Pajūrio naujienos
Help
2023 Sausis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Komentarų topas

(1724) 2023-01-27

Šį stintų sezoną žvejai vadina fantastišku

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis

„Sėdi sau ir krapštai po vieną stintą iš tinklo – visai smagus užsiėmimas pensininkui“, – juokavo draugui žvejui padedantis Valius Gricius iš Drumulio kaimo.

Šventojiškis Sigitas Jarulis atviravo tiek stintų, kiek jūroje pagaunama pastarosiomis dienomis, paskutinį kartą regėjęs prieš kokius 20 metų. „Atvažiuokit rytais prie Šventosios uostelio. Vieni žvejai iš čia išplaukia, kiti parplaukia – savo akimis pamatysit, kokiais greičiais iš valčių vyrai žuvį į mašinas nešioja, bus vaizdelis kaip Aliaskoje“, – juokėsi pašnekovas.

Dėkoti reikia vėjui

Šventąją stintos pasiekia nuo kaimyninės Latvijos pusės, plaukia į Kuršių marias, tolesnė jų kryptis – į nerštavietes Nemuno žemupyje ir kitose upėse.

Anot Sigito, stintų gaudymo sezonas šiemet prasidėjo neįprastai anksti – pirmosios tinkluose suspurdėjo lapkritį. Kas lėmė ankstyvą sezono pradžią, patyrusiam žvejui svarstyti nereikia: palankūs vakariniai vėjai nuo jūros į krantą „paspaudė“ drumzliną vandenį, o „protingos“ audros žuvų neišblaškė.

Dabar pats įkarštis, bet, spėjama, kad stintas dar galės gaudyti apie tris savaites. Vadinasi, per Stintos šventę, planuojamą vasario 11–12 dienomis, Palangos centrinės gatvės agurkais tikrai kvepės. Tik įdomu, kokios kainos bus? Šiuo metu, kai pasiūla didelė, kilogramą šviežios stintos galima nusipirkti maždaug už 6–7 eurus, o nusiderėjus ir pigiau.

„Dešimt metų per šventes ir aš prekiaudavau stintomis, dabar – nebe. Pamenu, kartą vienintelis visoje Palangoje tris dėžes šviežių turėjau. Kavinės, barai, jei keptuvėse ir čirškino, tai iš anksčiau užsišaldytas, kiti stiklainiuose siūlė pirkti marinuotų“, – pasakojo savo žvejybos įmonę Šventojoje įsteigęs S. Jarulis.


Bronius MARTINKUS:

– Pasakysiu štai ką: jeigu kandidatuojantis žmogus yra įdomus ir iš tikrųjų vertas būti valdžioje, tai įdomi ir jo reklama. Kitu atveju tegul kad ir prie kiekvieno Kretingos namo bus prikabinėta didžiausių plakatų su portretais, – dėmesio nepatrauks, praeisiu pro šalį.

Stasys EIČAS:

– Pašto dėžutėje kol kas dar brošiūrų su kandidatų veidais nerandu, bet, jeigu ir rasiu, iškart atsidurs šiukšlinėje. Aš jų neskaitau. Valdžia esu nusivylęs, bet į rinkimus eisiu, nes, jei tu nebalsuosi, balsuos kiti. Nuo pjedestalo reikia nuversi senąsias partijas, nes nieko gero iš jų.

Auksė ANTULIENĖ:

– Nesidomiu politika... Esu kultūros žmogus, o kadangi dirbu šioje srityje, tai man labai svarbu ne tie plakatai ant pastatų sienų arba ant pravažiuojančių automobilių – jų gali būti, gali nebūti, – o kiek dėmesio kandidatai skiria kultūrai ir švietimui. Prieš eidama balsuoti perskaitau programas.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Dėl kapinių Vydmantams aiškumo nėra

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Savivaldybėje

Kretingos rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį jau kažkelintą kartą diskutavo dėl kapinių Vydmantams steigimo, papolitikavo prieš kovą vyksiančius Savivaldybės tarybos rinkimus ir nieko nenusprendė.

Į Kretingos rajono savivaldybės tarybą, merą Antaną Kalnių, administraciją kreipėsi Vydmantų Babilonijos gatvės ir Palangos plento gyventojai, prašydami nestatyti Vydmantų kapinių šalia gyvenamųjų namų kapinėms numatytame apie 8 ha sklype. Prašymą pasirašė 46 žmonės, jame, be kita ko išdėstytos gyventojų abejonės, ar, tikslinant rajono Bendrąjį planą (BP), ši vieta kapinėms buvo palikta teisėtai. Kapinės šioje Vydmantų gyvenvietės dalyje BP buvo numatytos prieš porą dešimtmečių, per šį laikotarpį aplink kapinėms suplanuotą sklypą Savivaldybei pritariant – leidžiant keisti žemės paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamosios statybos – iškilo naujos gyventojų sodybos, jų kai kurias nuo kapinių ribos teskiria minimali 100 m sanitarinė zona. Gyventojai rašte priminė, kad, Savivaldybės užsakymu, buvo parengta galimų kapinėms vietų studija, kurios rengėjai pirmenybę buvo atidavę kitam sklypui, esančiam arčiau Rūdaičių, netoli veikiančių evangelikų liuteronų kapinių. Studijos rengėjai tos vietos pranašumą teikė dėl kapinėms tinkamesnio grunto (sklypas Vydmantuose yra molingas, čia aukštas gruntinis vanduo), dėl panašaus kapinių atstumo nuo Vydmantų ir Rūdaičių, didesnės galimybės kapinėmis naudotis platesnės rajono vakarinės teritorijos dalies gyventojams. Anot pasirašiusiųjų raštą, tikslinant BP ir paliekant kapines toje pačioje vietoje Vydmantuose, buvo vadovautasi pasenusiu ir nebegaliojusiu Vydmantų bendruomenės prašymu.

Reaguodamas į 46 vydmantiškių prašymą A. Kalnius pasiūlė, kad tarybos nariai įpareigotų Savivaldybės administraciją surengti Vydmantų seniūnijos gyventojų apklausą: „Reikia ar ne tų kapinių?“ Ir, kaip sakė meras, taip nuimti įtampą dėl kapinių susiskaldžiusioje Vydmantų bendruomenėje.

Merui oponavę tarybos nariai tikino, kad tokia apklausa būtų tik nereikalingas darbas, kadangi gyventojų nuomonė, tikėtina, vėl išsiskirtų. Prieš organizuojant apklausą, reikėtų išsklaidyti gyventojų lūkesčius, kad kapinių statyba neužtruks, nes dėl prastėjančios ekonominės situacijos, lėšų stygiaus, kitų neigiamų faktorių, jų statybos perspektyva yra gana miglota.

Dėl pasiūlymo surengti Vydmantų seniūnijos gyventojų apklausą Savivaldybės taryba sprendimo nepriėmė ir klausimo svarstymą užbaigė politikų raginimais grįžti prie specialistų parengtos galimų vietų kapinėms studijos.

Rajono taryboje buvo užsiminta ir apie Vydmantuose suplanuotų kapinių statybos kainą – apie 3 mln. eurų, kiti kainą (dėl išaugusių statybos kaštų, infliacijos) dvigubino. Treti perspėjo, kad kolegos dėl kainos nebepolitikuotų, kadangi pasigirdo siūlymų klausti vydmantiškių, ko jie patys nori labiau: sutvarkyto dviračių tako į Palangą, vaikų darželio remonto ar kapinių. „Kam klausti, jei tų milijonų eurų Savivaldybės biudžete gal ir artimiausią penkmetį ar dar ilgiau nebus“, – teigė stabdžiusieji įsismarkavusius kolegas.


Kaimas 1868 m. parengtame Rusijos imperijos Kauno gubernijos Kretingos apylinkių plane.

Kaimas 1941 m. išleistame Telšių apylinkių topografiniame plane.

Į pietus nuo kelio Salantai–Grūšlaukė–Darbėnai, prie Vaineikių miško už Bajoralių kaimo, plyti sovietmečio melioracijos sunaikintas Mažųjų Žalimų kaimas, kuriame belikusi viena sodyba, laukuose stūksančios senosios kapinės ir prie ąžuolo pakelėje kabanti koplytėlė.

Viena pavadinimo versijų – pagal pirmojo gyventojo vardą

Kaimui priklauso 718,28 hektaro žemės, iš kurios daugiau kaip pusę – apie 434 ha – užima miškai. Didesnėje dalyje plyti Vaineikių miškas, susisiekiantis su Grūšlaukės mišku. Pietrytinėje žemių dalyje auga nedideli Jankaus ir Preibinos miškeliai. Pietuose plyti Žalimų miškas, skiriantis Mažuosius Žalimus nuo Didžiųjų Žalimų.

Mažieji Žalimai ribojasi su Buginiais, Bajoraliais, Leliūnais, Klausgalvų Medsėdžiais, vakaruose – su Knėžų kaimui priskirta miško dalimi, o rytuose nuo kaimynystėje esančių Barzdžių Medsėdžių jį skiria iš Leliūnų Klausgalvų link einantis žvyrkelis. Prie šio kelio stovi vienintelė sodyba.

Kaimas patenka į Akmenos-Dangės ir Salanto upių baseinus. Šiaurinę dalį vagoja keli melioracijos grioviai, iš kurių surinktas vanduo platesniu kanalu Bajoraliuose įteka į Salanto intaką Pestupį. Centrinėje dalyje glūdi Akmenos, už Kretingos vadinamos Dange (Dane), ištakos. Pietine dalimi skersai kaimo vingiuoja Raudonupis ir Varupis, kurie Knėžuose ir Akmenalėse įsilieja į Akmeną.


Rengiamasi apšviesti dvaro parką

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Dvaro rūmus bus siekiama apšviesti pirmajame darbų etape.

Įrengus apšvietimą Pastauninko ir senajame miesto parkuose, lankytojų pamėgtas istorinis Kretingos muziejaus dvaro parkas vis dar skendi tamsoje. Suskaičiuota, kad apšviesti rūmus, takus ir svarbiausius objektus kainuotų apie 663 tūkst. Eur. „Ir mūsų parkas pagaliau turi išlįsti iš tamsaus maišo. Dabar sprendžiame galvosūkį – iš kokių fondų gauti lėšų“, – sakė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Sykiu ieškos lėšų

V. Kanapkienė pasakojo, kad parko apšvietimo techninis projektas „Kretingos dvaro sodybos parko inžinerinių tinklų, elektros (apsauginės signalizacijos) įrengimas“ buvo parengtas 2022 m., tad kainos nebeturėtų keistis. Jį sudaro trys dalys: apšvietimo įvedimas, apsauginės signalizacijos įrengimas – numatytos vaizdo stebėjimo kameros – ir kainų skaičiavimai. Parengti projektą kainavo 12,1 tūkst. Eur.

„Pinigai – nemaži. Šiųmetis biudžetas jau preliminariai paskirstytas, ir jame parkui apšviesti pinigų nėra numatyta. Tačiau, pasitarus su Savivaldybės vadovais, jie pažadėjo, kad sykiu ieškosime, iš kur galėtume gauti lėšų projekto startui, – kalbėjo šio projekto iniciatorė V. Kanapkienė, patikinusi, kad darbai būtų vykdomi etapais. – Pirmiausia sieksime apšviesti pagrindinį taką nuo vartų Vilniaus gatvėje ligi dvaro parko takų sankirtos tarp trečiojo ir antrojo tvenkinių, taip pat – rūmus iš visų pusių, parterį, fontaną „Mergaitė su skėčiu“, šimtamečius ąžuolus.“

O per kitus darbų etapus bus apšviestas Astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu, liepų alėjos, želdiniai ir jų grupės, krioklio grota ir pagrindiniai pasivaikščiojimo takai, vedantys iš Žemaitės alėjos, ir takai tarp pirmojo bei antrojo tvenkinių.


Ūkininkai ruošia ratus pavasariui

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Pasak Rajono Žemės ūkio vyriausiojo specialisto Andriaus Abelkio, anksčiau žemės ūkio technikos techninės apžiūros buvo atliekamos kasmet, dabar kas dveji, jei technika nauja, – pirmoji techninė apžiūra po trejų metų.

„Roges ruošk vasarą, o ratus – žiemą“, – tokia tautos išmintimi vadovaujasi ir dauguma rajono ūkininkų, kurie, tik nuėmę derlių ir rudenį pabaigę darbus laukuose, techniką iškart ima ruošti būsimam naujam sezonui.

Grafiką paskelbs vasarį

Specialisto atliekama žemės ūkio technikos apžiūra startuos kovą, tačiau grafikai viešai bus paskelbti netrukus, vasarį. Juos taip pat turės ir ūkininkams paplatins seniūnijų žemės ūkio specialistai. Pagal grafiką atliekama vienos savaeigės mašinos ir traktoriaus apžiūra rajone kainuoja 6,80 euro, priekabos – 5,50 euro, o jei apžiūrėti atvykstama ne pagal grafiką – beveik 10 eurų. Miesto savivaldybėje šios paslaugos brangesnės.

Kaip sakė už technines apžiūras ir technikos registraciją atsakingas Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Abelkis, žemės ūkio technikos rajone kasmet daugėja. Vien nuo jo darbo pradžios prieš metus su trupučiu iki šiol užregistruota 200 daugiau, ir dabar iš viso kartu su įmonių naudojama komunaline, statybine, miškų ūkio, kelių tiesimo technika yra 6 tūkst. 509 vienetai. Daugiausiai užregistruota traktorių – 3 tūkst. 768, priekabų – 1 tūkst. 700, javų kombainų – apie 160.

Nemažai žemdirbių dirba dar su sena rusų laikų technika. Andriaus žodžiais, meškos paslaugą čia gali daryti ir paramos, kiek ūkininkams lėšų skiriama įsikurti arba smulkiesiems ūkiams. Esą žmogus perka, kas už tuos 15-a tūkstančių, kuriuos gauna, išeina.

„Bet aš stebiuosi, kokie vis dėlto mūsų ūkininkai yra nagingi ir sumanūs, kaip jie sugeba nusidėvėjusią techniką prikelti „naujam gyvenimui“, susitvarkyti taip, kad neprikibsi, nes techninei apžiūrai keliamus reikalavimus atitinka“, – kalbėjo A. Abelkis.


Programą „Tyrinėjimo menas“ vykdančių mokytojų klubo nariai: priekyje (iš kairės) Gražina Žiliūtė, Nerijus Liubinas, Vitalija Mikalauskienė, Anžela Daugalienė, Aldona Riepšienė, Diana Anužienė ir mokyklos direktorė Sigita Jonaitienė; stovi – direktorės pavaduotoja Živilė Sabaliauskaitė, Jurgita Kiršanskienė, Asta Balsė, Silvija Geležinienė, Ema Marija Maslauskaitė, Daiva Beivydienė, programos koordinatorė Vida Narvaišytė, Dangira Cibulskienė.

Šiais mokslo metais Kretingos Simono Daukanto progimnazijos bendruomenė – mokytojai ir mokiniai – leidosi į tyrinėjimo kelionę: pakviesti asociacijos „Kūrybinės jungtys“ ir laimėję projektą jie dalyvauja tęstinėje programoje „Tyrinėjimo menas“, kurios esminis tikslas – atskleisti ir ugdyti mokinių ir mokytojų kūrybingumą, o programos pamatą sudaro nuoseklus mokyklų ir kūrybos profesionalų bendradarbiavimas.

Ką, dalyvaudami šioje programoje, daukantiečiai jau spėjo nuveikti?

Visų pirma, įkurti du – mokytojų ir mokinių klubai, kurių nariai jau išsinagrinėjo programą ir įžengė į II, tai yra į programos įgyvendinimo, etapą. „Rengiamės naujovei – jau buriame radijo kūrimo komandą, kuri ne tik sukurs radiją, bet ir pasistengs į kūrybinius procesus įtraukti visą mokyklos bendruomenę, taip pat radiją panaudoti ugdymo procesui tobulinti“, – teigė geografijos mokytoja Gražina Žiliūtė, viena mokytojų klubo narė. Iš viso klubas vienija 15-a pedagogų, jų padėjėjų, bibliotekininkų, kitų darbuotojų.

Visi mokytojų klubo nariai, kuriems padeda kūrybinio sektoriaus profesionalai, specialiai parengti darbui su mokyklomis ir turintys partnerystės su mokyklomis patirties, siekia vieno tikslo – kurti geresnę mokyklą, sėkmingai pereiti prie atnaujinto ugdymo turinio, vienyti progimnazijos mokytojus. Klubo veikloje dalyvaujantys mokytojai tiria jiems aktualius ugdymo klausimus, diskutuoja, ieško sprendimų, mokosi patys kurti kūrybiško, tyrinėjančio ugdymo procesą ir metodus, praktiškai išbando inovatyvius ugdymo būdus. Programa taip pat sukuria prielaidas kolegialiam mokytojų darbui ir jai pasibaigus. Su Simono Daukanto progimnazijos mokytojų klubu bendradarbiauja kūrybinė praktikė Šiaulių dailės galerijos koordinatorė literatūrologė Roberta Stonkutė. Ji progimnaziją įvardino kaip išskirtinę mokyklą, kurioje pulsuoja noras daug nuveikti, daug įvairių veiklų, o turimos patirtys dar pildomos naujomis žiniomis. „Klubo veikla programos rėmuose neatsiejama nuo iššūkių, su kuriais susiduria progimnazijos mokytojai kartu su įstaigos administracija. Ir labai svarbu, kad juos ryžtasi įveikti visi sykiu“, – vykstančio proceso esmę nusakė R. Stonkutė.

Programoje dalyvaujantys kūrėjai, arba kūrybiniai praktikai, mokymąsi sieja su technologinėmis naujovėmis, inovatyviais sprendimais, šiuolaikiniais sprendimais, nehierarchiniais santykiais.


Buvusi „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos narė Aurelija Plokštytė po gimnazijos pasirinko žurnalistikos kelią.

Dvidešimt vienerių metų žurnalistikos trečio kurso studentė Aurelija Plokštytė jau ilgus metus siekia, kad būtų girdimi ne tik žmonės, bet ir gyvūnai.

Žurnalistas – vitražas

A. Plokštytė dar būdama moksleivė aktyviai dalyvavo „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijoje, įkūrė internetinį puslapį „Laukinė komanda“. „Rašiau apie gyvūnų saugą, globą. Galbūt todėl ir pasirinkau žurnalistikos studijas, nes norėjau sužinoti, kaip profesionaliai tęsti šią veiklą“, – mergina apibūdino šių studijų pasirinkimą nulėmusias priežastis.

Pirmame kurse Aurelija atliko praktiką dienraštyje „Vakarų ekspresas“, o antrame – LRT televizijoje. Jos teigimu, žurnalistikos studijų teorinės paskaitos nėra kažkuo įspūdingos: „Visų pagrindų, tiesą sakant, išmokė „Kuprinė“. Stodama į šią studijų programą jaunoji žurnalistė tikėjosi, kad bus daug teorinių paskaitų, bet mažai praktikos, tikro žurnalisto gyvenimo, tačiau liko maloniai nustebinta. „Nemaniau, kad studentams tenka atlikti tiek daug realių užduočių – tikrai nesitikėjau, kad bus tiek”, – džiaugėsi pašnekovė.

Vis dėlto studentė pripažino, kad kai kurie kurso draugai stipriai nusivylė studijomis. „Tačiau man viskas daugiau ar mažiau patinka, nėra sunku, lieka laiko kūrybinei interpretacijai rengiant reportažus, nes žurnalistas – tai vitražas, pro kurį žmogus mato faktinę informaciją, mes tik pakoreguojam to vitražo spalvas“, – dalinosi jaunoji žurnalistė.


Ant vienos Darbėnų gimnazijos sienų pakabintos platininės, auksinės, sidabrinės ir bronzinės žvaigždės, kuriose – gabiausi gimnazijos mokiniai. Gimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui Kristinos Balsevičienės teigimu, jau pastebimi gerėjantys mokinių mokymosi rezultatai.

Darbėnų gimnazijoje jau kelerius metus yra skatinami mokiniai, pasiekę aukštų mokslo rezultatų, pareigingai lankantys mokyklą ir aktyviai dalyvaujantys bendruomenės veikloje.

„Vaikai, kurie mokslo metus užbaigia aukštais rezultatais, nepraleidžia pamokų, skatinami skirtingai. Šiais mokslo metais mokiniams suteikėme kultūros pramogą – I–IV klasių mokiniai Klaipėdos dramos teatre stebėjo spektaklį pagal Hanso Kristiano Anderseno pasaką „Sniego Karalienė“, – pasakojo direktoriaus pavaduotoja ugdymui Kristina Balsevičienė.

Viena esminių skatinimo priemonių – ant vienos gimnazijos sienų pakabintos platininės, auksinės, sidabrinės ir bronzinės žvaigždės, kurios atspindi, kaip kokiam mokiniui sekasi. „Gerėjančius mokinių pasiekimų rezultatus pastebėjome praėjus kokiems 2-iems metams, kai įrengėme žvaigždžių sieną. Iš pradžių joje puikavosi mažiau mokinių, po to jų skaičius augo. Mokiniai tikrai nori patekti ant tos sienos“, – sakė gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė.


Darbėnų gimnazijos abiturientė Evelina Donielaitė su savo poezijos rinkiniu „Piešiu jaunystę...“ dalyvavo 55-ajame Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurse, kur komisija darbą atrinko į respublikinį etapą.

Darbėnų gimnazijos abiturientė Evelina Donielaitė šiandien daug pastangų įdeda į mokslą, nes nori studijuoti mediciną, tačiau vidinis balsas kalba poezijos eilutėmis. Jos kūryba buvo pastebėta ir 55-ajame Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurse, kurio komisija darbą atrinko į respublikinį etapą.

Brandi asmenybė

Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurse Evelina dalyvavo jau antrą kartą. Šįkart poezijos rinkinys, kuriame – 25 jaunosios kūrėjos darbai, pavadintas „Piešiu jaunystę...“. Komisijos sprendimu, jos darbas atrinktas į respublikinį etapą. Konkurse mokiniai varžosi keliose kategorijose – literatūros teorijos, prozos, vertimų ir poezijos.

„Evelina yra turtinga vidumi asmenybė, su kuria bendraujame nuo 5-os klasės. Nuo mažumės ji išsiskyrė įvairiapusišku matymu tiek kultūrine, tiek literatūrine prasme, kadangi domisi įvairiais dalykais. Prisimenu, kai ji vykdavo į knygų muges Vilniuje, tamsiame autobuse pasišviesdavo telefonu ir skaitydavo knygą. Ją bet koks tekstas, literatūra labai įtraukdavo“, – apie savo mokinę kalbėjo lietuvių kalbos mokytoja Laura Butkutė.

Mokytoją taip pat žavi Evelinos gebėjimas diskutuoti apie literatūrą: „Kai praėjusiais metais nagrinėjome Viljamo Šekspyro „Hamletą“, jį išnagrinėjome iki pat smulkmenų, o Evelina vis keldavo probleminius klausimus, kodėl taip, o ne kitaip galėjo pasielgti personažai. Ji – brandi asmenybė.“

Poezijos rinkinį padėjusi išleisti L. Butkutė į gimnazistės kūrybą nesikišo: „Pagelbėjau tik dėl korektūros, padėjau sutvarkyti tekstus, kad jie būtų stilistiškai tvarkingi.“

Kaip pavadinti rinkinį, Evelinai kilo daug minčių, tačiau jį perskaičiusi mokytoja pasiūlė pavadinti „Piešiu jaunystę“. „Ji rašė apie jauno žmogaus patirtį, išgyvenimus. Tačiau rinkinyje mačiau kūrybą tarsi per piešimą – jautėsi piešimo braižas“, – sakė L. Butkutė, įvardinusi, kad E. Donielaitė Kretingos meno mokykloje mokėsi dailės.


Kretingos meno mokyklos IV klasės mokinys Rokas Skurvydas ir fortepijono mokytoja Kilnutė Skripkauskienė

Kretingos meno mokyklos IV klasės mokinys Rokas Skurvydas, kurį moko fortepijono mokytoja Kilnutė Skripkauskienė, dalyvavo tarptautiniame pianistų konkurse „Glory“, kuris kasmet vyksta Niujorke Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Kretingiškis tarp savo bendraamžių, 11–13 metų pianistų, užėmė II vietą.

Nuo praėjusių metų šis konkursas pradėtas rengti internetu. Konkurso vertinimo komisiją sudaro tarptautiniu mastu pripažinti aktyvūs pianistai, profesoriai, nuolat rengiantys meistriškumo kursus visame pasaulyje. R. Skurvydas taip pat turės galimybę tai išbandyti: be nominaciją patvirtinančio sertifikato, vaikinas, kaip ir kiti atlikėjai, sulaukė ne tik išsamių komisijos narių įvertinimų, komentarų apie konkurso programos atlikimą, bet ir valandos trukmės meistriškumo konsultacijas iš pasirinkto komisijos nario. „Jo dar nepasirinkome – svarstome“, – patikslino Roko mokytoja.

Tarptautinio konkurso „Glory“ tikslas – surasti atlikėjus, turinčius išskirtinius gebėjimus, suteikti apdovanojimus, leidžiančius pradėti muzikinę karjerą: konkurso nugalėtojams skirti trys pagrindiniai prizai, kurių laimėtojai gavo po 500 JAV dolerių. Pirmoji premija atiteko pianistui iš JAV (29–31 metų kategorija), antroji – atlikėjai iš Australijos (14–16 metų kategorija) ir trečioji piniginės premijos laimėtoja – Tailando pianistė (8–10 metų kategorija).

„Šiame konkurse gali dalyvauti pianistai nuo 8-erių iki 32-jų metų iš bet kurios pasaulio vietos“, – mokytoja K. Skripkauskienė teigė, kad jos auklėtinio Roko konkurentai buvo jaunieji pianistai iš 20 šalių: Japonijos, JAV, Singapūro, Kandos, Tailando, Kinijos, Peru, Čekijos, Indijos, Meksikos, Malaizijos, Mongolijos ir kt. Konkurso dalyviai pagal amžių varžėsi 10 kategorijų.


Dvidešimties metų kretingiškis Jokūbas Jankauskas šiuo metu dalyvauja televizijos projekte „Lietuvos balsas“.

Kretinga gali pasidžiaugti turinti iš jos kilusį tikrą muzikinį talentą. Dvidešimties metų Jokūbas Jankauskas yra ne atlikėjas, instrumentalistas, įvairių TV laidų dalyvis ir šiuo metu gerai žinomo projekto „Lietuvos Balsas“ dalyvis. Atlikėjas su Kretingos jaunimu pasidalino savo patirtimi garsiajame šou.

Atkakliai žengė dar kartą

Išskirtinės priežasties ar paskatinimo dalyvauti „Lietuvos Balse“ J. Jankauskas neturėjo – tiesiog sumanė, kad tai būtų nebloga idėja. Tai buvo antrasis bandymas pateikti į projektą. Atlikėjo pagrindinė paskata – noras koncertuoti, rodytis, žinomumo didinimas, reklama.

Jokūbo laimei, nereikėjo dalyvauti jokiose atrankose – į projektą vaikinas buvo pakviestas. Kaip labiausiai nustebinusį dalyką muzikantas įvardijo „Lietuvos Balso“ projekto komandos rūpestį savo atlikėjais. Viskas – nuo maitinimo iki nakvynės – J. Jankausko buvo įvertinta teigiamai.

Lietuvos Balso pirmasis svarbus etapas – aklosios perklausos, kada atlikėjai pristato savo įvaizdį ir gabumus pirmuosiuose pasirodymuose. Jokūbas atliko anglų roko legendos Billy Idol kūrinį „Rebel Yell“. Pasirodymui pasiruošta iki smulkmenų – J. Jankauskas ir maniera, ir apranga įkūnijo akį traukiantį roko žvaigždės įvaizdį. Pasirodymą lydėjo aplodismentai ir nustebusių patenkintų teisėjų pastabos.


  • Iš policijos suvestinių

PALANGA

S. DAUKANTO g. sausio 25 d. apie 15.45 val. gyventojai pastebėjo, kad iš remontuojamų, gyvenamųjų patalpų pavogė stalą, sofos dalį ir kelis paveikslus. Žala – tikslinama.

Pradėtas tyrimas dėl vagystės.

Parengė Edita KALNIENĖ


Rajono salės futbolo pirmenybių dalyviai sužaidė trečio turo rungtynes. Po jų pradėjo ryškėti komandų pajėgumas žaisti A ir B finalinius etapus.

Dėmesio centre – pirmenybių favoritų dvikovos. Ir jos gausaus žiūrovų būrio nenuvylė. A pogrupyje tai buvo lygių varžovų dvikova – rungtynės tarp „SI group“ ir „Futbolo akademijos-05“. Jose sprendėsi, kuri komanda turės sąlyginai geresnę poziciją finalinėje kovoje. Aktyviai pradėjusi dvikovą „Futbolo akademija-05“ (FA-05) jau 2-ą min. pirmavo 1:0. Po praleisto įvarčio varžovai suaktyvino savo veiksmus ir išlygino žaidimą. Bet rezultatą pakeitė tik 13-ą min., kai sugebėjo per minutę pelnyti du įvarčius – 2:1. Tačiau jau 15-ą min. jaunieji FA-05 futbolininkai išlygino rezultatą – 2:2. Nepaisant abiejų komandų pastangų, rezultatas I kėlinį liko nepakitęs. Antro kėlinio pabaiga vėl sėkminga FA-05 komandai. 26-ą rungtynių minutę ji šovė pirmyn – 3:2. „SI group“ nepasidavė ir po 10 min. jai pavyko išlyginti rezultatą – 3:3. Į tai FM-05 atsakė dviem įvarčiais 39-ą ir 43-ią minutėmis – 5:3. Bet po apmaudžių klaidų gynyboje turėta persvara 44-ą ir 46-ą minutėmis išnyko – vėl lygu 5:5. Jaunimas nemažino tempo ir po gražaus Luko Gujo įvarčio 49-ą min. vėl priekyje 6:5. Liko atsilaikyti ne visą minutę, tačiau varžovų šturmas baigėsi išlyginamuoju įvarčiu paskutinėmis rungtynių sekundėmis. Kovingos ir permainingos rungtynės baigėsi 6:6. Į finalinį ketvertuką pretenduojanti „Palangos sporto centro“ („Palangos SC“) komanda 10:1 sutriuškino KK ekipą, nors po pirmo kėlinio jie vedė tik 2:0. „Palangos SC“ po šios pergalės ir pirmauja A pogrupyje, turėdama 9 tšk. Po 7 taškus surinko „SI group“ ir FA-05. Ar pasiseks išlaikyti pirmą vietą „Palangos SC“, paaiškės po jų dvikovų su „SI group“ ir FA-05. „Slėnis“, kuris siekia patekti į B grupės finalą, tik po atkaklios kovos 3:1 nurungė KK komandą. „Danės perlas“ ir KK dar taškų neiškovojo ir yra turnyrinės lentelės gale.


Kunigas ir mokslininkas istorikas Viktoras Gidžiūnas pranciškoniškąjį kelią pradėjo Kretingoje ir ėjo juo kone 50 metų, iki mirties.

Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos klebonas pranciškonas Saulius Paulius Bytautas iškėlė mintį, kad netolimoje ateityje reikėtų suskaitmeninti po įvairias šalis išblaškytą Lietuvos pranciškonų brolijos archyvą, kaip svarbią dalį vienuolynuose saugomos mūsų tautos istorijos palikimo, jos paveldo. Tokį jo norą paskatino tėvo pranciškono Viktoro Gidžiūno (1912–1984) pastangomis į 100 atskirų knygų sudėta brolijos archyvinė medžiaga, kuri dabar saugoma Kretingos vienuolyne.

LDK buvo 17 pranciškonų brolijų

Klebono žodžiais, buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritorijoje veikusiuose pranciškonų vienuolynuose išlikę daugybė istorinių dokumentų, kuriuos įmanoma būtų fiksuoti šiuolaikiškomis priemonėmis – juos suskaitmeninti, nes, suprantama, išvežti jų iš kitų šalių nėra galimybių – jų tiesiog neatiduotų. LDK laikais iš viso buvę 17 pranciškonų vienuolynų. Šiandieną Lietuvoje jų yra 6: be Kretingos, dar – Bernardinų Vilniuje, Šv. Jurgio konventas Kaune, Kryžių kalno Šiauliuose, Šv. Pranciškaus Asyžiečio Klaipėdoje, Šv. Antano Paduviečio Pakutuvėnuose ir 2 lietuviškos brolijos užatlantėje – Kenebunkporte JAV ir Toronte Kanadoje.

Tokia mintis S. P. Bytautui kilo, kai bibliotekos ir muziejai pradėjo elektroninėje erdvėje sisteminti savo archyvus. Jis sakė suprantąs, kad surinkti ir pateikti visą išblaškytą Lietuvos pranciškonų brolijos archyvą yra titaniškas darbas: tam reikėtų entuziasto muziejininko ar istoriko, kuris skirtų savo mokslines žinias ir laiką mažiausiai pusmečio išvykoms po vienuolynus. Šiam darbui pasišventęs žmogus taip pat turėtų gerai žinoti kalbas, tarp jų – lenkų, lotynų.


Įsteigus Kretingos atvirą jaunimo centrą, Kretingos rajono savivaldybės administracija uždaro Jaunimo erdvę Kretingos rajono švietimo centre ir naikina įsteigtą specialisto etatą.

Dar viena veikianti Jaunimo erdvė yra šalia rajono Švietimo centro esančiose Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos patalpose – čia su jaunimu užsiima vienas darbuotojas. „Dėl jaunimo erdvės bibliotekoje reikalingumo spręsti turėtume, kai įsibėgės Kretingos atviro jaunimo centro veikla, paaiškės, ar bebus tokios erdvės bibliotekoje poreikis“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė.

Jaunimo erdvių yra visame rajone, kur jaunimui skirtose vietose veiklą organizuoja ne etatiniai darbuotojai, o savanoriai. Duris atveriančiame Kretingos atviro jaunimo centre, kuris kuriasi buvusioje Kretingos seniūnijos patalpose Kretingoje, Rotušės a. 1, pradžioje dirbs 3 specialistai.

V. Turauskaitė akcentavo, kad Atviro jaunimo centro darbuotojai padės savanoriams rajone, vyks ir į vietas, kad kuo daugiau rajono jaunimo turėtų geresnes sąlygas ugdytis, užsiimti sau ir visuomenei naudinga veikla.

„P. n.“ informacija


Darbėnuose, Alyvų g., sausio 23 d. apie 15.06 val. degė namas. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams buvo uždūmintas rūsys. Katilinės patalpoje, kurios plotas – 6 kv. m, degė prie krosnies sukrautos malkos.

Degęs namas – medinis su mansarda, apkaltas plastikinėmis dailylentėmis, stogas dengtas šiferiu.

Per gaisrą sudegė 0,5 kub. m malkų. Individualaus gyvenamojo namo katilinėje trūko vandentiekio vamzdis ir užliejo katilinės patalpas. Panaudoję motorinį siurblį, ugniagesiai ištraukė vandenį iš rūsio.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas