|
|
|
(1898) 2024-10-22Į Dvaro saldaininę kvies moliūgai ir joje „apsigyvenę“ katinai
Kretingos muziejaus Vandens malūne įsikūrusią kavinę „Dvaro saldaininė“ jos šeimininkai Justė ir Lukas Jasinskai neseniai gerokai praplėtė. Modernumo renovuotai senovinei malūno aplinkai suteikia erdvė per du aukštus, raudono mūro dermė su dominuojančia ruda interjero spalva, savitas dekoras, o ypač – paveikslai ant sienų, kuriuose „apsigyveno“ keliasdešimt katinų, sukurdami namų jaukumo įspūdį. Kavinės prieigas jos šeimininkai prieš Vėlines ruošiasi apšviesti įžiebtų moliūgų žibintais. Knygos – interjerui ir žinioms „Pasirinkome žinomų kūrėjų paveikslus ir pasitelkę dirbtinį intelektą, fotošopą į juos įkomponavome katinus, – aprodydami kavinės erdves, pasakojo Justė ir Lukas. – Ne vienam lankytojui kyla klausimas, kodėl čia karaliauja katinai. Ogi mudu abu esame didžiuliai šių gyvūnų mylėtojai: vieną, dabar 9-erių, pasiėmėme iš prieglaudos, o kitą įsigijome veislinį.“ Kavinės patalpas jau anksčiau išsinuomoję iš Kretingos muziejaus, sutuoktiniai tvirtino, vis laukę, kada susitaupys pinigų ją įsirengti taip, kaip norisi patiems, kokią jos viziją mato. Ir pagaliau ta diena atėjo. Bendrą kavinės vaizdą kūrė Lukas, o Justės prioritetas – išpuošti ją paveikslais, keramika ir knygomis. Ir vos tik socialiniuose tinkluose pasiskelbė, kad kavinės interjerui prašantys dovanoti knygų, išsyk atsiliepė bent keli jų turėtojai. Justina Daugnorienė atidavė net 8 knygų maišus, tarp jų – ir senų, yra visa kolekcija Kretingos pranciškonų spaustuvėje išleisto „Šv. Pranciškaus varpelio“ numerių. „Vartydami šias knygas, nė neįsivaizdavome, kad tiek sužinosime apie Kretingos miesto praeitį: tarkim, kad prieškario Kretingoje veikė pranciškonų spaustuvė ir kad Dimitrave buvo įkurta koncentracijos stovykla. Panorome nuvykti apžiūrėti tą vietą. Per knygas prasiplėtė ir mūsų žinių akiratis, tikimės, kad jos pasitarnaus ir kitiems laiką leidžiantiems mūsų lankytojams“, – kalbėjo sutuoktiniai. Interjerui jaukumo suteikia ir kretingiškių keramikų Danutės, Egidijaus, Mato Rupšlaukių sukurti moliniai namukai.
Pageidauja Kretingiškio kortelės
Kretingos miesto renginių dalyviai norėtų žinoti, ar rajono valdžia planuoja įvesti Kretingiškio kortelę, kaip yra Palangoje ar kituose šalies miestuose. „Turėdami tokią kortelę, kretingiškiai galėtų gerokai pigiau mokėti už bilietus į renginius, tarkim, parodas ar ekspozicijų lankymą Kretingos muziejuje, rajoninius renginius Kultūros centre, Sporto centro varžybose ar baseine. Juk lygiai taip pat, kaip ir miestų, įvedusių šias korteles, mes, Kretingos gyventojai, mokame mokesčius, bet jiems savi renginiai – pigiau, o mes mokame tiek pat, kiek ir svečiai“, – pastebėjo aktyviu renginių dalyviu prisistatęs skaitytojas. Kretingos rajono mero patarėjas Albertas Barauskas į šį kretingiškio pageidavimą atsakė taip: „Kretingiškio kortelę planuojama įvesti netrukus, tai yra vienas Kretingos rajono strateginiame plane patvirtintų prioritetų. Tačiau ir nesant kortelei, Savivaldybė stengiasi dėl savo rajono gyventojų, kad jiems paslaugos būtų kuo pigesnės ar netgi nemokamos, tarkim, viešasis transportas, Sporto centro baseino paslaugos taip pat yra pigiausios, negu aplinkiniuose miestuose.“ Tačiau, pastebėjo A. Barauskas, ir su Kretingiškio kortele ne į visus renginius galima bus patekti pigiau, nes jų užsakovai ir rengėjai būna ne mūsų Savivaldybės įmonės, šios tik nuomoja mūsų rajono sales.
„P. n“ informacija
Apie svaiginimosi priežastis, įspėjamuosius priklausomybės signalus ir pasekmes kalba Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo specialistės: „Minesotos“ skyriaus vedėja – gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Agnė Stražinskienė, medicinos psichologė Rineta Rabačiauskienė ir Vaikų dienos stacionaro vedėja – socialinė darbuotoja Simona Kacevičė. Kodėl svaiginamės, žinodami pasekmes Pasak A. Stražinskienės, vartojantys psichoaktyvias medžiagas dažniausiai siekia malonumo, atsipalaidavimo: „Tokiu būdu bandoma pasiekti bent trumpalaikę apgaulingą vidinę ramybę ar euforiją – malšinti nerimą, nemigą, „pabėgti“ nuo stresą keliančių atsakomybių, sunkumų ar slegiančių minčių.“ Jos teigimu, tokiam grėsmę sveikatai keliančiam elgesiui didelę įtaką turi socialiniai veiksniai, noras būti bendruomenės dalimi. Tai ypač aktualu paaugliams, jaunimui. Be to, sirgdami įvairiomis psichikos ligomis, tokiomis kaip nuotaikos ar nerimo sutrikimai, ir nesikreipdami profesionalios pagalbos, žmonės yra linkę užsiimti savigyda. RPLC specialistė perspėjo, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas nepalengvins varginančių simptomų ir ilgainiui sukels tik dar didesnę žalą fizinei ir emocinei sveikatai: „Susiformavus priklausomybės sindromui, žmonės vartoja siekdami palengvinti blogą savijautą. Tačiau tokiu būdu jie pakliūna į ydingą vartojimo ratą, iš kurio labai sunku ištrūkti.“
Pacientų mėgstamas Žemaitijos krašto ortopedas-traumatologas Giedrius Repšys pacientus pradėjo konsultuoti medicinos centre „Northway“ Kretingoje. Pacientai džiaugiasi ir atliktomis pirmosiomis operacijomis. Pacientų kantrybė stebina „Peties, kelio, pėdų, plaštakų problemos“, – pirmųjų pacientų nusiskundimus vardijo gydytojas G. Repšys. Gydytojas dirbti medicinos centre „Northway“ nusprendė, norėdamas labiau padėti kantriems Žemaitijos krašto žmonėms. Žemaičių kantrybė – neišmatuojama, kartais net kelianti nuostabą. Ortopedas-traumatologas per konsultacijas sulaukia pacientų, kurie dėl kaulų lūžių kreipiasi praėjus net kelioms dienoms po traumos. Paklausti, kodėl taip delsė, dažniausiai pasiteisina: „Maniau, kad praeis“. G. Repšys pastebi, kad kartais žmonės delsia kreiptis ir dėl kitų sveikatos problemų: kelio menisko, deformuotų pėdų, sutrauktų ar „spragsinčių pirštų“, o riešo kanalo sindromo skausmą kenčia vos ne dešimtmetį. Pastebima, kad pastarųjų pacientų daugėja – gydytojas atlieka nemažai riešo kanalo operacijų. Ortopedas-traumatologas operuoja kelio meniskus, atlieka peties artroskopijas, riešo kanalo sindromo (riešo kanale juntamo deginančio plaštakos bei pirštų delninės pusės skausmo, jutimo susilpnėjimo bei plaštakos raumenų atrofijos), „spragsinčių“ pirštų, Diupitreno kontraktūros (būklės, kai rankos pirštai susilenkia delno link ir negali pilnai atsitiesti į savo pradinę padėtį), ganglijų (minkštų, plaštakos gerybinių darinių) operacijas.
Į Kretingos muziejų atkeliauja Klaipėdos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Archeologijos ir restauravimo skyriaus parengta paroda „Balta mėlyna: nuo Džakartos iki Liverpulio“. Į parodos atidarymą kviečiame spalio 24 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Joje bus pristatomi Klaipėdos senamiestyje rasti fajanso ir porceliano dirbiniai: pradedant seniausiais randamais artefaktais – XVII a. Delfto fajansu – ir baigiant Europoje veikusių fajanso ir porceliano įmonių iki 1945 m. pagamintais gaminiais. Parodos eksponatai padės suprasti, iš kur į Klaipėdą ir visą kraštą anksčiau buvo gabenami prašmatnūs indai. Taip pat lankytojai galės susipažinti su Nyderlandų, Pomeranijos, Stafordšyro, Liverpulio fajansu, Meiseno porcelianu ir kitais dirbiniais, rastais kasinėjant Klaipėdos senamiestį. Kretingos muziejaus Ūkvedžio namo tapybos salėje įkurdintą ekspoziciją ir čia pristatomus senųjų klaipėdiškių buities reliktus visiems susirinkusiesiems pristatys šios parodos rengėja, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus muziejininkė-archeologė Ramunė Bračiulienė, Klaipėdos kraštui būdingu šildančiu gėrimu – kafija – parodos lankytojus vaišins Kretingos muziejaus edukatorė Nida Urbonaitė. Parodos rengėjai svečių prašo paisyti aprangos kodo – balto ir mėlyno, atitinkančio parodoje pristatomų eksponatų spalvas.
Pagal Kretingos muziejaus informaciją
Į naujo poezijos rinkinio „Atminties uogienojai“ pristatymo renginį Kretingos muziejuje kviečia poetė Danutė Dunauskaitė. Jis Kretingos dvaro rūmų Baltojoje salėje įvyks spalio 25 d., penktadienį, 18 val. „Atminties uogienojai“ – trečioji kretingiškės kuriančios mokytojos knyga. Į ją sudėti eilėraščiai, kurie tarsi buvo nustumti į gyvenimo paraštes. Pirmieji leidiniai, pasiekę skaitytojus, buvo publicistinės knygos „Po laiko delnu“ (2005 m.) ir „Pokalbiai ant Akmenos kranto“ (2007 m.). Anot autorės, „Atminties uogienojai“ tarsi priartina buvusį laiką, kuris grįžta per mus, nes mes dar esame, turime ką prisiminti ir ką papasakoti. Eilėraščiuose kiekvienam suprantami išgyvenimai – nuo jaunystės romantiško, naivaus žvilgsnio į pasaulį iki apmąstymų apie tirpstantį būties laiką. Skaitytojus eilių autorė nori sujaudinti pradėtu kurti ciklu „Poetai“, kurio eilėraščiai skirti žinomoms asmenybėms: broliui pranciškonui Bernardui Belickui, kunigams Ričardui Mikutavičiui ir Mykolui Šeižiui-Dagilėliui, poetams – Vaidotui Spudui, Kaziui Binkiui, Zigmui Gaidamavičiui-Gėlei, Stasiui Jonauskui, Vidmantei Jasukaitytei, mokslininkui Teodorui Grotusui. Ciklas tarsi grąžina iš užmaršties tuos, kurie išėję amžinybėn, ir įkvepia pagalvoti apie žmogaus gyvenimo prasmę. „Naujoji knyga – patirties išraiška, kuri skaitytojui atskleidžia vidinio pasaulio vizijas, nuojautas, įprasmina individualią gyvenimo filosofiją – visa, ką turi kiekvienas žmogus“, – taip auditorijai pristatomą kūrybos rinktinę apibūdino autorė. Renginio atmosferą drauge su autore kurs bičiuliai – skaitovai Algimantas Verbutas ir Birutė Laučienė, Gintaras Pucas (muzika), Sigutė Tamošaitytė (dainuojamoji poezija).
Pagal Kretingos muziejaus informaciją
Olandijoje, Sneek mieste, įvyko tarptautinis kiokušin karatė turnyras „Waterpoort Cup 2024“, kuriame Kretingos kiokušin karatė mokyklos „Shodan“ sportininkai varžėsi kumite (kovos su varžovu) rungtyse ir iškovojo prizines vietas: 2 aukso ir 1 bronzos medalius. Dalyvavusiųjų čempionate šalių bendroje įskaitoje I vietą užėmė Lietuvos karatė kiokušin klubas „Shodan“, aplenkdamas II v. užėmusią Lietuvos karatė kiokušin klubo „Ippon“ komandą ir III v. likusią čempionato šeimininkę Olandijos komandą. Varžybose dalyvavo ne tik Lietuvos karatė klubų sportininkai, bet ir Švedijos, Šveicarijos, Rumunijos karatė klubų atstovai. „Shodan“ mokyklos treneriai didžiuojasi varžybose startavusiais auklėtiniais: Viliu Danilevičiumi, Vakariu Venskumi, Viktorija Lubyte bei Kamile Kontrimaite. Varžybos buvo intensyvios ir pareikalavo ypač daug jėgų: kovos vyko pagal vietinių kovotojų taisykles – buvo galimi smūgiai per kojas, todėl dalyvavimas šiose varžybose reikalavo specialaus pasirengimo. Taip pat, nepriklausomai nuo laimėtos ar pralaimėtos kovos, kiekvienas sportininkas turėjo kovoti po 3–4 kovas. Kumite rungtyje amžiaus kategorijoje U8–9 berniukų grupėje aukso medalį ir čempiono titulą pelnė Vilius Danilevičius. Pirmoje kovoje jis įveikė olandą Giovanni Ferreira da Silva (sportclub „F en F The Inner Way“), o antroje kovoje pelnė pergalę kovodamas prieš lietuvį Arijų Uselį („Shodan“). Trečioje kovoje kretingiškis susirungė su dar vienu savo šalies atstovu Eduardu Bagdonuiš „Dao“ klubo, prieš kurį taip pat laimėjo. Ketvirtoje kovoje Viliui teko stoti į dvikovą prieš Herkų Pugačių („Dao“), po atkaklios dvikovos teisėjų sprendimas buvo lygiosios. Kadangi Vilius jau prieš tai kovose buvo iškovojęs tris užtikrintas pergales, jam ir atiteko čempiono titulas bei pirmosios vietos aukso medalis.
Spalio 20 d. Kretingos „Minija“ žaidė XVI turo rungtynes išvykoje ir 1:0 pralaimėjo Kauno rajono „Hegelmann B“ komandai. Pirmą pavojingą momentą „Minija“ susikūrė 4-ą min., kai po perdavimo iš dešiniojo krašto vartams galva pagrasino Deividas Pipiras, bet kamuolys skriejo šalia vartų. 18-ą min. saugas Nark Junior smūgiavo iš baudos aikštelės prieigų, bet pataikyti į vartų stačiakampį nepavyko. 39-ą min. šeimininkai sukūrė vienintelį susitikimo įvartį, kai, sulaukęs gero komandos draugo perdavimo, legionierius Rasheed Yusuf apžaidė vartininką Rostyslav’ą Bielov’ą ir pasiuntė kamuolį į tuščius vartus. 44-ą min. varžovai turėjo dar vieną puikią galimybę, bet iš kelių metrų atliktą smūgį R. Bielov’as pasiuntė į kampinį. 67-ą min. varžovai susikūrė greitą ataką, bet tas pats R. Yusuf dėkingos progos neišnaudojo ir nepataikė į vartų plotą – smūgis skriejo greta vartų. 82-ą min. varžovai turėjo dar vieną auksinę galimybę atsidūrę dviese prieš vartininką R. Bielov’ą, bet savanaudiškai sužaidęs ir perdavimo pagailėjęs R. Yusuf nesugebėjo pelnyti antro susitikimo įvarčio. 85-ą min. R. Kialla galėjo išlyginti rezultatą, bet smūgiavo virš vartų. Šiose rungtynėse Kretingos „Minijai“ atstovavo: Rostyslav’as Bielov’as (vartininkas), Vilius Kazlauskas (kapitonas; 82 min. Edgaras Drąsutis), Nsingany Riddy Kialla, Valdas Jašmontas, Bekaye Diawara, Nark Junior, Tobi Sabitu, Deividas Pipiras, Matas Keblys, Adrijus Putvinas ir Mantas Gedutis. Likus žaisti keturis turus iki sezono pabaigos Kretingos „Minija“ su 27 surinktais taškais užima XIII turnyrinės lentelės poziciją. Artimiausias rungtynes „Minija“ žais spalio 25 d. 18 val. namuose su Gargždų „Bangos B“ komanda.
Tomas KUBILIUS
Spalio 17 d. Kretingos „Kretinga-Rivilė“ išvykoje 91:87 (22:23; 21:25; 20:21; 28:18) palaužė Šakių „Vyčio-VDU“ (4 pergalės, 1 pralaimėjimas) pasipriešinimą ir išrašė varžovams pirmą pralaimėjimą sezone. Pirmoje rungtynių pusėje kretingiškiai pirmavo tik kartą, 3 min. po Edgaro Preibio taiklių baudos metimų (4:5), o įpusėjus rungtynėms šeimininkai turėjo 5 taškų persvarą 48:43. Įpusėjus III kėliniui kretingiškiai atsiliko didžiausiu susitikime – 13 taškų – skirtumu (26 min. 62:49), o jo pabaigoje komandas skyrė 6 taškai – 69:63. Įpusėjus IV kėliniui šeimininkai dar buvo priekyje 80:75, tačiau Justas Žiubrys ir Gytis Mačionis įkvėpė komandos draugus pergalingam žaidimui – šis duetas pelnė paskutinius 13 iš 14 kretingiškių taškų, o svečiai spurtavo 16:3. Per likusias 40 sek. šeimininkams išsigelbėti nebepavyko. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-Rivilei“ atstovavo: Justas Žiubrys (5/8 tritaškiai) – 21, Tadas Budrys (6/6 dvitaškiai) ir Gytis Mačionis (5/6 dvitaškiai, 5/6 baudos, 8 atk. kamuoliai) – po 15, Edgaras Preibys (7/8 baudos, 5 atk. kamuoliai) – 14, Mantvydas Staniulis – 9, Rytis Zabita (4/7 dvitaškiai, 6 atk. kamuoliai) – 8, Edgaras Danys – 5, Miykah Malik Mcintosh – 3, Karolis Sapiega ir Žygimantas Bartašius.
Rąžės upelio trivardystė
Europoje pastaruoju metu galima pastebėti susirūpinimą nacionalinio nematerialiojo kultūros paveldo išsaugojimu. Lietuva – ne išimtis. Vietovardžiai, tarp jų ir vandenvardžiai, neatsiejami nuo geografinių objektų, kuriuos jie įvardija. Vien upių ir ežerų vardų Lietuvoje žinoma apie 10 tūkst. Vietovardžius sukuria vietos žmogus. Kažkada visi vietovardžiai buvo aiškūs. Vietovardžių keitimo ar nykimo priežastys įvairios. Praeitame amžiuje Lietuvos teritorijos vietovardžių kaita dažniausiai buvo susijusi su kraštovaizdžio pokyčiais dėl masinės kolektyvizacijos, melioracijos, krašto okupacijos ir sovietizacijos procesais. Šiuo metu Lietuvoje, remiantis UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija, priimta 2003 m. Paryžiuje, yra kuriamas bendras vietovardžių, tarp jų ir vandenvardžių, žinynas. Į jį yra įtraukta ir per pačią Palangos kurorto širdį tekanti smulki upelė Rąžė. Anksčiau smulkių upelių, jų intakų, į bendrą registrą netraukė. Įvairių šalių kartografai žemėlapiuose, jei upelį ir pažymėdavo, pavadinimo nenurodydavo. O jei žymėdavo, pavadinimas būdavo užrašomas iš klausos, klausiant vietinių gyventojų. Taip nutiko ir su Rąže. Jei dabar paklaustum senųjų vietinių gyventojų, jie gyvena „pri Roužės / paroužy arba pri Ronžės“. Rąžė, nors ir oficialus upės pavadinimas jau ne pirmą dešimtmetį, tačiau dažniau priimtinas į Palangą atvykusiems gyventi sovietmečiu ir vėliau, nekalbantiems palangiškių šnekta, žemaičių tarme. Likę – gyvena paroužy ir jiems per miestą teka Roužė arba Ronžė. Lietuvoje dažnai įvairiuose spaudiniuose atsirasdavo įvairiai skambantys to paties vandenvardžio pavadinimai. Vienas įdomesnių vienos upės dviejų pavadinimų yra Neries ir Vilijos atvejis. Iki šiol gyvojoje kalboje vartojami du vienos upės vardai. Vardo kaita, sakoma, susijusi su kalbine etninių lietuvių asimiliacija, rytų slavų ekspancija į vakarus. Palangoje Rąžės / Roužės / Ronžės trivardystė ryškėti pradėjo įvairiuose spaudiniuose gana seniai. Kadangi pagal upę pavadinimą gavo ir viena iš tuo metu besikūrusių Palangos gyvenviečių (dabar jau išnykusi), vėliau ir kurorto gatvė, situacija dar sudėtingesnė, nes upės ir gatvės, esančios šalia upės vardai, istoriškai ne visada sutapo. Šiuo metu taip pat nesutampa. Kartografiniuose žemėlapiuose, taip pat ir naujai kuriamame Lietuvos vietovardžių žinyne, galima išvysti upę Rąžę ir šalia jos esančią Ronžės gatvę. Tačiau taip buvo ne visada. Kraštotyrininkės E. Adiklienės 1982–1984 m. ekspedicijos medžiagoje nurodomi keli šio gatvėvardžio variantai – Roužė arba Rąžė. Panašu, kad tuo metu oficialusis jau buvo Rąžė, bet vis dar, kaip ir dabar, neįėjęs į senųjų gyventojų kalbėseną.
Vietoj namelio medyje – gamtos apgaubta jurta
Aštuonerius metus turizmo srityje besisukantis iš Skuodo kilęs Mindaugas Jucius Kretingos rajone, Cigonalių kaime, pastatė tikrų tikriausią jurtą. Gyvenimas tapatus gamtai Idėja pasistatyti kažką neįprasto Mindaugui prieš dešimtmetį kilo Ispanijoje, pėsčiomis keliaujant piligriminiu Camino de Santiago keliu. Pirmoji mintis – namelis medyje. „Man patinka gamta, joje labai gerai jaučiuosi, kartais norisi pabėgti iš miesto, todėl grįžęs iš piligriminės kelionės Lietuvoje ėmiau dairytis sklypo savo svajonei įgyvendinti. Tuo metu dirbau su nekilnojamuoju turtu, tad, galima sakyti, – sklypas mane pats rado“, – džiaugėsi M. Jucius, tiesa, mintį apie namelį medyje modifikavęs į jurtą, kurią pastatyti padėjo tai išmanantis žmogus. Jurtos erdvė neaptverta jokiomis tvoromis, aplink – gamta, miškas, šalia šniokščia Minija. Vasaromis čia daugiau judesio: netoliese – kaimo turizmo sodyba, baidarių nuomos punktas, bet rudenį ar žiemą – nepaprasta ramybė, tyla, atokvėpis. „Šią jurtą stačiausi labiau sau, norėjosi turėti vietą, kur galėčiau pabėgti iš miesto, kad pajusčiau ramybę, išgirsčiau tylą. Atvažiuodavau ir vienas, ir su draugais pabūti, šašlykų kepti. Praūžus pandemijai, manęs draugai pradėjo klausinėti, kodėl šios vietos nepasiūlau kitiems žmonėms, norintiems pabūti gamtoje ir atsiriboti nuo triukšmo. Jurtos viduje nėra elektros, labai prastas interneto ryšys. Čia, galima sakyti, gyvenimas susitapatina su gamtos ritmu. Viduje yra nedidelė dujinė viryklė, tad galima išsivirti kavos, arbatos, pasiruošti karšto maisto, taip pat malkomis kūrenama krosnelė“, – parodė Mindaugas, pridurdamas, kad jurta pritaikyta trims žmonėms, nors laisvai čia gali tilpti ir dešimt. Kadangi jurtoje nėra elektros, nėra ir šaldytuvo, mikrobangų krosnelės ar televizoriaus. Ilgai mastęs, norėtų jurtoje elektros ar ne, Mindaugas vis dėlto liko prie pradinės savo minties, kad, norint pabūti vienumoje, su savimi, atsiriboti nuo pasaulio ir triukšmo, elektros nereikia. Paklaustas, ar nebaugu vienam, sutemus ar užėjus nakčiai čia likti, pašnekovas sakė dažnai girdintis tokių pasvarstymų: „Iš pradžių buvo nejauku. Žiemą esu užtikęs netoliese ir vilkų pėdų, neaišku, ir kokių ketinimų vedinas gali užsukti koks piktavalis žmogus, tad tuo metu buvau pasirengęs gintis. Bet dabar, nuo jurtos pastatymo praėjus geriems devyneriems metams, visos baimės atslūgusios.“
Kultūros centras pasikeitė iškabą
Šiomis dienomis ant Kretingos rajono kultūros centro pastato pakeista iškaba – masyvus naujasis užrašas ant fasado matomas iš tolo. Ir ne tik dieną, bet bus matomas ir vakarais – ligi Naujųjų metų šį užrašą dar ketinama apšviesti. Kretingos rajono kultūros centro vadovė Kristina Rimienė sakė, kad kukli ankstesnioji lentelė nebeatitiko laikmečio poreikių: „Į Kretingą atvykę žmonės teiraudavosi, kurgi tas Kultūros centras. Pačioje miesto širdyje šviečia viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos užrašas, Sporto centras irgi apsišvietė, o mes likdavome tarsi nepastebėti. Todėl ir nusprendėme pirmiausiai pasikeisti užrašą, o vėliau įrengti apšvietimą. Norime kažko įdomesnio, meniško, kad apšvietimas būtų labiau teatrališkas, skleistų šešėlius“, – kalbėjo K. Rimienė. Metalo konstrukcijos iškabą pagamino ir ant fasado įrengė kretingiškis Tomas Jokšas, technika talkinat bendrovės „Kretingos komunalininkas“ darbuotojams. Jos vizualizaciją su simboline medžio šakele – senuoju Kretingos rajono kultūros centro logotipu – pagelbėjo sukurti kretingiškis Vytautas Grykšas. Šiomis dienomis pasipuošė ir Kultūros centro prieigos: viršukalnėje, ties vardiniais suoleliais, įrengta apšviesta kompozicija „Kabantis moliūgėlis“. „Visoje Lietuvoje išpopuliarėjus moliūgams ir jų kompozicijoms, kur jų gausu, mes, atvirkščiai, sumanėme kompoziciją su vienu nedideliu moliūgu, turinčiu QR kodą. „Jį nuskaičius, pasakojama mūsų centro darbuotojų sukurta ir įgarsinta vieno moliūgėlio istorija, kuri, tikimės, turėtų labai patikti vaikams“, – vylėsi rajono Kultūros centro vadovė.
„P. n.“ informacija
Neblaiviam dviratininkui – bauda
Savaitgalį Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai stebėjo eisme dalyvaujančius dviratininkus. Iš 12-os sustabdytų vienas mynė būdamas neblaivus. Jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, bus skiriama bauda nuo 80 iki 150 eurų.
„P. n.“ informacija
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 19,6 proc. viso Lietuvos eksporto – šios produkcijos eksportuota už 6945,3 mln. eurų. Tai yra 2,8 proc. daugiau negu 2022-aisiais. Svarbiausia eksporto produkcija – grūdai, pieno, mėsos ir žuvies gaminiai. „Žemės ūkio ministerija, įvertinusi eksporto plėtros teigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai ir atsparumo geopolitiniams iššūkiams didinimui, aktyviai siekia diversifikuoti ir didinti Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės produktų eksportą“, – teigia žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus. Plečiasi eksporto geografija Atverti naujas rinkas padeda nuoseklus Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) darbas su esamais ir potencialiais bendradarbiavimo partneriais. Vienas pastarųjų eksporto didinimui svarbių ŽŪM vadovų susitikimų įvyko rugsėjo 9 d. Tąkart dvišalis bendradarbiavimas ir didesnės lietuviškos produkcijos eksporto galimybės buvo aptartos su į Lietuvą atvykusia JAV Pensilvanijos žemės ūkio sektoriaus delegacija. „Mūsų bendradarbiavimas vis dar turi didžiulį neišnaudotą potencialą“, – susitikime pabrėžė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, kalbėdamas apie naujas aukštos kokybės eksporto nišas. JAV rinka jau atvira lietuviškai jautienai ir kiaušinių produkcijai. Pradėta procedūra paukštienos eksporto leidimui gauti, vyksta derybos dėl leidimo eksportuoti vartojimui skirtus kviečius. 2023 m. iš Lietuvos į JAV žemės ūkio ir maisto produktų eksportuota už 88,6 mln. eurų, 0,7 proc. aplenkiant 2022 m. Pagal eksporto apimtis JAV buvo 21 šalis iš 157 Lietuvos eksporto partnerių. Kaip akcentuoja žemės ūkio viceministras V. Tomkus, be JAV, ministerija didelį dėmesį skiria Jungtinės Karalystės, Japonijos, Pietų Korėjos, Taivano, Persijos įlankos, Indijos-Ramiojo vandenyno regiono šalims. „Džiugu, kad, nepaisant geopolitinių iššūkių, dvišalė prekyba lietuviškos kilmės žemės ūkio produktais ir gėrimais su pagrindiniais eksporto partneriais išlaiko stabilaus augimo tendencijas“, – pažymi viceministras. ŽŪM duomenimis, 2023 m., palyginti su 2021 m., šių produktų eksportas į Japoniją padidėjo 107,8 proc., į JK – 22,4 proc., į JAV – 16,1 proc., Jungtinius Arabų Emyratus – 89,4 proc., Vokietiją – 19,3 proc., Ukrainą – 47,8 proc. Viceministro teigimu, tokio augimo priežastys yra ne tik aukšta lietuviškų produktų kokybė, bet ir kelerių metų nuoseklaus darbo, stiprinant prekybos ryšius, rezultatas.
Žemės ūkio ministerija parengė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo ir jį lydinčiųjų įstatymų pakeitimo projektus. Jais siekiama spręsti įsisenėjusias valstybinės žemės efektyvaus panaudojimo ir žemės ūkio paskirties žemės sklypų formavimo problemas, gaunant didžiausią ekonominę naudą valstybei. Šiuo metu pernuomojant valstybinės žemės plotus, neretai pelnomasi žemę dirbančių žmonių sąskaita. Pataisomis siekiama sudaryti sąlygas žemę dirbantiems žmonėms įsigyti nuomojamus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir tarp privačių sklypų įsiterpusius nenaudojamus valstybinės žemės plotus.
|
|
