Piliakalnį pritaikys rekreacijai

Kretingos rajone Kartenoje, kairiajame Minijos krante, atsivėrė XIII amžiaus piliakalnis. Daugybę metų medžiai slėpė didingą kalvą, kurios pilis buvo svarbus gynybinis, administracinis ir prekybinis Kuršo žemės centras. Netrukus ši istorinė vieta taps prieinama lankytojams.

Nuo Kartenos piliakalnio atsiveria įspūdingas vaizdas: kaip ant delno – Kartenos miestelis, Minijos vingis ir slėniai.

Istoriniame – archeologiniame 8 ha komplekse tvarkymo darbai pradėti Salantų regioninio parko iniciatyva. Europos Sąjunga ir valstybė darbams paskyrė daugiau negu 1 mln. Lt.

Pirmiausia piliakalnis išlaisvintas nuo medžių – jau iškirsta 118 kubinių metrų medienos. „Plynas želdinių kirtimas buvo būtinas. Reikėjo sustabdyti kultūrinio sluoksnio ardymo procesą. Piliakalnio teritorijoje sovietmečiu užaugę netvarkomi želdiniai ardė archeologinį sluoksnį, o rausdami urvus laukiniai žvėrys smarkiai suardė vidinį gynybinį pylimą. Iškirtę medžius atkūrėme pirmykštį piliakalnio vaizdą. Juk kai ant jo stovėjo pilis, medžių nebuvo“, - kalbėjo Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus.

Pasak jo, Kartenos istorinis kompleksas yra mielai lankomas karteniškių ir miestelio svečių. Tačiau iki šiol jis nebuvo pritaikytas kultūriniam lankymui ir rekreacijai, trūko informacinių ženklų, poilsio aikštelių, apžvalgos takų. Šiuos svarbius darbus planuojama atlikti šią vasarą.

„Iki šių metų rudens darbų rangovas įrengs dvi automobilių stovėjimo aikšteles – Minijos slėnyje priešais piliakalnį ir prie netoliese esančio Kartenos arba Abakų lurdo. Minijos, Kūlupio pakrantėse, ant piliakalnio pastatysime 11 apžvalgos ir poilsio aikštelių. Prie piliakalnio bus aikštelė, skirta karteniškių kultūriniams renginiams. Piliakalnį, mitologinį Laumės akmenį ir lurdą sujungs žiediniu maršrutu nutiesti apžvalgos takai, kurių bendras ilgis – 2,6 kilometro. Prie takų ir aikštelių bus įrengtos informacinės ir nukreipiamosios rodyklės, informaciniai ženklai, suolai, stalai, tualetai, pavėsinės, dviračių stovai. Visas infrastruktūros plotas sieks daugiau negu 6 tūkst. kvadratinių metrų“, - sakė M.Šečkus.

Šiuo metu piliakalnio teritorijoje yra vykdomi žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Jie padės gauti naujos informacijos apie Kartenos priešistorę ir piliakalnio praeitį. Yra žinoma, kad piliakalnyje, kuris yra supiltas aukštumos kyšulyje, juosiamame Minijos ir bevardžio jos intako santakos slėnio daubos, XIII amžiuje stovėjo pietinių kuršių Ceklio žemės Kartenos pilis. Ji pirmą kartą 1253 metais paminėta Kuršo vyskupo Heinricho raštuose.

„Pilį juosė mediniai gynybiniai įtvirtinimai, o nuo aukštumos skyrė pora gynybinių griovių ir pylimų su užtvaromis. Manoma, kad pilį Livonijos ordino riteriai sunaikino 1263 metais, malšindami kuršių sukilimą“, - pasakojo M.Šečkus.

Anot jo, istorijos ir gražių vaizdų mėgėjus istorinis kompleksas trauks ne tik piliakalnio praeitimi. Į vakarus nuo piliakalnio prie Kūlupio upės stūkso stambus gamtinis riedulys, karteniškių vadinamas Laumės kūliu. Esą seniau, kai upelis tekėjo palei akmenį, ant jo sulipusios laumės skalaudavo rūbus. Akmens paviršiuje yra keletas įdubimų. Ryškiausias įdubimas primena karvės kanopą, todėl jis vadinamas Karvės pėda.

Kitapus Kūlupio galima aplankyti Kartenos lurdą su grota, koplyčią ir šaltinį. Lurdas įrengtas 1921 metais, o šaltinis garsėja gydomosiomis galiomis. Manoma, kad šioje vietoje galėjusi būti piliakalnio šventykla.

„Istorinis – archeologinis kompleksas turi ką papasakoti ir besidomintiems gamta. Kompleksas yra vaizdingoje Minijos pakrantėje, kur upė atveria įspūdingus stačius šlaitus ir smėlėtus skardžius. Juose peri į Raudonąją knygą įrašyti tulžiai, o slėnio pievose – griežlės. Šioje Salantų regioninio parko dalyje įsteigtas Alanto kraštovaizdžio draustinis, besidriekiantis paskutinio ledynmečio laikotarpiu suformuotu kairiuoju Minijos intako Alanto senslėniu. Čia saugomos vyriškųjų ir šalmuotųjų gegužraibių, daugiamečių blizgių, meškinių česnakų, baltijinių ir dėmėtųjų gegūnių augavietės“, - gamtos paveldą vardino M.Šečkus.

• Rašyti komentarą (7)