Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar tikslinga buvo vėl riboti automobilių stovėjimo laiką Rotušės aikštėje Kretingoje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1871) 2024-07-19

 
Klibių tvenkinyje aptikta mikrobiologinė tarša viršijo leistiną normą.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros Klaipėdos skyriaus laboratorija, Kretingos rajono telkiniuose atlikusi vandens kokybės mikrobiologinius tyrimus, nustatė, kad Klibių tvenkinyje žarninių enterokokų skaičius viršijo leistiną normą. Maudytis šiame tvenkinyje sveikatos specialistai nerekomendavo, tyrimai buvo atlikti birželiui baigiantis.

Tvenkinį teršia prastai kontroliuojamos nuotekos

Klibių kaimo bendruomenė įsitikinusi, kad jų tvenkinį teršia nuotekos, patenkančios iš vietinių biologinių buitinių nuotekų valymo įrenginių, ir didžioji dalis išleidžiamų teršalų galimai atiteka iš namų, esančių netoli tvenkinio. Bendruomenės nariai mano, kad šių įrenginių naudotojai jų neaprūpina reikalingu bakterijų kiekiu arba tas bakterijas pražudo buityje naudojamos skalbimo, indų plovimo ar kitos buitinės chemijos priemonės. Todėl ne visai išvalytos nuotekos galimai patenka į tvenkinį. Taip, nesant reikiamam bakterijų kiekiui arba jas pražudžius skalbikliais, yra teršiamas vanduo.

Pasak Klibių seniūnaičio ir bendruomenės pirmininko Jurijaus Petrovo, per pakartotinį tyrimą, kuris buvo atliktas liepos 11 d., žarninių enterokokų kiekis neviršijo normos, bet, pašnekovo manymu, tas poveikis vis tiek yra, nes nuotekos, kaip ėjo, taip ir eina. Nebent, anot J. Petrovo, gyventojai susiėmė, išsivalė dumblą ir pripylė naujų bakterijų. Nors ši versija seniūnaičiui atrodo mažai tikėtina, nes, anot jo, žarniniai enterokokai taip greitai nedingsta. Bendruomenės pirmininkas šioje situacijoje įžvelgė per silpną institucijų požiūrį į biologinių buitinių nuotekų valymo įrenginių priežiūrą. Jo nuomone, kažkuriai atsakingai institucijai reikėtų fiksuoti visus taškus, turinčius tokio tipo sistemas ir bent kartą per pusmetį atlikti patikrinimus. Tai, pasak J. Petrovo, nėra sudėtinga, juolab Savivaldybėje yra registruojami visi, norintys gauti leidimus tokio tipo įrenginiams.


Vytautas PAULIKAS:

– Mūsų vaikai jau suaugę, neaiškiose kompanijose nebebūna. Manau, kad baudomis nieko nepasiekdavome anksčiau ir dabar, manau, nieko nepasieksime. Kentės tie, kurie ne tokie pasiturintys. Asmeniškai aš galvoju, kad bet kokios cigaretės yra žalingos. Mūsų šeimoje vienas sūnus rūko, bet ne elektronines, o paprastas cigaretes.

Ieva JUOZAITIENĖ:

– Šeimoje elektroninių cigarečių niekas nerūko. Manau, kad didelės baudos atgrasytų nuo pirkimo. Neįsivaizduoju, kas tokią nesąmonę, kaip elektroninės cigaretės, išvis sugalvojo. Pati dirbu prekyboje, esu girdėjusi apie didžiulę jų žalą. Dirbant parduotuvėje mums, darbuotojoms, buvo labai griežti reikalavimai nepilnamečiams neparduoti tai, kas nepriklauso. Jei prekybininkui dabar bus kelių tūkstančių bauda už pardavimą, tai jis turi būti labai stipriai motyvuotas nepilnamečiams tų cigarečių neparduoti.  

Stanislovas AUKSORIUS:

– Mano vienas vaikų, jau suaugęs, rūko elektronines cigaretes. O dėl žalos, tai ką aš žinau, – taip ar taip reikės mirti. O dėl baudų, manau, niekas nesikeis – tiek Veryga dėl alkoholio nieko nesumažino, tiek su cigaretėm niekas nesikeis. Jei jaunimas savo sveikatos negaili – tegu rūko. Aš rūkau pačias paprasčiausias, pigiausias cigaretes, bet jei reikėtų mesti – laisvai mesčiau, valios tam turiu. O šeimynykštis, jei labai jau pradėčiau per „dantį traukti“, gal irgi mestų rūkyti.

Regina LITVINIENĖ:

– Jei sugriežtintų baudas, manau, mažiau rūkytų. Esu už tai, kad baudas sugriežtintų, jų kainą pakeltų ar iš viso – iš prekybos išimtų. Elektroninės cigaretės labai kenkia sveikatai, negerai plaučiams, kvėpavimui, rūkant organizmas silpnėja, greičiau sensta. Mūsų šeimoje niekas nerūko, nei vaikai, nei anūkai ir visi yra už tai, kad cigaretės, ypač elektroninės, būtų panaikintos.

Kalbino Jurga BRAUKYLIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Liepos 11 d. atlikti Kretingos rajono maudyklų vandens kokybės mikrobiologiniai ir paplūdimių smėlio parazitologiniai tyrimai.

Tirti Kretingos Dvaro parko I tvenkinio, Juodupėnų tvenkinio, Kašučių ežero, Padvarių tvenkinio ties Kurmaičiais, Darbėnų tvenkinio, Klibių tvenkinio, Vydmantų tvenkinio ir Nasrėnų žvyrduobės tvenkinio vandens ir smėlio mėginiai.

Buvo įvertinti šie mikrobiologiniai parametrai: žarniniai enterokokai (ksv/100 ml) ir žarninės lazdelės (ksv/100 ml), kirminų kiaušinėliai ir lervos smėlyje. Nustatyta, kad tirtų parametrų vertės atitinka Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus.

Tyrimus atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (Klaipėdos skyrius). Kiti vandens mėginiai bus imami liepos 24 dieną.

„P. n.“ informacija


Nuo 2016 metų Kretingos rajono savivaldybėje veikia programa, leidžianti kooperavus Savivaldybės biudžeto ir gyventojų ar verslo lėšas, apeiti ilgą ir lėtai slenkančią rajono kelių ir gatvių tvarkymo eilę. Šiemet pasinaudoti tokia galimybe ryžosi vos vienos – Perlų – gatvės Padvariuose gyventojai, tačiau pasiūlyta gatvės asfaltavimo darbų kaina nesudomino nė vieno rangovo. Iš rajono verslo įmonių vienintelė – „Atostogų parkas“ – ėmėsi kooperuotomis įmonės ir Savivaldybės lėšomis asfaltuoti Mėguvos gatvę Žibininkuose.

Savivaldybės 2024 metų biudžete šioje programoje yra suplanuoti 200 tūkst. eurų. Kiek šiai reikmei skirti lėšų sudarant kasmetinį Savivaldybės biudžetą, sprendžiama pagal gautas gyventojų ir verslo paraiškas. Gyventojų ir verslo indėlis turi būti ne mažesnis kaip 30 proc. gatvės tvarkymo kainos. Pradinė biudžeto planavimui reikalinga kaina suskaičiuojama rengiant techninį gatvės tvarkymo projektą, kurį privalu pateikti kartu su paraiška.

Pagal Perlų gatvės gyventojų kartu su paraiška pateiktą preliminarią apie 250 m gatvės asfaltavimo darbų sąmatą, jų kaina siekia beveik 50 tūkst. eurų. Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjos Sigutės Jazbutienės tvirtinimu, Savivaldybė skelbė 2 konkursus Perlų gatvės asfaltavimo darbams pirkti. Abu kartus potencialūs rangovai pasiūlė didesnę negu 50 tūkst. eurų darbų kainą. „Pirmąkart kaina, lyginant su sąmatine, buvo padidinta apie 15 tūkst. eurų ir kiekvienam gyventojui būtų tekę papildomai prisidėti beveik po 1 tūkst. eurų, antram darbų pirkimo konkurse pasiūlyta kaina irgi viršijo sąmatinę. Mokėti daugiau nei buvo numatyta sąmatoje, gyventojai gali nesutikti, kai kurie ir nesutinka“, – aiškino S. Jazbutienė Perlų gatvės tvarkymo projekto įstrigimo priežastis.

Galutinė Žibininkų Mėguvos gatvės apie 520 m asfaltavimo darbų kaina, po rangos darbų pirkimo, priešingai negu Perlų gatvės, yra mažesnė už sąmatinę. Sąmatoje pateikta kaina buvo 165 tūkst. eurų, darbų pirkimo konkurse dalyvavusi ir jį laimėjusi AB „Telšių keliai“ juos nupirko už 113 tūkst. 306 eurus. „Telšių keliai“ pagal sutartį su Savivaldybe per 3 mėnesius turėjo parengti Mėguvos gatvės tvarkymo darbų projektą, dar per 5 mėnesius – darbus atlikti. Paisant sutarties terminų, gatvės asfaltavimo darbų pabaigtuvės nusikeltų į 2025 metų pavasarį. „Telšių keliai“ – pajėgus rangovas, dirbs, kol oro sąlygos leidžia, šiomis dienomis pateiks informaciją apie darbų Žibinkuose eigą“, – S. Jabutienės vertinimu, rangovas asfalto dangą žvyruotoje Mėguvos gatvėje turėtų pakloti nesulaukus Naujųjų.

Nusprendę paspartinti vieno ar kito kelio, gatvės sutvarkymą ir kompensuoti ne mažiau kaip 30 proc. darbų kainos, tam, kad 2025 metais gautų projektui įgyvendinti reikalingą Savivaldybės paramą, rajono gyventojai, verslo įmonės paraiškas su išankstinėmis darbų sąmatomis Savivaldybei teikti gali nuo š. m. rugsėjo 1 d. iki lapkričio 1 d.

„P. n.“ informacija


 
Ergoterapeutė, kineziterapeutė M. Šaulytė sako, kad palaikyti fizinį aktyvumą galima sparčiau, nei įprastai atliekant buities darbus.

Asmeninio archyvo nuotr.

 

Pastebima, kad vertindami savo sveikatą žmonės neretai kalba tik apie fizinę būklę ir pamiršta psichologinę savijautą bei psichinės ir fizinės sveikatos ryšį. O Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip bendrą fizinę, psichinę ir emocinę gerovę.

„Reguliaraus fizinio aktyvumo palaikymas skatina aktyvesnę smegenų veiklą, gerina protinę ir emocinę būseną, taip pat širdies-kraujagyslių, kvėpavimo ir griaučių-raumenų sistemą“, teigė ergoterapeutė, kineziterapeutė Monika Šaulytė. Fizinės sveikatos problemos gali padidinti psichinės sveikatos sutrikimų riziką, todėl kuo žmogus vyresnis, tuo svarbesnė yra jo psichinė būklė.

Senjorai jaučia socialinę atskirtį

Higienos Instituto Psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Skirmantė Bendžiūtė akcentuoja: svarbu stiprinti visų amžiaus grupių psichologinę savijautą, nes skirtingi amžiaus etapai yra veikiami skirtingų veiksnių. Pavyzdžiui, vidutinio amžiaus žmonės dažnai susiduria su šeimos, finansiniais ar profesiniais įsipareigojimais, o vyresnieji – siekia gauti paramą dėl patiriamo vienišumo jausmo.

„Asmens mintys tiesiogiai veikia jo gyvenimo kokybę ir socialinį aktyvumą. Stiprinant psichikos sveikatą galima sumažinti depresijos, nerimo ir kitų sutrikimų riziką. Neretai ji padidėja dėl socialinės izoliacijos, fizinės sveikatos silpnumo ir kitų vyresniame amžiuje kylančių sveikatos problemų.

Dalis senjorų susiduria su tokiais socialiniais iššūkiais, kaip pavyzdžiui, retas ar retėjantis bendravimas su šeima ir artimaisiais, netektys, ribotos galimybės dalyvauti visuomeninėje veikloje. Dėl to jaučiama kylanti socialinė atskirtis, vienišumo jausmas“, – kalbėjo Psichikos sveikatos centro specialistė.

Remiantis Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos (PSDF IS) duomenimis, didžioji dalis 65 metų ir vyresnių asmenų serga demencija ir patiria nerimo sutrikimus. Praėjusiais metais 98,9 proc. senjorų susidūrė su miego sutrikimais, o 71,9 proc. – su nuotaikos sutrikimais, įskaitant depresiją.


 

Darbinis naujos knygos viršelis

Kretingos rajono kultūros centro Rūdaičių skyriuje šiuo metu eksponuojama krašto dailininkės Odilės Norvilaitės tapybos darbų paroda „Ponių padangė“. Tai – 28-oji personalinė menininkės paroda, kuri veiks iki rugpjūčio pabaigos. Jos autorė pripažino, kad „Ponių padangė“ – tai šviesus, giedras vasaros spalvų pilnas pasaulis, kuriame apsigyvenusios paveikslų herojės yra ponios, panelės ir princesės.

Tęsdama mintį, O. Norvilaitė teigė, kad parodai ją įkvėpė Žemaitijos dvarai, kuriuose jai patinka lankytis, grafų Tiškevičių Palanga, pajūris, kuris turi dar vieną – Liepojos – kurortą. „Ši ekspozicija – tarsi vasaros atostogų dienoraštis, kurį tapiau nuo pastelinių atspalvių rūke – „Įstabusis rytas Eglyno planetoje“ – iki ekspresyvumu žydinčių raudonų aguonų artdeco stiliaus paveiksle „Dama su gintaro karoliais“. Tai – mano močiutės tetos Viktės portretas. Ciocė Viktė, kaip ją visi vadino, buvo žinoma žolininkė ir gyveno iki 100 metų“, – O. Norvilaitė prisipažino, kad 1858 m. gimusios ir 1957 m. mirusios „ciocės“ ji nesutiko šiame gyvenime, tačiau jai liko giminaitės surašytas vaistažolių rinkinys, o močiutė pasakojusi, kad teta Viktė buvo išsaugojusi lenkų grafaitės Koliško pasą. Rūdaičiuose eksponuojami menininkės 24 paveikslai skurti nuo 2018-ųjų iki šiemet nutapytų „Aguonos ir auksas“, „Mergaitė su žibuoklėm“, „Dama su gintaro karoliais“.


 
Memorialinę lentą atidengė Gaiva Samukienė ir Šarūnas Vaitkus.

Minint 200-ąsias lietuvių ir lenkų rašytojo, poeto, dramaturgo, publicisto, visuomenės veikėjo Adomo Mickevičiaus apsilankymo Palangoje metines šiai viešnagei įamžinti vakar kurorte buvo atidengta memorialinė lenta.

„Šioje vietoje stovėjo namas, kuriame 1824 metų vasarą poilsiavo ir kūrė lietuvių-lenkų poetas, pirmasis prabilęs visam pasauliui apie Palangos kurortą Adomas Mickevičius (1798–1855)“, – toks įrašas iškaltas po A. Mickevičiaus bareljefu ant atminimo lentos, atidengtos šalia „Ramybės“ galerijos ant pastato Vytauto g. 35 sienos.

Į atidengimo ceremoniją susirinkusiems palangiškiams, kurorto kultūros bendruomenės atstovams bei renginiu susidomėjusiems poilsiautojams Palangos kurorto muziejaus direktorė Virginija Paluckienė priminė A. Mickevičiaus viešnagės aplinkybes: „Būtent čia, šioje vietoje, tik prieš tai stovėjusiame pastate, prieš 200 metų, Adomas Mickevičius lankydamasis Palangoje buvo apsistojęs, norėdamas pataisyti pablogėjusią sveikatą „maudynėmis jūroje“, taip kaip jam rekomendavo gydytojai. Pats Adomas Mickevičius apie savo kelionę draugui rašė „Važiuoju į Palangą! Turėsiu malonią palydą ir nebrangią viešnagę.“

V. Paluckienė atkreipė dėmesį į svarbią istorinę aplinkybę: tais pačiais 1824 metais prasidėjo ir grafų Tiškevičių epocha Palangoje, kai Mykolas Tiškevičius įsigijo tuo metu nedidelį žvejų miestelį, o vėliau jo vaikaitis Juozapas Tiškevičius pradėjo kurti geriausioms Europos vasarvietėms nenusileidžiantį kurortą.


 
Teodoro Kazimiero Valaičio tapybai būdinga į abstrakciją linkstanti formų ir spalvų kalba.

Antano Mončio meno muziejuje Palangoje atidaryta skulptoriaus Teodoro Kazimiero Valaičio (1934–1974) skulptūros, tapybos ir piešinių paroda. Šis menininkas laikomas vienu įdomiausių moderniosios Lietuvos dailės istorijos atstovų – jo darbai iki šiol išlikę viešosiose Lietuvos erdvėse, o kūriniai rado vietą muziejų ir privačių kolekcijų rinkiniuose ir nuolat įtraukiami į XX a. II pusės Lietuvos dailę pristatančias parodas, sulaukia dėmesio šiuolaikinės dailės aukcionuose.

Atidarydama parodą Antano Mončio meno muziejaus direktorė Loreta Birutė Turauskaitė atkreipė dėmesį, kad paroda susijusi su keliomis svarbiomis datomis: šių metų liepos 4-ąją tragiško likimo T. K. Valaičiui būtų sukakę 90 metų, o liepos 10-ąją minimos A. Mončio mirties metinės ir muziejaus įkūrimo diena.

 

„Žvilgsnis į šulinį“ Apie 1972 m. Kartonas, aliejus.

„Ši paroda ypatinga: kad po vienu stogu būtų pristatomi du skulptoriai ir jų kūryba – ne toks jau dažnas įvykis“, – akcentavo L. B. Turauskaitė, kviesdama skulptorių Gediminą Kavaliauską, rekonstravusį ne vieną iš geometriniais narstiniais vadinamų savo draugo T. K. Valaičio skulptūrų, pristatyti ekspoziciją.

G. Kavaliauskas prisipažino, kad jam labai patinkanti muziejuje sklandanti dvasia: ir antrajame aukšte esančios A. Mončio ekspozicijos, ir paties namo dvasia, ir jaukių parodų erdvių dvasia. Ir, artėjant dviem lemtingoms skulptoriaus gyvenimo datoms, kilusi mintis: o kaip čia, Palangoje, muziejuje atrodytų T. K. Valaitis? Juolab kad galima rasti sąsajų tarp šių dviejų iškilių menininkų.

„Viena sąsaja – Palanga, kuriai savo kūrinius padovanoti pasirinko A. Mončys. T. K. Valaitis vasaromis čia atvykdavo į Dailininkų sąjungos kūrybinės stovyklas, iš kurių į jo kūrybą atėjo vilties motyvas, primityviai šnekant – inkaras. Nes tai yra jūra, vanduo, viltis, laisvė. O pakilę į antrąjį aukštą, įsižiūrėję į A. Mončio kūrinius ir grįžę į pirmąjį, į T. K. Valaičio parodą, rasite dar vieną sąsają: iš tautodailės ateinančią specifinę skulptūros techniką – narstinius“, – kalbėjo G. Kavaliauskas.

Sąsajų tarp dviejų menininkų kūrybos rado ir menotyrininkas Helmutas Šabasevičius: „T. K. Valaičio kūryba tiek meniniu, tiek prasminiu požiūriais turi nemažai bendro su Antano Mončio (1921–1993) darbais – pirmiausiai literatūrinį pasakojimą gožiančiomis plastinėmis fantazijomis, kurios neapsiriboja vizualiai efektingais ir dekoratyviais pavidalais, bet erdvinių formų kalba prabyla apie metafizines patirtis, ieško atsakymų į amžinuosius būties klausimus.“


Sustabdė neblaivų vairuotoją

  • Iš policijos suvestinių

Trečiadienį apie 15.20 val. Darbėnuose automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojui, gimusiam 1951 m., nustatytas 2,08 prom. neblaivumas.

„P. n.“ informacija


Užvakar rytą eismo nelaimė įvyko pavojinga vadinamoje Vydmantų sankryžoje – kaip „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo Palangos policijos komisariato vadovas Kęstutis Bončkus, „Opel“ markės automobilis, išvažiuodamas iš Gintaro gatvės, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio motociklo, ir šis atsitrenkė į mašinos šoną ir nugriuvo. Atvykus pareigūnams ir greitajai medicinos pagalbai, motociklininkas buvo sąmoningas, bendravo. Uždėjus kaklo įtvarą, išsamiau ištirti jis išvežtas į ligoninę.

„Pirminiais duomenimis, greitis nebuvo didelis, todėl labai rimtų sužalojimų, atrodo, nėra, bet lauksim informacijos iš gydymo įstaigos“, – sakė komisaras.

O antradienį apie 19.15 val. Ganyklų ir Kretingos gatvių sankryžoje Palangoje, susidūrė motociklas, kurį vairavo 1991 m. gimęs vyras, ir dviratis, kuriuo važiavo 1960 m. gimusi moteris. Abu vairuotojai perduoti medikams. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 281 str.

„P. n.“ informacija


 
Treneris Arvydas Bušeckas su savo auklėtiniais Elija Litvinaite ir Gvidu Juciu

Įpusėjusi vasara – atokvėpis Kretingos sporto mokyklos sunkiaatlečiams, tačiau jų treneriai Arvydas Bušeckas ir Regimantas Norvilas teigė, kad sportininkams pailsėjus laukia nauji iššūkiai.

„Iškart po atostogų mūsų laukia labai svarbus – Lietuvos jaunimo iki 17 metų čempionatas, kuriame, be jokios abejonės, dalyvaus mūsų mokyklos meistriškumo grupės auklėtiniai“, – sakė A. Bušeckas, kurio pastebėjimu, Kretingos sporto mokyklos sunkiaatlečiams sekasi siekti gerų rezultatų, kai kurie jų – Elija Litvinaitė, Sintija Bujanauskaitė, Gvidas Jucys, Pijus Banys, Ugnius Untulis, Lukas Puškorius – patenka į geriausių šalies sportininkų šešetą pagal savo amžių. Trenerių teigimu, gerus rezultatus demonstruoja ir Martynas Alseika, Deividas Beniušis, Justas Banys, Viljamas Vainoras, Dilan ir Adrijan Taparauskai, Atas Tamošiūnas, Andrius Slušnys, Mindaugas Viščiūnas, Gustas Ramonas, Neidas Kazlauskas, Eimantas Vosylius, tačiau būna, kad iki dar geresnio rezultato jiems pritrūksta sportinės sėkmės. Treneris A. Bušeckas pripažino, kad sunkioji atletika yra nelengvas individualus sportas, jaunuoliams tenka daug ko atsisakyti, norint pasiekti rezultatų. „Kalbamės mes su jais ir apie sveiką gyvenimo būdą, apie discipliną. Matyti, kad jaunimas protingas, išprusęs, turi daug žinių, moka atsirinkti ir įvertinti informaciją, netrūksta suvokimo, kodėl verta laikytis sveiko gyvenimo principų“, – A. Bušeckas neslėpė, kad tokia jaunuolių pozicija jį džiugina, kad jam pavyksta rasti bendrą kalba su jais ir apskritai yra susiformavęs puikus bendraujantis sunkiaatlečių kolektyvas, kas irgi motyvuoja siekti rezultatų.


 
Bažnyčios 110 metų jubiliejus. Parapijiečiai ir svečiai po pamaldų prie bažnyčios 2009 m. birželio 13 d.

Šiemet Kretingos liuteronų bažnyčia švenčia 125-erių metų jubiliejų. Ta proga liepos 20 d. 11 val. Kretingos liuteronų bažnyčioje įvyks jubiliejinės šv. Mišios, kurias ves vyskupas Mindaugas Sabutis. Jubiliejinėse pamaldose kviečiami dalyvauti parapijos nariai, kretingiškiai, miesto svečiai.

>b>Liuteronų bendruomenė XVIII–XIX a. sandūroje

Kretingos apylinkėse liuteronų tikėjimo gyventojų būta dar XVI XVII a. Valsčius plytėjo tarp liuteroniškų Prūsijos ir Kuršo kunigaikštysčių, todėl vystantis prekybos ryšiams jame apsigyveno vokiečių liuteronų amatininkų. Šiame Žemaitijos regione dirva buvo palanki Reformacijai, nes, kaip rašė Motiejus Valančius, „kur šiandien yra Palanga, Darbėnai, Laukžemis, Kretinga, Salantai, Kartena … tuo kartu dar nebuvo nė jokios katalikų bažnyčios.“ Reformacijai prijaučiantis žemaičių seniūnas Jonas Chodkevičius 1572 m. privilegijoje Skuodui leido liuteronams laisvai išpažinti tikėjimą. Tuo metu šiame mieste jau buvo įsteigta liuteronų parapija ir stovėjo bažnyčia. Jono sūnus Jonas Karolis Chodkevičius 1609 m. įkūrė Kretingos miestą, kurį savo garbei pavadino Karolštatu. Liuteronų parapija tada mieste įsikurti negalėjo, nes įsitvirtinus kontrreformacijai Žemaitija liuteronams tapo netolerantiška. 1609 m. privilegija Kretingai skelbė, kad mieste negalėjo būti jokios kitos bažnyčios, išskyrus Romos katalikų. „Kito tikėjimo asmenims negalima viešai išpažinti savo tikėjimo, kviestis į miestą savo kunigus ir pamokslininkus, atlikinėti savo apeigas ir pamokslus privačiuose namuose. Kas nepaklus, iš to mūsų iždan turi būti konfiskuotas visas turtas.” Vis dėlto Chodkevičius leido liuteronams įsikurti mieste. „Liuteronams mieste gyventi leidžiama, tik savo pamokslininkų į miestą kviestis negalima, kadangi jie gali vykti pas netoliese, už Prūsijos sienos, esančius savo kunigus ir ten atlikinėti savo apeigas.“

Dauguma Kretingos miesto liuteronų buvo vokiečiai. Jie gyveno nuo Rotušės aikštės (buv. Turgaus aikštės) į Akmenos upės slėnį besileidžiančioje Vokiečių gatvėje (šiandien Birutės g.). Tai buvo iš Prūsijos ir Kuršo atsikėlę amatininkai, gydytojai, vaistininkai arba dvarininkų pakviesti dvarų tarnautojai. Žemė čia buvo pigesnė negu Prūsijoje, todėl į Kretingos valsčių kėlėsi ir liuteroniško Klaipėdos krašto ūkininkai lietuvininkai. Būdami Prūsijos pavaldiniai (piliečiai), įsigyti žemės jie negalėjo. Jie nuomojosi Kretingos dvarui priklausiusią žemę ir ant jos kūrėsi. Kaip ir Romos katalikų valstiečiai, jie turėjo atlikti prievoles Kretingos dvarui ir Bernardinų vienuolynui. Sekmadieniais ir švenčių dienomis jie vykdavo į Kretingalės bažnyčią (parapija įsteigta 1652 m.).


Vicemerė Vilija Venckutė-Palaitienė pristatė atnaujintos posėdžių salės vizualizaciją.

Kretingos rajono savivaldybėje nuo antradienio pluša Telšių bendrovės „Autentė“ statybininkai – pradėjo posėdžių salės remontą. Įskaičiuojant naujus baldus, Tarybos posėdžių įgarsinimo, balsavimo ir transliavimo įrangą, už viską iš rajono biudžeto teks pakloti 204 tūkst. Eur.

Įrangai atseikėta daugiausiai

„Iš pirmo žvilgsnio ši suma atrodo didelė – kaip kiti sako, už tiek galima pasistatyti ir namą. Tačiau sutartys bei viešieji pirkimai čia yra trys: paprastasis salės remontas kainuos beveik 73 tūkstančius, baldų suprojektavimas ir gamyba – beveik 29 tūkstančius, o brangiausiai, per 100 tūkstančių eurų, – įgarsinimo, balsavimo ir transliavimo įranga su montavimu“, – išvardino vicemerė Vilija Venckutė-Palaitienė.

Anot jos, tokią įrangos kainą lėmė ir sustiprėję kibernetinio saugumo reikalavimai – visos šalies institucijos yra gavusios rekomendacijas nebenaudoti nei kur kas pigesnės kiniškos įrangos, nei kiniškų detalių, o tai kelia kainą. Posėdžių įgarsinimo sistema turi būti integruota su dokumentų sistema bei Savivaldybės interneto svetaine, vaizdas ir garsas – atitikti kokybės reikalavimus.

Lig šiol veikusią ir jau pasenusią informacinę sistemą reikėjo keisti, nes gamintojas jos nebepalaiko, galimybės atnaujinti nėra. Ši sistema įdiegta 2011-aisiais, ir tai buvo bendras Klaipėdos apskrities savivaldybių projektas.


Kretingoje yra gatvių, pavadintų miestų, dangaus kūnų, gėlių, prieskonių, medžių, paukščių, profesijų, žymių asmenybių ir kitais vardais. O nuo šiol penkių naujų gatvių pavadinimai saugos kovoje už Lietuvos laisvę kritusiųjų atminimą – joms suteikti XX a. antisovietinio pasipriešinimo kovotojų, partizanų vardai: mieste atsirado Kazimiero Kontrimo, Juozo Kėkšto, Antano Jonausko, Juozo Paulausko, taip pat Kardo Rinktinės gatvės.

Šie pavadinimai suteikti po to, kai Kretingos miesto seniūnija gavo gyventojo prašymą pavadinti naujai formuojamas gatves. Komisija gatvių, pastatų, statinių ir kitų objektų pavadinimams suteikti, pasitarusi su istoriku, Kretingos garbės piliečiu Juliumi Kanarsku, Savivaldybės tarybai pasiūlė naujas gatves pavadinti Kretingos krašte už Lietuvos laisvę kovojusiųjų vardais. Birželio mėnesį posėdžiavusi Taryba pasiūlytiems gatvių pavadinimams pritarė.

J. Kanarskas akcentavo, kad 2024 m. vasario 15 d. Seimo nariai priėmė rezoliuciją „Dėl 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaracijos 75-ųjų metinių“. Ja bendruomenės ir savivaldybės kviečiamos viešosioms erdvėms, gatvėms suteikti iškilių XX a. antisovietinio pasipriešinimo kovotojų, partizanų vardus.

„Mūsų rajone veikė būtent Kardo rinktinė, tad atėjo laikas įamžinti jos ir jos vadų atminimą. Jie kovojo už mūsų laisvę, mūsų nepriklausomybę, jeigu jų nebūtų, tai gal ir šių dienų Lietuvos, ir Kretingos nebūtų“, – antisovietinio pasipriešinimo kovotojų reikšmę istorijai akcentavo J. Kanarskas.


Rugpjūčio pradžioje Kretingos rajono savivaldybės pastato Savanorių g. 29A vidiniame ūkiniame kieme atsirasti turėtų elektromobilių stotelė, o rudeniop ir du Savivaldybės išsinuomoti elektromobiliai.

Savivaldybės tarybai pritarus, administracija pertvarko Savivaldybės autotransporto ūkį. Mažina 12–15 metų senumo automobilių, jų iš 16-os paliks 5–6. Dar šiemet parduoti turėtų du 10–12 l benzino 100 km ryjančius 2013 m. „Volvo S80“ markės automobilius, priskirtus Savivaldybės vadovams. Vietoj dviejų „Volvo S80“ perka benzinu ir elektra varomą hibridinį sedaną. Savivaldybės taryba, be hibridinio lengvojo automobilio, administracijai pirkti leido 9 vietų mikroautobusą. Tarybos sprendimo aiškinamajame rašte nurodyta tiek vienos, tiek kitos transporto priemonės kaina iki 50 tūkst. eurų.

Elektromobilių įkrovimo stotelę su jos montavimu Savivaldybės administracija už 4 tūkst. 235 eurų perka iš UAB „Ekoenergas“.

Per paskutinius ketverius metus Savivaldybė vien automobilių remontui išleido per 40 tūkst. eurų, išlaidos šiai reikmei kasmet augo. Savivaldybės administracijai priklauso ir 9 rajono seniūnijų transporto ūkis. Seniūnijos naudojasi 22 automobiliais. Optimizavus administracijos centrinį automobilių parką, pertvarkyti planuojama ir seniūnijų transporto bazę.

Kretingos mieste veikia 3 vidutinio krovinio greičio elektromobilių įkrovimo stotelės: Rotušės aikštėje netoli Turizmo informacijos centro, automobilių aikštelėje prie Kretingos muziejaus ir Savanorių gatvėje šalia Savivaldybės administracinio pastato.

Elektromobilių įkrovimo stotelės Kretingoje pradėtos eksploatuoti 2021 m. gruodį. Iš pradžių ši paslauga buvo nemokama (už suvartotą elektrą mokėjo Savivaldybė), nuo 2023 m. šią paslaugą pradėta apmokestinti.

„P. n.“ informacija


 

Tuštėja Kretingos žvyrduobė – gavus Savivaldybės pritarimą, ateityje ji turėtų keistis iš esmės: pasenusių ir pavojingais tapusių vaikų žaidimo aikštelės įrenginių neliks, o tinkami naudoti bus perkelti į kitą pusę. Erdvę ketinama pritaikyti ne tik vaikams žaisti vasarą, bet kad pramogauti jie galėtų ir žiemą, pačiuožinėti nuo kalnelio.

Idėjų iš Talino parsivežusi miesto seniūnė Gintarė Liobikienė teigė, kad su rajono vadovais apie tai jau diskutavusi.

„Kiek kainuotų, lėšos biudžete būtų numatytos šiemet ar kitąmet, kiek jų iš viso reikės, – nesprendėme, o ir aš nenoriu fantazuoti. Kol kas svarbu yra gauti pritarimą aikštelę padaryti funkcionalią, kad jos nesemtų vanduo, kaip dažnai pasitaiko dabar“, – sakė ji.

Rekreacinė zona žvyrduobėje buvo įrengta 2019 metais, įgyvendinant Kretingos rajono savivaldybės administracijos projektą „Šeimos slėnis“, finansuotą Europos regioninės plėtros fondo (2014–2020 m. Interreg V-A Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo per sieną programos) ir Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis. Bendra vertė darbų ir įrangos vertė siekė 97,3 tūkst. eurų. Šis projektas jau baigtas.

„P. n.“ informacija


Juodupėnuose oficialiai atidaryta atnaujinta laisvalaikio erdvė. Tai dar vienas projektas gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti bei kurti – jį Kretingos rajono savivaldybei įgyvendinti pasiūlė ir už jį aktyviai balsavo patys Kretingos rajono gyventojai. Mažos apimties Gyventojų iniciatyvų kategorijoje (gyvenvietės iki 300 gyventojų) 2023 m. jis surinko daugiausiai gyventojų balsų.

Pagal šį Gyventojų iniciatyvų projektą įrengta dengta lauko scena, aplink ją išklotos trinkelės. Taip pat atnaujinta sporto zona: tinklinio aikštelėje įrengti nauji reguliuojami stovai, pakabinti nauji tinklai, futbolo aikštėje įrengtos kamuolių gaudyklės.

Visi Juodupėnų laisvalaikio erdvės įrengimo darbai finansuoti iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšų.

Lauko sceną Juodupėnuose nuspręsta oficialiai atidaryti liepos viduryje, per tradicinę vasaros šventę. Renginyje dalyvavusi Kretingos rajono savivaldybės vicemerė Vaida Jakumienė akcentavo, kad tai dar vienas puikus pavyzdys, kaip gyventojų idėjos virsta realybe. „Kiekviena įgyvendinta gyventojų iniciatyva yra tarsi kūdikis, kuris gimdamas atsineša unikalią savo istoriją. Be gyventojų įsitraukimo šių objektų rajone neatsirastų – tai puikus bendrų pastangų rezultatas. Naujos erdvės – tai didesnės galimybės gyventojams susiburti, neprarasti bendruomeniškumo ir kokybiškai leisti laisvalaikį“, – sakė vicemerė.

Kretingos rajono savivaldybė yra pirmoji rajono savivaldybė Lietuvoje, savo gyventojams pasiūliusi tiesiogiai skirstyti dalį savivaldybės biudžeto. Idėjas Gyventojų iniciatyvų projektui Kretingos rajono gyventojai gali teikti nuo 2020-ųjų. Per projekto gyvavimo laikotarpį iš viso jau pateikta per 100 įvairių idėjų, iš kurių patys gyventojai jau yra išrinkę 19 iniciatyvų. Jau įrengtas plaukiojantis fontanas Kretingoje, pontoninis tiltas Vydmantų karjere, apšvietimas sporto aikštelėje prie Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, viešoji erdvė Senosios Įpilties poilsiavietėje, sporto treniruoklių aikštelė Vydmantuose, riedučių, riedlenčių ir BMX dviračių parkas Vydmantuose, pramogų sala prie Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Kretingoje, bendruomenės centro viešoji lauko erdvė Barzdžiuose, vaizdo stebėjimo kameros Pastauninko parke Kretingoje, šviečiančių sūpynių parkas Darbėnuose, nauji pėsčiųjų takai Kurmaičiuose ir Kretingoje.

Šiemet dar bus įrengtas Darbėnų riboženklis, naujas amfiteatras Kretingsodyje, Kaimyno parkas Šukėje, „Rūko takas“ Vydmantuose, sutvarkyta dalis Akmenos upės pakrantės, kitais metais – įrengtas apžvalgos bokštas Kurmaičiuose.

Kretingos rajono savivaldybės informacija


 
Johanas Larasas.

Skulptoriaus Adolfo Vilto sukurto horeljefo kompiuterinė vizualizacija

 

Paminklas Dilevo (Rytų Prūsija) parke jo kūrėjui parkų architektui Johanui Larasu atminti.

Aut. skulptorius Adolfas Viltas (Adolfo Wildt), 1907 m. Osterodės apskrities archyvas (Bildarchiv der Kreisgemeinschaft Osterode)

Prieš 140 metų grafas Juozapas Tiškevičius baigė įrengti savo šeimos nuolatinės rezidencijos Kretingos dvare reprezentacinius vasaros ir žiemos sodus, netrukus išgarsėjusius ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų.

Ilgą laiką neturėjome patikimų šaltinių, pasakojančių apie šios nuostabios žmogaus rankomis sukurtos gamtos oazės projektuotojus ir kūrėjus. Žinojome, kad Kretingos dvaro parką ir žiemos sodą kūrė grafo Juozapo Tiškevičiaus dvariškiai. Kretingos muziejuje saugomi brėžiniai ir dvaro kasos išlaidų knygos liudija, kad parko tvenkinius, juos vandeniu maitinantį Grykšių kanalą bei fontanų vandentiekio sistemą 1878–1880 m. projektavo grafo matininkas Jonas Šostakas. Jis su kitu dvaro pareigūnu techniku Jonu Keturausku 1883 m. vadovavo tvenkinių kasimo, užtvankų supylimo, vandentiekio tiesimo, kaskados ir jos kanalo įrengimo darbams. Apželdinti tvenkinių aplinka, įrengti prancūziškąjį (geometrinį) parką ir žiemos sodą 1883 m. rūpinosi dvaro vyriausiasis daržininkas Liudvikas Haidukas.

Turimus duomenis prieš dešimtmetį papildė Olštyno valstybiniame archyve Lenkijoje aptikti brėžiniai, kurie liudija, kad Kretingos dvaro parko ir žiemos sodo idėjos autoriumi reikėtų laikyti vokiečių kraštovaizdžio architektą Johaną Larasą.

Enciklopediniai leidiniai skelbia, kad Johanas Larasas (Johann Larass) gimė 1820 m. rugpjūčio 5 d. Prūsijos karalystės Saksonijos žemėje, netoli Bauceno esančio Nešvico žemvaldžių šeimoje. Manoma, kad pirmuosius profesinius įgūdžius įgijo besimokydamas Bauceno sodininkystės mokykloje. Vėliau siekė universitetinio išsilavinimo, o parkų projektuotojo kvalifikaciją įgijo netoli Berlyno veikusioje Potsdamo karališkųjų sodininkų mokykloje, vadovaujamoje žymaus klasicizmo epochos Prūsijos kraštovaizdžio architekto Peterio Jozefo Lenė (Peter Joseph Lenné).


 
Baigiamoji atsisveikinimo su Palangos senosios gimnazijos bendruomene akimirka. Leonas Šidlauskas – dešinėje.

Liepos 15-oji Palangos senojoje gimnazijoje direktoriui Leonui Šidlauskui buvo paskutinė. Ugdymo įstaigai jis vadovavo pastaruosius 8-erius metus. Per tą laiką pavyko sukurti išskirtinę aplinką, darbo kultūrą, šalyje itin gerais moksleivių pasiekimais garsėjančią gimnaziją, kurią baigę abiturientai sėkmingai įstoja į Lietuvos aukštąsias mokyklas. „Gerą mokyklą kuria geri mokytojai“, – įsitikinęs L. Šidlauskas, nuopelnų neprisiėmęs vien sau.

Dešimt principų sukūrė pats

Simbolinis direktoriaus atsisveikinimas su mokyklos bendruomene jau įvyko: šventiškai nuteikė kūrybiški gimnazistų atstovai, gražių žodžių pasakė miesto meras Šarūnas Vaitkus, bažnyčios klebonas Kęstutis Balčiūnas, mokinių tėvai. Pedagogai ir kiti darbuotojai savo patirtis perteikė Kristijono Donelaičio tekstais. „Klasiko įžvalgos ir epinis pasakojimas apie žmogaus gyvenimo bei darbo prasmę mane ir prajuokino, ir pakylėjo, ir leido ne sentimentaliai visiems padėkoti už kartu praleistą laiką, nuveiktus darbus“, – „Pajūrio naujienoms“ atviravo L. Šidlauskas.

Dešimt aukštos ugdymo kultūros kūrimo principų jis yra pats suformulavęs ir jų laikėsi: jeigu darysime, kaip visi, – bus kaip visur, o visur yra labai nekaip; turime daryti viską, kad Lietuva Palangoje neprarastų nė vieno talentingo mokinio, tačiau mūsų siekis bus nieko vertas, jeigu nepasirūpinsime mokymosi sunkumų turinčiaisiais; geras mokytojas – mokyklos turtas. Gera mokykla kainuoja. Mokytojas turi turėti ugdymo įrankius ir galimybes kokybiškam ugdymui; žinoti ir stebėti, kas vyksta pažangiausiose Lietuvos mokyklose; gyvenimas be meno – nevisavertis. Mokykloje turi būti vietos ir profesionaliajam menui; istorinės atminties palaikymas ir pilietiškumo ugdymas – ne antraeilis dalykas; į mokyklos teritoriją neįsileisti praeities švietimo viešojo administravimo kultūros; kaip turi būti, gali ir nežinoti, bet kaip neturi būti, žinoti privalai. Visada reaguoti į profesinę tuštybę, pasitikėti mokytojų kūrybiškumu, eksperimentais; tik mokykloje dirbantys žmonės gali sukurti gerą mokyklą. Visi kiti arba mokyklai padeda, arba ją žlugdo; jokios tolerancijos nepagarbiems santykiams.


 
Mosėdžio fotografė Malka Sekolektoraitė. gitkind.com archyvas

 

Malūkų šeima, 1954 m. susitikusi Sibire.

Igno Jablonskio nuotr., autoriaus archyvas

Daugelio Lietuvos miestų ir miestelių apylinkėse yra II pasaulinio karo žydų masinių žudynių vietų, bet prie Mosėdžio tokių nėra. Kodėl? Savo prisiminimais apie tuos rūsčius laikus 1991 m. pasidalijo tuo metu 6 km nuo Mosėdžio, Daukšių kaime, savo šeimos ūkyje gyvenusi Emilija Rokaitė Malūkienė (1908–1991), buvusi tų įvykių liudininkė. Jos beveik visa šeima pokario metais sovietinės valdžios buvo represuota, vyrą Antaną Malūką 1947 m. už priklausymą Šaulių sąjungai ir ryšius su partizanais nuteisus 10 metų kalėti, dukrą Jadvygą 1951 m. už ryšius su partizanais ištrėmus į Sibirą, kai ji pati kaip „buožė“ 1952 m. taip pat buvo ištremta į Sibirą.

Nuo 1954 m. Sibire prie Ačinsko miesto kartu gyvenusi šeima į Lietuvą, kaip ir dauguma tremtinių, grįžo 1958 m. vasarą. A. Malūkas Daukšiuose turėjęs iš savo tėvų paveldėtą apie 18 ha žemės ūkelį su trobesiais, buvo aktyvus šaulys, dalyvavęs Mosėdžio šaulių kuopos veikloje, gerai pažinojęs Mosėdžio valsčiaus tarybos narius. Kaip prisiminė E. Malūkienė, visi Mosėdžio žydai okupacinės valdžios nurodymu buvo surinkti ir uždaryti miestelio sinagogoje, kur juos saugojo pagalbinė policija.

Birželio pabaigoje į Mosėdį atvykę žydų žudynių Skuode aktyvūs dalyviai Juozas Mažunavičius ir broliai Veitai ragino Mosėdžio žydus kuo greičiau sunaikinti ir patys siūlėsi aktyviai dalyvauti jų egzekucijose, bet Mosėdžio seniūnas Kazys Lukošius ir įtakingas ūkininkas, Rainių miškelyje 1941 m. birželį nužudyto Mosėdžio viršaičio Jurgio Vičiaus brolis Adomas (?) tam pasipriešino. „Mosėdžio žydai nieko blogo mums nėra padarę ir nėra už ką juos žudyti. Jei vokiečiams jie yra kuo nors nusikaltę, tegu jie juos ir baudžia, bet tik ne Mosėdyje, ir mosėdiškiai prie to neprisidės.“ Ši tvirta pozicija privertė okupacinės valdžios atstovus žydų egzekucijai ieškoti kitos vietos.


Kretingos rajono savivaldybė jau ketvirtus metus kviečia jaunuolius per vasaros atostogas padirbėti rajono įmonėse ir šitaip įgyti darbinės patirties, įgūdžių, praversiančių ateityje, bei užsidirbti. Šiemet pagal Jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą įdarbinta net 18 jaunuolių.

Programoje dalyvauja būrys moksleivių iš Kretingoje esančių Pranciškonų ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijų, taip pat keli Darbėnų gimnazijos mokiniai.

Vasarą įdarbinti moksleivius sutiko MB „Dvaro saldaininė“, UAB „Pajūrio naujienos“, MB „Nuogne skanu“, Sigitos Gedgaudienės individuali įmonė, UAB prekybos namai „Vaiva“, MB „Kulšė“, UAB „Atostogų parkas“, UAB „Mogis“, asociacija „Tekstilės kelias“, UAB sodyba „Vienkiemis“, pagal individualią veiklą dirbanti N. Tekorienė.

Šiemet prie programos prisijungė darbdavys ne iš verslo sektoriaus – Kretingos muziejus. Jame vasarą talkina 3 jaunuoliai: prižiūri Kretingos muziejaus ekspozicijas Žiemos sode, dvaro centriniuose rūmuose, Malūne, Ūkvedžio name.

Jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programa skirta Kretingos rajono ugdymo įstaigose besimokančiam jaunimui nuo 14 iki 18 metų. Pirmenybė teikiama programoje pirmą kartą dalyvaujantiems jaunuoliams. Jauni žmonės dirbti gali liepos–rugpjūčio mėnesiais, ne ugdymo proceso metu.

Programa remiama Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis. Darbdaviui per mėnesį kompensuojama 0,5 MMA už jauną žmogų, dirbantį 40 valandų per savaitę. Jeigu dirbama mažiau valandų, kompensacija skaičiuojama pagal faktiškai dirbtą laiką.

Pernai pagal Jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą Kretingos rajono verslo įmonėse dirbo 13 jaunuolių. Tiek pernai, tiek šiemet patenkinti visi moksleivių prašymai įdarbinti.

Kretingos rajono savivaldybės informacija


 
Forumo dalyviai aptarė ne tik jaunimo reikalų tarybų gerąją praktiką, bet ir būsimas Kretingos – Jaunimo sostinės veiklas ir numatytus renginius.

Nors Lietuvos jaunimo sostine Kretinga taps tik kitąmet, jau dabar vyksta parengiamieji darbai, kad numatyti renginiai ir iniciatyvos sudomintų kuo daugiau rajono jaunimo.

Rugsėjį rajono Savivaldybėje numatoma suorganizuoti nakties renginį, per kurį jaunimui bus suteikta galimybė ne tik iš arčiau susipažinti su politikais, apžiūrėti Savivaldybės pastatą, bet ir dalyvauti diskusijoje, kokių veiklų jaunuoliai pageidautų 2025-aisiais, kai mūsų savivaldybė taps Lietuvos jaunimo sostine.

„Spalį pas mus lankysis Jaunimo reikalų agentūros atstovai, su kuriais aptarsime Jaunimo sostinės renginių ir veiklų programą“, – Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė teigė, kad lapkritį Kretingoje taip pat įvyks jaunimo ir jaunimo darbuotojų suvažiavimas, kurį rengia Jaunimo reikalų agentūra. Planuojama, kad jame dalyvaus per 200 žmonių. „Laukia ir iškilmingas momentas – per jaunimo darbuotojų renginį Jaunimo reikalų agentūra Savivaldybės merui perduos riedlentę, kuri reikš, kad mes tampame 2025 m. Lietuvos jaunimo sostine“, – I. Biliūnaitė-Rušinskė, atkreipusi dėmesį, kad mūsų rajono jaunimui gruodžio pabaigoje arba kitų metų pradžioje planuojamas atskiras Jaunimo sostinės renginys.

Jaunimo reikalų koordinatorės tvirtinimu, šiuo metu vyksta intensyvūs darbai rengiant Jaunimo sostinės renginių programą: numatyta daug ir įvairių mokymų, susitikimų su politikais ir kt. jaunimui, numatyti mokymai ir jaunimo darbuotojams, planuojami įvairūs festivaliai, vienas jų – džiazo ir kt.

Visa tai buvo aptarta ir per forumą „Jaunimo reikalų tarybos Europoje: gerosios praktikos Lietuvos savivaldybėms“, kurį I. Biliūnaitė-Rušinskė suorganizavo kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe ir kuriame dalyvavo 30 Jaunimo reikalų agentūros, jaunimo reikalų tarybų, jaunimo politikos atstovų iš Klaipėdos miesto ir rajono, Kretingos, Mažeikių, Pagėgių, Šilalės, Tauragės, Vilniaus, Akmenės, Plungės. Apie Jaunimo sostinės veiklas forumo dalyvius informavo rajono vicemerė Vaida Jakumienė, kurios teigimu, jaunimas jau ir dabar, nelaukiant kitų metų, pasitelkiamas sklaidai apie būsimą Kretingos miesto titulą. Didžiausia naujiena – kad, pažymint Kretingos jaunimui ir visai Kretingai svarbų įvykį, mieste bus įrengtas kalnų dviračių parkas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas