Iš Honkongo į Kretingą – mokytis lietuviško šokio

Lietuvių liaudies šokiais susižavėję penki kinai atvyko iš Honkongo į Kretingą – čia jie per kelias valandas stengėsi išmokti kiek įmanoma daugiau choreografinių žingsnelių ir suprasti šokių piešinius. Svečiai vylėsi, kad pramokę lietuviškų šokių jie jų galės mokyti vaikų kolektyvus savo gimtinėje.

Nuotraukoje (iš kairės) – Kretingos meno mokyklos direktorius Bernardas Anužis, Yip Man Ka, „Ratilėlio“ vadovė Živilė Adomaitienė, Frederick Kwan Yu Yeung, Yim Ngor Vilian Lee, Suk Kuen Shirley Mak ir Pak Fun Wu.

„Išmokti žingsnelių gal nebus taip sudėtinga, daug sunkesnė užduotis – kaip perteikti šokio charakterį, kuris susijęs su tautos pasaulėjauta, - sakė choreografijos mokytojas Frederick Kwan Yu Yeung, prisipažinęs, kad lietuvių liaudies šokiais susižavėjęs, kai gimtinėje susipažino su ten viešėjusia lietuve. – Donata mus šiek tiek pamokino lietuviškų šokių, o dabar ji gyvena Prancūzijoje. Nesinorėjo pamiršti to, ką pramokome, o be to, troškome ir profesionalų pamokų, kad sužinotume dar daugiau, o tai įmanoma tik atvykus į Lietuvą“.

Savo bičiuliui pritarė ir muzikos mokytoja dirbanti Yip Man Ka, kurios pastebėjimu, Kinijoje sudėtinga gauti netgi lietuvių liaudies muzikos, pagal kurią būtų galima šokti, įrašų.

Kartu su jais mokytis lietuvių liaudies šokių panoro ir pradinės mokyklos sporto ugdymo mokytojas Pak Fun Wu, banko darbuotoja Suk Kuen Shirley Mak bei pradinės mokyklos šokių mokytoja Yim Ngor Vilian Lee.

Paieškoję informacijos internete, kinai atvykti į Kretingą apsisprendė, susižavėję Kretingos meno mokyklos vaikų liaudies šokių kolektyvo „Ratilėlis“ bei jo vadovių choreografijos mokytojos ekspertės Živilės Adomaitienės, koncertmeisterės metodininkės Astos Paulauskienės pasiekimais, internete pateiktais vaizdo įrašais su vaikų šokiais.

Šokio „Pavasarėlis“ akimirka

„Ratilėlio“ vadovės prisipažino – kad maksimaliai būtų išnaudotos pamokai skirtos vos kelios valandos, jos svečių sutikimui rengėsi preciziškai.

„Živilė Adomaitienė atrinko tuos šokius, kurie būtų charakteringi, tačiau ne tokie sudėtingi išmokti, kuriems nėra būtinas tikslus porų skaičius. Be to, lietuvių liaudies šokiams būdinga tai, kad jie šokami pagal brėžinius, kurie šokio metu keičiasi, mainosi, todėl Živilė Adomaitienė parengė šokių schemų rinkinį. Aš savo ruožtu rūpinausi garso įrašais, kuriuos taip pat padovanosime svečiams“, - pasakojo A. Paulauskienė.

„Nesitikėjome tokio gražaus priėmimo“,- prisipažino Frederick Kwan Yu Yeung, kuriam bei jo bičiuliams didelį įspūdį paliko specialiai jiems surengtas „Ratilėlio“ kolektyvo pasirodymas. Trijų amžiaus grupių šokėjai pademonstravo: darbo šokį „Pupų kult“, Ž.Adomaitienės sukurtą šokį „Pyragėlis“, žaidybinį šokį „Žvirblelis nabagėlis“ bei džiaugsmingą, smagų „Pavasarėlį“. Šių šokių žingsnelių per vienos dienos choreografijos pamoką ir mokėsi delegacija iš Kinijos.

„Labai gerai, kad šie liaudies šokiai turi savo siužetą, pasakojimą, todėl jie yra suprantami vaikams, kiekvienas žingsnelis ir judesys yra įprasminamas“, - išklausęs Ž.Adomaitienės šokių pristatymų, pastebėjo Frederick Kwan Yu Yeung.

Paprašytas apibūdinti Kinijos folklorinius šokius, pašnekovas teigė, kad tai padaryti yra gana sudėtinga: šokiai labai skiriasi skirtinguose šalies regionuose, jie įvairuoja ir pagal savo paskirtį, pavyzdžiui, derliaus nuėmimo šokiai yra kur kas energingesni, išraiškingesni, negu skirti religinėms šventėms.

Kinai Lietuvoje praleido 4 dienas ir mūsų šalyje jie užbaigė savo 2 savaičių kelionę po Europą, per kurią jie teigė pramokę ir liaudies šokių Bulgarijoje bei Rumunijoje.

• Rašyti komentarą (1)