seniūnijų durų skambučiai yra, jie įrengti ir prie Kartenos bei Kūlupėnų seniūnijų vidinių durų. Skambučio neturi Kretingos seniūnija.

„Kad ir turime skambutį prie vidinių durų, ne visada jo prireikia, nes ne visada ir užsirakiname – nėra jau tokio didelio gyventojų antplūdžio“, – problemos neįžvelgė Kūlupėnų seniūnė Rita Lubienė. Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys, kurio vadovaujama seniūnija šiuo metu dėl pastato remonto yra įsikūrusi parapijos namuose, sakė irgi nematąs problemų: nors skambutis ir yra, interesantą seniūnijos darbuotojai pamato per langą.


Prieškario fotografijoje – kadras, kai Anicetas Puškorius dirbo Kalnalio pašte.

Lapkričio 23-ąją Kretingos senosiose kapinėse buvo pagerbtas įžymaus tautodailininko medžio drožėjo, šaulio ir visuomenės veikėjo, Kretingos garbės piliečio Aniceto Puškoriaus atminimas jo 110-ųjų gimimo metinių proga.

Simboliška, kad A. Puškoriaus gimimo diena sutampa su Lietuvos kariuomenės diena. Ta proga pagerbiant šio įžymaus kraštiečio, o taip pat – ir kitų šiose kapinėse palaidotų šaulių, savanorių, partizanų atminimą, dalyvavo Kretingos rajono vicemeras Dangiras Samalius, Pranciškonų gimnazijos pedagogas istorikas Vaidas Kuprelis bei Aniceto sūnus tautodailininkas Raimundas Puškorius. Akciją inicijavo Jono Karolio Chodkevičiaus patrulinės kuopos vadas Gintautas Pogoželskas.

Ant kapų – tėvo ir sūnaus kūriniai

Buvo uždegtos žvakės ir ant 3 žuvusių savanorių, besiilsinčių netoli A. Puškoriaus, kapų, taip pat – ant generolo Vlado Nagiaus-Nagevičiaus kapo. Istorikas V. Kuprelis trumpai priminė žuvusiųjų istorijas. J. K. Chodkevičiaus patrulinės kuopos, įkurtos prieš metus, vadas G. Pogoželskas sakė, kad šia akcija buvo siekiama pagerbti žmones, kurie kūrė Lietuvos kariuomenės istoriją.

Jo žodžiais, naujosios organizacijos, kurią jis siekia išplėsti visoje Lietuvoje, siekis – pilietinė veikla ir pagalba žmonėms, o taip pat – atkurti dar nežinomų Žemaitijos šaulių, savanorių, partizanų istorijas, atrasti jų kapavietes ir įamžinti atminimą. „Anicetą Puškorių labiau pažinojome kaip talentingą tautodailininką, bet žinia, kad jis buvo ir šaulys, likdavo nuošaly“, – akcentavo G. Pogoželskas.

Žvelgdamas į antkapinį paminklą viršum tėvų kapų, R. Puškorius prisiminė, kad koplytstulpį sukūręs pats jo tėvas po motinos mirties. Tačiau jam tekę atkurti koplytstulpį viršum generolo V. Nagiaus-Nagevičiaus, kurio palaikai nepriklausomybės laikotarpiu buvo pargabenti iš JAV, bei jo giminės kapavietės tose pačiose kapinėse.

„Niekadėjai buvo nuniokoję generolo giminės kapavietę – nupjovę koplytstulpį. Tačiau muziejininkams pavyko išsaugoti jo viršūnę su kaldinta saulute, o aš pagal išlikusias nuotraukas tą koplytstulpį atkūriau ir viršum pritaisiau autentišką saulutę“, – kalbėjo R. Puškorius.


Ar akmuo tikrai saugo knygnešio atminimą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Ką pasakoja daiktai
Tikėti legenda apie knygnešį, ar – ne, tačiau vienuolyno tvoros kampe įmūrytas akmuo su iškaltu kryžiumi išsiskiria iš kitų ir dydžiu, ir forma.

Akylesni kretingiškiai, eidami į bažnyčią palei pranciškonų vienuolyną juosiančią tvorą, už Turizmo informacijos centro, priešais taktilinį žemėlapį, pastebi įmūrytą masyvų akmenį su iškaltu kryžiumi. Legenda, kas žino – o gal ir tikras įvykis – pasakoja, kad šis akmuo buvo skirtas pagerbti prie jo žuvusio knygnešio atminimą.

Pasakojimą išgirdo iš mokytojos

Po Kretingą svečius ir kretingiškius, norinčius pažinti savąjį kraštą, lydinti gidė muziejininkė Diana Jomantaitė-Jonaitienė tvirtino pasakojimą apie šį akmenį ir su juos susijusią knygnešio istoriją išgirdusi dar besimokydama Pranciškonų gimnazijoje iš pedagogės Virginijos Rudavičienės.

„Mokytoja mokėdavo labai vaizdžiai pasakoti, o aš godžiai gaudžiau pasakojimus, susijusius su mūsų miesto istorija. Ji pasakojo iš senų kretingiškių girdėjusi, kad būtent ant to akmens, gulėjusio pranciškonų vienuolyno kiemelyje, buvo rastas sukniubęs nukraujavęs knygnešys, kurio vardas šiandieną nežinomas“, – kalbėjo D. Jomantaitė-Jonaitienė.

Pasakojama, kad vienuolyno sode buvusi sukrauta akmenų krūva, kurioje knygnešys ir slėpdavęs per Prūsijos sieną pergabentas ir parapijoje platintas slaptas lietuviškas knygas. Žuvęs knygnešys buvęs palaidotas kapinėse, bet nežinomas meistras iš pagarbos jam už jo pasiaukojimą ant vieno slėptuvės akmenų iškalęs kryžių.

Tą akmenį su kryžiumi žmonės išsaugoję. Bet, sovietmečiu naujai mūrijant vienuolyno tvorą, ir perkeliant Kretingos muziejų iš raudonplyčio mūrinuko Kęstučio gatvėje į vienuolyno rūmus, senieji meistrai neva prisiminę tą akmenį ir įmūriję į tvorą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas