Pajūrio naujienos
Help
2026 Kovas
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Apklausa

Ar siekiantieji Tarybos nario mandato turėtų išlaikyti kvalifikacinį politiko egzaminą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(2034) 2026-03-13

Pokyčių laukiančios mokyklų vadovės tikisi, kad patiekalai moksleiviams bus patiekiami ir skanesni, ir sveikesni.

Salantų gimnazija, Marijono Daujoto ir Simono Daukanto progimnazijos nuo rugsėjo 1-osios moksleivių maitinimo organizavimą iš paslaugos teikėjo perims į savo rankas. Iš viso rajone jau bus 4-ios šiuo keliu pasukusios ugdymo įstaigos.

Ledus pralaužė Darbėnai

Pirmoji Kretingos rajone pernai rudenį ledus pralaužė Darbėnų gimnazija. „Mes nesigailime, idėja tikrai pasiteisino“, – pripažino direktorė Sonata Litvinienė.

Nors, sakė, mokyklos administracijai rūpesčių dabar daugiau, akivaizdu, kad vaikams, kurių per pertraukas būna pilna valgykla, – daug geriau, jie valgo skanesnį ir sveikesnį maistą. O ir pigiau, mat rajono Savivaldybė yra nustačiusi ne didesnį negu 30 procentų antkainį. Pavyzdžiui, vienas populiariausių patiekalų – muštas kiaulienos kepsnys su bulvėmis ir daržovėmis – kaip nuo pat pradžių kainavo, taip ir lig šiol kainuoja iki 1,5 euro, blynai su uogiene – 50 centų.

Pranašumu S. Litvinienė pavadino ir tai, kad dabar tapo paprasta koreguoti valgiaraštį.

„Mūsų virėjos geriausiai pastebi, ko moksleiviai nevalgo, ir pakeičia jų mėgstamu alternatyviu patiekalu“, – sakė ji.

Į Darbėnų gimnazijos valgyklą, įskaičiuojant įrangą ir remontą, iš rajono biudžeto investuota 150 tūkst., o išlaikyti etatus kainuoja daugiau kaip 7 tūkst. Eur per mėnesį.


Andrius GAUBYS:

– Tikrai matau šį po žiemos atsidengusį „grožį“. Manau, kad tai – elementarios kultūros dalykas. Kai kurie šunų šeimininkai galvoja, jeigu niekas nemato, kaip jie nušikina savo gyvūną, tai gali ir nesurinkti. Manau, jeigu turi gyvūną, privalai jį ir prižiūrėti, viską surinkti.

Inga KYNIENĖ:

– Neįsivaizduoju, kodėl kai kurie žmonės vis dar nesurenka šunų ekskrementų, pati gyvūno neauginu. Matau po žiemos atsidengusius kakučius, tačiau, kad jų būtų labai daug ir mane tai piktintų, taip nėra. Manau, kad šeimininkai turėtų surinkti šunų išmatas, nes vaikščioti matant tokį vaizdą nėra labai malonu.

Jonas GEČAS:

– Šunų šeimininkai, kurie nerenka jų ekskrementų, neturi sąžinės, taip pat tai – kultūros klausimas. Mažai vaikštau pėsčiomis, dažniausiai važiuoju automobiliu, todėl daug šio „grožio“ nepastebiu. Bet kai tenka matyti, nėra malonu, juk niekam nesinori į tai įlipti. Tačiau pastebiu, kad nemažai žmonių ir surenka kakučius.

Danutė TALMONTIENĖ:

– Manau, kad tai – didelė problema. Gyvenu miesto centre ir per savo langą matau, kaip kai kurie šunis vedžiojantys žmonės tikrai nesurenka ekskrementų. Po šios žiemos ir savo daugiabučio namo kieme, kur vedžiojami šunys, matau daug šio „grožio“. Deja, jau teko ir įminti, o po to ir batus valyti. Taip elgtis negalima, šeimininkai privalo surinkti kakučius.

Kalbino Edita KALNIENĖ, fotografavo Darius Šypalis


Nuo vėlyvo vakaro iki 6 val. ryto mašinos su įjungtais varikliais Rotušės aikštėje stovėti negalės.

Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisija kai kuriuos sprendimus priėmė bendru sutarimu, tačiau dėl kai kurių turės kreiptis į „Via Lietuva“. Šios bendrovės pritarimas būtinas norint padėti eismo saugumo priemonių prašantiems pryšmantiškiams, taip pat dėl šviesoforų ties „Norfa“ ir „Maxima“.

Nemirksi žalia

Šviesoforo problemą iškėlė vienos miesto vairavimo mokyklos instruktorius. Anot jo, dėl be žalios spalvos mirksėjimo užsidegančio geltono signalo vienas po kito vos neatsitiko du eismo įvykiai – visu greičiu važiavusioms mašinoms staigiai pradėjus stabdyti, į šių galą galėjo atsitrenkti važiuojančios iš paskos.

„Arba aš kažko nesuprantu, arba taip sureguliuotas šviesoforas kelia pavojų, yra nesaugus visų eismo dalyvių atžvilgiu“, – svarstė instruktorius. Tokia pat situacija esanti ir miesto centre, prie „Maximos“ pėsčiųjų perėjos.

Kadangi šviesoforai yra „Via Lietuva“ keliuose, komisija dėl visa ko nutarė raštu kreiptis į šią bendrovę, tačiau abejojo, ar ką laimės. Pasak Kretingos policijos komisariato viršininko Algirdo Budgino, gali būti, kad dabar į šviesoforus įmontuojami būtent tokie mechanizmai.

Seniūnė G. Liobikienė tuo pačiu ragino „Via Lietuva“ prašyti Šventosios gatvėje esantį šviesoforą sureguliuoti taip, kad naktį degtų tik oranžinis signalas, ir, esant tuščiai gatvei, be reikalo nebūtų stabdomas eismas, neeikvojami degalai ir vairuotojų laikas. Meras Antanas iš pradžių buvo linkęs pritarti, tačiau įsiklauso į komisaro žodžius: kelias yra platus, be kliūčių, tuoj prasidės jaunimo dragai. O tai eismo saugumui nepadės.

„Atversim vartus – patys turėsim problemų“, – įsitikinęs A. Budginas. Todėl šios minties buvo atsisakyta.


Pradedama kapitaliai tvarkyti Dvaro gatvė Kretingoje.

Kretingos rajono savivaldybei pasirašius sutartį, netrukus prasidės Kretingos miesto Dvaro gatvės – ruožo nuo sankryžos su Tvenkinio g. iki sankryžos su Grafų Tiškevičių g. – kapitalinio remonto darbai.

„Bus išasfaltuota šiuo metu žvyruota Dvaro gatvės dalis, įrengtas naujas pėsčiųjų ir dviračių takas, trūkstamos vandentiekio ir nuotekų tinklų dalys, atnaujinta Dvaro ir M. Daujoto gatvių sankryža, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. – Pagal sutartį, visi suplanuoti darbai turi būti atlikti per dvylika mėnesių, tačiau, jei neiškils nenumatytų kliūčių, visus pagrindinius gatvės kapitalinio remonto darbus rangovas planuoja užbaigti dar šiemet.“

Dvaro gatvės kapitalinio remonto rangos darbų sutartis pasirašyta su Kretingos rajono savivaldybės administracijos skelbtą konkursą laimėjusia UAB „Telšių keliai“, darbų vertė – 670 tūkst. eurų.

2026 metais Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliams, gatvėms, tiltams, daugiabučių namų kiemams, pėsčiųjų ir dviračių takams tvarkyti rajono biudžete numatyta rekordinė 7,4 mln. eurų suma. Be Dvaro gatvės tvarkymo darbų, šiemet planuojama baigti Kretingos miesto Laukų gatvės kapitalinio remonto darbus, pradėti Pasieniečių ir Geležinkelio gatvių rekonstrukciją bei kt. Taip pat šiemet bus tęsiami mažųjų rajono gatvių asfaltavimo darbai – numatyta išasfaltuoti Kretingos miesto Jurginų ir Uosių gatves bei Salantų miesto P. Tamašausko gatvę, po šių gatvių eilėje – Kretingos miesto Plungės ir Kauno gatvės, Darbėnų miestelio Pušyno ir Aušros gatvės ir kt.

Kretingos rajono savivaldybės informacija


Virginijus Skumanas

Laimėjęs Viešojo valdymo agentūros skelbtą konkursą, Kretingos rajono savivaldybės administracijos vyriausiuoju specialistu pradėjo dirbti Virginijus Skumanas. Jis bus atsakingas už savivaldybės infrastruktūros plėtros įgyvendinimą.

V. Skumanas yra baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją, įgijęs inžinieriaus hidrotechniko magistro laipsnį.

Naujasis specialistas buvo SP UAB „Vilkaviškio vandenys“ direktorius ir valdybos pirmininkas, dirbo projektų vadovu UAB „Artapolas“, inžinieriumi UAB „Getelit“, statybos darbų vadovu UAB „Lemminkainen Lietuva“, darbų vadovu UAB „Klaipėdos inžinerinių tinklų statyba“, taip pat statybos ir kelių vyriausiuoju specialistu Klaipėdos rajono savivaldybėje bei vyriausiuoju specialistu Nacionalinėje žemės tarnyboje ir Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje bei kt.

Konkurso atrankoje vyriausiojo specialisto pareigoms eiti dalyvavo vienintelis V. Skumanas, jis paskelbtas laimėtoju surinkus reikiamą balų skaičių. Atrankos konkurso komisija buvo sudaryta iš trijų narių – vieno Viešojo valdymo agentūros ir dviejų Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovų.

Su vyriausiuoju specialistu V. Skumanu galima susisiekti tel. (0 445) 54501, el. p. virginijus.skumanas@kretinga.lt .

Kretingos rajono savivaldybės informacija


Komanda, kuri savo darbu prisidėjo, kad Marijono Daujoto progimnazijos bendruomenės vizija taptų realybe.

Šią savaitę Marijono Daujoto progimnazijoje oficialiai atidarytas Informatinio mąstymo ugdymo (IMU) centras, ir tai yra baigiamasis pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ etapas. Šiai programai įgyvendinti rajone buvo investuota daugiau kaip 3,2 mln. Eur. Rajono Savivaldybės duomenimis, investicijos įrengti IMU Marijono Daujoto progimnazijoje siekia beveik 850 tūkst. eurų.

IMU – dar viena pažangi mokymosi erdvė

Marijono Daujoto progimnazijoje įsteigtas IMU yra dar viena pažangi mokymosi erdvė Kretingos rajone. Jame galimybė lavinti savo gebėjimus sudaryta viso rajono I–VIII klasių mokiniams.

IMU centras įsteigtas progimnazijos trečiame aukšte, palėpėje, ir užima 198 kv. m plotą. Įrengiant palėpę atlikti šilumos, elektros instaliacijos ir vėdinimo įrengimo darbai, atlikta vidaus apdaila ir parengta infrastruktūra centro veikloms vykdyti. IMU centras neatsiejamas nuo STEAM – integralaus gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos ugdymo metodo, vienijančio šias disciplinas ir skatinančio kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir praktinį žinių taikymą sprendžiant realias problemas, orientuojantis į XXI a. įgūdžių ugdymą.

IMU centro patalpos visiškai parengtos ugdymo veikloms: sumontuoti baldai, šlaitinėms patalpoms pritaikytos spintos, pakabinti ekranai, sutvarkyti langai. Centras aprūpintas šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis ir technologine įranga – interaktyviais ekranais, stacionariais ir planšetiniais kompiuteriais, virtualios realybės sistema, lazeriniu graviravimo aparatu, 3D projektoriumi, kopijavimo aparatu, robotikos ir LEGO mokymo priemonėmis, ausinėmis su mikrofonais, planšečių įkrovimo spintelėmis. Taip pat įsigyti mobilūs ir minkšti baldai, leidžiantys lanksčiai organizuoti STEAM ugdymo veiklas ir mokinių projektinį darbą.


  • Smiltys


Lietuvos dvarų istorijos tyrinėtojas kretingiškis Artūras Patamsis ant atskirų lapų kuriamoje piešinių galerijoje jau pavaizdavo 218 asmenybių.

Šių komiksų knygų autorius Artūras Patamsis leidosi į naują kūrybinę kelionę per Kretingos muziejaus ir senojo dvaro istoriją kūrusias asmenybes. Ant 28-ių tradicinio A4 formato lapų, kuriuos sujungus jau dabar susidaro 8,4 m, dailininkas tušu pavaizdavo 218 asmenybių. Bet mano, kad tai dar ne pabaiga, nes kasdien piešinys vis pasipildo naujais žmonėmis.

Šį savo darbą autorius pavadino grafiškai atlikta Kretingos muziejaus tiriamąja medžiaga – savotišku metraščiu, kuris pagal savo apimtis pretenduoja tapti Lietuvos rekordu.

Prasidėjo nuo vakarėlio

„Man pačiam atrodo, kad jau užtenka: periodas nuo 2000-ųjų, kai visas muziejaus kolektyvas įsiamžino bendroje nuotraukoje, yra užbaigtas, o iš praeities kone kasdien vis dar sužinai, kad tas ar anas dirbo vienokį ar kitokį darbą. Čia gali būti pasaka be pabaigos“, – apie atlėgstantį entuziazmą prasitarė A. Patamsis.

Paklaustas, kaip gimė šis sumanymas, menininkas atsakė: „Valstybės, miestai, dvarai turi savo istorijas, o mūsų muziejus tokios, grįstos ne vien faktais, o atskleidžiant jį kūrusias asmenybes, neturi. Buvo smalsu sužinoti, kiek gi žmonių dirbo šioje srityje, nes į kalėdinį vakarėlį susirinko 31 muziejaus darbuotojas, 13 nedalyvavo – juos visus ir sumaniau nupiešti. Tuomet kilo mintis: o kiek gi jų dirbo, nes vien per pastarąjį penkmetį pasikeitė net 26 žmonės.“

Taip nuo kalėdinio vakarėlio, juokavo komiksų kūrėjas, ir prasidėjo: sau įprastu braižu viename lape užfiksavo po kelis muziejininkus. Žmonės vaizduojami dvaro aplinkoje, tarsi stovint rūmų parteryje ir sukantis aplink ašį: dvaras su jo salėmis, Žiemos sodas, parkas, ratinė, Ūkvedžio namas, Vandens malūnas, vadinamasis bravoras, kumetynas.

Istorija vedė gilyn

„Paskui galvoju, o kiek ligi tol būta žmonių, kūrusių muziejaus istoriją? Taip ir nugrimzdau į laikus, kai muziejus dar veikė Pranciškonų vienuolyne, o dvaro rūmuose – Žemės ūkio technikumas.

Užgriebiau įvairių sričių žmones – projektuotojus, želdinių specialistus, techninius darbuotojus, kurie dirbo atkuriant sunaikintą Žiemos sodą. O po to ėjau dar giliau: argi neverti žmonės, kurie pirmieji įkūrė Kretingoje muziejų – Viktoras Lingys, Juozas Mickevičius, Ignas Jablonskis? O kurgi dar senesni dvaro kūrėjai – didikai Sapiegos, Masalskiai, Zubovai, Tiškevičiai?“ – apie piešiniais atkuriamą muziejaus istoriją, nuvedusią į šimtmečių glūdumas, pasakojo jos autorius.

„Vaikštau po muziejų kaip koks ubagas – gal kas turite to ar ano žmogaus nuotrauką, – ironizavo dailininkas. – Fotografijų paieškos nelengvos. Tarkim, Antanas Lūža buvo muziejaus fotografas, tačiau jo nuotraukų nėra net internete, kaip sakoma, batsiuvys be batų. Arba bendrovės „Damba“ vadovas Antanas Barasa – jo komanda atkūrė dvaro parko takus, atstatė fontaną „Mergaitė su skėčiu“, o jo fotografijos muziejuje nėra. Ir dėl daugybės kitų pavardžių tenka sukti galvą – kas pažinojo tą asmenį, susisiekti su šeimomis“.


Vilnietė menininkė Aleksandra Jacovskytė nuotraukas, kuriose įamžino Antaną Mončį Paryžiuje, padovanos Antano Mončio meno muziejui.

Visą kovą Antano Mončio meno muziejuje Palangoje veikia vilnietės menininkės – scenografės ir kostiumų dailininkės, fotografės, grafikės – 80-metės Aleksandros Jacovskytės fotografijų ir pirmąkart viešai rodomų jos piešinių paroda „Mizanscena“.

Nusilenkė senajam Vilniui

Pristatant parodą, dalyvavo ir pati menininkė, kurią supo iš visų Lietuvos kampelių suvažiavę jos draugai ir bičiuliai. Kai kurie jų A. Jacovskytės nuotraukose, pateiktuose cikluose „Vilniaus veidai 1964–1993“ ir „Vilniaus veidai + 1990–2023“, atpažino ir save jaunystėje. Šiuose fotografijų cikluose ir atsispindėti veidai bei charakteringi sostinės senamiesčio vaizdai nuo pat autorės jaunystės – fiksuoti dar sovietmečiu ir ligi šių dienų. Prie vienos fotografijų save jaunystėje atpažinęs ir prisistatęs kaip iš Izraelio į Lietuvą grįžęs Markas de Saint Lazar teigė su Šura (A. Jacovskyte, – aut. pastaba) pažįstami nuo senų laikų, kai tyrinėdavo nepažintas Vilniaus senamiesčio gatves, jo užkaborius.

Labai įdomu tai, kad tarp šių fotografijų atskirai eksponuojami kadrai, kuriuose menininkė įamžino skulptorių Antaną Mončį: „Fotografavau viešėdama jo namuose Paryžiuje 1990-aisiais. Būdavo tokia tradicija – atvykus į svečią šalį, pasiskambinti jose įsikūrusiems lietuvių menininkams.

Mončys buvo labai kuklus, matėsi, kad drovisi pozuoti, ir aš negalėjau to peržengti. Kai būdavo nusisukęs, sekdavosi geriau, galėdavau ir tinkamą ryškumą nusistatyti“, – neslėpė menininkė. Beje, šias fotografijas ji ir paliks Antano Mončio meno muziejui kaip dovaną.


Kretingoje gyvenanti juvelyrikos kūrėja Gerda Karalienė gamina papuošalus iš rinkoje cirkuliavusių monetų, kurios, anot jos, pasakoja istoriją.

Kretingoje gyvenanti juvelyrikos kūrėja Gerda Karalienė į papuošalus žvelgia kitaip negu įprasta: jos kuriami kaklo papuošalai, sąsagos ar auskarai gimsta iš monetų – tų, kurios kadaise cirkuliavo skirtingose pasaulio šalyse, keliavo iš rankų į rankas ir tyliai kaupė savo istoriją. Šiandien Gerdos kuriamuose papuošaluose jos prabyla iš naujo – kaip simboliai, prisiminimai ir savotiški kultūrų fragmentai.

Netikėtas kelias į juvelyriką

Gerda ir jos vyras Arnoldas – klaipėdiečiai, prieš šešerius metus gyvenimą perkėlę į Kretingą. Tuo metu niekas dar nežadėjo, kad vieną dieną jie ims kurti papuošalus iš monetų. Iš pradžių Gerdos gyvenimo kelias vedė visai kitur – į rinkodarą. Baigusi žurnalistikos studijas Klaipėdos universitete ji dirbo juvelyrikos ir laikrodžių įmonėje: rūpinosi komunikacija, reklama, rinkodaros strategijomis. Darbas suteikė galimybę iš arti pažinti juvelyrikos industriją.

Ypač įsimintina tapo kelionė į Šveicariją – vieną didžiausių Europoje laikrodžių ir juvelyrikos parodų Bazelyje. „Ten pirmą kartą pamačiau papuošalų pasaulį iš arti: jo prabangą, verslo užkulisius. Tai man paliko neišdildomą įspūdį“, – prisiminė kūrėja.

Vis dėlto tuo metu ji dar negalvojo pati kurti papuošalus. Visą dėmesį ji sutelkė į rinkodaros sritį. Baigė rinkodaros magistro studijas, su kolega įkūrė reklamos agentūrą Klaipėdoje, rengė rinkodaros strategijas įmonėms.

Mintis kurti papuošalus atsirado gerokai vėliau, kai, pasiekusi profesines lubas, pradėjo svarstyti apie savo verslą, kuriame galėtų pati kurti produktą.


Kretingos „Minija“ pradeda sezoną

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas

Kretingos „Minija“ pasirengusi naujiems startams Lietuvos futbolo federacijos I lygoje.

Rytoj, kovo 14 d., 14 val. rungtynėmis namų aikštėje Kretingos futbolo komanda „Minija“ pradės sezoną Lietuvos futbolo federacijos I lygoje. Į talką susibūrę futbolo entuziastai dirbtinės dangos stadioną išvalė nuo sniego, o viešosios įstaigos „Kretingos Minija“ direktorius Vidas Burba sakė, kad daugeliu aspektu atsinaujinusi komanda žiūrovus pasirengusi palepinti gražiu žaidimu.

„Po praėjusio sezono mano pagrindinis tikslas buvo sukomplektuoti lietuvių trenerių kolektyvą. Vietos treneriai geriau išmano Lietuvos futbolo specifiką, kurią treneriams iš užsienio perprasti sunkoka“, – V. Burba teigė, kad šį tikslą pasiekti pavyko.

Prie „Minijos“ vairo stojo patyręs, daug įvairaus lygio komandų treniravęs Darius Gvildys, kuris ypač prisidėjo komplektuojant šio sezono komandą. Vyriausiojo trenerio asistentu dirbs mūsų kraštietis po daugelio metų į gimtinę sugrįžęs Justinas Baužys, kuris bus atsakingas ir už „Minijos B“ komandą, šiemet, kaip ir praėjusiais metais, dalyvausiančią LFF II lygos B diviziono varžybose. Vartininkus treniruos Gytis Jakubaitis, turintis darbo su A ir I lygos komandomis patirties. Antrus metus kineziterapeutu dirbs Jevgenijs Mitrovecs iš Latvijos.

„Daugiau kaip du pasirengimo sezonui mėnesiai parodė, kad tokio tvirto trenerių kolektyvo klubas seniai neturėjo. Tikiuosi, kad jų kvalifikacija, darbo patirtis svariai prisidės ir prie komandos rezultatų, kurie, tikiuosi, bus geresni negu praėjusį sezoną“, – V. Burba akcentavo, kad komanda sezonui rengtis pradėjo dar sausio pradžioje, tačiau sklandų pasirengimo sezonui procesą trikdė sniegas ir šaltis, nuo ko jau kelerius metus futbolininkai buvo atpratę.

Rengiantis sezonui buvo sužaistos 7 draugiškos rungtynės, 4 jų – uždarame Liepojos Latvijoje manieže.


Artėja Rajono veteranų salės futbolo pirmenybių finišas – jose dalyvaujančios 8 komandos baigė I etapo kovas, kurios rato sistema prasidėjo dviejuose pogrupiuose, ir visos komandos sužaidė po 3 rungtynes.

Pagal I etapo rezultatus, pusfinaliuose Didžiosios taurės, arba nugalėtojų vardų, link eis „Slėnis“ – HBH ir „GRS-Topoliai“ – „Aston Villa“, dėl galimybės iškovoti Paguodos taurę varžysis „Danės perlas“ – „Maviga“ ir „Pliusas“ – „Salantas“.

„Intrigos netrūko ir iki pusfinalių – A pogrupyje paskutinio turo rungtynėse patekti į pusfinalį šansų turėjo trys komandos iš keturių, ir tai lėmė vienas įvartis: „Slėnis“, „Astona Villa“ ir „Danės perlas“ surinko vienodai – po 6 taškus, jos visos nugalėjo „Salantą“, o tarpusavyje laimėjo arba pralaimėjo. Tad teko pasitelkti matematiką. Taigi geriausią įvarčių santykį turėjo „Slėnis“, kuris ir užėmė I vietą, „Aston Villa“, įmušusi vienu įvarčiu daugiau, į trečią vietą nustūmė „Danės perlą“, – komentavo vienas pirmenybių organizatorių ir vyriausiasis teisėjas Martynas Viluckas.

B pogrupyje be pralaimėjimų žaidė „GRS-Topoliai“, o dėl paskutinio pusfinalio vėl lėmė skaičiavimai, kurie palankiausi buvo HBH komandai, pirmą turą „Mavigą“ nugalėjusiai didele įvarčių persvara.


Nuo kovo 15-osios iki rugpjūčio 1-osios, kol laukiniai paukščiai peri, ardyti jų lizdus, trikdyti ramybę draudžiama.

Aplinkosaugos specialistai pasidalino patarimais, kaip tokiais atvejais išvengti nepatogumų. Pirmiausia, paruošiamuosius darbus kitai vasarai siūloma atlikti rudenį, kai paukščiai palieka lizdus. O jeigu lizdai jau susukti, saugant aplinką nuo ekskrementų, po lizdu galima privirtinti medinę lentelę. Dar neatsiradus lizdams namų pastogėse ar kitose nepalankiose vietose, galima pritvirtinti skaidrius slidžius plastikinius lakštus, kurie trukdo paukščiams sukti savo būstus. Galima įrengti ir atbaidančias priemones – aitvarus su pavaizduotomis plėšrūnų akimis, blizgančius objektus ar čežančius maišelius.

Skirtingoms paukščių rūšims – skirtingi terminai ir sąlygos, norint išardyti lizdus arba juos perkelti į kitą vietą. Kregždžių lizdus leidžiama ardyti nuo liepos 1-osios iki kovo 14-osios, bet tik turint Aplinkos apsaugos agentūros leidimą. O nuo kovo 15-osios iki birželio 30-osios, kai šie sparnuočiai deda kiaušinius ir augina jauniklius, net ir turint leidimą, tai daryti draudžiama.


Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pasirašė sutartį dėl valdomo šuntinio reaktoriaus projektavimo darbų Kretingos rajone, Darbėnų skirstykloje. Iki šiol Lietuvoje veikia tik vienas tokio tipo elektros įrenginys, valdantis įtampą ir reaktyviąją galią perdavimo tinkle. Valdomas šuntinis reaktorius užtikrins elektros energijos tiekimo kokybę reguliuodamas įtampą ir reaktyviąją galią, mažins technologinius nuostolius perdavimo tinkle ir prisidės prie atsinaujinančios energijos elektrinių integracijos.

„Darbėnų skirstykla yra mūsų atspirties taškas, nuo kurio pradedame stiprinti tarpsistemines jungtis su Latvija. Ateityje ši unikaliai suprojektuota skirstykla gali tapti centru, prie kurio jungsis jūriniai vėjo parkai, o gal net ir naujos jūrinės jungtys. Lietuvai mušant rekordus atsinaujinančios energijos gamyboje, vis svarbiau užtikrinti stabilų įtampos valdymą tinkle. Todėl čia įrengtas valdomas šuntinis reaktorius yra ypač reikalingas – jis padės išlaikyti patikimą sistemos darbą ir pasirengti dar didesniems žaliosios energijos srautams“, – sakė „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius.


Metų pradžioje pranešusi apie naujo formato prekybos vietų – mažųjų parduotuvių – plėtrą Baltijos šalyse, IKEA skelbia oficialią pirmosios tokios parduotuvės Lietuvoje atidarymo datą. Klaipėdoje po beveik 3 mėnesius trukusios prekių užsakymo ir atsiėmimo vietos rekonstrukcijos, naujoji mažoji parduotuvė pirkėjams duris atvers jau š. m. kovo 26 dieną.

„Plėsdami mažojo formato parduotuvių tinklą Baltijos šalyse, siekiame būti arčiau daugelio žmonių, taip pat ir regionuose, kurie yra labiau nutolę nuo pagrindinių IKEA parduotuvių. Nors IKEA prekių užsakymo ir atsiėmimo vieta Klaipėdoje veikia jau dešimtmetį, transformavus ją į mažąją parduotuvę, vienas iš didžiausių pokyčių pajūrio pirkėjams bus ne tik iš pagrindų atsinaujinusi ekspozicinė salė, kurioje bus galima apžiūrėti ir išbandyti daugiau aktualių baldų ir namų sprendimų, bet ir tai, kad kur kas daugiau prekių bus galima įsigyti iš karto be išankstinio užsakymo”, – sako Inga Filipova, IKEA mažmeninės prekybos vadovė Baltijos šalims.

Šilutės pl. 29 esančiose patalpose po rekonstrukcijos bus sukurtos atskiros ekspozicijų ir prekybos salės erdvės. Aštuoni ekspoziciniai kambariai bus įrengti pagal pajūrio krašto gyventojų namų stilių bei jiems aktualiausius poreikius. Tai – svetainės, virtuvės, miegamojo bei vonios kambariai.


Šventinėje eisenoje dalyvavo per 1 tūkst. 700 rajono ugdymo įstaigų atstovų, tėvų su vaikais, pavienių asmenų.

Pilietinę sąšauką vainikavo Pranciškonų gimnazijos mokiniai atlikę Egidijaus Sipavičiaus dainą „Pagaminta Lietuvoje“.

36-oji Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena Kretingoje šiemet buvo sutikta su ypatingu bendrystės ir pasididžiavimo jausmu. Kovo 11-osios dienos renginiai subūrė gausią bendruomenę – miesto gatvėmis nusitęsusioje šventinėje eisenoje dalyvavo daugiau negu 1 tūkst. 700 rajono gyventojų. Šventinė diena Kretingoje buvo kupina trispalvės spalvų, jaunatviško šurmulio ir nuoširdžių žodžių apie meilę Tėvynei, dar kartą priminusių, kad Lietuva gyva kiekvieno žmogaus širdyje, o laisvė stipriausia tada, kai ją saugome ir švenčiame kartu.

Šventinė programa prasidėjo Rotušės aikštėje, kur nuo pat ryto veikė šviečiančių raidžių instaliacija „#AšEsuLietuva“. Ji tapo simboliniu kvietimu kiekvienam miestiečiui išreikšti savo pilietiškumą ir pasididžiavimą Lietuva.

Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus ir Kretingos rajono kultūros centro organizuota šventinė eisena vedė nuo Šv. Antano rūmų iki Rotušės aikštės. „Eitynėse dalyvavo per 1 tūkst. 700 rajono ugdymo įstaigų atstovų, tėvų su vaikais, įsiliejo ir pavieniai asmenys“, – įvardino rajono Švietimo skyriaus specialistė Rima Ramoškienė.

Eisenai pasibaigus Rotušės aikštėje prasidėjo pilietinė sąšauka „Širdies žinutė Lietuvai“. Renginį vedę jaunuoliai kretingiškiai abiturientė Livija Urbanaitytė ir studentas Sidas Čepelevas susirinkusiam gausiam būriui kretingiškių ir miesto svečių priminė, kad kiekvienas žmogus yra svarbi valstybės dalis: „Lietuva tarsi didelė dėlionė, kurios paveikslas neatsiskleidžia, jei trūksta bent vieno elemento, o tie elementai yra kiekvienas mūsų.“

Per tradicinę Lietuvos valstybinės ir istorinės vėliavos pakėlimo ceremoniją garbė jas iškelti buvo suteikta Kretingos šaulių atstovams, taip pat aukštus mokimosi rezultatus demonstruojantiems Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokiniams Evelinai Alšauskaitei, Tijui Valantai, Pranciškonų gimnazijos gimnazistams Amandai Indrišiūnaitei ir Aleksandrui Slušniui.


Justė STONKUTĖ

Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė

Pastaruoju metu daug kalbama apie prekybos tinklo „Norfa“ atėjimą į Salantus. Viešojoje erdvėje skamba gražūs politikų pareiškimai apie rūpestį bendruomene, apie tariamą palaikymą verslui, apie siekį, kad miestas augtų ir stiprėtų. Tačiau, kai emocijas pakeičiame faktais ir nuosekliai peržvelgiame įvykių eigą, išryškėja nemaloni tiesa – tarp žodžių ir veiksmų atsirado pavojinga praraja.

Kovo 10 d. įvykusiame neeiliniame Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje uždegta žalia šviesa projektui įgyvendinti. Tačiau per tą gerą pusvalandį, kol buvo svarstomas „Norfos“ klausimas, Kretingos rajono Sąjūdžio narys Gediminas Venckus kartu su kitais opozicijos nariais savo laikysena, alternatyvių sprendimų teikimu ir populistinėmis kalbomis aiškiai deklaravo, kad žmonių interesai jiems – mažiausi argumentai. Daug svarbiau – populistinės kalbos ir akių muilinimas.

Priminsiu, kad dar 2024 m. gruodį „Norfos“ atstovai susitiko su Salantų bendruomene. Buvo kalbamasi, derinami lūkesčiai, pradėtos diskusijos dėl sklypo, kur planuojama statyti „Norfą“, detaliojo plano sprendinių. Tai buvo konstruktyvus žingsnis į priekį, nes būtent taip demokratinėje savivaldoje ir turi vykti procesai: kalbantis, derinant, ieškant kompromisų. Procesas judėjo toliau, gal ne taip greitai, kaip norėtųsi, bet atsakingai, toliau derantis su verslo atstovais ir laikantis teisėkūros principų.


Sunki žiema nepagailėjo paveldo pastatų

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Paveldas

Sniego pridrėbusi žiema suniokojo buvusią vienuolyno skalbyklą – įlūžo statinio stogas.

Sunkios sniego dangos neatlaikė vienas įdomiausių ir paslaptingiausių statinių kone pačiame Kretingos miesto centre – prieš 200 metų pastatytas, gebenėmis apaugęs namas Akmenės g. Nr. 29, už buvusio banko, priešais vadinamąjį žuvinės tiltą. Tai buvusi pranciškonų skalbykla. Vidun įgriuvęs stogas tarsi perplėšė pastatą-senolį į dvi dalis.

Išsaugos akmenų sieną

Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus paminklotvarkininkės Modestos Genytės teigimu, apie šio, kultūros paveldo teritorijoje esančio, paveldo statinio būklę informuoti Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio specialistai, o šio pastato šeimininkas kretingiškis Julius Viknius įpareigotas teritoriją aptverti „Stop“ juosta. „Po šį apleistą statinį jau ligi tol landžiodavo benamiai ir girtuokliaujantys jaunuoliai, o dabar, įlūžus stogui, jis tapo ypač pavojingas“, – akcentavo M. Genytė.

J. Viknius patikslino, kad įgriuvo senoji pastato dalis, gerokai vėliau buvo pristatyta kita dalis. Vertingiausia, kas išlikę šiame statinyje, – tai iš akmenų sumūryta siena, laikmečiui būdingi jos matmenys. Paklaustas, ką yra numatę daryti su šia paveldosaugine nuosavybe, J. Viknius atsakė, kad namą atstatys, o sieną būtinai išsaugos. Pastatą ir teritoriją aplinkui, mat įsigytas ir papildomas vienuolynui priklausęs sklypas, kurio medinį pastatą prieš dvejus metus suniokojo gaisras, ketinama pritaikyti turizmo poreikiams, įrengiant viešbutį su kavine.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas