![]() |
![]() |
|
(1929) 2025-02-14Nesportinės motobolo aistros
Pastaruoju metu virš miesto, kuriame daugumai motobolas – antroji religija, susitvenkę ir pakibę tamsūs debesys kyla ne iš sportinės aistros. Prieš kurį laiką išsiskyrus buvusio ir dabartinio klubo vadovų keliams, aptrupėjus komandų sudėčiai, susiformavo dvi stovyklos – esamas Kretingos motobolo klubas ir naujasis – motobolo klubas „Kretinga“. Nepavyksta susitarti dėl bazės Abiejų motobolo klubų vadovams niekaip nepavyksta sutarti dėl Tiekėjų gatvėje esančios motobolo bazės pasidalijimo ir dėl bendrų naudojimosi ja sąlygų. Šiuo metu turima baze naudojasi Kretingos motobolo klubas, o naujasis motobolo klubas „Kretinga“ praėjusį savaitgalį, socialiniuose tinkluose paskelbęs, kad tęsia suplanuotus darbus įrengiant naują treniruočių erdvę, pasirodė ne iš kelmo spirtas. Tačiau naujojo klubo vyrai įsitikinę, kad, net ir susitvarkius aikštyną treniruotėms, tai tebūtų laikinas, vienerių ar dvejų metų sprendimas. Vaikų ir suaugusiųjų komandas subūrę vadovai tikisi Kretingos motobolo klubo supratimo, Kretingos rajono savivaldybės paramos ir palaikymo, sprendžiant dabartinės motobolui žaisti bei treniruotis pritaikytos aikštės ir bazės panaudos galimybių abiem klubams. Vasario 11 dieną įvykęs abiejų klubų ir Kretingos miesto savivaldybės administracijos inicijuotas susitikimas apčiuopiamos naudos nedavė. Tiek vienos, tiek kitos pusės vyrai liko savoje barikadų pusėje, kartu gavę pasiūlymą iki vasario 20 dienos, kada įvyks Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdis, pamėginti rasti kompromisą.
Tvarumo keliu – 11-a rajono ugdymo įstaigų
Šalies mokyklose jau kurį laiką vykdoma programa „Tvari mokykla 2030“, kurią mūsų rajone koordinuoja Kretingos rajono švietimo centras. Jo direktorė Loreta Jurgutienė įsitikinusi, kad ši programa paskatins mokyklas konkretiems veiksmams ir pokyčiams, kurie įgalins ugdymo įstaigas tiesiogiai prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų ir uždavinių įgyvendinimo. Darbotvarkę „Tvari mokykla 2030“ inicijavo Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA), tvarumo koordinatoriai veiklą vysto jau 48-iose savivaldybėse. Programa startavo praėjusių metų pavasarį, ir joje dalyvauja 529 šalies mokyklos, Kretingos rajone „Tvarios mokyklos“ veiklose nusprendė dalyvauti 11-a ugdymo įstaigų. „Šia programa siekiama, kad iki 2030-ųjų visos Lietuvos mokyklos taptų tvarios arba žengtų tvarumo link“, – L. Jurgutienė paaiškino, kad svarbus žingsnis įgyvendinant darbotvarkę „Tvari mokykla“ yra įsivertinimas, kiek mokykla yra pažengusi tvarumo srityje. Įsivertinimą, pagal kurį nustatoma atitiktis I, II, III pakopai, atlieka pati mokykla, naudodamasi LINEŠA parengtu „Tvarios mokyklos įsivertinimo vadovu“. „Mūsų rajono ugdymo įstaigos, dalyvaujančios programoje, įsivertino šių mokslo metų pradžioje. Įsivertinimas parodė, kokiose srityse dar trūksta įdirbio ir ką reikia padaryti. Atlikusios įsivertinimą, mokyklos įsipareigojo keistis tvarumo link, pačios nusistatydamos savo pokyčių tempą, atsižvelgdamos į mokyklos tipą, galimybes, turimas kompetencijas ir bendruomenės įsitraukimo lygį“, – kalbėjo Kretingos rajono švietimo centro metodininkė darbotvarkės „Tvari mokykla“ mūsų rajone koordinatorė Dovilė Skersienė.
Iš šokių festivalio-konkurso grįžo su I vietos apdovanojimais
Kretingos meno mokyklos Choreografijos skyriaus šokėjos iš ne per seniausiai Palangoje praūžusio šokių festivalio-konkurso „Balltic Amber Palanga 2025“ parsivežė tris I vietos apdovanojimus. Mergaites, šokusias skirtingo amžiaus kategorijose, klasikinio šokio moko choreografė Kristina Gudelytė. Choreografe Kretingos meno mokykloje K. Gudelytė dirba jau trečius metus ir pradinio ugdymo klasėse moko klasikinio šokio, o pagrindinio ugdymo klasėse, be klasikinio, moko dar ir šiuolaikinių-pramoginių šokių. Jau antrus metus mokytoja veda ir solines baleto pamokas. „Tai – individualus darbas, baleto mokosi tie, kurie labai to nori, geba ir turi gerus fizinius duomenis“, – paaiškino K. Gudelytė, kuri Kretingos meno mokyklos bendruomenei buvo žinoma iš tų laikų, kai Choreografijos skyriaus buvusi mokytoja Živilė Adomaitienė kartu su koncertmeistere Asta Paulauskiene sumanė pastatyti šokio spektaklį „Liūtas karalius“ – šiame spektaklyje K. Gudelytė, tuomet – Klaipėdos muzikinio teatro balerina, atliko pagrindinį Liūtės vaidmenį. Kalbėdama apie darbą Kretingos meno mokykloje, K. Gudelytė atviravo, kad jai tai – nauja patirtis, neatsiejama nuo kūrybiškumo. „Kai šokamas tautinis liaudies šokis – jis ir yra tautinis su savo specifika, judesiais, geometrija ir turiniu. Klasikinis šokis iš pedagogo reikalauja išskirtinio kūrybiškumo – Kristina pati turi surasti muziką, sukurti šokį, jį pritaikyti savo auklėtiniams“, – skirtumus įvardino A. Paulauskienė.
Jos tikslas – ugdyti jaunuosius europiečius, pristatyti Europos Sąjungos poveikį ir naudą įvairioms gyvenimo sritims ir skatinti jaunus žmones būti aktyviais savo šalies ir Europos Sąjungos piliečiais. Geriausiai programoje pasirodžiusių gimnazijų moksleiviai ir mokytojai kviečiami į Euroscola renginius Strasbūre. Už aktyvias 2023–2024 mokslo metų veiklas buvome pakviesti į Europos Parlamentą. Visus devynerius metus MEPA projektui vadovauja istorijos mokytoja Dalia Zibalienė. Gimnazijos MEPA jaunieji ambasadoriai jau ketvirtą kartą turėjo galimybę apsilankyti Europos Parlamente Strasbūre ir dalyvauti Euroscola renginyje. Keliavome kartu su Alytaus ir Jurbarko gimnazijų MEPA ambasadoriais. Drauge aplankėme Varšuvą, Drezdeną, Prahą, Vroclavą, tačiau svarbiausia ir įdomiausia mūsų diena buvo Strasbūre, Europos Parlamente. Euroscolos renginio pradžioje išklausėme Europos Parlamento pirmininkės Robertos Metsolos vaizdo pranešimą, po kurio turėjome galimybę dalyvauti tiesioginėje diskusijoje su Parlamento vicepirmininku Nicu ?tef?nu??. Toliau sekė įkvepianti diskusija apie ES ambicijas užbaigti skurdą ir socialinę atskirtį su Danai Papadopoulou iš Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto sekretoriato. Turėjome galimybę užduoti rūpimus klausimus ir išgirsti aukščiausio lygio politikų požiūrį į aktualias ES problemas ir jų galimus sprendimus. Diskusijoje pasisakė ir gimnazijos MEPA jaunesnioji ambasadorė Evelina Beržonskytė. Antroje renginio dalyje vyko debatai tema „Skurdas ir socialinė atskirtis“, per kuriuos mokiniai buvo suskirstyti į grupes, atstovaujančias skirtingiems požiūriams duota tema. Dalyvavome Europos Parlamento narių darbo simuliacijoje, diskutavome ir balsavome. Tai buvo puiki galimybė susipažinti su tikrojo parlamento darbo mechanizmais ir patirti, kaip svarbūs sprendimai priimami kasdien. Galimybę leistis į šią įdomiomis patirtimis turtinančią kelionę ir dalyvauti įsimintiname Euroscola renginyje suteikė Europos Parlamento biuras Lietuvoje. Ši kelionė pagilino mūsų žinias apie Europos Sąjungą, jos politinius procesus. Grįžtame įkvėpti toliau domėtis Europos Parlamento veikla ir mūsų pačių galimybėmis ateityje prisidėti prie teigiamų pokyčių formavimo ES.
Sofija ZABOTKAITĖ
MEPA jaunoji ambasadorė
Kretingos PSPC turi naują šeimos gydytoją
Nuo vasario 3-iosios Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) šeimos gydytojos karjerą pradėjo šį sausį rezidentūrą Vilniuje baigusi šeimos gydytoja Kamilė Stankienė. Trys lūkesčiai Iš Klaipėdos kilusią jaunąją kolegę kolektyvas priėmė draugiškai, šiltai. „Dar ir dabar būna, kad tie, kurių pamatyti nespėjau, specialiai pastuksena į kabineto duris – matyt įdomu, kaip tas naujas veidas atrodo, nori susipažinti“, – šypsojosi gydytoja. Jos darbo laikas PSPC trečiame aukšte, 313-ame kabinete, I, III – 13.30–19.30 val., IV – 7.30–13.30 val., o dvi dienas per savaitę – II, V nuo 9 iki 15 val. ji dirba ir Darbėnų ambulatorijoje. Pacientams, kuriuos „paveldėjo“ ir kurie galbūt dar tik ją pasirinks, naujoji gydytoja teturi tris lūkesčius – kad stengtųsi gyventi sveikai ir paisytų rekomendacijų, atliktų „namų darbus“, tai yra kuriems reikia, kasdien matuotųsi kraujo spaudimą, tikrintųsi cukrų. Ir dar svarbu, kad tarp gydytojos ir pacientų užsimegztų ryšys, pasitikėjimas. Nes tik tada gydymo efektas bus geresnis.
Antradienį Ryšių reguliavimo tarnyba visoje Lietuvoje pakėlė „Skaitmeninę bangą“ – specializuotose paskaitose dalyvauti sutelkė tiek moksleivius, tiek suaugusiuosius. Užsiėmimai vyko visose Lietuvos bibliotekose, tarp jų ir Kretingos M. Valančiaus viešosios bibliotekos Medijų centre. Nuo paprastos bankininkystės iki DI Patyrę lektoriai klausytojus supažindino su kiekvienai amžiaus kategorijai aktualiomis skaitmeninio pasaulio naujienomis, patarė, kaip išvengti tykančių pavojų ir atsakingai elgtis internete, papasakojo apie dirbtinį intelektą (DI) ir tokį mažai girdėtą reiškinį, kaip skaitmeninė detoksikacija, kai žmonės tikslingai apsisprendžia tam tikrą laikotarpį nesinaudoti jokiais technologiniais prietaisais – nei išmaniaisiais telefonais, nei televizoriais, nei kompiuteriais, netgi nei socialinėmis žiniasklaidos svetainėmis. Taip pat supažindino su ateities technologijomis. „Pavyzdžiui, mane domina dirbtinis intelektas – kas tai yra, kaip veikia, kaip galima pritaikyti kasdienybėje? Internetine bankininkyste naudojuosi, bet norisi pagilinti ir šias žinias“, – prieš SEB banko asmeninės vadybininkės Godos Alminienės paskaitą apie kasdienę bankininkystę „Pajūrio naujienoms“ sakė anksčiau medicinos srityje dirbusi senjorė Danutė Gikarienė.
Po Valentino širdelę – knygai ir gyvūnui
Valentino dienos proga Kretingos M. Valančiaus viešoji biblioteka savo skaitytojus pakvietė į aklą pasimatymą... su knyga ir ne tik. Intrigą kuria citatos Pasak Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyriaus vedėjos Paulinos Sutkutės, įprasta, kad, atėję į biblioteką, žmonės knygas renkasi pagal autorių, savo pažįstamų, draugų atsiliepimus ir rekomendacijas, intriguojantį pavadinimą ar žinomų kritikų vertinimus. O šiuokart, nematant viršelio, be išankstinės nuostatos siūloma rinktis pagal ant baltame nepermatomame popieriuje supakuotos knygos užklijuotą išspausdintą citatą, pavyzdžiui: „Galima pradėti čia. Vieną 2014-ųjų rugsėjo rytą“; „Naktį ir vėl prikėlė Marijos gaidys Konstantinas“; „Šiandien nėra pirmoji metų diena majams, žydams, arabams, kinams ir daugybei kitų šio pasaulio gyventojų“; „Dabar aš mirštu, o kiek dalykų dar turiu papasakoti“ ir kt.
„Labai smagu matyti knygas pasiėmusiųjų emocijas. Kai kurie, nespėję pareiti namo, čia pat išpakuoja, juokiasi, džiaugiasi, fotografuoja, siunčia nuotraukas parodyti artimiesiems“, – sakė P. Sutkutė. Aklas pasimatymas su knyga populiarus ir kitose šalies bibliotekose, o Kretingoje surengtas gal 5-ą kartą. Pašnekovės žodžiais, šia iniciatyva norima iš lentynų pakelti primirštas, mažiau judinamas knygas, kurios galbūt kažkam bus netikėtos ir tuo įdomios. Dovana keturkojams draugams Tačiau ši dvi savaites truksianti akcija Kretingos M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje – ne vienintelė, artėjant Meilės dienai. „Pagalvojom ir apie mažesnius už mus“, – sakė direktorės pavaduotoja Erika Kazlauskienė, papasakojusi apie iniciatyvą „Draugystės dovana keturkojams“. Ir pačios bibliotekos darbuotojos, ir jų paraginti gyventojai nebe pirmus metus aukojo maisto beglobiams gyvūnams. Netoli Klaipėdos esančią prieglaudą „Būk mano draugas“ kretingiškių labdara turėtų pasiekti jau šiandien, vasario 14-ąją.
Kasmet, artėjant renginių ciklui „Palangos dienos“, Palangos kurorto muziejus kviečia kūrėjus kurti haiku trieilius su Palanga susijusia tema, o M. K. Čiurlionis ir Palanga yra labai artimi. Pirmą kartą gintarinės Baltijos pakrantę keturiolikmetis M. K. Čiurlionis pamatė, kai 1889–1893 m. mokėsi kunigaikščio Mykolo Oginskio orkestro mokykloje Plungėje. Tada neišdildomą įspūdį jam paliko išvykos į Palangą, kai kartu su orkestru vasaromis čia koncertuodavo. 1908 m. liepą kompozitorius į kurortą sugrįžo kartu su savo sužadėtine Sofija Kymantaite. Ta vasara Palangoje buvo kupina romantiškų pasivaikščiojimų, saulės palydėjimų. Įspūdžių pripildytos M. K. Čiurlionio dienos su sužadėtine prie jūros įkvėpė jį kūrybai. Būdamas Palangoje, jis sukūrė penktąją – „Jūros“ – sonatą, diptiką „Preliudas ir fuga“, triptiką „Fantazija“. M. K. Čiurlioniui skirtam konkursui „Haiku Palangai 2025“ savo trieilius – vienas autorius gali pateikti nuo 1 iki 5 (ne daugiau) anksčiau niekur neskelbtų haiku, – atsiuntę autoriai, kaip ir kasmet, bus suskirstyti į tris amžiaus grupes: jaunesniojo mokyklinio amžiaus (iki 8 kl.), vyresniojo mokyklinio amžiaus (9-12 kl. (I-IV gimnazijos kl.) ir suaugusieji. Kūrinius konkursui reikia pateikti iki šių metų vasario 28 d. el. paštu haiku.konkursas@gmail.com arba atnešti į Palangos kurorto muziejų (Birutės al. 34A) užklijuotame voke, arba siųsti paštu: Konkursas „Haiku Palangai 202į“, Palangos kurorto muziejus, Birutės al. 34A, Palanga, LT-00135. Siunčiant būtina kartu su haiku pateikti dalyvio anketą (joje nurodyti duomenys vertinimo komisijai nepateikiami) . Specialiais konkurso prizais bus įvertinti trys kiekvienos amžiaus grupės laureatai, kaip ir kasmet, numatoma papildomų apdovanojimų. Nugalėtojų apdovanojimo ceremoniją Palangos kurorto muziejuje planuojama surengti balandžio 5 d.
„P. n.“ informacija
Vydmantų seniūnijos Kiauleikių kaime gyvenantis profesionalus architektas, skulptorius, Lietuvos respublikos meno kūrėjas Virgilijus Vaičiūnas savo sodyboje baigia rengti savo darbų meno galeriją, kuri lankytojams duris atvers šį pavasarį. Menininkas sakė jau sugalvojęs jai ir pavadinimą pagal erdvių dydį ir kūrinių skaičių „100 kvadratų – 100 skulptūrų“, nors, pastebėjo, kad, prijungus verandą, patalpos dydis prasiplėtė iki 130 kv. m. Meno galerijoje menininkas įkurdino, kaip sakė, retrospektyvinę – viso savo kūrybinio laikotarpio – darbų ekspoziciją, atspindinčią jo talentą, įžvalgas ir natūralaus medžio grožio pajautimą. Jo iš medžio išskaptuotos išlakios stilizuotos skulptūros – angelai, paukščiai, žmonių figūros, abstraktūs kūriniai tarsi pakylėja nuo žemės, skatina mąstyti, pajausti pagarbą medžiui ir kūrėjui už jo talentą. Garsusis etnologas Libertas Klimka, parašęs įvadinį straipsnį 2017 m. išleistai knygai-meno albumui „Iš medžio iškirsti stebuklai“, jį pavadino meistru, įminusiu medžio burtažodį. „Visą laiką turėjau didžiulę svajonę atidaryti savo meno galeriją ir parodyti žmonėms, ką moku. Įsikūręs savo sodyboje Kiauleikiuose, talkinant žmonai Rūtai, šį sumanymą ėmiausi realizuoti – galeriją kuriu dvejus metus ir, prisipažinsiu, nė pats nesitikėjau, kad pavyks. Iš Kauno jau apsilankę architektai pastebėjo, kad tai ne šiaip realizuotas projektas, bet projektas su vizija. Džiaugiuosi, kad nuo šiol turėsiu konkrečią erdvę, kur žmonės galės atvykti ne tik pasigrožėti mano darbais, bet ir pabendrauti, užsukti į dirbtuves pažiūrėti, kaip vyksta kūrybinis procesas“, – kalbėjo V. Vaičiūnas, kaip sakė, galeriją pasidovanojęs savo 70-mečiui, kurį atšventė pernai.
Lėlininkė sukūrė ir Šv. Magdalenos bėgimo simbolį
Lėlės į palangiškės 46-erių kūrėjos Ingos Jonušienės gyvenimą atkeliavo senokai: iš pradžių tai buvo preciziškai pasiūtais rūbais aprengti zuikučiai, vėliau jų kolekciją papildė angelai, fėjos, avytės, lėlytės, tapę specifiniu kūrėjos stiliaus ženklu „InJoy Handmade“. Prieš kelerius metus išpopuliarėjusiam Šv. Magdalenos nakties bėgimui, vienijančiam onkologinėmis ligomis sergančias moteris, ji sukūrė lėlę Magdutę, kuri tapo šio bėgimo simboliu. Magdutę išpopuliarino gydytoja „Lėlę Magdutę sukūriau kaip padėką mane gydančiai gydytojai Agnei Čižauskaitei, žinodama, kad ji yra šio, krūties vėžiu sergančias moteris ir jų artimuosius suburiančio, judėjimo iniciatorė, o gydytoja ją išpopuliarino. Taip Magdutė tapo Šv. Magdalenos nakties bėgimo simboliu“, – kalbėjo I. Jonušienė, ir pati dėl šios ligos patyrusi gyvenimo išbandymus. Inga vadina save vis dar ieškančia ir augančia ligi savos profesijos: ji dirbo prekybos ir vadybos srityse, ilgą laiką – grožio sektoriuje. O pastaruoju metu ji įniko į studijas – ketina tapti bendrosios praktikos slaugytoja. „Su savo liga šios profesijos nesieju, bet galvoju – gal mano tokia misija žemėje, kad turiu padėti žmonėms“, – filosofiškai į netolimą ateitį žvelgė pašnekovė.
Apie Mažąją Lietuvą kalba ne tik novelėmis
Kūrybingumo nestokojanti ir rašyti bei tapyti nesustojanti mūsų krašto kūrėja literatė dailininkė Odilė Norvilaitė, iš Gargždų vėl sugrįžusi gyventi į Palangą, savo kūrybos gerbėjus pradžiugino nauju leidiniu – knyga „Myliu juodą pagal Mažąją Lietuvą“. Joje kūrėja susižavėjimą charakteringais šio krašto niuansais išreiškia novelėmis, miniatiūromis, fotografijomis ir tapybos darbais. Šis nuotykis, arba, kaip sakė pati literatė, pasija atsirado staiga – lyg meilė iš pirmo žvilgsnio. „Su Mažąja Lietuva susipažinau keliaudama iš vieno renginio į kitą. Šilutėje pajutau architektūros kitoniškumą, bendravimo kultūrą, nuotaikas, krašto vibracijas. Dalyvavau vasaros poezijos skaitymuose Agluonėnuose ir pravažiuodama pastebėjau senovines kapines su metaliniais kryžiais ir krikštais, lietuvininkų ąžuolyną... Po to jau – „kafija šrunde pas Eve“ memorialinio Ievos Simonaitytės muziejaus jubiliejaus renginys Priekulėje“, – O. Norvilaitė prisipažino, kad iš to susižavėjimo pradėjo domėtis Mažąja Lietuva ir jos papročiais, daug bendravo su Gargždų krašto muziejaus specialistais-istorikais. Kūrėjos pastebėjimu, šis nedidelis muziejus yra gana įtakingas Klaipėdos krašte – rengia temines parodas, bendradarbiauja su tautodailininkais, kultūros organizacijomis. Šalia viso to moteris daug skaitė, tapo nuolatine Klaipėdos rajono J. Lankučio bibliotekos lankytoja.
Kretingiškis atgaivino primirštą Juozo Kėkšto kūrybą
Kretingiškis poetas Linas Daugėla sudarė Juozo Kėkšto eilėraščių rinktinę „Ruduo žydi aguonom“. „Paskutinį kartą jo kūryba buvo dar kartą išleista prieš beveik keturis dešimtmečius. Norėjau, kad jo kūryba būtų prieinama ir šiandieniniam skaitytojui“, – kodėl pasirinko sudaryti šio poeto eilėraščių rinktinę, atskleidė jis. Dėmesį patraukė spalvinga biografija Išleisti Juozo Kėkšto poeziją kretingiškiui mintis kilo apie ateities planus diskutuojant su leidyklos „Slinktys“ vadovu poetu Juozu Žitkausku. „Svarstėme, kokias knygas galėtume leisti, ką įdomaus norėtųsi padaryti ir kažkaip išsikalbėjome, kad J. Kėkšto kūryba leista gana seniai. Nusprendžiau pabandyti tai padaryti“, – prisiminė jis, įvardinęs, kad poeto eilės paskutinį kartą išleistos 1986 m. J. Kėkšto poeziją Linas atrado dar mokykloje, kuomet jo akį patraukė keli poeto eilėraščiai. „Atmintyje išliko eilėraštis apie žmogų, išmestą iš kamionetės, einantį saulėtekio pusėn. Jame poetas kalba apie nelaimingą, pavargusį nuo visko žmogų, – kalbėjo knygos sudarytojas, pajuokavęs, kad eilėraštis jam priminė jį patį. – Nespėjęs į paskutinį troleibusą vėlyvą vakarą, eidamas į namus Saulėtekio mikrorajone Vilniuje, pagalvojau, kad gerai tas J. Kėkštas parašė.“ Ne vien kūryba patraukė jaunojo poeto dėmesį. L. Daugėlai įdomi pasirodė ir išeivijos rašytojo biografija, kadangi, kaip jis teigė, J. Kėkštas – vienas svarbiausių žemininkų kartos poetų, tačiau labiausiai pamirštas: „Jis nėra toks ryškus kartos balsas, kaip, pavyzdžiui, Alfonsas Nyka-Niliūnas, tačiau J. Kėkšto biografija – spalvinga. Iš pradžių panorėjęs viską keisti, lėkęs į kraštus, kur vyko karas, dalyvavęs mūšiuose, po to – nusivylęs gyvenimu. Tuomet jo kūryboje atsirado daugiau skausmo, liūdesio.“ Kodėl Juozas Kėkštas buvo primirštas, knygos sudarytojas tikino, kad tai – retorinis klausimas, neturintis konkretaus atsakymo. „Tam įtakos galėjo turėti daug kas, tačiau tikslių atsakymų nėra. Įdomu tai, kad J. Kėkštas – vienas svarbiausių žemininkų, kurio poezija įtraukta į žemininkų almanachą išeivijoje, tačiau jo eilėraščiai leisti labai seniai“, – svarstė L. Daugėla.
Ugnis pasikėsino į malkinę su padangomis ir šiukšlėmis
Trečiadienį apie 12.50 val. Alyvų gatvėje Rūdaičiuose, prie vieno aukšto mūrinio ūkinio pastato su pastoge pristatytoje medinėje malkinėje, degė sukrautos padangos, šiukšlės, komposto dėžė ir malkos. Penkių kv. m plote apdegė viena stoginės siena, taip pat aprūko ūkinio pastato siena. Per keliolika minučių gaisras buvo užgesintas.
„P. n.“ informacija
Bute degė gartraukis
Pirmadienį vakare ugnis paženklino Vėžių gatvėje Palangoje esantį daugiabutį gyvenamąjį namą. Atvykus pagalbai, išorinių gaisro požymių nesimatė, bet jautėsi dūmų kvapas. Į buto balkoną, esantį 4 aukšte, ugniagesiai pateko per laiptinėje esančias duris. Išdaužus balkono langą, patekta ir į butą. Jame degė gartraukis. Gaisras užgesinta milteliniais gesintuvais. Apdegė siena virš gartraukio, stalas, kėdės, kiti namų apyvokos daiktai. Aprūko buto patalpos. Paaiškėjo, kad savininkai nebuvo įsirengę dūmų detektoriaus.
„P. n.“ informacija
Pagavo girtą vairuotoją
Antradienį apie 17.50 val. Sodų gatvėje Palangoje automobilio „Volkswagen“ vairuotojui, gimusiam 1967 m., nustatytas 2,18 prom. neblaivumas.
„P. n.“ informacija
Kėdainiuose įvyko Lietuvos karatė kiokušin čempionatas, kuriame dalyvavo beveik 300 jaunių (J-16) ir jaunimo (U-20) amžiaus sportininkų iš 35 Lietuvos klubų. Čempionate karatekos varžėsi dėl galimybės patekti į Lietuvos rinktinę ir atstovauti Lietuvai Europos karatė kiokušin čempionate, kuris balandžio mėnesį rengiamas Klaipėdoje. Čempionato kovose dėl galimybės atstovauti savo šaliai garbingai dalyvavo ir Kretingos karatė mokyklos „Shodan“ auklėtiniai. J-16 vaikinų amžiaus grupėje 65–70 kg svorio kategorijoje kelialapį į Europos čempionatą laimėjo ir sidabro medalį pelnė Karolis Šlima. Ši kategorija buvo viena didžiausių varžybose – iš viso joje rungėsi 18 sportininkų. Pirmoje kovoje Karolis pelnė pergalę prieš Arą Kazlauską (klubas „Toshi“), o antroje kovoje įveikė varžovą Vincentą Švedą („Baltas Vilkas“). Pusfinalyje šodanietis stipriais smūgiais laimėjo prieš Dominyką Barauską („Baltas Vilkas“) ir pateko į finalą. Čia Karoliui teko susirungti su Aronu Jakubausku („Argus“) – po atkaklios sportininkų dvikovos, teisėjų sprendimu, pergalė atiteko varžovui. J-16 merginų amžiaus grupėje 55–60 kg svorio kategorijoje nedaug iki pusfinalio pritrūko šodanietei Kamilei Einikytei. Ji užtikrintai laimėjo pirmąją kovą prieš Kamilę Zaurakaitę („Shin“), tačiau antroje kovoje prieš Mariją Romaškaitę („Saulės ženklas“) teisėjai pergalę skyrė priešininkei. Karatė mokyklos „Shodan“ vadovas Lukas Kubilius, treneriai Aivaras Baltmiškis, Laurynas Vaičikauskas, Dovydas Martišius, Erika Rukšėnaitė, Žygimantas Šniaukas pagyrė ir kitus varžybose dalyvavusius auklėtinius, įgijusius svarbios varžybų patirties: Juozą Jonkų, Justą Jonušą, Paulių Kauną ir Žygimantą Lukauską.
„P. n.“ informacija
Gyventojai šiemet neretai pastebi neįprastai besielgiančių, kasmetinei migracijai į šiltesnius kraštus neišskridusių gandrų. Alinkos apsaugos departamento specialistų teigimu, šie ir kiti migruojantys paukščiai žiemoti gali likti todėl, kad buvo maitinami visą vasarą ir rudenį. Lengvai gaudami lesalo, jie praranda natūralų poreikį ieškoti maisto ir tinkamesnių gyvenimo sąlygų atšiauriu metu, gali prarasti instinktą migruoti. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Laukinių gyvūnų globos centras šiuo žiemos sezonu sulaukė ir per 40 pranešimų ir apie lede įšalusias gulbes, tačiau pasitvirtino vos keli faktai: gulbės gali ramiai sau tupėti ar snūduriuoti – tai nėra pavojinga. O kaip atpažinti, ar paukščiui iš tiesų reikia pagalbos? Jeigu jis atrodo įšalęs, specialistai pirmiausia pataria pabandyti jį pabaidyti, pavyzdžiui, numesti akmenuką arba krūmo šakelę. Sveikas paukštis paprastai greitai sureaguoja ir pajuda iš vietos. Pasitaiko ir atvejų, kai sparnuočiai yra sužeisti, nusilpę ir dėl to negali išskristi. Tokiu atveju vertėtų kurį laiką stebėti jo elgesį – jeigu paukštis lieka toje pačioje vietoje visą dieną ar ilgiau, arba judesiai rodo, kad mėgina išsilaisvinti, gali būti, kad pagalbos reikia. Įsitikinus, prašoma pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
„P. n.“ informacija
Kretingą aplankė estai, delegacija šįkart itin gausi
„Susirgome nepagydoma liga, kuri vadinasi Kretinga“, – pajuokavo Janika Gedvil, viešnia iš Estijos Viljandi miesto, su kuriuo rajono Savivaldybė yra užmezgusi draugystės ir bendradarbiavimo ryšius. Ieško gerų idėjų Delegacija, kurioje politikai, įvairių sričių, tarp jų sporto, kultūros, švietimo specialistai, kaimo bendruomenių atstovai, atvyko antradienį. „Šįkart mūsų daug – 23 asmenys, Kretingoje neradome vietos apsistoti, tad apsigyvenome viename šalia esančios Palangos viešbučių“, – sakė buvusi Viljandi savivaldybės vicemerė J. Gedvil. Kiek kartų ji pati yra pabuvojusi Kretingoje, jau nebeskaičiuoja, atviravo, kad su čia sutiktais draugais dabar norinti supažindinti kuo daugiau savo kraštiečių, kad savo akimis jie pamatytų, kuo gyvena, kaip tvarkosi miestas partneris. „Ieškome naujų idėjų, jos ypač pravers prieš spalį pas mus planuojamus savivaldos rinkimus“, – atviravo viešnia. Pašnekovės teigimu, koronaviruso pandemija, rusų karas Ukrainoje kaip reikiant suvaržė Estijos ekonomiką. „Pas mus lig šiol viskas trumpinama, mažinama, taupoma. Stebimės, kad Lietuvoje, tuo pačiu ir Kretingoje, pastatyta ir tas, ir anas, o tas dar bus statoma... Estijoje šiuo metu štilis, neinvestuojama. Lietuvoje su ekonomika geriau“, – palygino ji. Anot J. Gedvil, jos šalyje problema ir emigracija. „Daug mūsų žmonių išvažiuoja, Viljandi irgi tampa vis mažesnė ir mažesnė, o pas jus gyventojų, kaip supratome kalbėdamiesi Kretingos rajono savivaldybėje, kaip tik daugėja. Gal politikų sprendimai yra geresni?“ – svarstė ji.
Kultūros ministro įsakymu, finansinius išteklius užsitikrinusio projekto tikslas – sukurti šiandienos lankytojui patrauklesnę Žiemos sodo aplinką. Pokytis turėtų spręsti pajūrio regiono turizmo objektams aktualią sezoniškumo problemą, kurti trauką ir didinti lankytojų srautus nepriklausomai nuo metų laiko. Projekto idėja unikali ir neturinti analogų net kaimyninėse valstybėse: modernios šviesų, garso ir vaizdo projektavimo technologijos leis transformuoti Žiemos sodą į gyvą, įtraukiančią multifunkcinę erdvę, kurioje bus galima kurti skirtingą teminę atmosferą ir virtualų vyksmą. Jo epicentre atsidūrusiems lankytojams technologiniai sprendimai suteiks daug naujų patirčių. „Kretingos muziejaus Žiemos sodas – maža gamtos oazė po stiklu. Kurdami projektą norėjome, kad ši erdvė padėtų atskleisti gamtinę įvairovę ir turtingumą. Šiuolaikinės technologijos mums leidžia išplėsti matymo ribas, tad mūsų lankytojas galės ne tik pabuvoti mikro-makro pasauliuose, bet ir išgyventi džiunglių pojūtį ar pasinerti į povandenines gelmes“,– planuojamus įgyvendinti projekto sumanymus atskleidė Kretingos muziejaus direktorius Romandas Žiubrys. Projektas, iš esmės keisiantis Kretingos muziejaus Žiemos sodo funkcionalumą, turi būti įgyvendintas iki 2026 m. pabaigos.
„P. n.“ informacija
Didžiausias Lietuvos kurortas Palanga inicijuoja svarbius pokyčius miesto širdyje. Pernai 100 metų jubiliejų paminėjusi J. Basanavičiaus gatvė reikšmingai atsinaujins – iš pagrindų keisis gatvės apšvietimas ir mažoji architektūra. Atnaujins apšvietimą Iki birželio vidurio garsiojoje pėsčiųjų alėjoje planuojama įrengti naujus šiuolaikiškus 6 metrų aukščio Prancūzijos gamintojų šviestuvus. Pokyčiai taip pat aprėps Jūratės ir Kastyčio skverą bei Palangos tiltą. Nauji apšvietimo sprendimai suteiks Palangai daugiau modernumo ir pabrėš miesto kultūros paveldą. Juos įgyvendins miesto viešąjį apšvietimo atnaujinimo konkursą laimėjusi žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“. Dabartiniai J. Basanavičiaus gatvės šviestuvai įrengti dar 2006 m., todėl jų atnaujinimas – svarbus ir ilgai lauktas. Planuose numatyta pakeisti ne tik šviestuvus, bet ir visą apšvietimo koncepciją, kad ji harmoningai derėtų su miesto kultūros paveldu ir kuo labiau įsilietų į aplinką. „Palanga – modernus šiuolaikinis kurortas, o J. Basanavičiaus gatvė visuomet buvo šio kurorto simbolis, lankomas ne tik vietinių gyventojų, bet ir svečių iš užsienio. Tačiau kiekvienam simboliui reikia atnaujinimo – siekiame, kad gatvė išliktų tiek jauki, tiek moderni, o kartu akcentuotų Palangos kultūrinį paveldą. Naujas apšvietimas, įkvėptas autentiškos medinės Palangos architektūros elementų, užtikrins, kad gatvė išliktų šiuolaikiška, bet kartu neprarastų savo istorinio žavesio. Tikiu, kad naujasis apšvietimas sukurs malonią atmosferą ir bus ilgalaikė investicija į turiningą miesto istoriją ir infrastruktūrą“, – sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Angelai – kolekcijoje ir tarp mūsų
Vydmantiškė vestuvinių suknelių dizainerė Greta Lauraitienė ne per seniausiai dalyvavo vestuvių parodoje „Riga wedding expo 2025“. Tokias parodas Latvijos sostinėje organizuoja ir remia Latvijoje pirmaujantis vestuvių žurnalas PRECOS, o Gretą joje dalyvauti pakvietė viena organizatorių, „nusižiūrėjusi“ socialiniuose tinkluose eksponuojamus originalius vydmantiškės darbus. „Iš pradžių bandžiau išsisukti, nenorėjau dalyvauti, bet po to nusprendžiau pabandyti. Dabar dėl to labai džiaugiuosi – sulaukiau didelio palaikymo ir pripažinimo, buvau labai svetingai pasitikta“, – prisiminė G. Lauraitienė, kuri ne tik reklamavo save ir savo darbus, bet ir dalyvavo parodoje surengtame madų šou – jame vydmantiškė parodė 7 sukneles: 3 buvo iš praėjusių metų kolekcijos, o 4 pasiuvo naujas. Dalyvauti parodoje jai padėjo sesuo, kuri stende bendravo su parodos lankytojais, kol Greta užkulisiuose rengė modelius ir organizavo savo darbų pasirodymą. „Pavyko puikiai. Rengdamasi parodai, norėjau, kad suknelių dizainas atskleistų mano stilistiką. Visos suknelės buvo korsetinės, bet labai skirtingos – dvi tiulio, dvi pūstos mikado ir organzos, trumpa mini ir dvi suknelės, įkvėptos 1950-ųjų aukštosios mados“, – savo kuriamus rūbus pristatė G. Lauraitienė, kuri savo siuvyklą „Mėletėlė“ Vydmantuose atidarė prieš 4-erius metus. Iš pradžių siuvo moteriškus, vaikiškus rūbus, vėliau, supratusi, kad būtina siaurinti veiklos sritį, pradėjo siūti tik proginius rūbus, kol galiausiai sukūrė savo vestuvinių suknelių prekinį ženklą. „Taigi dabar dirbtu tik su nuotakomis. Per tuos ketverius metus labai daug kas pasikeitė: susiaurėjo veiklos sritis, pakito aplinka – siuvykla tapo ne tik darbo, bet ir kūrybos vieta – iš siuvėjos tapau vestuvinių suknelių dizainere“, – savo darbo ir kūrybos kelią apibūdino G. Lauraitienė. Jos pastebėjimu, kaip ir visame Vakarų pasaulyje, taip ir pas mus žmonės vestuvėms yra pasiryžę daug investuoti, ypač – į savo įvaizdį: išskirtinis dizainas labai vertinamas, nebijoma naujumo, įmantresnių modelių, didelėms šventėms žmonės atsakingai ruošiasi ir drąsiai puošiasi.
Šv. Antano dienos centras jo įkūrėjai – lyg kūdikis, nuolat prašąs valgyti
Vasario 16-ąją, per iškilmingą ceremoniją Kretingos rajono kultūros centre, bus pagerbta Šv. Antano dienos centro įkūrėja ir jo vadovė Margarita Lizdenytė – Kretingos rajono savivaldybė už krikščioniškosios kultūros ir dvasinių vertybių puoselėjimą nusprendė ją apdovanoti Vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medaliu. Tvarko pastatą ir rūpinasi vaikais Šv. Antano dienos centras įkurtas prieš 17 metų: iš pradžių jis veikė parapijos namuose, o vėliau persikėlė į Pranciškonų vienuolyno ūkinį pastatą greta gimnazijos, kur kažkada veikė mokyklos dirbtuvės. „Kai sumanėme įsikelti, tebuvo tik mūrinės sienos ir kultūros paveldo statusas, o tai turi savo kainą – už visus darbus pinigus reikia dauginti iš trijų. Parengėme projektą ir pirmiausia užklojome stogą. Taip pamažu ir kūrėmės – iš projektinių lėšų ir su Dievo pagalba: 2016-aisiais įžengėme į pusę namo, o nuo 2019-ųjų į abu pastato aukštus. Dar liko neįrengtas rūsys, kur viliamės turėti salę, sandėliuką, skalbyklą ir dušą. Pernai pradėjome tvarkyti aplinką: buvo sumūryta tvora, įrengtos medinės pavėsinė ir sūpynės, suoliukai ir šiukšliadėžės“, – kalbėjo M. Lizdenytė. Eilinės darbo dienos popietę centre klega būrys vaikų: prižiūrimi darbuotojų, jie ruošia pamokas, žaidžia, jiems rengiami įvairūs užsėmimai. Vyriausybės ir Savivaldybės akredituotą Šv. Antano dienos centrą lanko 35 vaikai nuo 7 iki 18 metų, vyresniųjų nėra daug, o ir šiaip jie jau ateina labiau savanoriauti – pagelbėti mažiesiems vaikams. „Tai yra viso Kretingos miesto vaikai, mes jų neskirstome – ar ateina pagal Socialinės paramos skyriaus rekomendaciją, ar dirbantiems tėvams prašant, kad jų vaikai po pamokų būtų užimti. Tėvai pagal galimybes prisideda lėšomis, nes reikia pirkti priemonių, vaikams čia ruošiamas karštas maistas, rengiame edukacijas, vykstame į ekskursijas“, – auditoriją ir popamokines veiklas apibūdino jo direktorė. Centre ne visu etatu dirba 5 darbuotojos ir 2 užimtumo specialistės
Reglamento pokyčiai: įstatymo reikalavimų įgyvendinimas ar perdėtas politikavimas?
Kretingos rajono savivaldybės taryboje patvirtintas naujos redakcijos Tarybos veiklos reglamentas sulaukė emocingų reakcijų ir įvairių interpretacijų. Netgi teigiama, kad tai – bandymas riboti Tarybos narių veiklą ir trukdyti tam tikrų komitetų darbui. Atsiribojant nuo įvairių vertinimų ir pasisakymų, reglamento pakeitimai buvo atlikti tam, kad būtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo reikalavimai. Reglamentas – tai teisės aktas, kuriame aprašyta Tarybos veiklos tvarka. Besikeičiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymui, privalu keisti ir reglamento nuostatas, kad jos būtų suderintos su įstatymu. Ruošiant naujos redakcijos reglamentą, buvo nuspręsta jame naudoti daugiau nukreipiamųjų teisės normų į Vietos savivaldos įstatymą, kad, įvykus įstatymo pokyčiams, nebereikėtų nuolat keisti ir reglamento. Vienas didžiausių pasipiktinimų kilo dėl informacijos pateikimo Tarybos nariams, kai atsakymo terminas buvo pakeistas iš 10 darbo dienų į įstatymuose nustatytą terminą – 20 darbo dienų. Netrukus pasklido kai kurių vietos politikų teiginiai, esą tai apsunkins jų galimybes operatyviai reaguoti į gyventojų klausimus. Tačiau panašu, kad „kaip danguje, taip ir žemėje“ – tiek nacionaliniu, tiek vietiniu politikos mastu tampa madinga manipuliuoti informacija. Pirma, joks įstatymas nenumatė ir nenumato, jog į Tarybos narių paklausimus privalu atsakyti per 10 darbo dienų, kadangi įstatymuose terminas visada buvo 20 darbo dienų. Todėl, nors ir buvo bandoma sukelti dramą vandens stiklinėje, joks „kriminalas“ neįvyko – reglamente buvo įtvirtintos įstatymo nuostatos.
Antra, jau minimas terminas yra maksimalus laikas, per kurį turi būti atsakyta besikreipiančiam asmeniui. Tai reiškia, kad jei paklausimas nereikalauja itin išsamaus atsakymo ir daug papildomos medžiagos, atsakymas gali būti pateiktas ir per 1 darbo dieną. Kaip Tarybos narė, pati ne kartą kreipiausi su gyventojų paklausimais, todėl galiu patvirtinti, kad atsakymai visada pateikiami operatyviai, nelaukiant paskutinės termino dienos. Tad veikti operatyviai kliūčių nėra. Gaila tik to, kad šioje kadencijoje pasitaiko situacijų, kad kai kuriems politikams kyla galimų pagundų naudotis išskirtinėmis privilegijomis ir administraciją paversti savo asmeniniu informacijos šaltiniu – ypač, kai klausimai labiau susiję su asmenine politine veikla, o ne realiomis gyventojų problemomis.
|