Pajūrio naujienos
Help
2021 Liepa
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Orų prognozė
Dieną29°C debesuotumas 5 %
Naktį17°C debesuotumas 100 %
Apklausa

Ar reikėtų Kretingos rajone daugiau sutvarkytų maudyklų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1573) 2021-07-23

Antradienį Jokūbave, Raguviškiuose, Budriuose ir Baubliuose gyventojus skiepijo Kretingos pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC) Jokūbavo medicinos punkto bendruomenės slaugytoja Dalia Sungalienė (dešinėje) ir Vakcinavimo centro koordinatorė Raimonda Gerdauskienė.

Kretingos rajono gyventojai pastarosiomis dienoms pradėjo aktyviau skiepytis nuo koronaviruso: Vakcinavimo centre Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje kasdien sulaukiama apie pusantro šimto žmonių. Ir, nors šis skaičius beveik dvigubai didesnis negu anksčiau, o per savaitę vakcinuotųjų gyventojų procentas nuo 37,5 proc. išaugo iki 38,6 proc., nuo respublikos vidurkio, siekiančio 42,5 proc., vis dar atsiliekama.

Mobilieji punktai baigia darbą

Trečiadienį Kretingos pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC) Jokūbavo medicinos punkte norinčiuosius vakcinuotis nuo koronaviruso skiepijo atvykusi mobilioji brigada.

„Pasinaudojau proga, kad galiu pasiskiepyti prie pat namų, kad nereikia važiuoti į Kretingą, – sakė mokyklos valgykloje dirbanti Ramunė Lukošiūnienė. – Skiepijuosi ne tik todėl, kad dirbu gan dideliame kolektyve, tarp žmonių, bet ir dėl savo pačios sveikatos. Negali žinoti, ar koronavirusas aplenks, o pasiskiepijusi bent jau išvengsiu sunkesnės ligos formos ar nepageidaujamų komplikacijų.“

Justė Žiliūtė sakė atskubėjusi pasiskiepyti, nes rūpinasi ateitimi: „Nesinorėtų, kad tai, kad nesu pasiskiepijusi, kaip nors ribotų mano gyvenimą, nes teko girdėti, jog tokių ribojimų gali būti. Tad sužinojusi, kad atvyksta mobilioji brigada, nusprendžiau pasiskiepyti.“

Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė Jokūbavo medicinos punkto bendruomenės slaugytoja Dalia Sungailienė, sprendimas skiepyti žmones arčiau jų gyvenamosios vietos pasiteisino.


Gitana VASKELIENĖ:

– Aš esu už skiepus ir raginu skiepytis, bet manau, kad kiekvienas turi turėti teisę pasirinkti, kaip jam geriau. Yra žmonių, turinčių priežasčių nesiskiepyti – galbūt tai kokios genetinės ar lėtinės ligos, galbūt dar reikia laiko įsitikinti skiepų poveikiu arba lemia psichologiniai dalykai. Manau, prievartinės priemonės niekada nieko gero neduoda.

Stasė ŠIPALIENĖ:

– Neįsivaizduoju tokių griežtų priemonių, kad nepasiskiepijusių jau pradėtų nebeįleisti į prekybos centrus, gydymo įstaigas ar visuomeninį transportą. Mano supratimu, žmonėms, ypač senjorams, reikia daugiau švietimo, informacijos, gal labiau juos paraginti, įtikinti. Aš irgi tebesu nepasiskiepijusi, bet jaučiuosi saugi, nes retenybė, kad iš savo kiemo kur ir išeičiau.

Juozas RUKŠĖNAS:

– Neturiu tvirtos nuomonės. Kadangi pats vadovauju 30-ies žmonių kolektyvui, pasiskiepijau. Mes esam kelininkai, dirbam atviram lauke, galiu tik pasidžiaugti, kad nuo pat pandemijos pradžios nebuvo, kad kas įmonėje, o ir iš mano artimųjų susirgtų. Žinoma, jei kolektyve būtų dauguma pasiskiepijusiųjų, tuo pavyzdžiu geriau kad pasektų ir likusieji.

Mindaugas KAZIULIS:

– Grasinti, gąsdinti, bausti – sovietinis mąstymas, tai tik iššauktų daugiau pykčio, visuomenę labiau supriešintų. Juk nesiskiepijantys taip pat prisideda prie Lietuvos medicinos sistemos – kažkur dirba, sąžiningai moka PSD mokestį. Su žmonėm reikia kalbėtis, motyvuoti. Kadangi skiepijosi mano vaikai, pasiskiepijau ir aš. Nei ramiau dabar jaučiuosi, nei neramiau.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informavo, kad, liepos 21 d. duomenimis, Lietuvoje iš viso užregistruoti 148 delta koronaviruso atmainos atvejai. Daugiausiai – po 44 atvejus – Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse. Daugiau negu pusė – 56 proc., arba 84 žmonės, kuriems patvirtinta ši atmaina, nurodo nekeliavę užsienyje ir nebendravę su iš užsienio grįžusiais asmenimis. Tačiau 47 atvejai yra įvežtiniai, dar 17 – susiję su įvežtiniais.


Seniausias kaimo žemėlapis, kurį 1771 m. parengė matininkas Pranciškus Jodka. Ištrauka iš Kretingos grafystės žemėlapio, saugomo Lietuvos valstybės istorijos archyve

Pradžią liudija akmeninis kirvis

Žadeikių kaimas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1566 metų. Tačiau jame rastas akmeninis kirvis su skyle kotui liudija, kad pirmieji gyventojai čia, Minijos ir Palties pakrantėse, ėmė kurtis II tūkst. antroje pusėje ar I tūkstantmetyje prieš Kristų.

Pats kaimas pradėjo formuotis XVI amžiuje Kretingos dvarui priklausančioje žemėje, greta Kartenos miestelio. Jo vardas kilo nuo pirmojo naujakurio Žadeikio vaikų ir vaikaičių – Žadeikaičių pavardės. Todėl XVI–XVII a. kaimas vadintas Žadeikaičiais, o nuo XVIII a. – Žadeikiais.

Pravedus Valakų reformą, 1566 m. Žadeikaičiams priklausė per 962 ha žemės, kuri tęsėsi nuo Aukštkalvių miško į pietus iki pat Minijos upės, rytuose ribojosi su Kartenos miesteliu, o vakaruose – su Rubulių kaimu. Šiaurėje ir rytuose plytėjo pelkės, pietuose Minijos slėnyje driekėsi šienaujamos pievos ir ganyklos, o likusi žemė – 684 ha – buvo ariama. Ją iš dvaro nuomojosi 33 žemdirbių šeimos.

Priešistorinis akmens kirvis, rastas kaimo laukuose. Fot. Antanas Lūža, 2003 m.

XVI a. trečiajame ketvirtyje kaime praūžė maras, į kapus nusinešęs apie pusę gyventojų. Todėl 1572 m. trečdalis dirbamos žemės laukų stovėjo tušti, o kitus dirbo 21 žemdirbių šeima. Kaimui atsigavus, prie Minijos išaugo Žadeikaičių užusienis, t. y. naujakurių vienkiemis.

Mirusius artimuosius kaimiečiai laidojo ganyklose, Minijos slėnio kalvelėje prie senojo Kartenos–Kretingos kelio. Čia 1993 m. buvo aptiktas griautinis kapas su 2 monetomis – Žygimanto Augusto (valdė 1544–1572 m.) pusgrašiais. Kaimą alinant maro ir kitų ligų epidemijoms, arčiau gyvenvietės Palties kairiajame krante buvo įrengtos naujos kapinės. Abejos jos naudotos iki XVIII a. pabaigos, kai valdžia sanitariniais sumetimais uždraudė jose laidoti, liepdama mirusiuosius vežti į naujai įrengtas parapines kapines. Tokiu būdu iki XX a. pradžios kapinaitėse retsykiais amžinybėn buvo išlydimi tik savižudžiai, nekrikštai, skenduoliai, nuo epideminių ligų mirę vaikai ir seneliai.

XVIII a. kaimo ribos prasiplėtė, todėl 1771 m. Žadeikiams priklausė 1 004,86 ha žemės, kurią nuomojosi 37 valstiečiai. Žadeikaičių užusienio prie Minijos jau nebebuvo, tačiau šiaurės vakarinėje žemių dalyje, pamiškėje, kūrėsi kitas užusienis.


Vydmantiškės karvės – lietuviškoje tundroje

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Tundrą primenančiu kraštovaizdžiu išsiskiriančiame Šauklių riedulyne nuo praėjusio pirmadienio ganosi 20 vydmantiškės ūkininkės Dalios Vaičelienės limuzinų veislės karvių. Jos čia karaliaus iki vėlyvo rudens.


Šiųmečiu derliumi ūkininkai nesidžiaugia

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Prieš porą dienų javapjūtę Abakų lauke, kur 90-yje hektarų geltonuoja žieminiai kviečiai, pradėjęs karteniškis Gintaras Žiobakas nebe pirmą vasarą pluša kartu su sūnumis Domantu ir Tadu. Rajone žinomas ūkininkas teigė užsiauginęs pamainą.


Rekordinio javų derliaus prognozės bliūkšta?

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
UAB „Agrorodeo“ generalinis direktorius Robertas Lapinskas

„Agrorodeo“ aikštelėje Kretingoje pilami pirmieji naujo derliaus grūdai.

Viena didžiausių grūdų eksportuotojų Baltijos šalyse UAB „Agrorodeo“ vienintelė Lietuvoje grūdus superka be elevatorių, veža juos iš ūkių tiesiai į uostą arba priima specialiose aikštelėse, kurių šalyje turi 20. Į vieną jų Kretingoje šią savaitę ūkininkai jau pylė šiųmetinio derliaus žieminius miežius.

„Kiek atveš, tiek priimsime, uoste vietos turime, esame išsinuomavę sandėlius, iškart vežame uostan“, – apie užtikrintą nepertraukiamą grūdų realizacijos grandinę kalbėjo UAB „Agrorodeo“ generalinis direktorius, iš Kretingos kilęs Robertas Lapinskas. „Pajūrio naujienoms“ užsiminus apie prognozuotą rekordinį šių metų javų derlių Lietuvoje, R. Lapinskas taip optimistiškai nusiteikęs nebuvo, nes geras prognozes, anot jo, jaukia pirmosios žinios iš laukų. Pirmieji į lengvesnes žemes su kombainais išvažiavę ūkininkai nedžiūgavo – derlingumas pastebimai mažesnis negu pernai. Tą patį patvirtinę ir derlingesnėse, kaip antai, Kėdainių žemėse, pirmuosius grūdus iškūlę ūkininkai, konstatavę, kad šios vasaros kaitra dalį derliaus pražudė. Karštis smogė, kai kviečio grūdas tebebuvo pieninėje stadijoje, sudžiūvo, nespėjęs subręsti.


Kad kelionė nenuviltų, kad ji būtų sėkminga, turtinga įspūdžių ir sklandi, ją būtina suplanuoti. Kaip tai padaryti, patarė Klaipėdos valstybinės kolegijos Verslo administravimo katedros vedėja, Turizmo verslo studijų programos pirmininkė Jurgita Kasparienė.


„Pajūrio naujienos“ tęsia rašinių ciklą, kuriame Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) nariai atsako į aktualiausius skaitytojų klausimus. Šįkart aptariama situacija, kuomet namas priklauso keliems savininkams, tačiau jiems nepavyksta susitarti dėl remonto darbų.


  • Teisėtvarka

Vagystės Palangoje

Trečiadienį apie 9 val. Palangoje,  Užkanavės g., pastebėta, kad pavogtas automobilio BMW kompiuterinis vairuotojo asistentas. Savininkui padaryta 3 tūkst. eurų žala.

Antradienį apie 15.40 val. Meilės alėjoje pastebėta, kad nuo lauko prekystalio dingo mobilusis telefonas ,,Iphone 11“. Žala siekia 700 eurų. 

Tą pačią dieną apie 16 val. Kopų g. buvo išnuomoti ir laiku negrąžinti du elektriniai paspirtukai „Xiamoi Mi 365“. Žala – 1 tūkst. 56 eurai. Dar du elektriniai paspirtukai „Segway Ninebot E45E", apie 19.30 val., išnuomoti Žvejų gatvėje, taip pat laiku negrąžinti. Padaryta 1 tūkst. 38 eurų žala.

J. Basanavičiaus g. liepos 19 d. apie 10.30 val. pastebėta, kad, įsibrovus į gyvenamąsias patalpas, pavogtas elektrinis paspirtukas „Xiomi MI M365 PRO“, taip pat kitų daiktų. Žala – 789 eurų.

Pradėti tyrimai dėl vagysčių.


Vilgita Idzelytė (kairėje) su rinktinės draugėmis. „Po čempionato buvo gaila išsiskirti su komanda“, – teigė kretingiškė rankininkė.

Iš Italijoje įvykusio Europos rankinio čempionato B diviziono rungtynių kretingiškė 17-metė Lietuvos rankinio rinktinės U-19 narė Vilgita Idzelytė grįžo kuo geriausios nuotaikos: rankininkės iškovotų apdovanojimų kolekciją papildė Europos vicečempionės medalis. „Jis bus padėtas matomiausioje vietoje“, – kad jai su šalies rinktine iškovotas titulas yra išskirtinai brangus, neslėpė Vilgita.

Europos čempionato B divizione iškovota II vieta šalies rinktinei, vadovaujamai Ritos Urnikienės ir Alos Senvaitienės, taip pat yra labai reikšminga, nes suteikė teisę Lietuvos rinktinei U-19 varžytis pasaulio čempionato atrankos varžybų paskutiniajame atrankos etape, kuris rengiamas lapkričio mėnesį, tik dar nežinia, kur.

V. Idzelytė prisipažino, kad iškovotas medalis – dar ne viskas: „Svarbiausia, kad viskas vyko labai sklandžiai, niekas nepatyrė rimtų traumų, komandoje nebuvo jokių pykčių, nesutarimų, o jeigu kuri sportininkė per paskutiniąsias rungtynes su italėmis ir pasisuko koją ar suskaudo petį, tai viskas buvo tik dėl nuovargio, nes žaidėme iš paskutinių jėgų.“

Kretingiškės požiūriu, prie aikštės šeimininkių pergalės prisidėjo ir teisėjai – lietuvaitės matė, kad gali laimėti, bet, kaip sakoma tarp sportininkų, namų sienos visada padeda.


Išvyka į pajūrį: (iš kairės) Birutė Viskontienė, Caroline Ide, Miriam Baudewyn, Hanne Witters, Janne De Smet, Antanas Kidykas, Martina Matiec.

Kretingos dienos veiklos centre viešėjo 5 savanorės iš įvairių Belgijos miestų. Viešnių tikslas – pasirūpinti, kad po jų apsilankymo įstaigos aplinka čia laiką leidžiantiems žmonėms ir darbuotojams taptų kuo jaukesnė.

Po pasaulį keliauja dėl kilnių tikslų

Kretingos dienos veiklos centro direktorė Birutė Viskontienė teigė, kad bendradarbiavimas su penkias savanores iš užsienio atsiuntusia „Bouworde“ organizacija prasidėjo dar 2018 metais. „Šiemet atvykusios merginos – trečia savanorių grupė, kurios sulaukėme. Deja, praėjusieji metai buvo sudėtingi, pandeminė situacija sukėlė daug nežinios, todėl viską, kas buvo suplanuota, teko perkelti į šiuos metus“, – kalbėjo direktorė.

Ji paaiškino, kad Belgijoje įsikūrusi organizacija siunčia studentus ir asmenis iki 30 metų į įvairius socialinius taškus visame pasaulyje: „Šiame projekte dalyvauja jauni žmonės, kurie gali dvi vasaros savaites praleisti savanoriaudami ir nori palikti kažką po savęs.“

„Bouworde“ organizacija atsiunčia ne tik savanorius, kurie turi dirbti numatytus darbus, bet ir skiria lėšų tiems darbams atlikti, tad viskas, ką lieka padaryti mums – sudėlioti darbų ir veiklų grafiką, kad viską spėtume numatytu laiku, taip pat – pasirūpinti svečių kultūriniu gyvenimu, sudaryti galimybę pažinti šalį. Stengiamės, kad iš užsienio atvykę savanoriai kuo daugiau pamatytų, pamiltų mus, Lietuvą ir norėtų čia sugrįžti“, – tikino B. Viskontienė.


Apie galimybę steigti regioninius trumpųjų maisto tiekimo grandinių logistikos centrus ir jų naudą: žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas (iš dešinės), Klaipėdos r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskienė ir Kretingos r. mero pavaduotojas Dangiras Samalius.

Galimybe kurti regioninius trumpųjų maisto tiekimo grandinių logistikos centrus domisi ne tik potencialūs jų steigėjai, bet ir savivaldybėse dirbantys politikai. Žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas, susitikęs su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskiene ir Kretingos rajono mero pavaduotoju Dangiru Samaliumi, aptarė tokių centrų steigimo galimybes pajūryje. Pretenduoti kurti logistikos centrus gali ne mažiau kaip 2 bendradarbiaujantys ūkio subjektai, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų gamyba bei perdirbimu. Paraiškos paramai užsiimti šia veikla teikiamos nuo liepos 12 d. iki rugsėjo 10 d. Parama numatoma pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas