Pajūrio naujienos
Help
2023 Vasaris
Pi 6132027
An 7142128
Tr181522
Ke291623
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1727) 2023-02-07

Kretingiškių kapai – ir elektroninėje erdvėje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis

Kretinga – mirusiųjų miestas: skaitmeninėje erdvėje užregistruota per 10 tūkst. kapaviečių, kuriose palaidota nuo vieno iki kelių asmenų. Šiandieną Kretingoje gyvena apie 17 tūkst. gyventojų.

Skaitmenizacijai vis labiau įsigalint mūsų gyvenimuose, internete įsivedus paskyrą www.kretingoskapinės.lt, galima detaliai išvysti artimųjų, giminaičių ar pažįstamų kapus. Tai, kad šia sistema naudojamasi gana intensyviai, Kretingos miesto seniūnės pavaduotojos Almos Patamsienės teigimu, liudija faktas: vos sistema nesuveikia, sunerimę žmonės tuoj skambina į seniūniją, teiraujasi, kas atsitiko.

Suskaitmenintos penkerios kapinės

„Labai apsidžiaugėme, sužinoję, kad ir Kretingos mieste buvo įdiegta moderni sistema, kai internetu galima pamatyti, kur yra palaidoti giminaičiai. Mūsų pažįstami iš užsienio labai susidomėjo: negalėdami atsisveikinti su mirusiaisiais, nors virtualioje erdvėje gali pamatyti, kur palaidoti jų draugai, giminės, kaip atrodo kapavietė. O ir man pačiai labai smalsu surasti tuos pažįstamus, kurie iškeliavę amžinybėn, bet nežinojau tikslios jų palaidojimo vietos. Lankydamasi ir kituose miestuose, stengiuosi užsukti į kapines, surasti ne tik savo giminių, bet aplankyti ir įžymių žmonių kapus“, – redakcijai kalbėjo Loreta Ž. Tačiau ji pastebėjo, kad sistema nėra vieninga: tarkim, suskaitmenintos Palangos ar kitų šalies miestų kapinės surandamos kitoje svetainėje www.cemety.lt. Kodėl taip yra?

Kretingos miesto seniūnijos seniūnė Gintarė Liobikienė paaiškino, kad kapinių skaitmenizacijos darbus Lietuvoje atliko skirtingos įmonės, kurios duomenis ir pateikė savo sukurtose svetainėse.

Seniūnė patikino, kad suskaitmenintos visos 5 Kretingos miesto kapinės: abejos senosios parapinės abipus Vilniaus gatvės, civilinės didžiosios palei Darbėnų kelią, evangelikų liuteronų ir stačiatikių J. Jablonskio gatvėje. Šį darbą per vienerius metus nuo 2018-ųjų spalio iki 2019-ųjų pabaigos atliko specializuota vilniečių įmonė „HNIT-Baltic“. Kretingos rajono savivaldybei ši paslauga kainavo 18 tūkst. Eur.


Kretingoje populiarėja savanorystė

  • Edita KALNIENĖ
  • Aktualijos

Kretingos lopšelyje-darželyje „Pasaka“ 6 mėnesių savanorystę baigė 4 savanoriai. Nuotraukoje – Pranciškonų gimnazijos abiturientas Edvinas Zubė (iš kairės), dešimtokė Karolina Ūbaitė, direktorė Judita Leščiauskienė, Elinga Šolinskaitė, Beatričė Petravičiūtė.

Vis daugiau įstaigų Kretingos rajone priima savanorius. Iš viso Kretingoje yra 8-ios akredituotos ir savanorius priimančios įstaigos. Vienoje jų – Kretingos lopšelyje-darželyje „Pasaka“ save išbandė 4 jaunuoliai. Čia jie realizavo savo idėjas, talkino mokytojoms, mokėsi bendrauti su vaikais, dalyvavo bendruomenės veikloje.

Iššūkis ir jaunuoliams, ir įstaigai

„Pasaka“ savo darželyje savanorius priima jau dvejus metus, tačiau šie 4 jaunuoliai – pirmieji savanoriai, kurie įstaigoje dirbo 6 mėnesius. „Kai mūsų darželis tapo savanorius priimančia akredituota įstaiga, buvo pandemija, todėl negalėjome pradėti vykdyti šios veiklos“, – paaiškino darželio-lopšelio „Pasaka“ direktorė Judita Leščiauskienė.

Savanorystę darželyje pasirinkusios Pranciškonų gimnazijos dešimtokės Karolina Ūbaitė, Beatričė Petravičiūtė, Elinga Šolinskaitė ir dvyliktokas Edvinas Zubė kartu su direktore suplanuodavo užduotis, kurias per tam tikrą laiką turėjo atlikti.

„Iš pradžių bandėme pažinti vieni kitus, išmokti dirbti. Savanoriai yra iššūkis ir administracijai, ir darbuotojams. Jie ne tik patys mokosi, susipažįsta su profesijomis, bet ir skatina mus tobulėti, išjudina. Kai į darželį ateina jauni žmonės, įdomu ne tik mums, bet ir vaikams – jiems smagu bendrauti su jaunuoliais. Reikia nepamiršti, kad tarp dirbančiųjų darželyje ir jaunimo yra kartų skirtumų, skiriasi vertybės, todėl dirbti tiek jiems su mumis, tiek mums su jais tikrai įdomu, bet tuo pačiu ir sudėtinga“, – kodėl svarbu įstaigoms priimti savanorius, kalbėjo J. Leščiauskienė.

Jaunuoliai dirbo įvairius darbus. „Mokymuose apie darbą su savanoriais akcentavo, jog svarbiausia suprasti, kad jaunuoliai negali būti išnaudojami, jie turi dirbti kartu su mumis. Jaunuoliai tą ir darė – dirbo grupėse kartu su mokytojais, dalyvavo bendruomenės veikloje, siūlė savo idėjas ir jas įgyvendino“, – tikino direktorė, įvardinusi, kad moksleiviai padėjo dirbti ir su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, puošti darželį šventėms, organizuodavo vaikams žaidimus, siūlydavo naujus ir t. t. Moksleiviai į darželį ateidavo po pamokų, šiai veikai skirdavo po kelias valandas. „Bandėme įsiklausyti, ko jie nori, stengėmės nepalikti vienų, nes tai jaunuoliams yra svarbu, taip pat pasitikėjome jais, ir rezultatai išties džiugina“, – džiaugėsi J. Leščiauskienė.

Jaunuoliai patvirtino, kad iš įstaigos darbuotojų sulaukė palaikymo, pagalbos. „Čia nuolat jautėmės laukiami, ir tai labai skatino toliau tęsti veiklą“, – teigė vienas savanorių E. Zubė.

Nuo sausio pabaigos „Pasakoje“ dirbs 2 savanoriai: Elinga šią veiklą pratęsė dar mėnesiui, o nuo šių metų pradžios savanoriauti pradėjo dar viena mergina.


Pareina 3-ojo – 2023–2027 metų – laikotarpio ES parama, kurios panaudojimą, rengiant ir įgyvendinant kaimo plėtros planus bei programas Kretingos rajono teritorijoje koordinuoja Kretingos rajono Kaimo plėtros asociacija (toliau – VVG). Asociacijos pirmininkės Linos Stanienės teigimu, naujos paramos suma būsianti apie 0,5 mln. eurų mažesnė už gautą per 2,5 mln. eurų pirmajai (2007–2013 metų laikotarpio) strategijai „Gyvenimo kokybės gerinimas Kretingos rajone“ ir apie 2,7 mln. eurų (2013–2023 metų laikotarpio) antrajai strategijai „Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos 2013–2023 metų vietos plėtros strategija“. Trečioji strategija, kuriai įgyvendinti tikimasi 1,6–1,7 mln. eurų ES paramos, pradedama rengti ir iki šių metų gegužės 30 d. turės būti pateikta ją vertinančiai institucijai – Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos.

Trečiosios 2023–2027 metų laikotarpio strategijos kryptis – sumanus kaimas.

„Sąvoka „sumanus kaimas“ yra labai plati, ją perprasti nelengva, tai ne vien IT technologijų įsigijimas, diegimas apjungiant strategijos įgyvendinime dalyvauti pasišovusių bendruomenių verslą, kultūrą“, – kalbėjo L. Stanienė. Strategijos kūrėjai idėjų žvalgosi ir kitose ES šalyse. Štai vieno kaimo užsienyje bendruomenė užsiėmė lietaus vandens surinkimu ir panaudojimu bendruomenės poreikiams: augalų, gatvių laistymui, techninės pramonės reikmėms. Pirmiau pasistatė vėjo jėgainę, kurios gaminamą elektrą naudoja lietaus vandeniui surinkti, paruošti naudojimui, tiekti vartotojams. Kitas maisto dėžutės projektas, kai bendruomenės narių užaugintos daržovės suvežamos į jų surinkimo punktą, sufasuojamos. Iš čia projekto lėšomis įsigytu automobiliu daržovės išvežiojamos užsakovams. Visas šis procesas yra valdomas per specialiai tam sukurtą IT programą, ir užsakymai priimami naudojantis ja. Kitur sumanaus kaimo idėja įgyvendinta įsteigiant kiek neįprastą viešbutį, kurio kambariai išsibarstę po viso kaimo sodybas. Šiuo atveju sukurta viešbučio internetinė svetainė, yra žmogus, kuris priima užsakymus, nukreipia svečius į kažkurią trobą. Sumanaus kaimo strategijos siekis – vienyti bendruomenės pastangas užsidirbti. Jei siekiant antrojo laikotarpio ES paramos pinigų buvo svarbu, kad, įgyvendinus vieną ar kitą projektą, atsirastų naujų darbo vietų, tai 3-iojo laikotarpio strategijoje naujų darbo vietų kūrimas neakcentuojamas. „Sudėtinga bendruomenes suvienyti tokiems platesnės aprėpties projektams, todėl trečiojo laikotarpio strategijai projektų tikimės iš stipresnių rajono kaimų bendruomenių“, – atviravo L. Stanienė.


Kretingos rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė, aptardama švietimo naujoves, akcentavo, kad nuo kitų mokslo metų ugdymo įstaigose bus privaloma ir socialinė-pilietinė veikla, turėsianti paskatinti savanorystę.

Ypač sparčiai besikeičianti švietimo sistema yra iššūkis mokykloms ir visai švietimo bendruomenei – pradedant ugdymo įstaigų vadovais, pedagogais ir baigiant vaikais. Švietimo pokyčius pristačiusi rajono Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė įsitikinusi: mokyklos juos pasirengusios priimti, nes tam ir buvo ruoštasi iš anksčiau ir nuosekliai.

Startuoja atnaujintas ugdymo turinys

Tai, kad praėjusių metų rugsėjį patvirtintos Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos, A. Burbienė įvardino kaip vieną didžiausių naujovių. „Tai reiškia, kad keičiasi mokymo turinys – jis pritaikytas prie dabartinių sąlygų. Dabar ypač sunku dirbti mokytojams, kadangi kyla daug klausimų. Bet juk pradžia visada sunki“, – teigė Švietimo skyriaus vedėja.

Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa startavo nuo šių mokslo metų pradžios, nuo kitų mokslo metų pradžios keičiasi visų dalykų bendrosios programos 1, 3, 5, 7, 9 / IG ir IIIG klasėse, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – 2, 4, 6, 8, 10 /IIG ir IVG klasėse, ir nuo 2024–2025 mokslo metų visos klasės vadovausis tik atnaujintomis bendrosiomis programomis.

„Kai esama naujovių, visada kyla klausimų, o kokių gi bus pakitimų“, – A. Burbienė pakomentavo, kad štai pradiniame ugdyme skyla du mokomieji dalykai – dailės ir technologijos, ir šių disciplinų bus mokoma pagal atskiras bendrąsias programas. Ir tai – ne viskas: pradiniame ugdyme kaip atskiro dalyko nelieka pasaulio pažinimo, jį keičia visuomeninis ugdymas ir gamtos mokslai. Ar pradinukams nepadidės mokymosi krūvis? A. Burbienė nuramino – krūvis bus sudarytas pagal visas galiojančias higienos normas. Integruotai pradinukai mokysis gyvenimo įgūdžių ir etninės kultūros, taip pat – ir informatikos. „Tačiau mokyklos tarybos sprendimu, informatikos galima mokyti kaip atskiro dalyko, – paaiškino A. Burbienė ir tęsė mintį. – Mūsų rajone esama vizijos jau pradinėse klasėse pradėti mokyti informatikos. Atrodo, kad vaikai labai daug laiko leidžia naudodamiesi išmaniaisiais įrenginiais, tačiau pastebime, kad tikrasis kompiuterinis raštingumas yra gana žemo lygio.“

Nuo trečios pradinės klasės yra siūloma 5 savaitines pamokas skirti matematikai, kai dabar yra 4 pamokos, vieną valandą perkeliant iš mokinių poreikiams tenkinti skirtų valandų. „Niekas nebeabejoja, kokios šiuolaikiniame pasaulyje yra svarbios matematikos žinios, todėl didinti matematikos pamokų skaičių, ko gero, pritartų ne vienas mokytojas ir tėvai“, – pasvarstė Švietimo skyriaus vedėja.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGA

VYTAUTO g. vasario 2 d. apie 22.15 val. grįžęs namo gyventojas pastebėjo, kad yra išlaužta durų spyna ir iš buto pavogta apie 1 tūkst. 300 eurų, banko kortelė. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.

ŠVENTOSIOS g. vasario 5 d. apie 01.50 val. automobilį „Audi A6“ vairavusiam 1993 m. gimusiam teisės vairuoti neturinčiam vyrui nustatytas 1,62 prom. neblaivumas.

Parengė Edita KALNIENĖ


Vasario 2 d. Arimanto Mikaločiaus treniruojama Kretingos „Kretinga-VR Servisas“ išvykoje 85:77 (25:15; 21:18; 20:20; 19:24) nugalėjo paskutinėje vietoje esančius Klaipėdos „Neptūno-Akvaservis“ (5 pergalės, 24 pralaimėjimai) krepšininkus ir nutraukė trijų iš eilės pralaimėjimų seriją. Antrą kėlinį kretingiškiai įgijo 14 taškų pranašumą (14 min. 33:19), bet III kėlinį susidūrė su aktyviu varžovų spaudimu, ir šeimininkams pavyko sumažinti atsilikimą iki 5 taškų (27 min. 55:50). Savo spurtu 11:0 atsakė ir Kretingos komanda, nors varžovai ir toliau bandė gelbėtis spaudimu, bet kretingiškiai jį atlaikė ir iškovojo pergalę. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-VR Servisui“ atstovavo: Maksym Lutsenko (6/11 tritaškiai) – 22, Martynas Mažeika (9/9 baudos, 6 atk. kamuoliai, 6 rez. perdavimai, 3 per. kamuoliai, 27 naud. balai) – 18, Raidas Nacius (3/6 tritaškiai, 6 atk. kamuoliai, 5 rez. perdavimai) – 17, Rytis Zabita (5/7 dvitaškiai, 10 atk. kamuolių, 19 naud. balų) – 10.

Vasario 4 d. kretingiškiai sostinėje 75:94 (19:26; 18:18; 16:27; 22:23) turėjo pripažinti Vilniaus „Steko“ (13 pergalių, 16 pralaimėjimų) komandos pranašumą. Šiose rungtynėse kretingiškiai su varžovais kovojo pirmuosius du kėlinius, po jų „Steko“ komanda turėjo 7 taškų persvarą (37:44). Šių rungtynių baigtis išsisprendė III kėlinio pabaigoje, kai varžovams pavyko įgyti 21 taško persvarą (50:71) ir ją išlaikyti iki susitikimo pabaigos.

„Kretinga-VR Servisas“: Maksym Lutsenko (5/11 tritaškiai, 5 atk. kamuoliai) – 19, Modestas Jurkaitis (2/3 tritaškiai) – 12, Arūnas Rimkus (5/9 dvitaškiai) – 10, Martynas Mažeika (5/5 baudos, 6 rez. perdavimai), Raidas Nacius ir Valerij Anisimovas – po 7.


„Minijoje“ ir šį sezoną liko komandos kapitonas Germanas Vaniuchinas (dešinėje) bei vartininkas iš Ukrainos Amir’as Ahalarov’as.

Šį LFF I lygos sezoną prie futbolo komandos „Minija“ vairo stojo vyriausiasis treneris Tjago Bomfim da Silva iš Brazilijos (dešinėje) ir jo asistentas Martynas Viluckas.

Treniruotes Kretingos miesto stadiono dirbtinėje aikštėje pradėjo Kretingos vyrų futbolo rinktinė „Minija“, kurios vairas, tai yra vyriausiojo trenerio pareigos šiemet patikėtos Tjago Bomfim da Silva iš Brazilijos.

Treneris jau 4-erius metus su šeima gyvena Liepojoje Latvijoje, prieš porą metų jis dirbo Plungės „Babrungo“ vyriausiojo trenerio asistentu, pastaruosius dvejus metus – Latvijos futbolo federacijoje buvo atsakingas už Kurzemės regiono jaunųjų futbolininkų koordinavimą, treniravo Latvijos U-15 rinktinę.

Šalia jo 7-ą sezoną „Minijoje“ darbuosis ir už vartininkų rengimą bus atsakingas Martynas Viluckas. Fizinio futbolininkų parengimo rūpesčių imsis Simas Kumža, į „Miniją“ atėjęs iš Plungės „Babrungo“, žaidėjų sveikata rūpinsis kineziterapeutas Vladas Jakočiūnas.

Naują sezoną futbolo aistruoliai vėl išvys vartininką iš Ukrainos Amir’ą Ahalarov’ą, kuris praėjusį sezoną buvo vienintelis minijietis, sužaidęs visas rungtynes nuo pirmos iki paskutinės minutės. Kaip pranešė FK „Minija“, 26-erių vartininkas po praėjusio sezono sulaukė ne vieno klubo pasiūlymo, bet liko Kretingoje. Kartu su „Minija“ liko ir 22 metų Ernestas Mockus, 23-ejų Deividas Šiuša, jo bendraamžis Vilius Kazlauskas ir komandos kapitonas 33 metų Germanas Vaniuchinas.

Tačiau naująjį sezoną komandoje futbolo mėgėjai nebeišvys trijų legionierių Mamadou Traore, Ivan Demydenko ir Gabriel Brilhante, kurie Kretingos ekipą sustiprino praėjusio sezono antroje dalyje ir prisidėjo prie gero pergalingo čempionato finišo – šie žaidėjai sulaukė geresnių pasiūlymų iš užsienio klubų.

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) duomenimis, dalyvauti LFF I lygos licencijavimo procese užsiregistravo 19 komandų – 13 klubų ir 6 dublerinės aukščiausiojo diviziono klubų ekipos: Klaipėdos „Neptūnas“; Mažeikių „Atmosfera“; Vilniaus BFA; Panevėžio „Ekranas“; Kretingos „Minija“; Plungės „Babrungas“; Marijampolės „Marijampolė City“; Kauno „Be1 NFA“; Kauno rajono „Garliava“; Kėdainių „Nevėžis“; Joniškio „Saned“; „Jonava“; Vilniaus „TransINVEST“; Vilniaus „Žalgiris“ B; Marijampolės „Sūduva“ B; „Kauno Žalgiris“ B; „Panevėžys“ B; „Šiauliai“ B; Vilniaus „Riteriai“ B. Licencijavimo komiteto posėdis dėl LFF I lygos licencijų suteikimo yra numatytas vasario 17 dieną.

Praėjusį sezoną „Minija“ tarp 16-os komandų užėmė XIII turnyrinės lentelės vietą.

„P. n.“ informacija


Nuo jaunystės tyrinėjęs senąsias dvarvietes, išlikusius dvarus, ilgainiui Artūras Patamsis juos perkėlė į grafikos darbus, o neseniai – ir į komiksų knygas.

Kretingos muziejuje dirbantį 61-erių Artūras Patamsį, diplomuotą kelių inžinierių ir dizainerį, pakerėjo dvarai, jų istorijų tyrinėjimas tiek realybėje, tiek kūryboje. Jis yra apvažiavęs ir ištyrinėjęs per 450 Lietuvos dvarų ir palivarkų, o pastaraisiais metais paniro į Kretingos miesto ir dvaro istorijas, kurias perteikė trimis paties sukurtomis ir grafiškai iliustruotomis komiksų knygomis: 2-jų dalių „Pamirštos dvaro pasakaitės“, „Istorijos prie laužo“, netrukus pasirodys ir ketvirtoji – „Iš pirmų lūpų“.

Šį vasarį Kretingos muziejus šeimoms su vaikais rengia edukacinius „Pamirštų dvaro pasakaičių“ skaitymo rytmečius, kuriuose dalyvaus ir pats jų autorius.

Savaip rekonstravo grafų istoriją

A. Patamsis pasakojo pirmąją komiksų knygą sukūręs vienu įkvėpimu ir skyręs ją anūkei Patricijai, kaip jos pažinties su Kretingos dvaro istorija pradžiamokslį.

„Po to tarsi kažkokia jėga vedė tolyn: muziejuje dirbant naktimis, kūrybiškai nuteikia tyla, o ir visa dvaro aplinka, atrodytų, alsuoja paslaptimis. Pasitelkiu vaizduotę ir bandau atkurti, kaip grafai čia gyveno, kokia buvo jų kasdienybė – kaip jie auklėjo vaikus, kuo užsiėmė, ką mėgo. Taip gimė dar 2 knygos, ir tai yra savaip mano paties interpretuota literatūrinė-meninė grafų Tiškevičių gyvenimo rekonstrukcija“, – kalbėjo A. Patamsis.

Muziejuje, jis sakė, susitinkąs su žmonėmis, kurie smalsauja, kur veda tolimosios rūsio durys, ar yra požemiai, kas juose saugoma. Domisi, kokios grafų Tiškevičių gyvenimo istorijos yra tikros, o kurios – išgalvotos. „Yra išleista mokslinių knygų apie Kretingos istoriją, tačiau žmonės mėgsta paprastus pasakojimus, kartais – net šiurpius, kur tikrovė persipina su legendomis. Tad sugalvojau populiariu stiliumi – komiksais, kai nedaug informacijos, bet daug įtaigių piešinių, – papasakoti, kaip kažkada čia gyventa“, – kalbėjo A. Patamsis, savitai perteikęs kelių šimtmečių Kretingos miesto istoriją nuo Magdeburgo teisių suteikimo iki Tiškevičių valdymo pabaigos.

Jo žodžiais, ir įžymus istorikas Alfredas Bumblauskas yra pastebėjęs, kad Žemaitijos istorija prasideda nuo Kretingos – tai buvo pirmasis miestas Žemaitijoje, gavęs Magdeburgo, arba savivaldos, teises.


Aplinkos ministras Simonas Gentvilas akcentavo, kad kiekviena Lietuvos savivaldybė turėtų atlikti savo auditą ir išsiaiškinti, iš kur daugiausiai teršalų patenka į aplinką, kokius resursus naudoja vietos pramonės įmonės.

Europos Parlamentas iki 2030 metų šalis įpareigojo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą 55 proc., o 2050-aisiais visas kontinentas turės tapti klimatui neutraliu. Tokią žinią penktadienį Kretingoje, Motiejaus Valančiaus bibliotekoje įvykusioje konferencijoje „Žaliosios savivaldybės – mitas ar realybė?“ perdavė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Apie taršą pagal sektorius

Pasak S. Gentvilo, Lietuva darniai sugyveno su gamta iki kol masiškai pradėjo naudoti iškastinį kurą. Iki 2025-ųjų bus siekiama išvis atsisakyti akmens anglių, lignito ir durpių naudojimo. Dėl to pagerės oro kokybė šaltuoju metų laiku, sumažės į atmosferą išmetamų ŠESD kiekis, greičiau bus pereinama prie atsinaujinančių energijos išteklių.

Lietuvoje daugiausiai ŠESD išmetama transporto ir energetikos, žemės ūkio, taip pat pramonės ir atliekų sektoriuose. Didžiausi iššūkiai laukia transporto ir žemės ūkio sektoriuose. Pastarajame inovacijos ypač sudėtingos, kadangi dėl gyvulininkystės produkcijos augimo susidaro papildomos metaninės emisijos. O dėl transporto – 2026–2027 metais ir privatiems automobiliams Briuselis įves taršos mokestį. „Kol kas mes į valstybės biudžetą mokam akcizą, tačiau ateityje Europai pradėsim mokėti už taršą“, – sakė ministras. Klimato kaitos programos investicijos orientuotos ne tik į mažos taršos transporto įsigijimą, bet ir į pastatų modernizavimą, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo skatinimą. Siekiama, kad miestai taptų beatliekiai ir klimatui neutralūs.

Ministro teigimu, kiekviena savivaldybė turėtų atlikti savo auditą ir išsiaiškinti, iš kur daugiausiai teršalų patenka į aplinką, kokius resursus naudoja vietos pramonės įmonės. Jis pateikė tarp Danijos ir Švedijos esančios salos pavyzdį: Danijos Vyriausybė paskelbė konkursą, kuris iš šalies miestų sugebės tapti pirmąja klimatui neutralia valstybe. „Penkis tūkstančius gyventojų turinčios Samsiu salos bendruomenė „užsidegė“ ir 2010 metais tapo klimatui neutralia“, – kalbėjo ministras.


Laisvės gatvėje Kretingoje šeštadienį degė gyvenamasis namas, jame buvę gyventojai spėjo laiku išeiti iš pastato.

Laisvės gatvėje Kretingoje šeštadienį užsidegus gyvenamajam namui į įvykio vietą suvažiavo gausios ugniagesių pajėgos. Kad iš medinio pastato, apkalto dailylentėmis, rūksta dūmai, pastebėjo ne patys namie buvę šeimininkai, o tolėliau gyvenantys kaimynai.

„Gavome pranešimą, kad per namo stogą veržiasi dūmai“, – sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius, įvardinęs, kad namuose dūmų detektorius nebuvo įrengtas.

Kilus gaisrui viduje buvo ir patys savininkai, tačiau jie spėjo išeiti į lauką, ir niekas nenukentėjo.

Ugniagesiai darbą pradėjo naudodami kvėpavimo aparatus, kadangi patalpos buvo uždūmintos. Per gaisrą išdegė gyvenamosios patalpos II namo aukšte, I aukštas, atliekant gesinimo darbus, sulietas vandeniu. Per gaisrą iš garažo šeimininkai dar spėjo išvaryti ir automobilį „Toyota Land Cruiser“.

Pastatas medinis, apkaltas dailylentėmis, dviejų aukštų su palėpe, stogas dengtas skarda. Medinis pastatas yra labiau degus, todėl, jeigu gaisras būtų pastebėtas anksčiau, gyventojai galėjo išvengti tokių didelių nuostolių.

Dėl ko kilo gaisras, dar tikslinama, tačiau manoma, kad tai galėjo įvykti dėl elektros prietaiso ar instaliacijos gedimo.

Įvykio vietoje dirbo dvi Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, po vieną Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Darbėnų ir Kartenos komandos, taip pat atvyko Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komanda. Su liepsnomis ugniagesiai kovojo apie 3 val.

„P. n.“ informacija


Ugniagesiams praėjusią savaitę teko vykti į Astrų g. sodininkų bendrijoje „Žemaitija“ – kamine užsidegė suodžiai. Namo savininkai dūmtraukio nevalė 2 metus.

Savaitgalį Kretingos rajono ugniagesiai gelbėtojai vyko į kelis gaisrus dėl kamine užsidegusių suodžių. Vienas gaisrų kilo vasario 2 d. apie 14.42 val. sodininkų bendrijoje „Žemaitija“, Astrų g. Gyvenamojo namo savininkas kamino nevalė nuo pat namo įsigijimo – dvejus metus. Dėl to vyrui buvo skirta bauda. Dūmų detektoriaus gyvenamajame name šeimininkai taip pat nebuvo įsirengę.

Kitas gaisras kilo vasario 4 d. apie 18.05 val. taip pat Kretingoje, tik šįkart ugniagesiai vyko į Trakų g. Vasario 5 d. apie 16.56 val. suodžiai kamine degė Budrių k., Sodžiaus g. Čia į įvykį vyko Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komanda ir Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Kartenos komanda.

Name patalpos buvo uždūmintos, todėl ugniagesiai darbus pradėjo su kvėpavimo aparatais. Kaip ir kituose gaisruose, gelbėtojai ugnį gesino milteliniais gesintuvais, prireikus kaminą vėsino vandeniu, taip pat budėjo, kol suodžiai visiškai išdegė.

„P. n.“ informacija


Stikliniai obuoliai ir gėlių puokštės – konkurso nugalėtojų rankose. Iš kairės: Vaida ir Airidas Viskontai, Andrius Gedvilas, Vaida ir Kęstutis Petručiai.

Penktadienį Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre buvo apdovanoti 99 geriausiais pripažintų Lietuvos ūkių savininkai – konkurso „Metų ūkis 2022“ nugalėtojai iš 33 rajonų. Tarp apdovanotųjų ir kretingiškiai: Andrius Gedvilas, Airidas ir Vaida Viskontai, Kęstutis ir Vaida Petručiai.

Konkurso „Metų ūkis 2022“ laureatais iš viso tapo 55 Lietuvos augalininkystės, 19 gyvulininkystės, 21 mišrus ūkis, po 2 daržininkystės ir sodininkystės bei 3 uogininkystės ūkiai. Pirmos vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis buvo apie 250 ha, didžiausi siekė ir 1 tūkst., ir 800 ha, o mažiausias – 5 ha. Antros vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis – 172 ha, trečiosios – 125 ha.

Pažangius, įvairiose Lietuvos kaimo plėtros priemonių programos priemonėse dalyvaujančius, savo ūkius modernizuojančius, nuolat inovatyvių sprendimų ieškančius ūkininkus pasveikino žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, Europos Parlamento nariai Bronis Ropė ir Juozas Olekas. Pirmosios vietos laimėtojams įteikti vardiniai geltoni, antrosios vietos – žali, o trečiosios – raudoni stikliniai obuoliai.


Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šių metų vasario 2 d. nusprendė, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) praėjusių metų rudenį įvykusios Derliaus ir moliūgo šventės metu dalinusi dovanas rinkėjų nepapirkinėjo, kadangi Savivaldybės tarybos ir mero rinkimų kampanija dar nebuvo prasidėjusi. Tačiau partija pažeidė kitą – Lietuvos politinių organizacijų įstatymą, nes neteisėtai gavo ir panaudojo 75 eurus – tiek įvertinti kalakutai, kaip prizai atitekę šventės dalyviams.

Tradicinėje, jau daugiau kaip du dešimtmečius Kretingoje, pastaraisiais metais paskutinį rugsėjo šeštadienį, organizuojamoje Derliaus ir moliūgo šventėje politinės partijos, organizacijos dalyvaudavo ir anksčiau. Linksmybės, prizai ir siurprizai, vaišės šventėse yra įprasta.

Praėjusio rudens šventėje apsilankę socialdemokratų Kretingos skyriaus kiemelyje galėjo pasukti laimės ratą ir laimėti prizą. Taip kažkam ir atiteko tie išgarsėję (apie VRK sprendimą skelbė ir šalies žiniasklaida) kalakutai. Pagal VRK 2023 m. vasario 2 d. sprendimą Lietuvos socialdemokratų partija įpareigota per 20 darbo dienų gautą neteisėtą finansavimo sumą – 75 eurus – pervesti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Šio pažeidimo VRK šiurkščiu nepripažino.

LSDP Kretingos skyriaus garbės pirmininkas, ilgametis Kretingos savivaldybės tarybos narys, buvęs Kretingos rajono savivaldybės meras Valerijonas Kubilius patikino, kad šventę organizavę bendrapartiečiai įstatymo raidei nusižengė netyčia, į ją neįsigilinę. „Apmaudu dėl padaryto nusižengimo, tačiau už jį atsakysime sumokėdami 75 eurus į valstybės biudžetą. Bausmė partijai, jos Kretingos skyriui yra ir šio nusižengimo paviešinimas, ypač dabar rinkimų kampanijos laikotarpiu. Tačiau man labiausiai skauda dėl kito, kad mūsų nedidelėje bendruomenėje įsigali skundikų kultūra. Kiek žinau, VRK šį atvejį dėl kalakutų aiškinosi ne savo iniciatyva, o gavusi skundą“, – kalbėjo politikas veteranas.

VRK nagrinėjo ir kitą praėjusios Derliaus ir moliūgo šventės epizodą: kas užsakė šventėje vaikštinėjusį baltos meškos personažą – meškai buvo užrištas šalikas su socialdemokratų simbolika.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas