Pajūrio naujienos
Help
2022 Gruodis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Apklausa

Ar prieš senajam Kretingos parkui siūlant suteikti B. Burneikio vardą reikėjo viešos diskusijos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1709) 2022-12-02

Šiais metais sniegui valyti, gatvėms ir keliams barstyti visoms Kretingos rajono seniūnijoms biudžete numatyta 250 tūkst. Eur, iš pernai liko 91 tūkst. Eur nepanaudotų lėšų.

Kaip sakė Savivaldybės Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjas Gvidas Jonauskas, šiemet sniegui valyti, gatvėms ir keliams barstyti visoms rajono seniūnijoms biudžete numatyta 250 tūkst. Eur, iš pernai liko 91 tūkst. Eur nepanaudotų lėšų.

Žiemos darbus organizuos du darbuotojai

Kretingos miestą pagal sutartį su miesto seniūnija prižiūri Savivaldybės įmonė „Kretingos komunalininkas“.

Laikinosios direktorės Vaivos Lukošienės teigimu, žiemos tarnybos darbai kas sezoną pradedami panašiu metu. Šiemet gatves ir šaligatvius imta barstyti lapkričio 21 d. 4 val. ryto, tačiau paruošiamieji darbai buvo atlikti iš anksto. „Dar rudens pradžioje įvertinome su valstybine įmone „Kelių priežiūra“ pasirašytą sutartį, kuri galioja iki 2023-iųjų sausio pabaigos, ir jos pagrindu druskos bei druskos-smėlio mišinio likusius kiekius“, – sakė V. Lukošienė.

Miesto gatvėms prižiūrėti paruošti du krovininiai automobiliai su žiemos įranga, o šaligatviams, takams ir aikštėms – trys traktoriukai taip pat su žiemos įranga. Be šios technikos, žiemos tarnybos darbams naudojama ir kita įmonės technika: krautuvas, rotoriniai šepečiai, krovininiai savivarčiai, greideris ir kt.

Įvertinus orų prognozes, lapkričio 14 d. mieste buvo pastatytos 54 smėlio-druskos dėžės, pripildytos druskos-smėlio mišinio. Taip pat sukomplektuota darbuotojų ir budinčių darbuotojų komanda, kuri, pašnekovės teigimu, visą žiemos sezoną nuolat būtų pasirengusi nedelsiant ir bet kuriuo paros metu atlikti žiemos tarnybos funkcijas. Visa miesto valytojų brigada aprūpinta reikiamomis priemonėmis, kad tinkamai rankiniu būdu galėtų nuvalyti ir pabarstyti pėsčiųjų takus, tiltus, laiptus, autobusų stoteles. Šį žiemos sezoną darbus organizuoti patikėta dviem įmonės darbuotojams, vietoje vieno, kaip būdavo iki šiol. Jie pasikeisdami dirbs kas savaitę.

Praėjusią žiemą SĮ „Kretingos komunalininkas“ išbarstė apie 540 t druskos ir 65 t smėlio-druskos mišinio, o 2020–2021 m. žiemą – apie 440 t druskos ir 75 t smėlio-druskos mišinio. Anot V. Lukošienės, dėl geopolitinių priežasčių druskos kaina pabrango trečdaliu. Kokia žiema bus šiais metais ir kiek reikės dangos slidumą mažinančių medžiagų, sunku numatyti.

„Yra buvę žiemų, kai nuolat smarkiai pustė, yra buvę ir labai šaltų žiemų. Druskos sudėtis tuomet būdavo stiprinama specialiaisiais mišiniais. Pasitaikė permainingų orų, kai lijundrą keitė šalnos, ir ant viso žemės paviršiaus susidarė plikledis ar net storas ledas. Vien druska ar smėlio-druskos mišiniu sudėtinga buvo ledą panaikinti, teko skaldyti rankiniu būdu“, – papasakojo pašnekovė. Šiuolaikiški techninės druskos barstytuvai reguliuojami taip, kad druskos kiekiai būtų išbarstyti kuo ekonomiškiau, efektyviau, saugiau. Todėl įmonė „Kretingos komunalininkas“ rengiasi visiems galimiems scenarijams, juos kiekvieną dieną vertina individualiai.

„Norėtųsi, ir kad gyventojai būtų supratingi: dėl savo pačių saugumo visi vairuotojai važinėtų automobiliais su žieminėmis padangomis, automobilių nelaikytų tiesiog gatvėse, nes tai trukdo nukasti sniegą“, – kalbėjo V. Lukošienė.


Dalia AGAPOVIENĖ su anūke Ema Marija:

– Nepakartojamai graži eglė. Labai santūri, be jokių perdėtų papuošimų, o dar ir natūrali. Tai – tikros Kalėdos. Atėjome su anūke pasidžiaugti, kol prie eglės yra mažiau žmonių. Jai labai patinka ir šalia eglės esantys lokiai. Ačiū reikia pasakyti žmogui, kuris tokią gražią eglutę padovanojo miestui. Su šviečiančiomis lemputėmis eglės dar nemačiau, todėl atvyksime ir į įžiebimo šventę.

Petras GIEDRA:

– Mūsų eglė daug gražesnė negu Vilniaus. Ji tikra Kalėdų eglutė. Patinka dideli sidabriniai žaisliukai, kurie yra subtilūs ir tai, kad eglė – natūrali. Ji pati iš savęs labai graži, daug šakų. Namuose pats puošiu dirbtinę eglutę, tačiau daug metų tą pačią. Nuo tikros prikrenta daug spyglių, išsinešioja po namus.

Eglė GRUŽININKAITĖ:

– Pirmą kartą atėjome apžiūrėti miesto eglės. Man ji graži, natūrali. Nėra perkrauta, tarsi papuošta namuose – tikra kalėdinė eglutė. Apskritai mėgstu natūralumą, todėl Vilniaus ir Kauno eglės man nelabai patinka. Kauno dar iš dalies labiau tikra eglė.

Stanislava MOCKIENĖ:

– Išties labai graži eglė. Joje man patinka viskas – paprastumas, natūralumas. Tai tikra kalėdinė eglė. Vilniaus eglę padarė kaip tortą, visiškai nueita nuo tikrosios Kalėdų esmės ir prasmės. O Kretingos eglė padeda sukurti šventinę nuotaiką žmonėms.

Kalbino Edita KALNIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kuo gali grėsti naujos reformos

  • Edita KALNIENĖ
  • Aktualijos

Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Nerijus Ciparis pasvarstė apie siūlomą naują pilotinį priešgaisrinės saugos modelį.

Nuo sausio bus išbandomas naujas pilotinis priešgaisrinės saugos modelis. Jam pasiteisinus, tai būtų pritaikyta ir kitose savivaldybėse, tarp jų – ir Kretingos rajono. Naująjį siūlymą savivaldybių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (SPT) vertina atsargiai ir skeptiškai. Apie tai „Pajūrio naujienos“ diskutavo su Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininku Nerijumi Cipariu.

Išbandys naują modelį

Vidaus reikalų ministerijos tikinimu, dabartinis modelis – šiuo metu šalyje veikianti dviejų lygių priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo sistema – yra nepakankamai efektyvus ir veiksmingas.

Siekdama sukurti vieningą sistemą, Vidaus reikalų ministerija inicijavo pilotinį modelį „Bendra priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistema – kokybiška ir patikima pagalba nelaimės atveju“ ir pakvietė šalies savivaldybes jame savanoriškai dalyvauti.

Pirmoji naujam pilotiniams priešgaisrinės saugos modeliui pritarė Radviliškio rajono savivaldybė. Reformą inicijavo Vidaus reikalų ministerija. Ja siekiama pagerinti ugniagesių gelbėtojų parengtį, aprūpinimą, kelti jų profesinę kvalifikaciją ir užtikrinti operatyvesnį pajėgų reagavimą į nelaimes. Įgyvendinus šią naujovę, savivaldybių SPT ugniagesių komandų valdymą ir funkcijas perimtų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Ministerija įvardijo, jog tokiu būdu siekiama, kad savivaldybėse gerėtų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengtis – pajėgos į įvykio vietą galėtų atvykti per trumpesnį laiką, jos būtų visiškai aprūpintos darbo ir apsisaugojimo priemonėmis, gebėtų atlikti platesnį gelbėjimo darbų spektrą.


Popietę su linksma liaudies muzika atidarė Darbėnų gimnazijos priešmokyklinio ugdymo grupė.

Geros nuotaikos ir žemaitiškos energijos netrūko Darbėnų gimnazijoje, kuomet ten šurmuliavo Žemaitijos regiono I–IV klasių etnokultūrinė popietė „Vaka, vaka, vanaga, šuokem trypkem kap žiuoga“.

„Puoselėjame etnokultūrines tradicijas, kad vaikai neužmirštų, mokėtų liaudies žaidimus, dainas, šokius, norime ugdyti bendrystę ir skatinti vartoti žemaičių tarmę“, – renginio esmę nusakė gimnazijos direktoriaus pavaduotoja renginio organizatorė Kristina Balsevičienė.

Visas renginys vyko žemaičių tarme. „Vaikai labai laukė šios popietės. Po renginio kelių mokinių paklausiau, ar jiems patiko, sakė, kad labai“, – tikino renginio organizatorė.

Tiek vaikai, tiek pedagogai popietėje buvo pasipuošę tautiniais kostiumais. „Mane nudžiugino momentas, kuomet mokiniai, pamatę mokytojas apsirengusias tautiniais rūbais, sakė, kaip gražiai jos atrodo. Tai atskleidžia, kad žemaičių rūbai yra puošnūs. Vaikai supranta, kad tai – ne kasdieniai drabužiai, jiems jie asocijuojasi su šventiniais“, – tradicijų puoselėjimo svarbą įvardijo K. Balsevičienė.


Marijono Daujoto progimnazijos septintokas Tijus Valanta su savo mokytoja Loreta Berniene

Marijono Daujoto progimnazijos septintokas Tijus Valanta Klaipėdos universitete įvykusioje Vakarų Lietuvos regiono V–VIII klasių matematikos olimpiadoje tarp savo bendraamžių užėmė II v. Mokinį olimpiadai parengė matematikos mokytoja Loreta Bernienė.

„Šiemet ji už akademinius pasiekimus buvo pripažinta rajono Metų mokytoja, ilgametė pedagogė yra labai atsakinga, reikli sau ir mokiniams, dirba su gabiais moksleiviais ir skiria jiems tikrai daug dėmesio, taiko aukštesnio mąstymo gebėjimų modulį“, – kolegę apibūdino Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė.

Pati mokytoja pripažino, kad, norint dirbti ir paskatinti gabius mokinius, visų pirma juos reikia atpažinti.

„Svarbiausia, kad mokinys ne tik galėtų, bet ir norėtų, – esmę nusakė L. Bernienė, matematikos mokytoja dirbanti jau 37-erius metus. – Mūsų kolega Vytautas Narmontas, daug dėmesio skyręs gabiems matematikai vaikams, yra pastebėjęs, kad gabių vaikų yra daug, bet norinčių gilinti matematikos žinias – gerokai mažiau.“

Mokytojos vertinimu, norint pasiekti aukštesnių rezultatų, tenka taikyti ir aukštesniųjų mąstymo modulį, ir skirti papildomo darbo per neformaliojo švietimo užsiėmimus – pamokų laiko tam neužtenka.


Kretingos TAU ansamblis „Svajonių aidas“ koncertavo Vilniaus Medardo Čoboto TAU Gerumo dienai surengtame renginyje. Jam pasibaigus kretingiškės su savo vadovu Aloyzu Žiliu dar spėjo pabuvoti šalies Prezidentūroje.

Kretingos trečiojo amžiaus universiteto (TAU) moterų ansamblis „Svajonių aidas“, vadovaujamas Aloyzo Žilio, su atsakomuoju vizitu ne per seniausiai viešėjo Vilniaus Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitete (MČTAU), kur buvo surengta Gerumo diena.

Atsakomojo koncerto kretingiškes dainininkes pakvietė MČTAU moterų choras „Varsa“, kuriam vadovauja Lilijana Zarankienė, – dviejų saviveiklos kolektyvų draugystė užsimezgė MČTAU rengiamuose respublikiniuose chorų festivaliuose „Jei daina širdy – esame jauni!“, o ir „Varsa“ yra viešėjusi Kretingoje įvykusiame renginyje „Uždainuokim suėję į būrį“, kas tik dar labiau sutvirtino bičiulystę.

Kretingos TAU ansamblis „Svajonių aidas“, kitais metais švęsiantis veiklos 10-metį, Vilniaus publikai padovanojo muzikinę programą, kurioje skambėjo ir ansamblio vadovo A. Žilio sukurtos dainos, išgirdo vilniškiai kūrinių ir žemaičių tarme, kas pakėlė ne vieno renginio dalyvio nuotaiką. Tradiciškai suskambo ir bendrai abiejų kolektyvų atliekamos dainos: A. Žilio ir mūsų kraštietės poetės Nijolės Rimkienės daina „Uždainuokim suėję į būrį“, o koncerto pabaigoje – Juozo Tiškaus ir Antano Saulyno kūrinys „Mes išliksim jauni“, kuris yra tapęs trečiojo amžiaus universitetų renginių vizitine kortele.


Šiemet Šukės kaimo folkloro grupė „Šukupis“ atšventė savo veiklos 30-metį.

Šukėje įvyko tradicinė vėlyvojo rudens šventė su kaimo bendruomenės pamėgta kasmet kintančia žemaitiška programa „Oncioks nu Šuke“. Šventės metu buvo paminėtas šio kaimo folkloro grupės „Šukupis“ 30 metų veiklos jubiliejus, veikė fotografijų paroda „Atmintėis švėisuo: vaineikėške XX omžiaus portėgrapijuos“, buvo demonstruota 50 metų senumo šukiškių išsaugotų suknelių kolekcija.

Pasak šios šventės rengėjos Kretingos rajono kultūros centro Šukės skyriaus vadovės Violetos Ruikienės, šiemet pagrindinis akcentas ir buvo kolektyvo „Šukupis“, pasivadinusio pagal upelį, tekantį per jų kaimą, jubiliejus.

Kolektyvui jau 18-ka metų vadovauja iš Klaipėdos atvykstantis profesionalus folkloro specialistas Alvydas Vozgirdas, ligi tol nuo susikūrimo pradžios vadovu dirbo Gintaras Pucas.

„Šukupis“ – ryškus akcentas mūsų kaimo bendruomenės kultūriniame gyvenime. Jo programa kasmet atspindi vietos tradicijas ir papročius, plečia etnokultūrinį akiratį“, – džiaugėsi V. Ruikienė, pati dainuojanti ansamblyje nuo pat jo įsikūrimo pradžios. Be jos, grupėje dainuoja dar dvi senbuvės – Regina Motužienė ir Ona Turauskienė.

Per savo gyvavimo laiką „Šukupis“ parengė daugybę skirtingų folkloro programų, atspindinčių kalendorines protėvių šventes ir žemaitiškas tradicijas, dalyvavo įvairiose Kretingos rajono, taip pat – Lietuvos dainų šventėse, tarptautiniuose folkloro festivaliuose.


Iš policijos suvestinių

  • Iš policijos suvestinių

KRETINGA

KLAIPĖDOS g. pavakarę apšviestame kelio ruože, važiuojamąją kelio dalį neleistinoje vietoje kirtusį 35 metų vyrą kliudė automobilis „Citroen C4 Picasso“, vairuojamas 37 metų moters. Nukentėjo pėstysis.

KRETINGOS RAJONAS

Lapkričio 30 d. į rajono policijos komisariatą kreipėsi 1929 m. gimusi moteris, kuri nurodė, kad tądien apie 16 val. į fiksuoto ryšio telefoną paskambinęs nepažįstamas vyras prisistatė policijos pareigūnu, tikino, kad artima giminaitė per eismo įvykį sužalojo vaiką ir jo gydymui neva reikia pinigų. Pareiškėja į namus atėjusiam nepažįstamam vyrui atidavė 5 tūkst. eurų. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

KARTENA

Lapkričio 28 d. apie 13.20 val. vykdant vairuotojų blaivumo kontrolę, sustabdyto automobili „Audi A6“ vairuotojui, gimusiam 1978 m., nustatytas 3,63 prom. neblaivumas. Vyras sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Parengė Edita KALNIENĖ


Kretingos FA „Minija“ komanda

Kretingos miesto dirbtinės dangos stadione įvyko „Minijos“ futbolo akademijos (FA) techninio vadovo futbolo trenerio Dariaus Žindulio inicijuotas futbolo turnyras, kuriame dalyvavo 7 komandos: be kretingiškių, jame varžėsi FA „Šiauliai“, FA „Panevėžys“, Klaipėdos futbolo mokyklos (FM), Mažeikių „Atmosferos“, Telšių „Džiugo“ ir Tauragės „Tauro“ 18-mečiai futbolininkai. Tris dienas vykusiose rungtynėse netrūko pergalių ir įvairiausių emocijų, komandos žaidė rato sistema.

„Turnyras pavyko ne tik dėl gamtos sąlygų – oras tikrai buvo neblogas, bet ir dėl to, kad visą turnyro laiką išlaikėme intrigą, o kas gi taps nugalėtoju“, – kalbėjo D. Žindulis.

Jo teigimu, esminis turnyro sumanymas – sudaryti sąlygas jaunuoliams sužaisti papildomų rungtynių, kas yra ypač aktualu pasibaigus oficialiems čempionatams, antra, – suteikti kuo daugiau teigiamų emocijų varžantis su bendraamžiais, galimybę pademonstruoti tai, ko išmoko per treniruotes.

„Labai norėjosi futbolo akademijos auklėtiniams sudaryti sąlygas įgyti žaidybinės patirties, todėl ne tik siekėme rezultato, bet ir suteikėme visiems komandoms nariams išbandyti save futbolo aikštėje“, – teigė U-18 komandą treniruojantis D. Žindulis.

Pirmąsias rungtynes prieš Klaipėdos FM kretingiškiai pralaimėjo 0:2. Kova, anot trenerio, buvusi tikrai gera, tačiau pasipriešinti daugeliu aspektu stipresnei ir ilgesnį lygiaverčių atsarginių žaidėjų suolelį turinčiai komandai nepavyko, tad teko pripažinti jos pranašumą.

Nors kretingiškiai pirmavo iki paskutinės minutės, su Panevėžio komanda sužaista lygiosiomis – 1:1. „Mums pritrūko susikaupimo, žaidybinės koncentracijos“, – kodėl paskutinę rungtynių minutę varžovams pavyko pelnyti įvartį, apibūdino komandos treneris, akcentuodamas, kad dėl šio įvarčio jo komanda prarado galimybę tapti III v. laimėtoja.


Rajono veteranų salės futbolo pirmenybių dalyviai sužaidė priešpaskutinį I etapo turą. Artėjant pirmenybių finišui, dvikovos aikštelėje – be kompromisų. Todėl IV turo abejos rungtynės baigėsi kovingomis lygiosiomis. „Aston Villa“ susitikimą su „Slėniu“ baigė 2:2. Rungtynių pradžia sėkminga buvo „Slėniui“. Jau 3-ią min. Vytautas Baltmiškis išvedė komandą pirmyn. Varžovai padidino apsukas ir 6-ą min. išprovokavo pražangą baudos aikštelėje. Deja, 6 metrų baudinio Stasys Brazauskas nerealizavo. „Aston Villos“ žaidėjai po šios nesėkmės dar labiau suaktyvino žaidimą ir tai atnešė sėkmę. Po Egidijaus Bucevičiaus tikslių smūgių 8-ą ir 15-ą minutėmis „Aston Villa“ jau priekyje 2:1. Tokiu rezultatu baigėsi I kėlinys. Antrą kėlinį komandos drausmingai gynėsi, ir rezultatas ilgai nekito. „Slėnis“ jį galėjo išlyginti jau II kėlinio pradžioje, kai turėjo vieno žaidėjo persvarą. Vis dėlto 48 min. „Slėnio“ ataka buvo lemiama – Nerijus Kniukšta išlygino rezultatą 2:2. Įdomiai ir permainingai vyko ir antrosios rungtynės, kai varžėsi SK „Grafas“ ir „Topoliai“. Kaip ir pirmose rungtynėse, pirmas įvartis krito jau 3 min., ir SK „Grafas“ pirmavo 1:0. Į tai „Topoliai“ atsakė net trimis įvarčiais 13-ą, 17-ą ir 19-ą minutėmis ir pirmavo 3:1. Po dviejų minučių SK „Grafas“ sušvelnino skirtumą – 2:3. Kitą minutę rezultatas – vėl dviejų įvarčių „Topolių“ persvara 4:2. Dar po minutės tašką I kėl. padėjo SK „Grafas“ futbolininkai – 3:4. Antrą kėl. varžovai keitėsi įvarčiais: 31-ą min. Irmantas Medutis išlygino rezultatą 4:4, varžovai 37-ą min. atsakė įvarčiu – 5:4, 38-ą min. rezultatyviausias pirmenybių žaidėjas I. Medutis vėl atstatė pusiausvyrą – 5:5. Po minutės Kazimieras Gnedojus „Topoliams“ pelnė dar vieną įvartį ir pakeitė rezultatą – 6:5. Galutinį rungtynių rezultatą nulėmė Juozo Serapino įvartis 44-ą min. – 6:6. Rezultatyviausiu ir toliau išlieka SK „Grafas“ žaidėjas I. Medutis, įmušęs 7 įvarčius, antroje pozicijoje „Topolių“ žaidėjas K. Gnedojus – 6 įvarčiai, trečioje pozicijoje „Aston Villos“ puolėjas Egidijus Bucevičius.

Rungtynių statistika: „Aston Villa“ – „Slėnis“ – 2:2 (2:1; Egidijus Bucevičius – 2; Vytautas Baltmiškis ir Nerijus Kniukšta – po 1); „Topoliai“ – SK „Grafas“ – 6:6 (4:3; Kazimieras Gnedojus – 3, Artūras Žilinskas, Andrius Burovas, Kęstutis Savickas – po 1; Irmantas Medutis ir Juozas Serapinas – po 2, Marius Simėnas ir Mindaugas Alksnys – po 1).


Andrejus Šackichas neteko buto šiame name, tačiau žiemą ketina išgyventi garaže.

Per vieną paskutiniųjų apsilankymų Balaklijos miestelyje pamačiau didžiulę eilę žmonių, laukiančių galimybės iš čiaupo lauke prisipilti atsineštus kibirus vandens. Jis buvo įrengtas prie parduotuvės, kurios savininkas turėjo dyzelinį generatorių ir juo iš giluminio šulinio pakeltu vandeniu dalijosi su kitais gyventojais.

Dalį tų žmonių pažinau iš ankstesnių apsilankymų Naftininkų mikrorajone, todėl priėjęs paklausiau – ar nesiruošia prieš žiemos šalčius paklusti mero raginimui keltis į pabėgėliams skirtus bendrabučius Vakarų Ukrainoje. Mat Balaklijoje, kuri beveik septynis mėnesius išbuvo okupuota priešų, dėl infrastruktūros pažeidimų žiemą butuose nebus nei šildymo, nei elektros, nei vandens.

Dažniausias atsakymas buvo toks: „Kaip per visą okupaciją neturėdami patogumų iškentėme sunkumus, taip ištversime ir dabar. Turime daržuose užsiaugintų bulvių ir daržovių, o per šalčius susibėgsime pas tuos kaimynus, kurie savo būstą šildo krosnimis.“

Per okupaciją Balaklijoje buvo likę beveik vien pensininkai, o dabar į miestelį grįžo ir jaunesni, ir šeimos su vaikais. Kelios pašnekintos mamos prasitarė pasilikusios todėl, kad vyrai įrengė mediena kūrenamas krosnis, o grįžo norėdamos padėti senyviems tėvams.

Panašiai kalbėjo ir Iziume prie bombos sugriauto dviaukščio namo vaikščiojęs kartu su šunimi Andrejus Šackichas. Tame name butą per sprogimą prarado ir jo sūnus Olegas, kuris dabar kartu su tėvu gyvena garaže.


Vieną sienų Kretingos rajono ligoninės vidiniame kieme papuošė kraštietės Justinos Sendravičiūtės (dešinėje) ir kaunietės Laurynos Stankūnaitės sukurta freska.

Dvi jaunos menininkės – kretingiškė Justina Sendravičiūtė ir kaunietė Lauryna Stankūnaitė – ėmėsi puošti Kretingos rajono ligoninės vidinį kiemą: ant išorinės administracinio pastato sienos jos tapo per 20 kv. m ploto freską, vaizduojančią vilties simbolius – mergaitę su paukščiais.

Prieš 5-erius metus Vilniaus dailės akademiją baigusios menininkės kolegės, besispecializuojančios grafikos ir sienografijos srityse, kurių darbai papuošė ne vieną masyvų pastatą Kaune ir Vilniuje, laimėjo Kretingos ligoninės skelbtą konkursą. Jos tapo akriliniais dažais, dominuoja itin švelnios šviesios spalvos. Freskos dydis – 7,7 x 3,3 m.

„Ligoninės vadovai pageidavo kažko pozityvaus, kad nutapytume vilties simbolius – mergaitę su paukščiais. Jie pateikė idėją, o mes sukūrėme eskizus, kuriuos dabar ir realizuojame ant sienos. Dar nebaigėme, bet, jei leis orai, darbą ketiname užbaigti šią savaitę“, – tikino freskos autorės J. Sendravičiūtė ir L. Stankūnaitė.

Kretingos ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas, jai vadovaujantis vienerius metus ir ėmęsis tvarkyti ligoninės prieigas, sakė, kad freskos idėja neša tam tikrą žinią: „Kretingos ligoninė ne per seniausiai atšventė 100-metį, per tą laiką įvyko daugybė reformų, dabar – vėl kitų reformų laikas, kai įstaiga turi transformuotis į naują kokybę. Todėl labai simboliška, kad freska norėjome pavaizduoti ligoninę kaip žmogų, pasirengusią naujam skrydžiui – naujiems darbams, kuriuos simbolizuoja iš jauno žmogaus rankų skrydžiui paleisti balandžiai.“


Lidl Lietuva

„Lidl Lietuva“ per jaukiausias metų šventes ir toliau sveikins ne tik visus darbuotojus, bet ir jų vaikus – visi iki vieno komandos nariai bei jų atžalos gaus dovanų. Tiesa, prekybos tinklo staigmenos bus ne tik materialios. „Lidl“ darbuotojams suteiks ir galimybę dar daugiau laiko praleisti su savo artimaisiais – palyginus su praėjusių metų šventėmis, šiais metais Kūčių vakarą visos parduotuvės užsidarys anksčiau, o antrąją Kalėdų dieną darbą pradės vėliau.

„Prieš kiekvienas gražiausias metų šventes mūsų darbuotojams parodome papildomą dėmesį ir atsidėkojame jiems už metų eigoje įdėtas pastangas. Šiais metais kiekvienam komandos nariui įteiksime 100 eurų vertės „Lidl“ dovanų korteles, taip pat juos nustebinsime prekybos tinklo šventinių produktų rinkiniais. Tikimės, kad dovanos prisidės prie jaukios nuotaikos kūrimo mūsų kolegų namuose šiuo ypatingu laikotarpiu“, – sako „Lidl Lietuva“ personalo vadovė ir valdybos narė Sandra Savickienė.

Švenčių proga įmonė pasveikins ir darbuotojus, esančius tėvystės ar motinystės atostogose. Jiems, kaip ir kitiems darbuotojams, bus įteiktos tos pačios vertės dovanų kortelės bei šventiniai produktų rinkiniai. Tokiu būdu „Lidl Lietuva“ siekia išlaikyti šiltą ryšį su visais darbuotojais bei parodyti, kad laukia jų sugrįžtant į komandą. Dovanas gaus ir „Lidl Lietuva“ darbuotojų vaikai iki 15 metų – jie džiaugsis stalo žaidimu bei skanėstais.

Didžiųjų švenčių metu – pirmąją šv. Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją, ir Naujųjų metų dieną, sausio 1-ąją – „Lidl“ parduotuvės tradiciškai nedirbs. Tiesa, S. Savickienė pažymi, kad šiais metais darbuotojai laisvo laiko turės dar daugiau – Kūčių vakarą parduotuvės užsidarys šiek tiek anksčiau nei praėjusiais metais, o antrąją Kalėdų dieną duris jos atvers vėliau. Didžiųjų švenčių metu jau tradiciškai „Lidl“ darbuotojai galės visą dėmesį skirti savo šeimai ir artimiesiems.

„Mūsų kasmetinį sprendimą nedirbti per šventes itin vertina tiek darbuotojai bei jų šeimos, tiek mūsų klientai. Todėl kasmet kuo anksčiau stengiamės juos informuoti apie mūsų parduotuvių darbo grafiko pokyčius – tai padeda pirkėjams laiku įsigyti būtiniausias prekes ir leidžia jiems Kalėdų laukti ramiai. Neabejojame, kad suteikiamas papildomas laikas namuose mūsų darbuotojams leis dar labiau pasinerti į šventinę atmosferą“, – teigia S. Savickienė.


Po adventinio vainiko edukacijos užsiėmimo

Gera nuotaika didžiąsias metų šventes pasitinka Barzdžių bendruomenė, vadovaujama Daivos Jonauskienės: įvykdyti svarbūs projektai, surengta įdomių renginių, turima planų ateičiai.

„Svarbiausia, kad mums pavyko įgyvendinti Gyventojų iniciatyvų projektą „Žingsnis svajonių link“, tai yra įkurti patrauklią erdvę renginiams, įrengti laisvalaikio zoną šeimoms“, – pasidžiaugė D. Jonauskienė.

Projekto pristatymo dieną Barzdžių bendruomenę ir šios iniciatyvos sumanytojus pasveikino Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, jo pavaduotoja Vitalija Valančiutė, rajono Savivaldybės tarybos nariai Vaida Jakumienė, Stasys Kaniava, Vydmantų seniūnas Rimvydas Šakinis, Imbarės seniūnas Antanas Turauskis, niekada neliekantis nuošaly svarbių bendruomenei darbų. „Apskritai dirbame visi kartu, o svarbiausia – kad ir mūsų bendruomenės žmonės yra darbštūs, vieningi, neatsisakantys padėti, noriai susirenkantys į visuotines talkas – bendromis jėgomis sugebėjome susitvarkyti viešąsias erdves, turime ir naujų sumanymų“, – kalbėjo D. Jonauskienė, teigdama, kad jai yra labai svarbus ne tik bendruomenės susitelkimas, bet ir rajono Savivaldybės vadovų parama.


Barzdžių kaimo bendruomenės projektai – visų gerovei

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kaimo bendruomenėse

Lauko estrados Kalniškiuose sumanytoja kaimo bendruomenės vadovė Rita Viskontienė ir ją realizavusios bendrovės „Arkosta“ vadovas Mindaugas Paulauskas.

Kalniškių kaimo bendruomenė šias Kalėdas, o ligi tol – ir Kalėdų eglės įžiebimo šventę gruodžio 10-ąją, pasitiks susitelkę prie modernios, iš tvarių medžiagų įrengtos, 6x6 m ploto lauko estrados.

Pasak Kalniškių bendruomenės centro „Kalniškiai“ vadovės Ritos Viskontienės, lauko estrados, kaip pagrindinės kaimo bendruomenės susibūrimo vietos, renginiams ir susibūrimams labai reikėję: „Vargdavome anksčiau, renginiams pasistatę paprastą surenkamą palapinę – iš vakaro pastatai, o rytą atrandi vėjo išverstą. Į mūsų šventes susirenka gausiai, ne vien Kalniškių gyventojai – jų yra apie 300, bet ir iš aplinkinių vietovių: Lubių, Dauginčių, Kartenos, Plungės, Kulių. Todėl, pasitarę su bendruomenės taryba – Rūta Lubiene, Lena Narvilaite, Gediminu Miliumi – nusprendėme rengti projektą ir teikti jį europinei LEADER programai.“

Projektui realizuoti gavus lėšų – per 17 tūkst. Eur, iš kurių 20 proc., arba 3,6 tūkst. Eur, yra Kretingos rajono savivaldybės dalis – Kalniškių bendruomenė kreipėsi į Kretingos bendrovę „Arkosta“, turinčią patirties įrengiant panašios paskirties statinius kitose rajono vietovėse – Senojoje Įpiltyje, Jauryklos parke.

„Arkostos“ vadovas Mindaugas Paulauskas sakė, kad Kalniškių bendruomenė suformavo jiems užduotį – kad lauko statinyje būtų gera akustika, todėl į tai orientuota ir stogo konstrukcija, taip pat, kad lauko statinys būtų tvarus. Todėl karkasas yra medinis, šonuose – nuleidžiami ir pakeliami tentai, o aikštelės pagrindas išklotas trinkelėmis.


Raguviškiuose apdegė krūmai ir gyvatvorė.

Vos prasidėjus žiemai ugniagesiai jau vyko į antrą iškvietimą dėl į konteinerį išverstų pelenų. Šįkart buvo pranešta, kad lapkričio 29 d. apie 10.03 val. nuosavo namo kieme Raguviškiuose dega krūmai ir gyvatvorė.

Nuvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad gyventojai į konteinerį suvertė pelenus, dėl ko visiškai sudegė šiukšlių konteineris, nuo jo užsiliepsnojo ir gyvatvorė. Išdegė apie 30 kv. m gyvatvorės.

„Pelenai ilgai išlieka pavojingi. Todėl rekomenduojame nedegioje talpoje juos palaikyti ne mažiau kai 3–4 dienas. Apskritai nereikėtų į konteinerį pilti pelenų. Geriau išversti 15 m atstumu nuo, pastatų, ant dirvos“, – rekomendavo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius Justas Šedys.

„P. n.“ informacija


Kretingos ugniagesiai gelbėtojai skubėjo į dar vieną iškvietimą, kurio priežastis – kamine užsidegę suodžiai. Gaisras galėjo baigtis kur kas liūdniau, jeigu iš kamino virstančios liepsnos nebūtų pastebėjęs kaimynas.

Lapkričio 30 d. apie 14. 30 val. Nausėdų kaime, Ilgojoje gatvėje, nuosavo namo kamine užsidegė suodžiai. „Prieš kūrenimo sezoną kaminas nebuvo išvalytas“, – teigė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius Justas Šedys, įvardinęs, kad gaisro priežastis – dūmtraukio pažeidimai.

Iš kamino besiveržiančią liepsną pastebėjo kaimynas, kuris ir įspėjo daugiavaikę šeimą apie jiems kilusį pavojų. Namuose buvo visi šeimos nariai. „Žiežirbos galėjo užkristi ant stogo ir sukelti kur kas didesnį gaisrą. Jeigu ne kaimynas, gyventojai ko gero nė nebūtų pastebėję gaisro“, – sakė J. Šedys.

Per gaisrą buvo šiek tiek uždūmintos patalpos. Ugniagesiai gelbėtojai, atvykę į vietą, išvėdino patalpas ir budėjo, kol kamine išdegė suodžiai. Inspektorius šeimininkams priminė, kad reikia prižiūrėti kaminą, jį išvalyti prieš šildymo sezoną, o vėliau – kas tris mėnesius. „Padėjome įsirengti ir dūmų detektorių, nes šeima jo neturėjo“, – kaip svarbu namuose turėti visas saugos priemones, akcentavo J. Šedys.

Dar viena istorija, susijusi su rūpestingais kaimynais, lapkričio 29 d. apie 13.30 val. įvyko Kūlupėnuose. „Gavome pranešimą, kad sveikatos sutrikimų turintis kaimynas neatidaro durų ir reikia mūsų pagalbos“, – kalbėjo inspektorius.

Pasirodo, kad kaimynas buvo kietai įmigęs, todėl ir neatidarė durų.

„P. n.“ informacija


Norintieji gauti paramą negalės metų metus tame pačiame plote auginti tų pačių kultūrų – turės keisti vietas, kad nebūtų alinamas dirvožemis.

Ričardo Pasiliausko nuotr.

EK 2022 m. lapkričio 21 d. patvirtintas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (toliau – Strateginis planas) – tvaraus ir aplinkai draugiško žemės ir maisto ūkio plėtros, ūkių, ypač smulkiųjų ir vidutinių, konkurencingumo, kartų kaitos kaime skatinimas. Šiam kokybiškai naujam paramos teikimo laikotarpiui svarus pamatas padėtas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (toliau – KPP).

Ūkių modernėjimas – vienas KPP prioritetų

2014–2020 m. šalies žemės ūkio ir kaimo plėtrai buvo skirta 5 249,4 mln. eurų. Užsitęsus deryboms su EK dėl naujųjų reglamentų, laikotarpis buvo pratęstas dvejiems metams, papildomai skiriant 1 864 mln. eurų. Pridėjus pereinamajam 2021–2022 m. skirtas lėšas, Lietuva vien KPP turėjo 2,8 mlrd. eurų. Kaip teigia Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė, populiariausia priemonė buvo „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Apie 4,5 tūkst. projektų jau įgyvendinta, kiti dar įgyvendinami. Už paramos lėšas ūkininkai pirko naują techniką, įrangą, statė gamybinius pastatus, ėmėsi perdirbti ūkyje pagamintus žemės ūkio produktus.

„Net 60 proc. KPP lėšomis finansuotų projektų buvo įgyvendinti gyvulininkystės sektoriuje, kuris jau kelerius metus susiduria su didžiuliais išmėginimais tiek dėl Rusijos embargo, tiek dėl vėlesnių politinių įvykių bei kilusios energetinės krizės, – pažymi departamento direktorė. – Populiari buvo ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ priemonė. Pagal ją paramą ūkiui įkurti gavo 2 455 jaunieji ūkininkai, paremta ir 6 716 smulkiųjų ūkių. Parama patiems smulkiausiems ūkiams, nors ir nebuvo didelė, bet labai patraukli, nes jiems nereikėjo prisidėti nuosavų lėšų. Buvo skatinamas ir ekologinis ūkininkavimas – paremti ekologiniai ūkiai, kurių bendras plotas – apie 276 tūkst. ha.“

Kadangi nemažai projektų dar įgyvendinama, iki 2025 m., kai bus galutinai išmokėtos lėšos pagal KPP, gavusiųjų paramą skaičius bus kur kas didesnis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas