Pajūrio naujienos
Help
2021 Gruodis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną-7°C debesuotumas 11 %
Naktį-11°C debesuotumas 100 %
Apklausa

Ar pritariate sostinės iniciatyvai atsisakyti šventinių fejerverkų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Apklausa

Balsuokite už „Pajūrio naujienų“ 2021-ųjų Metų žmogų!

Edgaras ZABORAS
Arimantas MIKALOČIUS
Jūratė MAČERNIENĖ
Dalia ČINKIENĖ
Kazys MAKSVYTIS
Virginijus JAPERTAS
Ingrida TAUJANSKIENĖ
Alma JANKAUSKIENĖ
Nerijus ČAPAS
Ričardas JOVAIŠA
Komentarų topas

(1611) 2021-12-07

Kalėdų karalienės rūbas nutvisko aukso spalva. Sutemus apie tris minutes danguje skleidėsi fejerverkų gėlės. Už jas Kretingos rajono kultūros centras iš sutaupytų lėšų sumokėjo 1,5 tūkst. Eur.

„Kur pirmiau pasirodė nykštukai – Darbėnuose ar Kretingoje?“ – tai intriga daugeliui rajono spaudą sekančių gyventojų. Darbėniškiai šventai tiki, kad 100 smailiakepurių miestelio centre pernai prieš Kalėdas – jų išmonė, o kretingiškiai galvą guldo, kad Kretingoje nykštukų era pradėta šiek tiek anksčiau – juk dar 2019-aisiais 30 baltabarzdžių buvo susirinkę į Vytauto gatvę.

Kalėdų miestelis padvelkė prabanga

Kaip bebūtų, išradingumu vieni kitiems prilygstančių nykštukų ir ten, ir ten – nors vežimu vežk, ir smagu, kad apie Kretingos rajone užgimusią tradiciją jau skamba visa Lietuva. Darbėnuose ateinančių 2022-ųjų šiemet laukia 222 baltabarzdžiai, o Kretingoje šimtai jų įsitaisė kiemuose, gatvių sankryžose, prie mokyklų, parduotuvių bei kavinių vitrinose, viešosiose miesto erdvėse. Atidaryta ir visa gyventojų bei organizacijų sukurtų mažiausiai 40-ies nykštukų alėja, besitęsianti nuo rajono Kultūros centro ligi Rotušės aikštės, kur be pompastikos ir vietos valdžios kalbų šeštadienio pavakarę skambant linksmoms dainoms buvo įžiebta pagrindinė Kalėdų eglė.

O kokia šventė be Kalėdų Senio, personažo, kurio kasmet labiausiai laukia mažieji kretingiškiai?

Ji – kam patinka, kam ne, yra karkasinė, su 700 gyvų miško eglių šakų, į aukštį stiepiasi 12 metrų, padabinta puošniais ornamentais ir apkabinėta šiltas gelsvą bei baltą šviesas skleidžiančiomis lemputėmis. Egle su papuošimais šiemet už daugiau kaip 11 tūkst. eurų kretingiškiams parūpino apklausos būdu iš trijų įmonių pasirinkta bendrovė „Lumidėja“.

Kaip sakė Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė, klasikinį eglės stilių padiktavo atnaujinta Vilniaus gatvė, norėjosi, kad prie prabangiai atrodančios aplinkos būtų priderintas ir prabanga dvelkiantis visas Kalėdų miestelis. Aptariant viziją, tikrą minčių lietų dar pavasarį papylė seniūnijos darbuotojos, bet buvo atsiklausta ir mero Antano Kalniaus, ir Savivaldybės vyriausiosios architektės Redos Kasnauskės nuomonės.


Kretingos rajono savivaldybės taryba spalį atsižvelgė į Jokūbavo bendruomenės prašymą apšviesti Bažnyčios gatvę, prie kapinių sutvarkyti aikštelę automobiliams ir tam skyrė 10 tūkst. eurų. Apie 300 m ilgio Bažnyčios gatvėje uždaroji akcinė bendrovė „Elektros lizdas“ dar šiemet pastatys 7 šviestuvus. Apšviesta bus ir automobilių stovėjimo aikštelė.

„P. n.“ informacija


„Nevažiavo pro čia autobusai – ir nebuvo problemos, dabar čiupt už vadžių – vėl iš pradžių, bet ar ilgam?“ – juokavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Aurelijus Jankauskas, Saugaus eismo komisijai grįžus prie „karšto taško“ Kretingos miesto Savanorių gatvėje.

Čia atkūrus viešojo transporto eismą, tai yra šia gatve „paleidus“ po miestą kursuojantį autobusą, ir vėl sulaukta gyventojų priekaištų: keliamas triukšmas, tvyro išmetamųjų dujų smarvė.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Saugaus eismo komisijos pirmininkė Violeta Turauskaitė su Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigute Jazbutiene, miesto seniūne Gintare Liobikiene ir bendrovės „Kretingos autobusų parkas“ direktoriumi Arvydu Dyburiu teigė dar iki posėdžio svarstę, kaip gyventojų problemą palengvinti, ir nutarė viešojo transporto stoteles sukeisti su taksi stovėjimo vieta. Nė vienas kliūčių tam nematė, savo nuomones išsakyti kvietė ir kitus komisijos narius. Prieštaraujančiųjų neatsirado, tik, kad kiti vairuotojai savo automobilių nelaikytų autobusams skirtoje vietoje, A. Jankauskas nuovažą pasiūlė pažymėti horizontaliuoju ženklinimu zigzagu. Komisijos nario Konstantino Skieraus nuomone, būtent nuo to ir reikia pradėti. „Pirmiau geltonai pažymim zigzagą, taip automobilių vairuotojus pradėsim pratinti, kad autobusų sustojime stovėti automobiliams negalima. Tai, ko gero, bus pirmasis zigzagas Kretingos mieste“, – sakė jis.

Bendru sutarimu sprendimui sukeisti stoteles buvo pritarta.

„P. n.“ informacija


Kretingos Simono Daukanto progimnazijos sporto aikštyno rekonstrukcijos projektavimo ir projekto įgyvendinimo priežiūros darbus už 12 tūkst. eurų laimėjo MB „Susisiekimo komunikacijų sprendimai“.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė patvirtino, kad pagal Savivaldybės su „Susisiekimo komunikacijų sprendimais“ pasirašytą sutartį aikštyno rekonstrukcijos projektas per pusmetį turi būti parengtas. Simono Daukanto progimnazijos aikštynui atnaujinti 232 tūkst. eurų yra numatyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo įstaigų sporto aikštynų modernizavimo programoje, dar ne mažiau kaip 55 tūkst. eurų prisidėti iš savo biudžeto turės Savivaldybė. Aikštyno rekonstrukcija turėtų kainuoti per 300 tūkst. eurų. Tikroji rekonstrukcijos kaina paaiškės po rangos darbų pirkimo konkurso.

„Per 2022 metus turėtų būti parengtas projektas, gautas statybos leidimas ir parinktas rangovas“, – apie darbų seką aikštynui rekonstruoti sakė V. Turauskaitė. Aikštyne numatoma įrengti drenažą, sutvarkyti bėgimo takus, lengvosios atletikos sektorius, gimnastikos įrenginius, atnaujinti futbolo, krepšinio aikšteles.

„Tvarkant aikštyną tuo pačiu sutvarkysime ir automobilių stovėjimo aikštelę, nes gauname daug skundų, kad dabartinė aikštelė nesaugi vaikams išlaipinti. Sprendinius dėl aikštelės sutvarkymo pasiūlyti turės tie patys projektuotojai“, – teigė V. Turauskaitė, patikinusi, kad sutvarkytu mokyklos aikštynu naudotis galės ir miestelėnai.

P. n.“ informacija


Ilgametei mokytojai Elenai Šimkuvienei (kairėje) padėką įteikė Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė.

„Šimtas metų – išties daug. Daug, jeigu juos matuotume žmogaus nueitu keliu, daug, jeigu bandytume jį sudėti į margaspalvį mokinių prirašytais ir mokytojų ištaisytais sąsiuviniais nuklotą mokyklos kelią: tokį kelią nuėjo Rūdaičių mokykla“, – paminėti mokyklos jubiliejaus susirinkusiai Rūdaičių mokyklos bendruomenei ir svečiams kalbėjo Kretingos Simono Daukanto progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Veronika Kerinienė.

Į šventinę popietę besirenkantiems svečiams ir mokyklos bendruomenės nariams 100 metų siekiančią šios ugdymo įstaigos istoriją priminė lyg iš sustabdytų kino juostos kadrų sudėliota fotografijų ekspozicija. Joje – ir dar nespalvotos nuotraukos, kuriose prie senojo mokyklos pastato išsirikiavę pradinukai su pirmąja Rūdaičių mokyklos mokytoja Terese Kniukštiene, ir jau spalvoti mokyklos ir moksleivių gyvenimą pasakojantys kadrai iki visai neseniai daryti nuotraukų, kuriose – šių dienų mokinukai, sustoję prie iš obuolių sudėlioto skaičiaus 100.

Šie dabartinės Rūdaičių mokyklos, dabar Kretingos rajono Simono Daukanto progimnazijos Rūdaičių skyriaus, mokiniai ir pradėjo šventę, eilėmis ir dainomis pasveikinę visus, atvykusius paminėti neeilinės sukakties, kuri, atsižvelgiant į pandemiją, buvo minima neįprastai kukliai.

Su jubiliejumi bendruomenės pasveikinti atvykęs Kretingos rajono meras Antanas Kalnius pasidžiaugė ir mokykla, ir jos kolektyvu. „Visi mes prisimename savo pirmąją mokyklą, pirmąją mokytoją, pirmąsias, o ir vėlesnes pamokas, padėjusias mums išsigryninti savo vertybes, padėjusias tapti suaugusiais žmonėmis. Mes visą gyvenimą susiję su mokykla: buvom mokiniai, paskui – mokinių tėvai, būsim ir seneliai. Mokykla nestovi vietoje, ji keičiasi, keičiasi kolektyvas, bet nesikeičia jos dvasia. Linkiu, kad per 100 metų susiformavusi jūsų mokyklos dvasia išliktų nepakitusi dar mažiausiai 100 metų“, – linkėjo meras A. Kalnius, įteikęs direktorei Sigitai Jonaitienei Kretingos rajono vėliavą.


Į regioninio lygmens logistikos centrus galėtų būti vežamos, pavyzdžiui, ekologiškai auginamos uogos, vaisiai, daržovės, ten šaldomos, sandėliuojamos ir tiekiamos viešosioms įstaigoms.

„Santarvės“ archyvo nuotr.

Šiemet kai kurių didžiųjų miestų savivaldybių – Kauno miesto ir Klaipėdos rajono – vadovai prakalbo apie regioninių logistikos centrų kūrimą. Deja, kol kas šios kalbos lieka tik kalbomis, o štai imtis realių veiksmų tokiems centrams kurti ir pasinaudoti tam skirta parama jau įmanoma.

Nuo lapkričio 22 d. iki gruodžio 23 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Antrajam šiemet paraiškų priėmimo etapui įsigaliojo tam tikri pakeitimai, susiję būtent su parama regioninio lygmens logistikos centrams kurti.

Sveikas maistas – arčiau vartotojų

Kaip sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistė Nomeda Padvaiskaitė, galimybė steigti regioninio lygmens logistikos centrą pareiškėjams buvo suteikta jau pirmajame šios veiklos srities paraiškų priėmimo etape vasarą, bet tąkart nė vieno pareiškėjo būtent tokiam centrui kurti neatsirado. Siekiama, kad į rajonuose ar regionuose pastatytus logistikos centrus ūkininkai galėtų suvežti savo auginamą ar gaminamą produkciją ir jau iš čia būtų galima tiekti ją viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms ar įmonėms – darželiams, ligoninėms, slaugos namams, mokykloms ir panašiai. „Logistikos centre, kaip sandėlyje, galima surinkti ir konkrečiai įstaigai parūpinti reikiamą krepšelį produktų – daržovių, mėsos, kiaušinių ir t. t. – ir nuolat užtikrinti pakankamą jų kiekį, – kalbėjo N. Padvaiskaitė. – Dabar, kai tokių centrų dar nėra, vienas ūkininkas su partneriais negali užtikrinti, kad visus metus nuolat tieks atitinkamą kiekį reikalingos produkcijos. Jei būtų statomas logistikos centras, į jį produkcija būtų vežama sezono metu, tada pakuojama ar kitaip apdorojama ir sandėliuojama iki kito sezono. Reikiamą produkcijos kiekį logistikos centras galėtų sukomplektuoti iš kelių trumpa grandinių veikla užsiimančių ūkininkų, siekiant sukurti nenutrūkstamą tiekimą galutiniams vartotojams.“

Šių logistikos centrų pagrindinis tikslas ir yra skatinti trumpųjų grandinių plėtrą dar platesniu mastu, o bendradarbiavimas su viešosiomis įstaigomis ir įmonėmis duotų abipusę naudą, tuo labiau kad dabar visuomenė vis labiau ima domėtis tuo, ką valgo, o ypač tėvai rūpinasi tuo, ką valgo jų vaikai. „Nors privatūs darželiai gali būti lankstesni dėl šviežio maisto tiekimo, bet jau yra ir valstybinių darželių Ukmergėje, Panevėžio rajone, maitinančių vaikus ekologiškai ir vietoje užaugintais produktais“, – pasakojo pašnekovė.


Vieną iš 5 sertifikatų Kretingos rajono vicemeras Dangiras Samalius įteikė Nasrėnų Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus Nasrėnuose vadovei Violetai Čėsnienei (centre).

Besibaigiant metams, Kretingos rajono kultūros centre buvo pagerbti tautinio paveldo kūrėjai, kurių darbai puošia mūsų kraštą: į pradėtą kurti Kretingos rajono Nematerialaus kultūros paveldo vertybių registrą įtrauktos pirmosios 5 vertybės, o jų kūrėjams iškilmingai įteikti sertifikatai.

Nuo šiol sąvade – riešinių mezgimas Vydmantuose (puoselėtojos Milda Rogačiovienė ir Eugenija Zagorskienė), liaudiškojo giedojimo tradicija Salantų krašte, Salantų pyragas, žemaitiški patiekalai Nasrėnuose, folklorinio dainavimo Kretingoje tradicija.

Pasak Nematerialaus kultūros paveldo sąvado koordinatorės, Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės Astos Pocienės, registras buvo pradėtas formuoti prieš kelerius metus, o šiemet, Lietuvoje visuotinai minint Archyvų metus, buvo patvirtinti nuostatai, sudaryta vertinimo komisija, ir sąvadas startavo.

„Teikti kandidatus kvietėme rajono švietimo, mokslo, kultūros įstaigas, kad šios, esančios arčiausiai vietos kūrėjų, teiktų sąvadui savo bendruomenių nykstančias vertybes. Gavome iš viso 16 pasiūlymų iš 5 rajono įstaigų. Kurios vertybės bus įtrauktos į sąvadą, atsižvelgiant į jų puoselėjimą, tęstinumą ir sklaidą pačiose bendruomenėse, sprendė komisija: Kretingos rajono savivaldybės vicemeras Dangiras Samalius, rajono etnokultūros specialistai Diana Brazdeikienė, Rita Šukienė, Alvydas Vozgirdas, pedagogė Virginija Rudavičienė“, – kalbėjo A. Pocienė.


Regionų krepšinio lygos (RKL) B divizione rungtyniaujanti ir Aurimo Ivanovo treniruojama Kretingos „SM-Kretinga“ lapkričio mėnesį užbaigė dar dviem pralaimėjimais ir kol kas pergalių neiškovojo, bet yra jauniausia diviziono komanda.

Lapkričio 19 d. kretingiškiai išvykoje 59:90 (13:21; 10:23; 17:21; 19:25) pralaimėjo prieš „Skuodo KKSC-„Kuršasta“ (5 pergalės, 1 pralaimėjimas) komanda. Jaunieji Kretingos krepšininkai gana sėkmingai pasipriešino triukšmingoje varžovų arenoje prieš vyresnius varžovus ir nusileido jiems 31 taško skirtumu.

Šiose rungtynėse Kretingos „SM-Kretingai“ atstovavo: Rokas Tiškus (6/7 dvitaškiai, 6/7 baudos, 5 atk. kamuoliai, 4 rez. perdavimai, 5 per. kamuoliai, 7 išprov. pražangos, 34 naud. balai) – 24, Eisvydas Petkus (5/6 dvitaškiai) – 10, Emilis Kaubrys (4/4 baudos) ir Ugnius Kvietkauskas (6/6 baudos) – po 8, Nojus Rožmanovas – 7, Edvinas Mickus – 2, Dovydas Jedenkus ir Lukas Preibys.


Arūnas Kažukauskas, įmonės „Riflis" vadovas

Armatūros karkasus gręžtiniams pamatams, vėjo jėgainių, uostų krantinių poliams, pamatų rostverkams, galvenoms, kolonoms, sijoms, armatūros tinklus Kretingoje gaminanti uždaroji akcinė bendrovė „Riflis“ kiekvieną mėnesį apdirba nuo 300 iki 500 tonų metalo ir savo gaminiais aprūpina didžiąsias Vakarų Lietuvos regiono statybas, dalį produkcijos realizuoja visoje Lietuvoje.

„Riflio“ pagamintos armatūros konstrukcijos Kretingoje panaudotos statant Kretingos sporto ir sveikatingumo kompleksą, „Rimi“ prekybos centrą, neseniai palei geležinkelį sumontuotoje garsą izoliuojančioje sienoje. Klaipėdoje PET granulių ir plastiko gamyklų, prekybos, paslaugų centrų, kaip antai „Studlendas“, kitų stambių objektų uostamiestyje, visame pajūryje ir regione statyboje.

„Eksportuojame nedaug ir patys tuo neužsiimame, mūsų gaminius į užsienį perparduoda kiti“, – apie produkcijos realizaciją kalbėjo bendrovės „Riflis“ steigėjas ir vadovas Arūnas Kažukauskas.


Kęstučio g. Nr. 22 namo gyventojos Janina Baužienė ir Elena Simanauskienė už daugkartinę pagalbą, tramdant siautėjantį kaimyną ir jo bendrus, prieš Kalėdas sumanė pačios viešai padėkoti Jono Karolio Chodkevičiaus patrulinės kuopos vadui Gintautui Pogoželskui.

Moterys pasikvietė G. Pogoželską į Kretingos miesto seniūniją, ir seniūnės Gintarės Liobikienės bei Kretingos rajono vicemero Dangiro Samaliaus akivaizdoje už pilietinį aktyvumą ir pagalbą joms viešai padėkojo, įteikdamos jam trispalvę primenančią gėlių puokštę.

„Mūsų name yra 5 butai, viename jų – tikra alkoholikų landynė, kurioje nuolat būriuojasi visokio plauko žmonės, girtauja, kelia triukšmą. Naudojamės vienu įėjimu, name – bendras tualetas, kuris nuolat girtuoklių apdergiamas, šie, įspėti dėl netvarkos, mus visaip užgaulioja. Todėl dažnai į pagalbą tenka kviestis ir policiją, – kalbėjo abi kaimynės. – G. Pogoželskas žino situaciją, dažnai pats, niekieno neraginamas, apsilanko, prižiūri tvarką, pabara alkoholikus. Visuomet kaimynų pasiteirauja, kokių turime bėdų ar problemų, sako – jei reikia skambinkite, atvyksiu padėti.“


Baigiantis metams, „Pajūrio naujienos“ tradiciškai kviečia išrinkti Metų žmogų. Kas juo taps, nulems laikraščio skaitytojų balsai: savo nuomonę galima pareikšti skambučiu arba balsuojant internetu.

Metai buvo sunkūs: nesibaigianti pandemija, migrantų krizė, kylančios kainos, infliacija, valdžios – tiek aukščiausiu, tiek savivaldos lygiu – nesutarimai, visuomenės susiskaldymas... Tačiau gyvenimas nesustojo, ir pasidžiaukime, jeigu šiuos nerimo metus pavyko išgyventi be didesnių materialinių ir dvasinių netekčių. Pasidžiaukime savo pasiekimais, išmokime pamatyti tai, ką nuveikė kiti, ir pasaulis tikrai taps geresnis, šviesesnis, įkvepiantis mus veikti, daryti, kurti, siekti.

Kaip niekad iki šiol iš kai kurių skaitytojų pajutome grįžtamąjį ryšį: ar rengsite Metų žmogaus rinkimus, ar išliks tradicija, būtinai pasiūlykite tą ir aną... Taigi mūsų sudarytas kandidatų sąrašas nėra vienvaldis sprendimas: medikę Almą Jankauskienę į sąrašą pasiūlė pacientai, buvusį Pranciškonų gimnazijos gimnazistą Edgarą Zaborą – viena rajono politikių Vaida Jakumienė, aktyvus Vydmantų parapijos bendruomenės narys Virginijus Japertas neliko nepastebėtas klebono Karolio Petravičiaus, kuris savo didžiausiam talkininkui skyrė tikrai daug gerų žodžių... Buvo malonu žinoti, kad esame vieni kitiems reikalingi, kad mūsų abipusis ryšys veda vieno tikslo link – pamatyti ir pagerbti tuos, kurie dirba ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų.

Beje, bet kuris skaitytojų gali pasiūlyti ir savo kandidatą tapti 2021-ųjų Metų žmogumi.

Skaitytojų balsų lauksime: tel. (8 445) 43728, (8 445) 77993, (8 445) 52382, taip pat www.pajurionaujienos.com (žiūrėti Balsavimai). Balsavimas tęsis iki gruodžio 27 dienos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas