Pajūrio naujienos
Help
2024 Birželis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Apklausa

Ar domitės dabar pristatoma mero ir Tarybos 2023 m. ataskaita?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1863) 2024-06-18

Daugiabučių renovacija – loterija gyventojams

  • Jurga BRAUKYLIENĖ
  • Pirmas puslapis
 
Kai renovacija stringa, gyventojai paliekami nuardytomis balkonų atramomis ir į juos užkaltais praėjimais.

Savivaldybės įmonės (SĮ) „Kretingos komunalininkas“ duomenimis, Kretingoje jau yra renovuoti 39 daugiabučiai, šiuo metu renovuojami – 3, renovacijai rengiasi 7.

Miestas gražėja, o senos statybos daugiabučiai atsinaujinę gauna antrą galimybę, kuria pasidžiaugti gali ne tik namo gyventojai, bet miestelėnai ar rajono svečiai. Bet renovacija atneša ne tik džiugesio. Tuo jau spėjo įsitikinti ne vieno renovuojamo namo gyventojai. Plačiai viešojoje erdvėje nuskambėjęs įvykis, kuomet Kretingoje, Kęstučio gatvėje, renovuojamo namo bendruomenė atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje, kai UAB „Brosta“, įpusėjusi griovimo darbus ir palikusi kalną šiukšlių, netikėtai dingo iš teritorijos. Be jokio įspėjimo dingę darbuotojai renovuojamo namo gyventojus paliko „ant ledo“ – nuardytomis balkonų atramomis, į juos užkaltais praėjimais, nebaigtais stogo tvarkymo darbais ir didžiuliais statybinių šiukšlių piliakalniais aplinkui. Nuo gegužės pradžios it statybvietėje gyvenantys žmonės ir piktinasi, ir nerimauja, ar nuo smarkesnio vėjo nepradės byrėti sienų apdaila, ar atlaikys liūtis nebaigtas renovuoti namo stogas?


Palangoje gyvenančio Ukrainos garbės konsulo Geniaus Vyganto iniciatyva, įvairiose Kretingos rajono vietovėse, Vydmantuose, taip pat Palangoje įsikūrę Ukrainos piliečiai – moterys, vaikai ir seneliai – turėjo galimybę centralizuotai Ukrainos ambasadoje Vilniuje susitvarkyti pasus, besibaigiant jų galiojimo laikui.

„Ukrainiečiai bendrauja, palaiko tarpusavio ryšius, taip pat seka informacijos srautus socialiniuose tinkluose, – apie šią organizuojamą išvyką buvo informuoti iš anksto. Ambasadoje serverių pagalba susijungiama su Užsienio reikalų ministerija Kijeve, patikrinamos asmenų tapatybės. Mano žiniomis, procesas praėjo sklandžiai. Dabar žmonės galės ramiai gyventi, prasitęsę pasų galiojimo laiką“, – kalbėjo garbės konsulas G. Vygantas.

Į Vilnių ir atgal dideliu autobusu iš viso vyko 45 asmenys. Autobusu kelionei pasirūpino Kretingos rajono savivaldybė, už ką G. Vygantas išreiškė dėkingumą, taip pat perduodamas ir Ukrainos ambasadoriaus Petro Beštos padėką.

„P. n.“ informacija


Birželio 15 d. Kretingos ,,Minijos” komanda, treniruojama Tjago Bomfim, namuose žaidė XIV turo I lygos ,,TOPsport” ir palaužė V vietoje žengusius Mažeikių ,,Atmosferos” futbolininkus rezultatu 3:1.

Šeštą minutę Kretingos ,,Minija” susikūrė standartinę situaciją, Gabrielio Glugovskio smūgis atsitrenkė į sienelę, o Deivido Šiušos pakartotinis smūgis skriejo šalia vartų. Jau po minutės krito pirmasis įvartis, kapitonas Ernestas Mockus aplenkė varžovus ir galva nukreipė kamuolį į vartus.

46 min. kilo dar viena pavojinga situacija: varžovams pavyko atmušti kamuolį, bet Mantas Gedutis galingai smūgiavo į dešinį vartų kampą ir padvigubino persvarą. 48 min. šeimininkai turėjo dar vieną puikią galimybę, bet Nark Junior, turėdamas puikią progą, nesugebėjo nukreipti kamuolio į vartus. 53 min. pasitvirtino nerašyta futbolo taisyklė ,,neįmuši tu, įmuš tau” ir po kampinio Mažeikių ,,Atmosfera” sušvelnino skirtumą. 63 min. ,,Minijos” puolėjas Okende apžaidė varžovų gynėją ir iš dešinio krašto pelnė puikų įvartį, atstatydamas dviejų įvarčių persvarą 3:1.

75 min. Okende surengė dar vieną reidą šį kartą kairiuoju kraštu, bet vartininkui pavyko atremti smūgį. Rungtynės tuo ir baigėsi. Po pergalės ,,Minija” aplenkė varžovus turnyro lentelėje ir pasigerino savo pozicijas. Sužaidus keturiolika turų, ,,Minija” po trijų iš eilės pergalių pakilo į VII turnyrinės lentelės poziciją.

Šio turo rungtynėse mūsų komandai atstovavo: Rostylav Bielov, Vilius Kazlauskas (91 min. Kajus Baltmiškis),  Ernestas Mockus  (kapitonas), Mantas Gedutis (80 min. Matas Mazgeika), Deividas Pipiras (79 min. Kohei Yoshida), Nark Junior, Bekaye Diawara, Gabriel Glugovskis (89 min. Simonas Galdikas), Pierre Okende (79 min. Leonardo Glugovskis), Tobi Sabitu ir Deividas Šiuša. 

Birželio 21 d. Kretingos ,,Minija” žais paskutiniąsias pirmo rato rungtynes išvykoje su ,,Panevėžys” B komanda.

„P. n“ informacija


 
PPAR Telšių filialo direktorė Jolanta Norvaišienė, PPAR Telšių filialo prezidentas Mantas Vaškys, Šiaulių PPAR prezidentas Vytis Lembutis

Regioniniam verslui tenka svarbus vaidmuo vietos ekonomikoje. Rajonuose veikiančios įmonės yra pagrindinės darbo vietų kūrėjos, didinančios įvairių paslaugų ir prekių prieinamumą vietinėje rinkoje, prisideda prie regioninės infrastruktūros plėtros, investicijų pritraukimo. Praktika parodė, kad atskirai veikiantys verslai patirtų daugiau iššūkių, todėl dažniau veikia išvien ir laimi – lengviau adaptuojasi įvairiose situacijose ir dėl to optimistiškiau žiūri į ateitį. Išskirtinis interviu „Vakarų Lietuvai“ su Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) prezidentu Vyčiu Lembučiu.

– Prekybos, pramonės ir amatų rūmai – plati verslo atstovų bendruomenė. Jūsų misija – ją telkti, jai padėti, atstovauti. Ar verslas noriai priima pagalbą?

– Nariai yra didžiausia mūsų vertybė, o nuolat augantis narių skaičius rodo verslo bendrystės svarbą ir poreikį dalytis patirtimi ir tobulėti. Bendravimas, rūpimų klausimų sprendimas ir pagalba verslo organizacijoms augti yra kertinis mūsų organizacijos tikslas, tačiau sprendimas tapti nariu neturi ir negali būti spontaniškas, reikia laiko pajusti poreikį ir norą būti bendruomenės dalimi. Todėl, skirtingai negu kitose šalyse, niekada nesiekėme, kad narystė būtų privaloma, savanorystę visada laikėme didžiausia vertybe ir aukščiausiu prioritetu.

– Atstovaujate narių interesams įvairiose institucijose. Tikėtina, kad verslininkų interesai yra skirtingi. Kaip pavyksta juos derinti? Kaip tai vyksta?

– Regioninė partnerystė su verslo, mokslo, valdžios ir visuomeninėmis organizacijomis bei verslo atstovavimas ir jų interesų gynimas regionuose – svarbi Šiaulių PPAR tvarios plėtros kryptis, todėl daug dėmesio skiriame atstovybės ir filialų veiklos plėtojimui. Taip stengiamės būti arčiau savo narių ir vietos verslo. Telšių filialas, įkurtas 2019 m., kasmet gerokai ūgteli ir nuosekliai stiprina savo autoritetą vietos valdžios institucijose. Nariai nuolat susitinka ir kalbasi, ieško sąlyčio taškų ir sprendžia ne tik vietos verslui, bet ir bendruomenei aktualius klausimus. Veikiant individualiai, atrodo, jog asmeninės problemos labai didelės ir sunkiai įveikiamos, bet, veikiant kartu, nemažai tokių sunkumų galima išspręsti, nes jie įgauna bendrumo pagrindą. Pastarąjį laikmetį bendrų klausimų buvo ypač daug – savivaldos lygmens sprendimai, verslo teritorijų plėtra, elektros kainų svyravimai, mokesčių reforma ir gynybos finansavimo didinimas, įsitraukimas į pramoninį bendradarbiavimą. Teikiame pasiūlymus savivaldoms ir Vyriausybei, kaip tą būtų galima padaryti efektyviau ir tikslingiau iš verslo perspektyvų. Be abejo, organizuojame bendrus renginius, seminarus, verslo misijas į užsienį, kurios reikalingos ir aktualiausios šiandien.


Aktyvaus turizmo pradžią ir vasaros sezoną vienas labiausiai lankomų savivaldybių muziejų Lietuvoje – Kretingos muziejus, pasitiko gerokai atsinaujinęs.

Artėjant vasarai suremontuoti Dvaro rūmų laiptai ir rūmų parteryje esantis fontanas. Iš pagrindų atnaujinta viena iš trijų parodų salių, atliktas kosmetinis sienų remontas reprezentacinėje Baltojoje salėje. Sutvarkytas ir Amatų centro bei bilietų kasų fasadas, šalia įrengtas skaitmeninis informacinis stendas, kuriame pateikiama lankytojams aktualiausia informacija. O dar didesniam svečių patogumui Dvaro rūmuose įdiegtas savitarnos bilietų terminalas. Birželį bus baigtos tvarkyti išorinės medžiaginės Amatų centro žaliuzės, suplyšę jų audiniai keičiami naujais, užsakytos ir bus keičiamos susidėvėjusios mechaninės jų dalys.

Visus šiuos darbus muziejus finansavo iš savo lėšų, ir tik skubiam reprezentacinių Dvaro rūmų laiptų remontui numatyta apie 20 tūkst. Eur iš Savivaldybės biudžeto. Muziejaus investicijos infrastruktūrai, pastatams ir patalpoms atnaujinti vien pirmąjį šių metų pusmetį siekia kone 50 tūkst. eurų.

Panašu, kad artimiausiu metu permainos laukia ir kelių senokai apleistų dvaro komplekso bei istorinių pastatų. Metų pradžioje muziejaus teikta paraiška dėl vadinamojo bravoro pastato kapitalinio remonto laimėjo Kultūros paveldo departamento skelbtą konkursą. Beveik 30 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų skirta projektavimui ir tyrimams. 2027 m. numatytas finansavimas ir šio pastato remontui, pritaikymui kultūrinėms veikloms. Tad jau netrukus planuojama skelbti viešuosius pirkimus techniniams tvarkybos ir tvarkomųjų darbų projektams rengti. Remonto šiemet dar laukia ir Grafų Tiškevičių koplyčia senosiose kapinėse. Šiuo metu rengiamas techninis darbų projektas.


 

Kitąmet Kretinga taps Lietuvos jaunimo sostine – paskelbė konkursą „Lietuvos jaunimo sostinė 2025 m.“ organizavusi Jaunimo reikalų agentūra. Tai reiškia, kad ištisus 2025 metus jauni žmonės Kretingos mieste ir rajone bus dar labiau mylimi, pastebimi ir dalyvauti  įdomiausiuose renginiuose kviečiami, patys prisidės prie jų organizavimo.

„Su milžinišku džiugesiu dalinamės, kad 2025 m. Kretinga taps Lietuvos jaunimo sostine. Turėdama šį garbingą titulą, Kretingos rajono savivaldybė sieks strategiškai vystyti faktais ir žiniomis grįstos jaunimo politikos įgyvendinimą, užtikrinti kokybiško darbo su jaunimu plėtrą, plėtoti jaunimo poreikius atliepiančius savanorystės modelius, stiprinti jaunimo organizacijas ir lyderių auginimą. O kur dar visa gausybė diskusijų, koncertų ir kitų pramogų jaunimui bei dirbantiems su jaunimu!“, – pranešė Jaunimo reikalų agentūra.

„Aktyvūs, drąsūs, kūrybingi, novatoriški jaunieji kretingiškiai tikrai nusipelnė šio titulo. Todėl sveikinu pirmiausia mūsų jaunimą“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės vicemerė Vaida Jakumienė.

Jos teigimu, kitąmet Kretingoje ketina ne tik įgyvendinti suplanuotas jaunimo sostinės programos veiklas, bet ir ta proga, pritarus rajono Tarybai, įrengti pirmąjį regione kalnų dviračių parką. Taigi, jaunimui Kretingoje atsiras dar daugiau užsiėmimų.


 
Nemažai ūkininkų paramos lėšas naudoja geresnei žemės ūkio technikai įsigyti.

Vytauto Ridiko nuotr.

Iki metų pabaigos Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) priima paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ (tęstinis – tik paskoloms).

Akivaizdi paramos nauda

„Esu ne tik ūkininkas, bet ir konsultantas, daug važinėju po ūkius ir visuose matau modernią techniką, pritaikytas šiuolaikines technologijas. Didelė jų dalis įsigyta įgyvendinant investicinius projektus. Ir aš pats pasinaudojau parama, teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Man buvo skirta 50 tūkst. eurų parama. Kadangi esu jaunasis ūkininkas, paramos intensyvumas buvo 60 proc. Įgyvendindamas projektą nusipirkau diskinę pneumatinę sėjamąją, diskinį skutiką, barstytuvą“, – priemone patenkintas Ukmergės rajone augalininkystės ūkį plėtojantis Aivaras Diliūnas.

Širvintų rajone ūkininkaujantis Mindaugas Staniulis, pasinaudodamas pagal tą pačią veiklos sritį skirta 50 tūkst. eurų parama, įsigijo modernų kombainą. „Tuo metu dar buvau jaunasis ūkininkas, tad skirtos paramos intensyvumas buvo 60 proc., bet plane numatytų kombainų tuo metu rinkoje nebuvo, nusprendžiau pirkti galingesnį ir modernesnį kombainą, kainavusį 165 tūkst. eurų, tad paramos intensyvumas realiai sumažėjo. Teko kreiptis į banką paskolos, bet įsigyta technika esu patenkintas. Ši investicija labai pasiteisino“, – patirtimi dalijasi ūkininkas.

Ūkininkai aktyviai naudojasi ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) investicijoms skirta parama. NMA duomenimis, per š. m. balandžio–gegužės mėnesius vykusį kvietimą paramai, skiriamai dotacijomis ir lengvosiomis paskolomis, pagal intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ buvo pateiktos 248 paraiškos, o prašoma suma – daugiau kaip 59,8 mln. eurų. Nuo š. m. birželio 3 d. galima teikti paraiškas tik paramai lengvatinėmis paskolomis gauti.

„Įvertinus dabartinę geopolitinę situaciją, manau, parama lengvatinėmis paskolomis yra gera priemonė, padedanti išsaugoti ūkio ekonominį gyvybingumą“, – teigia A. Diliūnas.


 
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė įsakymą, pagal kurį žemdirbiams numatytos lankstesnės paramos skyrimo sąlygos.

ŽŪM ir asmeninio archyvo nuotr.

 

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams. Tai gera žinia žemdirbiams, dėl neatitikimų galėjusiems prarasti ekologinių sistemų išmokas.

Peržiūrėjo reikalavimus

2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo kompleksinės klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklose ir dalį savo ariamosios žemės skyrė negamybiniams plotams. Tačiau praktika parodė, kad dalis ūkininkų dėl minimalių neatitikimų tokiuose plotuose praranda visas gamybinių ekologinių sistemų išmokas.

Tai įvertinus, birželio 17 d. žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė įsakymą „Dėl veiksmingumo ir efektyvumo metodikos taikymo pareiškėjams, pateikusiems paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškas 2023 m.“

Naujajame įsakyme nustatomos palankesnės paramos skyrimo sąlygos ir numatoma mokėti visą arba dalį kompensacinių išmokų už gamybines veiklas tiems, kurie paraiškos pateikimo metu negamybinėms veikloms skyrė ne mažiau kaip 5 proc. savo deklaruotos ariamosios žemės, tačiau po paraiškos administravimo arba patikros vietoje buvo nustatyta, kad negamybinių veiklų plotas sumažėjo ir šie ūkininkai pagal paramos skyrimo reikalavimus nebegalėjo pretenduoti į paramą už gamybines veiklas.


Penktadienį, birželio 14-osios vakarą, minint Gedulo ir Vilties dieną, Kretingoje Viešpaties apreiškimo Šv. Mergelei Marijai bažnyčioje, buvo aukojamos šv. Mišios už Lietuvos laisvės kovotojus ir tremties aukas. Po Mišių, vienuolyno kiemelyje, susirinkusiems koncertavo Kretingos rajono kultūros centro kamerinis choras „Kristale“ ir senjorų choras „Polėkis“, susijungę šio atminties vakaro koncertui „(NE)IŠTREMTA ATMINTIS“. Po koncerto, senosiose miesto kapinaitėse, prie paminklo Lietuvių tautos kančioms atminti buvo uždegtos atminimo žvakutės. Renginį vedė Kretingos rajono kultūros centro renginių organizatorė Aušrinė Zulumskytė.

Kasmet, retėjant tremtinių gretoms, jaunimui ir žmonėms, nepatyrusiems tremties baisumų, norisi priminti šios Gedulo ir Vilties dienos istorinę reikšmę lietuvių tautai. 1941-ųjų metų birželio 14 dieną Sovietų sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Iš viso tuomet buvo išvežta apie septyniolika su puse tūkstančio žmonių, tarp kurių moterys, vaikai, senoliai. Tarp ištremtų buvo nemažai politikų, visuomenės veikėjų, politinių kalinių. Iš Kretingos buvo numatyta ištremti 88 šeimas, tai yra 311 žmonių. Tuo metu kraštą užėmę vokiečiai vykdė žydų genocidą, o atgal valdžią atsikovoję rusai tęsė pradėtą trėmimą ir žmonių žudymą.

Gedulo ir Vilties diena, net pasikeitus epochai, negrįžtamai išeinant buvusiems tremtiniams, lietuvių tautos atmintyje lieka svarbi ir neištrinta iš širdies.

„P. n“ informacija


 
„Muzikinio autobuso“ dalyviai – dainininkai ir bendrakeleiviai – stojo bendrai nuotraukai.

Praėjusio šeštadienio popietę maršrutiniu autobusu Nr. 2 po miestą važiavę kretingiškiai buvo maloniai nustebinti, kai gausi grupė dainingų parapijos žmonių, vos pajudėjus nuo „Senukų“ prekybos centro, užtraukė skambią giesmę – himną miesto globėjo šventojo Antano garbei, o po to pusvalandį visos kelionės metu traukė žinomas liaudies dainas.

Taip Kretingos katalikų parapijos vyrų choras „Cyrulis“, vadovaujamas Rasos Lapienės, ir jų bendraminčiai prisidėjo prie Šv. Antano atlaidų programos.

Vienas šios muzikinės akcijos organizatorių Rimantas Radzevičius po renginio pasidžiaugė, kad jų sumanymas pavyko ir sulaukė kretingiškių palaikymo: „Iš pradžių žmonėms buvo netikėta, kai gausi – apie 25 žmonių grupė, pajudėjus autobusui, užtraukė skambią giesmę, o po to ir patys pritarė dainoms. Vieni plojo, kiti išlipdami dėkojo. Manome, kad vairuotojui taip pat buvo smagu tokiu dainuojančiu autobusu sukti ratą per miestą.“

R. Radzevičius mano, kad jų pradėtą „Muzikinio autobuso“ idėją reikėtų pratęsti, juolab kad akcija patiko ir keliaujantiems miestiečiams, smagu buvo džiuginti žmonės ir patiems choristams. Anksčiau parapijos atlikėjai šventadieniais kretingiškiams rengdavo „Muzikinio balkono“ koncertus viršum „Lauros“ parduotuvės, dabar juos pakeitė „Muzikinis autobusas“.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas